Administracinė byla Nr. AS-168-261/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00655-2016-8
Procesinio sprendimo kategorija: 57.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. sausio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Mokslinės archeologijos komisijai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas L. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1-6), kurį patikslino (, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2016 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 3R-24(AG-3/02-2016), kuriuo jo 2015 m. gruodžio 23 d. skundas atmestas; 2) panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2015 m. lapkričio 17 d. aktą Nr. (9.71.)2-2650 dėl Mokslinės archeologijos komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimo; 3) panaikinti Komisijos 2015 m. rugsėjo 1 d. posėdžio Nr. 32 protokolą; 4) įpareigoti Departamentą išduoti leidimą atlikti Šventosios senovės gyvenvietės (u. k. 1813), sklypo (duomenys neskelbtini), žvalgomuosius archeologinius tyrimus pagal žvalgomųjų archeologinių tyrimų projektą, pateiktą Departamentui kartu su 2015 m. rugpjūčio 27 d. prašymu; 5) priteisti iš atsakovo visų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu (II t., b. l. 5-17) pareiškėjo L. K. skundą tenkino iš dalies, panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 3R-24(AG-3/02-2016) ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. (9.71.)2-2650, įpareigojo Departamentą priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą pagal pareiškėjo L. K. 2015 m. rugpjūčio 27 d. pateiktą prašymą dėl leidimo atlikti archeologinius tyrimus išdavimo, administracinę bylą dalyje dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Mokslinės archeologijos komisijos 2015 m. rugsėjo 1 d. posėdžio Nr. 32 protokolo panaikinimo nutraukė. Kitos pareiškėjo skundo dalies netenkino. Sprendimas įsiteisėjo 2016 m. spalio 22 d.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. lapkričio 1 d. gautas pareiškėjo L. K. atstovo advokato Ernesto Šapalo prašymas priteisti visų pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (II t., b. l. 19-20).
Prašyme nurodoma, kad pareiškėjas patyrė 4 256,18 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijose nustatytų dydžių. Pažymėjo, kad su prašymu pateikti dokumentai patvirtina bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo faktą. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas buvo priverstas inicijuoti procesą išimtinai dėl Departamento neveikimo bei įsiteisėjusio VAGK 2015 m. spalio 19 d. sprendimo nevykdymo. Toks Departamento elgesys lėmė sudėtingos teisinės situacijos susidarymą bei neabejotinai lėmė papildomų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą pareiškėjui. Be to, teismas pareiškėjui pasiūlė reikšti papildomą reikalavimą dėl Komisijos 2015 m. rugsėjo 1 d. posėdžio protokolo Nr. 32 panaikinimo, tačiau pats 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu dėl šio reikalavimo administracinę bylą nutraukė. Nors teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, akivaizdu, jog teismo sprendimas buvo priimtas išimtinai pareiškėjo naudai.
Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į pareiškėjo prašymą (II t., b. l. 26–30) prašė jį atmesti.
Nurodė, kad teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. 50 proc., ir atitinkamai sumažino priteistą žyminį mokestį. Sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintos 50 proc. Nurodė, kad teisės aktų nuostatos suteikia teisę gauti tik teisingų, pagrįstų ir racionalių teismo išlaidų atlyginimą. Departamento nuomone, prašymas neatitinka šių principų. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2016 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaita faktūra yra išrašyta pareiškėjui, tačiau apmokėta nedalyvavusio byloje asmens. 2016 m. balandžio 5 d. atstovavimo sutartis buvo sudaryta tik tarp pareiškėjo ir Advokatų profesinės bendrijos IN JURE. Prašyme taip pat nėra duomenų, kad bylinėjimosi išlaidas būtų patyręs pats pareiškėjas. Nurodė, kad PVM sąskaitoje faktūroje trečioje eilutėje nurodomas paslaugų kiekis – „6,5“. Kaip viena iš suteiktų paslaugų nurodomas procesinių dokumentų rengimas, tačiau toks paslaugų suteiktas kiekis yra neteisingas, kadangi pagal Rekomendacijas procesinių dokumentų rengimo išlaidos atlyginamos naudojant vieneto skaičiavimo matą. Be to, bylinėjimosi išlaidų pateikimas, kai vienoje eilutėje nurodomos suteiktos teisinės paslaugos, kurioms taikomi skirtingi skaičiavimo matai, laikytinas netinkamu bylinėjimosi išlaidų pagrindimu. Prašymo 3, 4 ir 7 eilutėse nėra konkretizuojami advokato teismui pateikti paklausimai, papildomi ir rengiami dokumentai. Dalis prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų yra susijusios su pareiškėjo teikto skundo tikslinimu, todėl manė, kad tokios pareiškėjo išlaidos nelaikytinos bylinėjimosi išlaidomis, kurios susijusios su Departamento veiksmais ar skundžiamais sprendimais. Pareiškėjo teikiami skundo patikslinimai susiję su jo arba jo atstovo kompetencijos trūkumais, teismo nustatytais paduotų procesinių dokumentų trūkumais. Vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika ir darė išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos už patikslinto skundo parengimą arba už skundo trūkumų šalinimą, nėra apskaičiuojamos atskirai, t. y. jos yra sudedamoji pirminio skundo parengimo išlaidų dalis.
Manė, jog pareiškėjas visiškai klaidingai apskaičiavo bylinėjimosi išlaidų dydžius, nes teoriškai maksimalus pareiškėjo apskaičiuotas bylinėjimosi išlaidų dydis galėtų būti iki 578,68 Eur. Vadovavosi Rekomendacijomis ir nurodė, kad už skundo parengimą, atstovavimą teismo posėdyje ir už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą iš viso gali būti priteisiama 2 311,7 Eur suma. Teigė, kad nagrinėta byla nebuvo sudėtinga ar didelės apimties, pareiškėjui ar jo atstovui iš esmės nereikėjo skirti laiko įrodymų rinkimui. Prašyme nenurodyti konkretūs dokumentai, su kuriais galimai teko susipažinti pareiškėjo atstovui. Taigi, prašymas šioje dalyje yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl nurodyta 1 157,35 Eur suma turėtų būti mažinama dar 50 proc. Pažymėjo, kad Rekomendacijos nenustato kai kurių prašyme nurodytų ir pareiškėjui suteiktų paslaugų, todėl pareiškėjo naudai jos iš Departamento nepriteistinos. Nurodė, kad prašymas yra nekonkretus ir nepagrįstas, jis neatitinka Rekomendacijų nuostatų, pareiškėjas nepateikė įrodymų apie realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi (II t., b. l. 32-34) pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio l, 2 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012), kad teismas, spęsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos, (2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi administracinėje byloje AS146-445/2010), kad teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas, (2012 m. balandžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-31/2012), kad našta pagrįsti ir įrodyti atstovavimo išlaidas tenka prašymą jas priteisti teikiančiam asmeniui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jog advokato išrašyta sąskaita atstovaujamam asmeniui dar nereiškia tokių išlaidų apmokėjimo, nesant byloje pateikto tokių išlaidų apmokėjimą patvirtinančio dokumento (2010 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2010, 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2010).
Iš byloje esančių rašytinių dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėjas su advokatų profesine bendrija IN JURE (toliau – ir Bendrija) sudarė atstovavimo sutartį, pagal kurią Bendrijos advokatui arba jo perįgaliotam advokatui pavesta atstovauti pareiškėją nagrinėjamoje byloje (I t., b. l. 151). Pareiškėją pirmosios instancijos teisme atstovavo Bendrijos advokatas E. Šapalas. Pareiškėjo atstovas teismui pateikė prašymą atlyginti pareiškėjo patirtas 4 256,18 Eur bylinėjimosi išlaidas iš Departamento (II t., b. l. 19–20). Kartu su prašymu pateikė 2016 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. INJ 16/110301 ir jos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą – „Swedbank“, AB mokėjimo išrašą (II t., b. l. 21, 22). 2016 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. INJ 16/110301 nurodyta, jog ji buvo išrašyta pareiškėjui. Iš pateikto Swedbank“, AB mokėjimo išrašo, kuriuo grindžiamas 4 256,18 Eur sumos sumokėjimo faktas Bendrijai, nustatyta, kad pareiškėjas minėtos sumos Bendrijai nemokėjo, o tai padarė UAB „Kultūros vertybių paieška“. Iš byloje esančių dokumentų turinio nustatyta, jog pareiškėjas yra minėtos bendrovės direktorius. Teismas pažymėjo, kad UAB „Kultūros vadybos paieška“ kaip proceso šalis nagrinėjamoje byloje nedalyvavo. Pareiškėjas UAB „Kultūros vadybos paieška“ neatstovavo, o nagrinėjamoje byloje dalyvavo kaip fizinis asmuo – tyrėjas, kuris siekė gauti leidimą atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus. Taigi, nurodytų aplinkybių visuma leido teismui padaryti išvadą, kad yra neįrodyta, jog pareiškėjas L. K. patyrė prašomas priteisti 4 256,18 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl jo prašymas dėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintas.
III.
Pareiškėjas L. K. pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 36-39), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės bei priteisti iš atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos visų pareiškėjo L. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 str. 3 d.). Tai reiškia, kad kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, pirminė prievolė, siejusi kreditorių ir skolininką, pasibaigia, o jos pagrindu atsiranda nauja, regresinė prievolė, t. y. skolininko prievolė sumokėti trečiajam asmeniui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog trečiasis asmuo už skolininką prievolę gali įvykdyti dėl įvairių priežasčių – tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva ir be įgaliojimo ar perįgaliojimo. Tokia taisyklė nustatyta teisingumo interesais, nes prievolės turi būti vykdomos sąžiningai ir laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2006). Taigi, įstatyme įtvirtinta, kad prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra teisėtas bei tinkamas prievolės įvykdymo būdas, be to, kai prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį atitinka tikrąją prievolę įvykdžiusio asmens valią, toks asmuo įgyja teisę susigrąžinti tai, ką sumokėjo iš skolininko, bei negali vienašališkai pakeisti savo valios ir reikalauti sumokėtų sumų grąžinimo iš buvusio kreditoriaus (asmens, kuriam įvykdė prievolę). CK 6.50 straipsnio nuostatos analogiškai aiškinamos ir formuojamoje teismų praktikoje, sprendžiant klausimus dėl advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurias apmokėjo ne teisinę pagalbą gavusi bylos šalis, o trečiasis asmuo, priteisimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog „prašymas (tiek raštu, tiek žodžiu teismo posėdyje; tiek byloje dalyvaujančio asmens, tiek jo atstovo) dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu ar jo padėjėju. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo.“ (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009; 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015). Šiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais remiamasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylų nagrinėjimo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-848-662/2015).
Pažymi, kad UAB „Kultūros vertybių paieška“, kurios direktoriumi yra pareiškėjas L. K., ir advokatų profesinė bendrija IN JURE sudariusi susitarimą (priedas Nr. 1; toliau – ir Susitarimas), kuriame numatyta, jog už pareiškėjui suteiktas paslaugas su advokatų profesine bendrija IN JURE atsiskaitys UAB „Kultūros vertybių paieška“, o advokatų profesinė bendrija IN JURE tokį apmokėjimą priims ir pareiškėjas L. K. bus laikomas visiškai atsiskaičiusiu už suteiktas teisines paslaugas. UAB „Kultūros vertybių paieška“ įvykdžius šią prievolę ir apmokėjus už teisines paslaugas pareiškėjui išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. INJ 16/110301 (mokėjimo pavedime (Pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas priedas Nr. 2) aiškiai nurodyta, kad apmokama būtent ši sąskaita) laikytina, kad už advokato teisines paslaugas pareiškėjas yra atsiskaitęs tinkamai. Trečiajam asmeniui UAB „Kultūros vertybių paieška“ įvykdžius prievolę už pareiškėją atsirado nauja regresinė prievolė, pagal kurią UAB „Kultūros vertybių paieška“ įgijo 4 256,18 Eur dydžio reikalavimo teisę į pareiškėją, t. y. pareiškėjas galutiniame rezultate patiria 4 256,18 Eur nuostolius dėl bylinėjimosi su atsakovu. Taigi, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė CK 6.50 straipsnyje įtvirtintas materialiosios teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teismų praktikos, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.
Teigia, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, būtina atsižvelgti ir į šias aplinkybes, turėjusias itin didelę reikšmę pareiškėjo byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų sumai. Pirmiausia, pareiškėjas buvo priverstas inicijuoti procesą šioje administracinėje byloje išimtinai dėl atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos akivaizdaus neveikimo bei įsiteisėjusio Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. spalio 19 d. sprendimo nevykdymo, dėl ko netgi yra užvesta ir kita administracinė byla dėl minėto sprendimo vykdymo užtikrinimo (administracinė byla Nr. I-5561-171/2016). Toks atsakovo elgesys sąlygojo sudėtingos teisinės situacijos susidarymą bei neabejotinai lėmė papildomų ženklių bylinėjimosi išlaidų atsiradimą pareiškėjui. Taip pat dalis bylinėjimosi išlaidų šioje administracinėje buvo patirta skundo priėmimo stadijoje pareiškėjui sutikus su teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartyje pateiktu siūlymu pareikšti papildomą reikalavimą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Mokslinės archeologijos komisijos 2015 m. rugsėjo 1 d. posėdžio protokolo Nr. 32 panaikinimo, kuris, preliminariu teismo vertinimu, sukėlė teisines pasekmes pareiškėjui. Todėl pareiškėjas tikslino skundą bei rengė prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo, kurį teismas 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi tenkino ir priėmė patikslintą skundą. Išnagrinėjęs administracinę bylą, teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu nusprendė (sprendimo 8 psl. Paskutinė pastraipa), jog visgi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Mokslinės archeologijos komisijos 2015 m. rugsėjo 1 d. posėdžio protokolas Nr. 32 nesukėlė teisinių pasekmių pareiškėjui ir toje dalyje administracinę bylą nutraukė. Nors 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, tačiau akivaizdu, jog teismo sprendimas iš esmės priimtas išimtai pareiškėjo naudai maksimaliai apginant pareiškėjo teisėtus interesus bei eilinį kartą konstatuojant atsakovo veiksmų neteisėtumą. Detali pareiškėjui suteiktų teisinių paslaugų ataskaita yra pateikta prie pareiškėjo prašymo pridėtoje advokatų profesinės bendrijos IN JURE PVM sąskaitoje faktūroje. Visos nurodytos paslaugos, atsižvelgiant į faktines nagrinėtos bylos aplinkybes bei eigą, realiai buvo suteiktos bei buvo būtinos tinkamam pareiškėjo interesų atstovavimui. Prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (net įskaitant taikomą PVM (pridėtinės vertės mokestį)) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijose nustatytų dydžių, yra protingos, visiškai atitinka bylos sudėtingumą ir faktiškai sugaištą advokato darbo laiką. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, t. y. į atsakovo neteisėtą elgesį, į bylos sudėtingumą, į tai, kad teismo sprendimas iš esmės priimtas pareiškėjo naudai, priteistinos visos (t. y. 100%) pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos jų nemažinant jokia dalimi.
Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo įvertintina, kiek jos buvo būtinos, pagrįstos ir realiai turėtos. Teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas. Nagrinėjamoje byloje nei nagrinėjant pareiškėjo 2016 m. lapkričio 3 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, nei su atskiruoju skundu nepateikiama jokių įrodymų, patvirtinančių, kad L. K. realiai patyrė prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Su atskiruoju skundu pateiktas 2016 m. spalio 28 d. susitarimas tarp UAB „Kultūros vertybių paieška“ ir advokatų profesinės bendrijos IN JURE nustato tik tarpusavio santykius tarp šio susitarimo šalių ir nepagrindžia bei neįrodo, kad pareiškėjas L. K. realiai patyrė prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad šis susitarimas nebuvo pateiktas teikiant minėtą pareiškėjo 2016 m. lapkričio 3 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, o teikiamas tik su atskiruoju skundu. Taigi, negalima sutikti su argumentais, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamoje 2016 m. gruodžio 14 d. nutartyje nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė nepagrįstą ar neteisėtą sprendimą. Priešingai, Vilniaus apygardos administracinis teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis bei priėmė pagrįstą ir teisėtą bei teisingą sprendimą. Todėl šioje dalyje skundas yra atmestinas.
Teigia, jog vertinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio ir Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), patvirtintų Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nuostatas, konstatuotina, kad teisės aktų nuostatos suteikia teisę gauti tik teisingų, pagrįstų ir racionalių teismo išlaidų atlyginimą. Departamento nuomone, pareiškėjo skundas neatitinka šių principų. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu konstatuota, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, teismo vertinimu – 50 proc., šis pirmosios instancijos teismo sprendimas nei vienos iš šalių apskųstas nebuvo, yra įsiteisėjęs ir šalims turi prejudicinę galią, todėl prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos turi būti vien šiuo pagrindu mažinamos mažiausiai 50 proc., t. y. per pusę.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pateiktos 2016 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. INJ 16/110301 trečioje eilutėje, kurioje nurodomas paslaugų kiekis „6,5“, tarp paslaugų nurodoma ir procesinių dokumentų rengimas, suteiktų paslaugų kiekį išreiškiant valandomis, nors pagal Rekomendacijų nuostatas procesinių dokumentų rengimo išlaidos atlyginamos naudojant vienetų skaičiavimo matą. Nepaisant to, kad Rekomendacijose nustatytas toks pats koeficientas (0,1) tiek už dokumentų parengimą, kiek už teisinių konsultacijų ar atstovavimo valandą, toks bylinėjimosi išlaidų pateikimas, kai vienoje eilutėje nurodomos suteiktos teisinės paslaugos, kurioms taikomi skirtingi apskaičiavimo matai, laikytinas netinkamu bylinėjimosi išlaidų pagrindimu. Taip pat 2016 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. INJ 16/110301 3, 4 ir 7 eilutėse tarp suteiktų paslaugų nurodomas ir susirašinėjimas dėl papildomų dokumentų, informacijos, procesinių dokumentų teismui parengimas, prašymo parengimas, kiekį nurodant valandomis. Rekomendacijų 8.18 punkte yra atskirai išskirtas atlygis už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus. Todėl pateikiamas prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas nesilaikant Rekomendacijų reikalavimų, t. y. nekonkretizuojant pateiktų paklausimų, papildomų dokumentų, rengiamų procesinių kitų dokumentų, šioje apimtyje laikytinas nepagrįstu ir netinkamu bei yra atmestinas. Be to, dalis prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų yra susijusi su pareiškėjo teikto skundo tikslinimu. Tokios pareiškėjo išlaidos nelaikytinos bylinėjimosi išlaidomis, kurios susijusios su Departamento veiksmais ar skundžiamais sprendimais. Pareiškėjo teikiami skundo patikslinimai susiję su jo arba jo atstovo kompetencijos trūkumais, teismo nustatytais paduotų procesinių dokumentų trūkumais ar kitomis aplinkybėmis. Todėl šios 2016 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. INJ 16/110301 nurodytos bylinėjimosi išlaidos (1 102,79 Eur) neturėtų būti visai atlyginamos. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundo sąvoka, sprendžiant dėl išlaidų atlyginimo, apima jo patikslinimus, papildymus, taip pat parengiamuosius darbus, skirtus šiam procesiniam dokumentui surašyti (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-863/2014, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-381-662/2015). Todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos už patikslinto skundo parengimą arba už skundo trūkumų šalinimą nėra apskaičiuojamos atskirai, t. y. jos yra sudedamoji pirminio skundo parengimo išlaidų dalis, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje dalyje yra nepagrįstas ir atmestinas. Pažymi ir suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jog tokie veiksmai kaip susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė ir teisinės pozicijos formavimas net jeigu ir yra atliekami siekiant skundui parengti, Rekomendacijose nėra numatyti ir atskirai minėtiems veiksmams atlikti turėtų išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas. Kartu nurodyta, jog atsiliepimo į skundą ir atsakovo pateiktų įrodymų studijavimas nėra tiesiogiai numatyti Rekomendacijose, todėl atskirai išlaidos už tokius veiksmus pareiškėjo naudai taip pat nėra priteistinos (2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-527/2008). Pabrėžia, jog Rekomendacijos nenumato konsultacijų telefonu, dokumentų nuorašų tvirtinimo, informacijos rinkimo, pasirengimo dalyvauti teismo posėdyje, susipažinimo su iš atsakovo išreikalautais įrodymais veiksmams atlikti turėtų išlaidų atlyginimo, todėl pareiškėjo naudai minėtos išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.
Atkreipia dėmesį į tai, kad visais atvejais nagrinėjant klausimą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu teisme, priteisimo, turi būti atsižvelgiama į teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-396/2008), į parengtų ir teismui teiktų procesinių dokumentų turinį, jo apimtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-138-556/2016). Vertinant visas išdėstytas aplinkybes bei argumentus, Departamentas nesutinka su atskiruoju skundu ir laikosi pozicijos, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei priėmė pagrįstą, teisėtą ir teisingą sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkintas (ABTĮ 41 str. redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nustatęs, kad pareiškėjui išrašytą 2016 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. INJ 16/110301 4 256,18 Eur sumai apmokėjo ne pats pareiškėjas, o UAB „Kultūros vertybių paieška“, kurios direktoriumi jis yra, sprendė, jog pareiškėjas L. K. nepatyrė prašomų priteisti 4 256,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl jo prašymo dėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkino.
Kaip matyti iš atskirojo skundo, ginčas šiuo atveju kyla dėl to, ar pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų (atstovavimo išlaidų) atlyginimą, jei jo atžvilgiu išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas apmokėjo kitas (trečiasis) asmuo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Išlaidų pagrįstumas reiškia, jog jos turi būti įrodytos, tačiau šiuo atveju nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, būtina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta (realios išlaidos) (2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-34/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 18, 2009 m., 144 – 216 p., 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012). Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog pridėtinės vertės mokesčio sąskaita-faktūra nepatvirtina atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Tai, jog proceso šalis patyrė realias išlaidas paprastai patvirtina pinigų apskaitos dokumentas, fiksuojantis vieno subjekto grynųjų pinigų mokėjimo ar pervedimo operacijas įvykdytas kitam subjektui (2008 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-284/2008, 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-422/2009).
Nagrinėjamu atveju byloje yra pateikta 2016 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. INJ 16/110301, išrašyta pareiškėjui L. K., 4 256,18 Eur (su PVM) sumai (II t., b. l. 21). Tačiau pateiktame advokatų profesinės bendrijos IN JURE „Swedbank“, AB mokėjimo išraše matyti, jog minėtą 4 256,18 Eur sumą advokatų profesinei bendrijai pervedė UAB „Kultūros vertybių paieška“, tačiau ne pareiškėjas (II t., b. l. 22).
Vertinant bylos duomenis, matyti, jog pareiškėjas su advokatų profesine bendrija IN JURE sudarė atstovavimo sutartį, pagal kurią Bendrijos advokatui arba jo perįgaliotam advokatui pavesta atstovauti pareiškėją nagrinėjamoje byloje (I t., b. l. 151). Pareiškėją pirmosios instancijos teisme atstovavo Bendrijos advokatas E. Šapalas (I t., b. l. 187-190). Tas pats pareiškėjo atstovas teismui pateikė ir prašymą atlyginti pareiškėjo patirtas 4 256,18 Eur bylinėjimosi išlaidas (II t., b. l. 19–20), kartu su prašymu pateikdamas 2016 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. INJ 16/110301 ir jos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą – „Swedbank“, AB mokėjimo išrašą (II t., b. l. 21, 22).
Tačiau prie atskirojo skundo pareiškėjas taip pat pridėjo ir 2016 m. spalio 28 d. susitarimą tarp UAB „Kultūros vertybių paieška“, kurios direktoriumi yra pareiškėjas L. K., ir advokatų profesinės bendrijos IN JURE (II t., b. l. 40), kuriame numatyta, jog už pareiškėjui suteiktas paslaugas nagrinėjamoje byloje su advokatų profesine bendrija IN JURE atsiskaitys UAB „Kultūros vertybių paieška“, o advokatų profesinė bendrija IN JURE tokį apmokėjimą priims ir pareiškėjas L. K. bus laikomas visiškai atsiskaičiusiu už suteiktas teisines paslaugas. Taigi, būtent minėtas susitarimas šiuo atveju sudarė pagrindą UAB „Kultūros vertybių paieška“ apmokėti advokatų profesinės bendrijos IN JURE teisininkų šioje byloje teiktas teisines paslaugas pareiškėjui. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas L. K. šioje byloje pats asmeniškai neatliko mokėjimo už teiktas teisines paslaugas, nagrinėjamu atveju, įvertinus susiklosčiusią situaciją ir byloje pateiktus duomenis, t. y. tai, jog 2016 m. spalio 28 d. tarp UAB „Kultūros vertybių paieška“, kurios direktoriumi yra pareiškėjas L. K., ir advokatų profesinės bendrijos IN JURE buvo pasirašytos Susitarimo sąlygos, nesudaro pagrindo vertinti, jog byloje nėra suinteresuotos šalies realaus bylinėjimosi išlaidų patyrimo elemento.
Pažymėtina, jog teismų praktika nėra statiška. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. – qui fact per alium, facit per se), laikytinos bylinėjimosi išlaidomis, kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos. Šios, byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų (Civilinio kodekso 6.50 str.) išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama (2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2015 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-848-662/2015).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti, negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl naikintina, o pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šiam nepasisakius dėl prašymo esmės ir neapribojant proceso šalių teisės į apeliaciją.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Stasys Gagys
Romanas Klišauskas