Administracinė byla Nr. I-988-580/2014
(Proceso Nr. 3-61-3-03242-2013-0)
Procesinio sprendimo kategorija 9.2.1; 9.2.2; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. sausio 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,
dalyvaujant pareiškėjo atstovui A. T.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. įmonės skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas A. T. įmonė (toliau – ir Įmonė) prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK) 2013-07-23 sprendimą Nr. S-127(7-131/2013 „Dėl A. T. įmonės 2013-06-14 skundo“; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2013-05-20 sprendimo Nr. 69-68 „Dėl A. T. individualios įmonės (į. k. 145037627) 2013-03-14 skundo“ dalį, kurioje patvirtinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Šiaulių apskrities VMI) 2013-02-21 sprendimo Nr. 44.1-4-7 nurodymai Įmonei sumokėti į biudžetą 74 925 Lt pelno mokesčio ir 53 255 Lt pelno mokesčio delspinigių; 3) panaikinti Šiaulių apskrities VMI 2013-02-21 sprendimo Nr. 44.1-4-7 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, kurioje nurodyta Įmonei sumokėti į biudžetą 74 925 Lt pelno mokesčio ir 53 255 Lt šio mokesčio delspinigių.
Paaiškino, kad tiek Komisija, tiek VMI sprendimais nepagrįstai patvirtino nurodymą Įmonei sumokėti į biudžetą 74 925 Lt pelno mokesčio ir nesilaikė tinkamo proceso bei dvigubo nubaudimo draudimo principų. Įmonės savininkas A. T. Šiaulių apygardos teismo 2011-07-08 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-246-64/11 pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje. Taip pat buvo patenkintas Šiaulių apskrities VMI civilinis ieškinys ir iš A. T. valstybės biudžetui priteista 78 408 Lt. Šiaulių apskrities VMI 2012-12-13 patikrinimo akte Nr. 35-170 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nurodyta, kad pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes, A. T. padarė nusikalstamą veiką ir dėl jo nusikalstamų veiksmų valstybei buvo padaryta 78 408 Lt žala (pelno mokesčio, kurio A. T., kaip individualios įmonės savininkas, nedeklaravo, dydžio).
Šiaulių apskrities VMI, remdamasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) atlikto ūkinės finansinės veiklos tyrimo duomenimis ir palyginusi tyrimo metu apskaičiuotas Įmonės 2006 m. pajamas su metinės pelno mokesčio deklaracijos, pateiktos Šiaulių apskrities VMI, duomenimis nustatė, kad pareiškėjas 2006 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje pateikė neteisingus duomenis apie realizavimo pajamas ir parduotų prekių įsigijimo savikainą. Įmonė 2006 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje turėjo deklaruoti 646 325 Lt apmokestinamojo pelno ir pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas turėjo apskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą 96 949 Lt pelno mokesčio. Pareiškėjas pirminėje 2006 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiavo ir deklaravo 18 541 Lt pelno mokesčio, todėl papildomai apskaičiuota sumokėti į biudžetą 78 408 Lt pelno mokesčio.
Pažymėjo, kad antstolė G. V. vykdo išieškojimą pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-07-13 išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-246-64/11 (baudžiamosios bylos Nr. 1-228-77/11) dėl 78 408 Lt išieškojimo iš skolininko A. T. išieškotojo valstybės naudai, kurį vykdymui 2013-03-19 pateikė Šiaulių apskrities VMI. Trečiasis suinteresuotas asmuo beveik du metus laikė Šiaulių apylinkės teismo jam atsiųstą vykdomąjį raštą, o mokestinio ginčo metu šį raštą be jokio procesinio dokumento persiuntė paštu antstoliui.
Nurodė, kad mokesčiai yra apibrėžiami kaip mokesčių įstatymuose mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, kuri nėra asmens baudimas už padarytą pažeidimą, todėl mokesčių administratorius, reikšdamas civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, pirmiausia turi suformuoti mokestinę prievolę mokesčių mokėtojui. Teismui patenkinus civilinį ieškinį, mokesčių administratorius neturi teisės formuoti mokestinę prievolę dėl to paties mokesčio ir nurodyti sumokėti jau priteistą ir išieškomą mokestį. VMI nepagrįstai laikė Šiaulių apskrities VMI nurodymą sumokėti mokestį teisėtu atsižvelgdama į tai, jog iš A. T. 2013-05-20 neišieškota civiliniu ieškiniu priteista suma. VMI sprendime nurodomose bylose yra nustatytos skirtingos faktinės aplinkybės nei šiame ginče. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu patenkinus civilinį ieškinį ir baudžiamojo proceso tvarka išsprendus nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą, dėl to paties negali būti vykdomas administracinis procesas.
Įmonė 2006 m. patikslintoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiavo 24 699 Lt pelno mokesčio, todėl mokestinio patikrinimo metu Šiaulių apskrities VMI papildomai apskaičiavo ir nurodė sumokėti į biudžetą 72 250 Lt pelno mokesčio. Mano, kad Šiaulių apskrities VMI turėjo tikslinti savo pateiktą civilinį ieškinį, nes pakeitė papildomai apskaičiuoto mokėtino į biudžetą pelno mokestį už 2006 m. (padarytos žalos dydį), tačiau to nepadarė. Šiuo metu neteisėtai vykdomas 6 158 Lt pelno mokesčio išieškojimas iš A. T., kaip fizinio asmens, nes Įmonė šią pelno mokesčio sumą yra sumokėjusi (įskaityta). Trečiasis suinteresuotas asmuo nėra informavęs išieškojimą vykdančio antstolio, kad dalį pelno mokesčio (6 158 Lt) už 2006 m. Įmonė yra sumokėjusi ir iš A. T. turi būti išieškoma atitinkamai mažesnė priteista žala, todėl Komisijos teiginiai, kad mokesčių administratorius privalės vertinti, ar mokestinę prievolę yra sumokėjęs fizinis asmuo, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, jais bandoma pateisinti neteisėtus mokesčių administratoriaus sprendimus. Su tokia Komisijos išvada pareiškėjas nesutinka, nes A. T. turės atlyginti civiliniu ieškiniu priteistą žalą, nepriklausomai nuo to, ar bus išieškota iš Įmonės. MGK nurodo, kad mokesčio mokėtojo sumokėtos sumos įskaitomos pagal mokėjimo nurodyme mokesčių mokėtojo nurodytą įmokos kodą, tačiau teismas, priteisdamas žalą, nėra nurodęs, kokiu kodu turi būti mokama žala. Išieškant priteistą žalą, pirmiausia išieškojimas vykdomas iš A. T., kaip Įmonės savininko. Mano, kad nurodymas sumokėti pelno mokestį už 2006 m. yra neteisėtas, nes sudaro galimybę išieškoti tą patį mokestį du kartus, o tai prieštarauja apmokestinimo teisingumo ir protingumo ir aiškumo principams įtvirtintiems Mokesčių administravimo įstatymo 8 ir 9 straipsniuose bei dvigubo nubaudimo draudimo principui.
Šiaulių apskrities VMI nustatė, kad Įmonė, apskaičiuodama 2007 m. pelno mokestį, neteisingai taikė 13 proc. pelno mokesčio tarifą, kai turėjo taikyti 15 proc. pelno mokesčio tarifą ir 2 675 Lt per mažai apskaičiavo pelno mokesčio už 2007 m. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2012-12-13 patikrinimo akte taip pat nurodė, kad pateiktų metinių pelno mokesčio deklaracijų duomenys patikrinimo metu nekeičiami, o tai reiškia, kad 2007 m. deklaracijoje esančios mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 000 Lt, todėl, apskaičiuojant pelno mokestį, nėra pagrindo taikyti 15 proc. pelno mokesčio tarifą. Taigi, reikalavimas sumokėti 2 675 Lt pelno mokesčio yra nepagrįstas.
Pažymėjo, kad Šiaulių apskrities VMI civilinį ieškinį pateikė iki Įmonės patikrinimo pradžios. Patikrinimas buvo atliktas nesilaikant Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004-05-05 įsakymu Nr. VA-87 (toliau – ir Taisyklės), kurios nustato mokesčių administratoriaus pareigūnų vykdomų mokesčių mokėtojų mokestinio patikrinimo atlikimo, mokestinio patikrinimo metu surinktos informacijos, nustatytų faktų įforminimo bei patvirtinimo procedūras. 2009-09-15 pavedime tikrinti Nr. 35-17, nesilaikant Taisyklių 19.7 ir 20 punktų reikalavimų, nėra nurodytos mokestinio patikrinimo pradžios ir mokestinio patikrinimo pabaigos datos. Taip pat turėjo būti nurodyta, kad mokestinis patikinimas atliekamas be pranešimo apie mokestinį patikrinimą.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Šiaulių apskrities VMI rėmėsi duomenimis, pateiktais FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriui surašius specialisto išvadas 2008-12-10 Nr. 5-4/77, 2009-05-07 Nr. 5-4/35 ir 2010-04-19 Nr. 5-4/43 dėl A. T. individualios įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų. Trečiasis suinteresuotas asmuo nustatė, kad Įmonė tikrinamuoju laikotarpiu vykdė prekybą vaisiais ir daržovėmis, tačiau 2006 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo tik pajamas, gautas už eksporto procedūrų įforminimo paslaugas, parduodant vaisius ir daržoves Rusijos Federacijos įmonėms. Nustatė, kad Įmonė pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaracijose deklaravo pardavimo apmokestinamųjų pajamų mažiau negu įsigytų prekių apmokestinamoji vertė, iš viso 102 814 830 Lt pardavimo pajamų ir 137 369 893 Lt pirkimo išlaidų, t. y. įsigytų vaisių ir daržovių apmokestinamoji vertė viršijo pardavimo pajamas 34 555 063 Lt, o tai prieštarauja pelno siekiančių įmonių pagrindiniam tikslui gauti pelną. Specialistų išvadose nustatytos aplinkybės buvo patvirtintos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-03-29 nuosprendžiu, Šiaulių apygardos teismo 2011-07-08 nutartimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-14 nutartimi, kuriomis įmonės savininkas A. T. buvo nuteistas už Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikaltimų padarymą.
Vietos mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, jog Įmonė tikrinamuoju laikotarpiu vykdė prekybą vaisiais ir daržovėmis, tačiau 2006 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo tik pajamas, gautas už eksporto procedūrų įforminimo paslaugas, parduodant vaisius ir daržoves Rusijos įmonėms.
Įmonės savininkas A. T., atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, vykdomų ūkinių operacijų neregistravo apskaitos registre „Ūkinių operacijų žurnalas“, netvarkė prekių kiekinės apskaitos, nedarė dvejybinio įrašo, nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatas, neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui PVM mokėtojui, dvejybinis įrašas yra privalomas. Įmonės apskaitos duomenys nesuteikia informacijos apie įmonės turtą ir įsipareigojimus.
Pareiškėjas pateiktose PVM deklaracijose per 2006 m. deklaravo 25 456 495 Lt pardavimo pajamų, o metinėje pelno mokesčio deklaracijoje – tik 231 506 Lt pajamų, 88 885 Lt iš pajamų atimamų leidžiamų atskaitymų, 142 621 Lt apmokestinamojo pelno ir pritaikius 13 proc. pelno mokesčio tarifą, apskaičiuotą 18 541 Lt pelno mokesčio sumą. Įmonė 2008-12-22 pateikė patikslintą metinę pelno mokesčio deklaraciją, kurioje deklaravo 278 878 Lt pajamų, 88 885 Lt iš pajamų atimamų leidžiamų atskaitymų, 189 993 Lt apmokestinamojo pelno ir pritaikius 13 proc. pelno mokesčio tarifą, apskaičiuotą 24 699 Lt pelno mokesčio sumą.
Šiaulių apskrities VMI nustatė, kad Įmonė įsigytų prekių vertę ir pirkimo PVM bei iš Europos Sąjungos teritorijos išgabentų prekių vertę ir PVM (eksportą), apskaičiavo ir į PVM deklaracijas įrašė pagal pirkimo sąskaitų faktūrų ir eksporto deklaracijų registrus, pateiktus kompiuterio laikmenoje. PVM deklaracijose deklaruota pardavimo pajamų suma nesutampa su metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2006 m. deklaruota pajamų suma, nes Įmonė PVM deklaracijose deklaravo vaisių ir daržovių pirkimo ir pardavimo sumas, o pelno mokesčio deklaracijose – vaisių ir daržovių eksporto į Rusiją procedūrų įforminimo paslaugų vertę. Įmonė vaisių ir daržovių pardavimo į Rusiją nepripažino realizavimo pajamomis, o realizuotų prekių įsigijimo savikainos nepripažino sąnaudomis ir metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nedeklaravo.
Įmonės savininkas A. T. pateikė paaiškinimą dėl įmonės veiklos ir duomenų apie Įmonės pardavimo pajamų, deklaruotų PVM deklaracijose ir metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, neatitikimo priežastis. Jis nurodė, kad gautų iš Lenkijos vaisių ir daržovių eksporto į Rusiją veiklą atnaujino po to, kai 2005 m. lapkričio mėnesį Rusijos Federacijos Respublika uždraudė tiesioginį vaisių ir daržovių importą iš Lenkijos, nepripažindama Lenkijoje išduotų veterinarinių ir fitosanitarinių sertifikatų, būtinų eksporto–importų operacijoms atlikti. Iš Lietuvos lenkiškos kilmės vaisius ir daržoves į Rusiją išvežti buvo galima, Rusija Lietuvai apribojimų netaikė. A. T. paaiškino, kad jo įmonė atliko tik įvežimo iš Lenkijos ir eksporto į Rusiją procedūrų dokumentų įforminimą ir už tai gavo atlygį. Pagal A. T. paaiškinimą, produkcijos pirkėjai – Rusijos įmonės – už gautą iš A. T. įmonės produkciją atsiskaitė tiesiogiai su pardavėjais – Lenkijos įmonėmis ir ūkininkais. Rusijos įmonės A. T. įmonei už eksporto procedūrų įforminimo paslaugas mokėjo po 70 JAV dolerių.
Šiaulių apskrities VMI atlikto ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatė, kad pagal pateiktus vaisių ir daržovių pirkimų ir pardavimų dokumentus, eksporto deklaracijas ir Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pateiktą informaciją apie A. T. individualios įmonės vykdytas eksporto procedūras, tyrimo metu apskaičiuota, kad nuo 2006-01-01 iki 2008-09-01 pareiškėjas pardavė į Rusiją įvežtų iš Lenkijos ir įsigytų iš Lietuvos ūkių vaisių ir daržovių už 102 814 830 Lt, patyrė 137 369 893 Lt išlaidų. Prekių įsigijimo savikaina viršijo pajamas 34 555 063 Lt. FNTT atlikto ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu palyginus Įmonės įrašus apie vaisių ir daržovių pirkimą, 2007 m. ir 2008 m. sausio mėnesio pirkimų (gaunamų) PVM sąskaitų faktūrų sąrašuose su duomenimis, nurodytais pirkimo PVM sąskaitose faktūrose, nustatyti 53 atvejai, kai pirkimų PVM sąskaitų faktūrų sąrašuose įrašyti duomenys apie įsigytų vaisių ir daržovių kainas ir vertę, neatitinka duomenų nurodytų PVM sąskaitose faktūrose. Pirkimų (gaunamų) PVM sąskaitų faktūrų sąrašuose įrašyta mažesnė įsigytų vaisių ir daržovių vertė negu nurodyta PVM sąskaitose faktūrose. Palyginus vaisių ir daržovių įsigijimo ir pardavimo kainas, nustatyta, kad Įmonės savininkas A. T. pardavimų PVM sąskaitose faktūrose įformino vaisių ir daržovių pardavimus Rusijos pirkėjams mažesnėmis negu įsigijimo kainomis. Įmonės savininkas Šiaulių apskrities VMI pateiktame paaiškinime nurodė, kad formindamas vaisių ir daržovių pardavimo ir eksporto procedūras į Rusiją, pardavimo sąskaitose faktūrose (invoice) ir eksporto deklaracijose rašė Rusijos pirkėjų nurodytas kainas ir prekių vertę, o ne kainas, kuriomis jos buvo parduotos, t. y., A. T. įmonės produkcijos pardavimo į Rusiją sąskaitose faktūrose nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinių operacijų turinio, nes jose įrašyta ūkinės operacijos rezultatas pinigine išraiška neatitinka tikrovės. FNTT 2010-04-19 specialisto išvados Nr. 5-4/43 priede Nr. 4 išvardintos 2007 ir 2008 m. sausio mėnesio pardavimų PVM sąskaitos faktūros, kuriose įformintas vaisių ir daržovių pardavimas ne tomis kainomis, kuriomis buvo faktiškai parduotos, bet mažesnėmis nei jų įsigijimo kainos.
2010-04-19 specialisto išvadoje Nr. 5-4/43 nurodyta, kad Įmonė 2008 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais įsigijo vaisių ir daržovių už 82 136 060 Lt. Už šį laikotarpį Įmonė FNTT pateikė 10 914 lapų apskaitos dokumentų. Išvados 2010-04-19 Nr. 5-4/43 priede Nr. 4 pateiktos tik 2008 m. sausio mėnesio pardavimų PVM sąskaitos faktūros, kuriose įrašytas rekvizitas – ūkinės operacijos rezultatas pinigine išraiška – neatitinka tikrovės. 2008 m. vasario–rugpjūčio mėnesiais analogiškai įformintos pardavimų PVM sąskaitos faktūros priede Nr. 4 neįrašytos dėl didelės 2008 m. pardavimų apimties, didelio dokumentų skaičiaus ir įvertinus aplinkybes, kad Įmonės savininkas A. T. tyrimui patvirtino forminęs vaisių ir daržovių pardavimą Rusijos pirkėjams ne tomis kainomis, kuriomis buvo faktiškai parduoti, o pačių pirkėjų nurodytomis kainomis, mažesnėmis už įsigijimo kainas. Įmonė PVM deklaracijose deklaravo 33 694 808 Lt pardavimo apmokestinamųjų pajamų mažiau negu įsigytų prekių apmokestinamoji vertė – kainos, kuriomis Įmonė faktiškai pardavė vaisius ir daržoves Rusijos pirkėjams, yra nežinomos ir FNTT atlikto ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu jų negalima nustatyti. Kadangi iš tyrimui pateiktų dokumentų negalima nustatyti, kokiomis kainomis faktiškai buvo parduoti vaisiai ir daržovės, nėra galimybės nustatyti konkrečios, apskaitos dokumentais neįformintų pardavimo pajamų sumos, t. y., apmokestinamųjų pajamų (pelno mokestinės bazės) pelno mokesčiui apskaičiuoti Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka.
FNTT 2010-04-19 specialisto išvadoje Nr. 5-4/43 nurodyta, kad tyrimui buvo pateiktos Įmonės 2006 ir 2007 m. kompiuterio laikmenos „Pajamos“. Šiose laikmenose suregistruotos 2006 ir 2007 metų eksporto deklaracijos, nurodytos įplaukos už kiekvienos eksporto operacijos įforminimą po 70 JAV dolerių bei paskaičiuotos pajamos, kurios įrašytos Įmonės 2006 ir 2007 m. pelno mokesčio deklaracijose.
Įmonės savininkas pagal kompiuterio laikmenose „Pajamos“ pateiktus paskaičiavimus į 2006 m. pelno mokesčio deklaraciją įrašė 207 789 Lt apmokestinamųjų pajamų, o 2007 m. 208 997 Lt pajamų, tačiau tyrimo metu nustatyta, kad į tyrimui pateiktų registrų „Pajamos“ skiltyje „Įplaukos“ rašė duomenis apie gautas pajamas, neturėdamas apskaitos dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų), kuriuose būtų įformintos eksporto procedūrų įforminimo paslaugų suteikimas Rusijos pirkėjams ir dokumentų, patvirtinančių pinigų už šias paslaugas gavimą (kasos pajamų orderių). Įmonės savininkas A. T. apskaitos dokumentais neįformino 2006 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotų Rusijos klientams eksporto procedūrų forminimo pajamų už 207 789 Lt, o 2007 m. – už 208 997 Lt.
FNTT 2008-12-10 specialisto išvadoje Nr. 5-4-77 nurodyta, kad patikrinus informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pateiktą 2008-11-04 raštu Nr. 6(7)-9R-10555 informaciją apie Įmonės vykdytas eksporto procedūras nustatyta, kad Įmonė, be įvežtos iš Lenkijos produkcijos, tiekė Rusijai ir daržoves, kurių kilmės šalis – Lietuvos Respublika. Patikrinus daržovių pirkimo pirminius apskaitos dokumentus ir tyrimui pateiktą informaciją apie Įmonės vykdytas eksporto operacijas, nustatyta, kad yra ne visų Lietuvoje pirktų ir į Rusiją eksportuotų daržovių įsigijimo dokumentai. Įmonės savininkas A. T. 2006 m. apskaitos dokumentais neįformino ir į apskaitą neįtraukė 139,99 tonų morkų ir kopūstų už 68 466 Lt pirkimo iš Lietuvos ūkių (arba ūkininkų) operacijų.
Šiaulių apskrities VMI pagal FNTT 2009-05-07 specialisto išvados Nr.5-4/35 duomenis nustatė, kad Įmonės vykdytos akmens anglies pirkimo ir pardavimo operacijos už 23 551,1 JAV dolerių nepagrįstos apskaitos dokumentais. Šių operacijų Įmonės savininkas neįtraukė į 2007 m. įmonės buhalterinę apskaitą.
Nustatyta, kad UAB „Vilbana“ pateikė Įmonės 2007-01-12 prašymą, kuriame Įmonė prašo UAB „Vilbana“ ekspedijuoti krovinį, akmens anglį, Baltarusijos Respublikos geležinkeliu. Krovinio išsiuntimo stotis Abakanas (Rusijos Federacijos Respublikos Krasnojarsko ŽD), galinė stotis – Malaševiče (Lenkijos PKP). Ši bendrovė pateikė Įmonei išrašytų vagonų su akmens anglimis ekspedijavimo–transportavimo paslaugų pardavimo PVM sąskaitas faktūras: 2007-02-15 Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 219 USD (5 857,27 Lt); 2007-02-23 Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 219 USD (5 852,17 Lt; 2007-08-28 Nr. (duomenys neskelbtini) – 910 USD (2 297,93 Lt), iš viso – 5 348 USD (14 007,37 Lt).
Įmonė 2007 m. mokėjimo pavedimais sumokėjo bendrovei „Vilbana“ 6 825 JAV dolerių (17 722,71 Lt), tačiau ekspedijavimo–transportavimo paslaugų pirkimo iš UAB „Vilbana“ operacijų į Įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė, o paslaugų pirkimo PVM sąskaitų faktūrų neišsaugojo.
Pagal banko „Snoras“ išrašus nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu Įmonė, mokėjimo pavedimais sumokėjo Rusijos įmonėms OOO „Jugsib“ ir PDSK Ugle Tekh Service už akmens anglį 80 410 JAV dolerių (213 014,57 Lt), iš jų: 2006 m. – 36 855 JAV dolerių (98 992,72 Lt), 2007 m. – 43 555 JAV dolerių (98 992,72 Lt).
Įmonės savininkas A. T. tyrimui nepateikė sutarčių, kontraktų, anglies pirkimo pardavimo sąskaitų faktūrų, geležinkelio krovinio važtaraščių ar kitų dokumentų, susijusių su sandoriais tarp Rusijos įmonių OOO „Jugsib“, PDSK Ugle Tekh Service, Lenkijos pirkėjų ir Įmonės. A. T. pateikė Rusijos Federacijos arbitražinių teismų, kurie nagrinėja kontraktų sąlygų nevykdymą tarp įmonės ir įmonių OOO „Jugsib“ ir PDSK Ugle Tekh Service, medžiagą. Pagal Rusijos Federacijos Chakasijos Respublikos arbitražinio teismo medžiagą nustatyta, kad įmonė OOO „Jugsib“ pateikė įmonei akmens anglies už 23 551 JAV dolerių. Chakasijos arbitražinio teismo 2008-01-15 sprendime nurodyta, kad Įmonė OOO „Jugsib“ pateiktam kiekiui anglies pardavimo sąskaitų faktūrų nerašė, pateiktų prekių kiekis nustatytas pagal geležinkelio važtaraščius, kurių A. T. tyrimui nepateikė.
Apskaitos dokumentų, susijusių su akmens anglies pirkimo iš OOO „Jugsib“ ir pardavimo Lenkijos įmonėms operacijos už 23 551,1 JAV dolerių, Įmonės savininkas nepateikė ir šių operacijų neįtraukė į 2007 m. įmonės buhalterinę apskaitą. Taip A. T. nevykdė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatų ir dėl to iš dalies negalima nustatyti Įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006 ir 2007 metus.
Inspekcija pagal FNTT 2009-05-07 specialisto išvados Nr.5-4/35 duomenis nustatė, kad AB bankas „Snoras“ 2009-03-17 raštu Nr. P2770 pateikė išrašus apie Įmonės sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) 0246 3260 (litais ir eurais) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (JAV doleriais) vykusias operacijas, pagal kuriuos nustatyta, kad Įmonė vykdė atsiskaitymo su pirkėjais ir pardavėjais operacijas, valiutos konvertavimo, sąskaitų papildymo grynais pinigais ir grynų pinigų išėmimo iš sąskaitos operacijas. AB banko „Snoras“ pateiktuose išrašuose nuo 2006-01-01 iki 2008-08-31 užfiksuota 1 710 994 Lt piniginių lėšų apyvarta (USD – 141 818; EUR – 352 976).
Pagal AB banko „Snoras“ išrašus taip pat nustatyta, kad Įmonės savininkas tiriamuoju laikotarpiu vykdė operacijas grynais pinigais – į Įmonės atsiskaitomąją sąskaitą įnešė 533 924 Lt (106 350 USD ir 68 011 EUR), gavo iš banko sąskaitos 334 971 Lt (17 425 USD ir 80 173 EUR). FNTT specialisto išvadoje konstatuota, kad Įmonės savininkas A. T. nevykdė Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimo, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, neįformino iš banko į Įmonės kasą priėmimo ir panaudojimo 334 971 Lt ir kasos išlaidų orderiais neformino 533 924 Lt išdavimo iš kasos operacijų, ir šių operacijų neregistravo Įmonės buhalterinėje apskaitoje.
Įmonės apskaita tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, apskaičiuojant mokesčius metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2006 ir 2007 m., Įmonė nurodė neteisingus, prieštaringus duomenis apie Įmonės pajamas ir sąnaudas, todėl mokesčių administratorius, negalėdamas mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, pagrįstai apskaičiavo pelno mokestį už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-08-31 pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikydamas ekonominių modelių metodą.
Šiaulių apskrities VMI, remdamasi FNTT atlikto ūkinės finansinės veiklos tyrimo duomenimis ir palyginusi tyrimo metu apskaičiuotas Įmonės 2006 m. pajamas su metinės pelno mokesčio deklaracijos, pateiktos Šiaulių apskrities VMI, duomenimis nustatė, kad įmonė 2006 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje pateikė neteisingus duomenis apie realizavimo pajamas ir parduotų prekių įsigijimo savikainą: nedeklaravo realizavimo apmokestinamųjų pajamų 24 869 532 Lt ir parduotų prekių įsigijimo savikainos 24 365 828 Lt. Įmonė 2006 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje turėjo deklaruoti 646 325 Lt apmokestinamojo pelno ir pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, turėjo apskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą 96 949 Lt pelno mokestį. Įmonė pirminėje 2006 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiavo ir deklaravo 18 541 Lt pelno mokestį, todėl FNTT 2008-12-10 specialisto išvadoje Nr. 5-4/77 papildomai apskaičiuota sumokėti į biudžetą 78 408 Lt pelno mokesčio.
Įmonė 2006 m. patikslintoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiavo 24 699 Lt pelno mokesčio, todėl mokestinio patikrinimo metu Inspekcija pagrįstai papildomai apskaičiavo ir nurodė sumokėti į biudžetą 72 250 Lt pelno mokesčio. Be to, Šiaulių apskrities VMI nustatė, kad Įmonė, įforminusi vaisių ir daržovių pardavimą Rusijos pirkėjams ne tomis kainomis, kuriomis buvo faktiškai parduoti, o mažesnėmis už įsigijimo kainas, negalėjo deklaruoti pajamų mažiau nei prekių įsigijimo kaina, taip Įmonė, pažeisdama Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, neteisingai pritaikė pelno mokesčio tarifą, apskaičiuodama 2007 m. ir 2008 m. pelno mokestį neteisingai taikė 13 proc. pelno mokesčio tarifą, kai turėjo taikyti 15 proc. pelno mokesčio tarifą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nustatė, kad Įmonė per mažai apskaičiavo 8 788 Lt pelno mokesčio.
Iš Šiaulių apskrities VMI 2013-02-21 sprendimo Nr. 44.1-4-7 matyti, kad vietos mokesčių administratorius atliko Įmonės pelno mokesčio mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-08-31. Trečiasis suinteresuotas asmuo, atsižvelgęs į tai, kad pelno mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, papildomai apskaičiuoti pelno mokesčio už 2008 m., neatlikus viso 2008 m. laikotarpio mokestinio patikrinimo, neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apskrities VMI pagrįstai Įmonei nurodė sumokėti 74 925 Lt pelno mokesčio už 2006 ir 2007 m.
Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų. Pažymėjo, kad Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį. Pagal Mokesčių administavimo įstatymo 97 straipsnio 2 dalį šio įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas i biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per šio įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo. Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio įstatymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka, skaičiuojami kiekvieną dieną ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo į biudžetą dieną (įskaitytinai) arba tą dieną, kai mokestinė prievolė pasibaigia kitais šio įstatymo 93 straipsnio nustatytais pagrindais. Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą šio įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas. Šiaulių apskrities VMI pelno mokesčio delspinigius apskaičiavo nuo dienos, kai Įmonei atsirado pareiga sumokėti pelno mokestį už 2006 ir 2007 m. iki Patikrinimo akto surašymo dienos, todėl Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų nepažeidė. Pažymėjo, kad įstatyme nustatytas delspinigių apskaičiavimo trukmės apribojimas yra taikomas tik po to, kai galutinai pasibaigia tarp Įmonės ir mokesčių administratoriaus kilęs mokestinis ginčas dėl Šiaulių apskrities VMI 2013-02-21 sprendimu Nr. 44.1-4-7 Įmonei apskaičiuotų mokestinių prievolių. Atsižvelgiant į tai, trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai Įmonei nurodė sumokėti 53 255 Lt pelno mokesčio delspinigių.
Iš A. T. valstybės biudžetui yra priteista 78 408 Lt suma. Byloje yra pateiktas 2011-07-13 vykdomasis raštas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-246-64/11. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką mokestis negali būti apskaičiuojamas ir išieškomas du kartus, jeigu baudžiamojoje byloje priteisto civilinio ieškinio suma yra sumokėta ar išieškota. VMI duomenimis, pagal šį civilinį ieškinį iš A. T. 2013-05-20 neišieškota jokia suma. Atsižvelgiant į tai, naikinti Šiaulių apskrities VMI nurodymą Įmonei sumokėti 74 925 Lt pelno mokesčio nėra pagrindo.
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalį, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Iš pavedimo tikrinti Nr. 35-170 matyti, kad Įmonės patikrinimas pradėtas 2009-09-15, todėl Šiaulių apskrities VMI turėjo teisę tikrinti, ar Įmonė teisingai apskaičiavo 2006 m. mokestines prievoles.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities VMI atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą institucijoms buvo pranešta tinkamai (b. l. 95, 96). Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Šiaulių apskrities VMI 2013-02-21 sprendimo Nr. 44.1-4-7 dalies, kurioje nurodyta Įmonei sumokėti į biudžetą 74 925 Lt pelno mokesčio ir 53 255 Lt šio mokesčio delspinigių, VMI 2013-05-20 sprendimo Nr. 69-68 dalies, kurioje patvirtinti Šiaulių apskrities VMI 2013-02-21 sprendimo Nr. 44.1-4-7 nurodymai Įmonei sumokėti į biudžetą 74 925 Lt pelno mokesčio ir 53 255 Lt pelno mokesčio delspinigių, bei Komisijos 2013-07-23 sprendimo Nr. S-127(7-131/2013) teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Šiaulių apskrities VMI, atlikusi Įmonės 2006-01-01–2008-08-31 laikotarpio pelno mokesčio patikrinimą, 2012-12-13 surašė patikrinimo aktą Nr. 35-170, kuriame nustatė, kad Įmonė nurodytu laikotarpiu neteisingai pateiktose deklaracijose ir Įmonės apskaitoje atvaizdavo gautas veiklos pajamas ir patirtas sąnaudas, dalies pajamų neapskaitė. Įmonei apskaičiuota 81 038 Lt pelno mokesčio (Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės byla Nr. (7-131)/2013 (toliau – MGK byla) t. 1, 32–44 l.). Pareiškėjas 2013-01-21 pateikė pastabas dėl patikrinimo akto ir prašė patikrinimo akto netvirtinti (MGK byla, t. 1, 48–51 l.). Šiaulių apskrities VMI 2013-02-21 sprendimu Nr. 44.1-4-7 Patikrinimo aktą patvirtino iš dalies ir nurodė A. T. įmonei sumokėti 74 925 Lt pelno mokesčio, 53 255 Lt šio mokesčio delspinigių bei 7 492 Lt pelno mokesčio baudą (MGK byla, t. 1, 21–31a l.). VMI 2013-05-20 sprendimu Nr. 69-68 nusprendė patvirtinti Šiaulių apskrities VMI 2013-02-21 sprendimo Nr. 44.1-4-7 nurodymus Įmonei sumokėti į biudžetą 74 925 Lt pelno mokesčio ir 53 255 Lt pelno mokesčio delspinigių bei panaikinti Šiaulių apskrities VMI 2013-02-21 sprendimu Nr. 44.1-4-7 Įmonei paskirtą 7 492 Lt pelno mokesčio baudą (MGK byla, t. 1, 8–11 l.). Komisija 2013-07-23 sprendimu Nr. S-127(7-131/2013) patvirtino VMI 2013-05-20 sprendimą Nr. 69-68 (MKG byla, t. 2, 134–145 l.).
Pareiškėjas prašomų panaikinti sprendimų neteisėtumą pirmiausia grindžia tuo, kad Įmonei nepagrįstai buvo patvirtintas nurodymas sumokėti į biudžetą 74 925 Lt pelno mokesčio ir nesilaikyta tinkamo proceso bei dvigubo nubaudimo draudimo principų. Mano, kad VMI sprendimo dalis, kurioje patvirtintas Šiaulių apskrities VMI nurodymas sumokėti pelno mokestį už 2006 m. bei Komisijos sprendimas, kuriuo VMI sprendimas patvirtintas, yra neteisėti ir nepagrįsti, nes sudaro galimybę išieškoti tą patį mokestį du kartus. Tvirtina, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu patenkinus civilinį ieškinį, t. y. baudžiamojo proceso metu išsprendus nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą, dėl to paties nebegali būti vykdomas administracinis procesas.
Nustatyta, kad Šiaulių apskrities VMI, atlikdama Įmonės 2006-01-01–2008-08-31 mokestinį patikrinimą, rėmėsi FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus pateiktais duomenimis: 2008-12-10 specialisto išvada Nr. 5-4/77 (MGK byla, t. 1, 132–137 l.), 2009-05-07 specialisto išvada Nr. 5-4/35 (MGK byla, t. 1, 108–112 l.) ir 2010-04-19 išvada Nr. 5-4/43 (MGK byla, t. 2, 61–65 l.). Mokestinio patikrinimo metu taip pat buvo remtasi įsiteisėjusiu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-03-29 nuosprendžiu, kuriuo pareiškėjo savininkas A. T. buvo nuteistas už Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikaltimų padarymą (MGK byla, t. 2, 111–128 l.), Šiaulių apygardos teismo 2011-07-08 nutartimi, kuria pakeistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-03-29 nuosprendis ir iš A. T. valstybės biudžetui priteista 78 408 Lt (MGK, t. 2, 91–110 l.), bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-14 nutartimi (MGK byla, t. 2, 74–90 l.).
Atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 4 dalyje nustatytą teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje privalomumą administraciniame procese, darytina išvada, kad nei mokesčių administratorius, nei administracinę bylą nagrinėjantis teismas negali savo nuožiūra vertinti teismo nuosprendyje nustatytų faktų ir daryti savus nuteistųjų elgesio įvertinimus. Taigi, tai, kad Įmonės savininkas A. T. apgaulingai tvarkė pareiškėjo buhalterinę apskaitą ir siekdamas išvengti 78 408 Lt pelno mokesčio, į 2006 m. pelno mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingas žinias apie savo pajamas bei išlaidas, laikomos nustatytomis ir šioje administracinėje byloje, todėl papildomai neįrodinėtinos. Mokesčių administratorių nustatytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas pelno mokesčio paskaičiavimas, atitinka aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais, todėl darytina išvada, kad nurodymas pareiškėjui sumokėti į biudžetą pelno mokesčio ir su juo susijusias sumas yra teisėtas ir pagrįstas.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-228-77/2011, kurioje A. T. kaltinamas padaręs nusikaltimus, nustatytus Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, nustatė, kad Įmonės savininkas, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą: pažeidė minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalį ir 12 straipsnio 1 dalį – kasos pajamų orderiais neįformino ir apskaitoje neregistravo pinigų priėmimo iš AB banko „Snoras“ į pareiškėjo kasą ir jų panaudojimo, iš viso 334 971,15 Lt, kasos išlaidų orderiais neformino 533 924,48 Lt išdavimo iš kasos operacijų, šių operacijų neregistravo pareiškėjo buhalterinėje apskaitoje; PVM sąskaitomis faktūromis neįformino 2006 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotų Rusijos pirkėjams eksporto procedūrų forminimo pajamų už 207 789,11 Lt, o 2007 m. – už 208 997 Lt; apskaitos dokumentais, PVM sąskaitomis faktūromis, krovinio važtaraščiais nepagrindė ir į 2007 m. buhalterinę apskaitą neįtraukė akmens anglies pirkimo iš OOO „Jugsib“ ir pardavimo Lenkijos įmonėms operacijos už 23 551,1 JAV dolerių; į Įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė ekspedijavimo-transportavimo paslaugų pirkimo iš UAB „Vilbana“ operacijų, iš viso už 5 348 JAV dolerių (14 007,37 Lt), ir neišsaugojo ekspedijavimo-transportavimo paslaugų pirkimo iš UAB „Vilbana“ 2007-08-28 PVM sąskaitos faktūros 910 JAV dolerių sumai (2 297,93 Lt); PVM sąskaitomis faktūromis neįformino ir į 2006 m. apskaitą neįtraukė 139,99 tonų daržovių už 68 466 Lt pirkimo iš Lietuvos ūkių (arba ūkininkų) operacijų; pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 3 dalį – nuo 2007-01-01 iki 2008-08-31 į pareiškėjo apskaitą įtraukė pardavimo PVM sąskaitas faktūras, kuriose įformintas vaisių ir daržovių pardavimas ne tomis kainomis, kuriomis buvo faktiškai parduotos, bet mažesnėmis nei jų įsigijimo kainos, jose rašydamas Rusijos pirkėjų nurodytas kainas ir prekių vertę. Teismas taip pat nustatė, kad A. T. pateikė neteisingus duomenis apie 2006 m. realizavimo pajamas ir parduotų prekių įsigijimo savikainą. Jis, būdamas Įmonės savininku, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį – būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, siekdamas išvengti 78 408 Lt pelno mokesčio, 2007-10-10 pateikė Šiaulių apskrities VMI 2006 metų pelno mokesčio deklaraciją, kurioje įrašė neteisingus duomenis apie realizavimo pajamas ir parduotų prekių įsigijimo savikainą, o būtent: įrašė 231 506 Lt pardavimo apmokestinamųjų pajamų, 88 885 Lt atliktų darbų ar suteiktų paslaugų savikainą, 142 621 Lt apmokestinamojo pelno bei įrašė ir apskaičiavo 18 541 Lt pelno mokesčio. Tačiau 2006 m. nedeklaravo realizavimo apmokestinamųjų pajamų 24 869 532 Lt, parduotų prekių įsigijimo savikainos – 24 365 828 Lt, dėl to 2006 m. nedeklaravo 78 408 Lt pelno mokesčio. Nors A. T. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino, tačiau teismas konstatavo, kad jo kaltė įrodyta liudytojos – mokesčių administratoriaus pareigūnės, 2008 m. atlikusios pareiškėjo mokestinį tyrimą, FNTT specialistės išvadomis, liudytojos paaiškinimu teisme, kitais byloje surinktais įrodymais. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis A. T. sąmoningai, valingai apskaitos dokumentais neįformino gautų pajamų, padarė kitus buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus, sukėlusius pasekmes. Be to, pareiškėjo savininkas sąmoningai, siekdamas išvengti 78 408 Lt pelno mokesčio, į 2006 m. PM deklaraciją įrašė žinomai neteisingas žinias apie savo pajamas bei išlaidas ir ją 2007-10-10 pateikė Šiaulių apskrities VMI.
Iš Patikrinimo akto matyti, kad papildomai pelno mokestis apskaičiuotas nustačius du pažeidimus. Pirmasis pažeidimas pagrįstas FNTT specialisto 2008-12-10 išvada Nr. 5-4/77, kurioje paskaičiuota mokėtina pelno mokesčio suma 96 949 Lt ir atimtas 2008-12-22 patikslintoje 2006 m. deklaracijoje nurodyta suma. Dėl pirmojo pažeidimo apskaičiuota 72 250 Lt pelno mokesčio nepriemoka. Tai yra pelno mokestis paskaičiuotas pagal tas pačias aplinkybes ir tokio pat dydžio kaip ir nustatytas teismo nuosprendžiu, nuteisiant A. T. pagal Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį. Antrasis pažeidimas sudarė pelno mokesčio už 2007 m. perskaičiavimą, konstatavus neteisingą pardavimo ir pirkimų sumų deklaravimą. Šis pažeidimas nustatytas remiantis FNTT specialisto 2010-04-19 išvada Nr. 5-4/43, o būtent tuo, kad A. T. nuo 2007-01-01 iki 2008-08-31 į pareiškėjo apskaitą įtraukė pardavimo PVM sąskaitas faktūras, kuriose įformintas vaisių ir daržovių pardavimas ne tomis kainomis, kuriomis buvo faktiškai parduotos, bet mažesnėmis nei jų įsigijimo kainos, jose rašydamas Rusijos pirkėjų nurodytas kainas ir prekių vertę, t. y. už pažeidimą, už kurį A. T. nubaustas teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 2 dalį.
Tenkinant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį iš A. T. buvo priteista pelno mokesčio suma, kurią mokesčių administratorius paskaičiavo už pirmąjį pažeidimą dėl pelno mokesčio sumažinimo 2006 m. Teismo vertinimu, pareiškėjas mokestine prasme negali būti laikomas tapačiu asmeniu A. T.. Įsigaliojus Individualių įmonių įstatymui pasikeitė ir individualių įmonių turto režimas. Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis individualią įmonę apibrėžia kaip neribotos civilinės atsakomybės privatųjį juridinį asmenį. To paties įstatymo 8 straipsnis sako, kad turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise. Individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu. Perduodamas individualiai įmonei arba paimdamas iš individualios įmonės pinigus ar kitą turtą, individualios įmonės savininkas surašo ir pasirašo pinigų ar kito turto perdavimo (ar paėmimo) dokumentus. Pinigų įnešimo ir pinigų paėmimo dokumentai įforminami teisės aktų nustatyta tvarka. Individualios įmonės savininkui ir jo sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas perduodamas individualiai įmonei patikėjimo teise, jeigu sutuoktiniai nesusitaria kitaip. Įmonės turto atskyrimas nuo individualios įmonės savininko turto sudaro pagrindą atskirti individualios įmonės ir jos savininko turtines prievoles.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1507-08 kaip mokestine prasme nereikšminga aplinkybe buvo pripažintas faktas, jog įmonės direktorius sumokėjo baudžiamojoje byloje iš jo priteistus mokesčius. Teismas konstatavo, kad kitų asmenų nusikalstami veiksmai, dėl kurių įmonei – mokestinių teisinių santykių subjektui, sąlygojo mokestinių prievolių atsiradimą, mokesčių įstatymų taikymo prasme, nėra reikšmingi, nes šie asmenys nėra atitinkamų mokestinių teisinių subjektai ir jie savo nusikalstamais veiksmais padarė žalą ne valstybės biudžetui, o įmonei, kuriai tenka pareiga vykdyti dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusią mokestinę prievolę. Šiaulių apygardos teismo 2011-07-08 nutartyje, kuria buvo pakeistas sprendimas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje patenkinimo ir VMI prašyta pelno mokesčio suma buvo priteista, konstatuota, kad A. T. žalą padarė kaip fizinis asmuo, kuris nelaikytinas mokesčių mokėtoju Mokesčių administravimo įstatymo prasme. Civilinio ieškinio pagrįstumas buvo palaikytas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-14 nutartyje. Tuo vadovaudamasis teismas daro išvadą, kad iš mokesčių mokėtojo A. T. individualios įmonės baudžiamojoje byloje mokesčiai priteisti nebuvo, todėl mokesčių administratorius turėjo teisę atlikti atskirą mokestinį patikrinimą šiam subjektui. A. T., kaip fizinio asmens, sumokėtas civilinio ieškinio patenkinimas galės būti įskaičiuojamas mokestinės nepriemokos dengimui Mokesčių administravimo įstatymo 83 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka.
Pareiškėjui mokesčių administratorius nėra skyręs baudos, todėl dvigubo baudimo neleistinumo principas šioje byloje taip pat nėra pažeistas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog pakartotinis baudos susijusiems subjektams skyrimas yra neleidžiamas. Non bis in idem principas draudžia persekioti ir bausti asmenį antrą kartą už pažeidimą, jeigu jis kyla iš identiškų arba iš esmės tokių pat faktų (įvykių), dėl kurių asmuo jau buvo nubaustas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-03-23 sprendime administracinėje byloje Nr. A15-39/2005 nurodė, kad non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), taip pat nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas.
Administracinėje byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pagal civilinį ieškinį iš A. T. buvo išieškota bent dalis sumos, todėl negalima daryti išvados, kad iš Įmonės išieškoma du kartus. Be to, nusikalstamas veiklas A. T. padarė kaip fizinis asmuo, kuris nėra laikomas mokesčių mokėtoju Mokesčių administravimo įstatymo prasme, taigi žala valstybei atsirado dėl A. T., kaip fizinio asmens, neteisėtų veiksmų, todėl jis ir privalo atlyginti savo veiksmais padarytą žalą. Mokesčių mokėtojas nagrinėjamu atveju yra Įmonė. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė – pagal įstatymus, reglamentuojančius su atitinkamomis atsakomybės rūšimis susijusius klausimus. Dėl Įmonės savininko sąmoningų veiksmų, apgaulingai tvarkant pareiškėjo buhalterinę apskaitą, žinomai neteisingų žinių apie pajamas ir išlaidas įrašymą į mokesčio deklaraciją, jam kilo atsakomybė pagal Baudžiamąjį kodeksą, o Įmonei teisinė atsakomybė – pagal mokesčių įstatymus. Faktas, kad A. T. priteista atlyginti valstybei padarytą žalą, neatleidžia Įmonės nuo pareigos tinkamai apskaičiuoti ir mokėti mokesčius valstybei. Duomenų, kad Įmonė įvykdė mokestinę prievolę sumokėti pelno mokestį nėra, todėl nėra pagrindo panaikinti mokesčių administratoriaus sprendimo nurodymą sumokėti pelno mokestį. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti ir apmokestinimo teisingumo bei protingumo ir aiškumo principams įtvirtintiems Mokesčių administravimo įstatymo 8 ir 9 straipsniuose bei dvigubo nubaudimo draudimo principui.
Mokesčių mokėtojui laiku nepervedant priklausančio mokesčio į valstybės biudžetą, atsirado nauja prievolė – sumokėti už uždelstą laikotarpį delspinigius. Taigi, Įmonei buvo pagrįstai apskaičiuoti mokėtini pelno mokesčio delspinigiai (MGK byla, t. 1, 31 l.). Kadangi pareiškėjas delspinigių sumos neginčija ir jokių argumentų dėl jos nepateikė, o teismui nekyla abejonių dėl apskaičiavimo, jis delspinigių skaičiavimo pagrįstumo netikrina. Įmonė, skunde nepateikdama konkrečių argumentų dėl delspinigių skaičiavimo pagrįstumo, turi prisiimti atsakomybę dėl šio pasirinkimo. Teismas neturi pareigos tikrinti ne konkrečius faktus bei argumentus, o skaičiavimą apskritai, kadangi jis administracinius sprendimus tiria ne visoje apimtyje, taip pat savo iniciatyva tikrindamas skaičiavimus, o toje dalyje, kurioje šalis ginčija sprendimą.
Pareiškėjas taip pat sprendimų neteisėtumą grindžia tuo, kad 2007 m. deklaracijoje esančios mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 000 Lt, todėl apskaičiuojant pelno mokestį nėra pagrindo taikyti 15 proc. pelno mokesčio tarifą. Taigi, reikalavimas sumokėti 2 675 Lt pelno mokesčio, nepagrįstas. Teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka.
Aktualios redakcijos Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad vienetai (išskyrus pelno nesiekiančius), atitinkantys šioje dalyje nustatytus kriterijus, turi teisę apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną taikyti vieną iš nustatytų taisyklių: 1) vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje (1 punktas); vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tūkstančių litų sumą, apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje. Ši taisyklė galioja individualioms (personalinėms) įmonėms, tikrosioms ūkinėms bendrijoms ir komanditinėms (pasitikėjimo) ūkinėms bendrijoms (2 punktas).
Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pagal Įmonės Šiaulių apskrities VMI pateiktas PVM deklaracijas pareiškėjas 2007 m. deklaravo pardavimų už 29 106 412 Lt, o pirkimų – už 30 743 356. Įmonė metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2007 m. deklaravo 208 997 Lt pajamų ir 75 228 leidžiamų atskaitymų, apmokestinamojo pelno suma – 133 769 Lt, pritaikius 13 proc. pelno mokesčio tarifą, apskaičiavo 17 390 Lt pelno mokesčio (b. l. 55–57). Įvertinus tai, kad Įmonė įforminusi vaisių ir daržovių pardavimą Rusijos pirkėjams ne tomis kainomis, kuriomis buvo faktiškai parduoti, o pačių pirkėjų nurodytomis kainomis, mažesnėmis už įsigijimo kainas, negalėjo deklaruoti pajamų mažiau nei prekių įsigijimo kaina, taigi, pareiškėjas nepagrįstai taikė Pelno mokesčio 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą 13 proc. tarifą. Darytina išvada, kad mokesčių administratorius pagrįstai Įmonei už 2007 m. apskaičiavo ir nurodė sumokėti 2 675 Lt pelno mokesčio. Taigi, Įmonei pagrįstai nurodyta sumokėti 74 925 Lt (72 250 + 2 675) pelno mokesčio už 2006–2008 m.
Įmonė tvirtina, kad patikrinimas, dėl kurio kilo mokestinis ginčas, atliktas nesilaikant Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004-05-05 įsakymu Nr. VA-87, – 2009-09-15 pavedime tikrinti Nr. 35-17 nesilaikant Taisyklių 19.7 ir 20 punkto reikalavimų nėra nurodytos mokestinio patikrinimo pradžios ir mokestinio patikrinimo pabaigos datos bei turėjo būti nurodyta, kad mokestinis patikinimas atliekamas be pranešimo apie mokestinį patikrinimą.
Taisyklių 19.7 punkte nustatyta, kad pavedime tikrinti turi būti nurodytos mokestinio patikrinimo pradžios ir mokestinio patikrinimo pabaigos datos. Pagal Taisyklių 20 punktą tais atvejais, kai mokestinis patikrinimas atliekamas be pranešimo apie mokestinį patikrinimą, pavedime tikrinti tai turi būti nurodyta.
Apie pradėtą A. T. įmonės patikrinimą pareiškėjas buvo informuotas 2009-09-16 raštu Nr. (10.11-35)S-17965 (MGK byla, t. 1, 46 l.). Todėl Įmonės teiginys, kad pavedime tikrinti turėjo būti nurodyta, jog mokestinis patikrinimas atliekamas be pranešimo apie mokestinį patikrinimą, yra nepagrįstas. Tai, kad pareiškėjas neatsiliepė į pranešimą ir jis buvo grąžintas siuntėjui (MGK byla, 20 l.), šios išvados nepaneigia.
Iš 2009-09-15 pavedimo tikrinti Nr. 35-170 (MGK byla, t. 1, 57–63 l.) matyti, kad jame nėra nurodytos mokestinio patikrinimo pradžios ir mokestinio patikrinimo pabaigos datos, taigi šis dokumentas neatitinka Taisyklių 19.7 punkto reikalavimų. Pažymėtina, kad mokestinio tyrimo laikotarpis buvo nurodytas Šiaulių apskrities VMI 2009-09-16 rašte Nr. (10.11-35)S-17965, išsiųstame pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Teisės aktai tiesiogiai nenustato pasekmių, kai konstatuojama, kad pavedimas tikrinti neatitinka tam tikrų jo turiniui keliamų reikalavimų. Įvertinus nustatytas aplinkybes, negalima daryti išvados, kad nurodyti pavedimo tikrinti turinio pažeidimai galėjo lemti nepagrįsto sprendimo priėmimą bei kad nesilaikant pavedimo turiniui keliamų reikalavimų buvo pabloginta pareiškėjo teisinė padėtis ar suvaržytos jam garantuojamos teisės. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo šį Šiaulių apskrities VMI padarytą pavedimo tikrinti turinio pažeidimus vertinti kaip esminius ir daro išvadą, kad jie yra formalūs ir negali lemti prašomų panaikinti sprendimų (jų dalių) neteisėtumo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra siejama ne su mokesčių mokėtojo patikrinimo pabaiga, o su tokio patikrinimo pradžia, t. y. pavedimo tikrinti išrašymu. Kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų, pareiškėjo mokestinis patikrinimas buvo pradėtas 2009-09-15, taigi terminas nebuvo pažeistas.
Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pareiškėjui pagrįstai buvo apskaičiuotas pelno mokestis ir jo delspinigiai. Prašomos panaikinti Šiaulių apskrities VMI 2013-02-21 sprendimo Nr. 44.1-4-7 ir VMI 2013-05-20 sprendimo Nr. 69-68 dalys, kuriose nurodyta Įmonei sumokėti į biudžetą 74 925 Lt pelno mokesčio ir 53 255 Lt šio mokesčio delspinigių, bei Komisijos 2013-07-23 sprendimas Nr. S-127(7-131/2013) yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. A. T. įmonės skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
n u s p r e n d ė :
Skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Jūra Marija Strumskienė