Civilinė byla Nr. e2-25536-918/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19579-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui A. K. (A. K.) dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 10 107,29 Eur skolą, 909,66 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 248 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašo priimti spendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinio kopija ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Byloje nustatyta, kad UAB „Mokilizingas“ (toliau – Pradinis kreditorius) su A. K. (A. K.) 2018 m. gegužės 22 d. sudarė Paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį Nr. VEG80522HNPA, pagal kurią UAB „Mokilizingas“ suteikė atsakovui 6 550 Eur vartojimo kreditą 60 mėn. terminui, o atsakovas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (t. y. iki 2023 m. gegužės 22 d.) įsipareigojo grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą paskolos sumą bei 2 515,20 Eur sutarties mokestį, taip pat sumokėti 1 213,40 Eur metines palūkanas (24-29 e. b. l.). Pradinis kreditorius 2018 m. spalio 23 d. nutraukė sutartį su atsakovu, motyvuodamas tuo, kad atsakovas nevykdo sutartinių įsipareigojimų mokėti įmokas (14 e. b. l.).
2017 m. kovo 6 d. pradinis kreditorius UAB „Mokilizingas“ ir ieškovas UAB „Julianus Inkaso“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį (6-10, 16-23 e. b. l.), kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę išieškoti 10 107,29 Eur skolą ir 0,05 procentų delspinigius, o ieškovas įgijo nurodytos skolos reikalavimo teisę į atsakovą (12 e. b. l.).
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas rašytiniu 2018 m. gruodžio 7 d. pranešimu, išsiųstu sutartyje nurodytu atsakovo adresu (41 e. b. l.).
Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 2 punktas). CK 6.205 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), ieškovei iš atsakovo priteistina 6 550 Eur negrąžintas kreditas, (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
Ieškiniu prašoma priteisti 2 515,20 Eur sutarties mokestį. Remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 1.15 punktu, sutarties mokestis yra suprantamas kaip Bendrovės imamas mokestis už paskolos (vartojimo kredito) suteikimą, dokumentų paruošimą ir kitus susijusius veiksmus. Iš sutarties turinio matyti, kad šis mokestis nėra susietas su tuo, ar atsakovas tinkamai vykdo sutartį, tačiau šios fiksuotos sumos mokėjimas išdėstytas visam kredito laikotarpiui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovo priteistina 2 515,20 Eur sutarties mokesčio (CK 6.886 str. 1 d.).
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti 1 213,40 Eur palūkanų, apskaičiuotų už 2018 m. gegužės 22 d. - 2023 m. gegužės 23 d. laikotarpį taikant 6,9 proc. palūkanų normą. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis pinigais tęsiasi.
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo visas iki sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 22 d.) priskaičiuotas palūkanas konkrečia pinigų suma (1213,40 Eur). Toks palūkanų priteisimas neatitiktų mokėjimo (pelno) palūkanų paskirties, t. y. kad jos mokamos už realų naudojimąsi svetimais pinigais. Pažymėtina, kad reikalavimas priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas negali būti suprantamas kaip taikymas skolininkui (atsakovui) civilinės atsakomybės už prievolės (sutarties) nevykdymą, nes civilinės atsakomybės taikymo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, jei tokios yra numatytos, arba delspinigiai, baudos ir panašaus pobūdžio netesybos. Nagrinėjamu atveju, nutraukus vartojimo kredito sutartį, negalima nustatyti, kada atsakovas grąžins kreditą (jo dalį). Priteisus gautą kreditą (6550 Eur), tampa nežinomas konkretaus kredito (jo dalių) grąžinimo terminas vykdymo procese, todėl negalimas ir pelno palūkanų fiksuotos sumos priteisimas. Tokios praktikos laikosi apygardos teismai ir kitose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-309-430/2019, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-231-555/2017 ir t. t.). Atsakovui atsiskaičius (ar iš jo išieškojus priverstine tvarka) anksčiau, susidarytų situacija, kad skolininkas sumoka už laikotarpį, kai pinigais jau nebesinaudoja. Pažymėtina ir tai, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.7 punkte numatyta, kad 6,9 procentų palūkanų normą kredito gavėjas privalo sumokėti už laikotarpį, kuriuo jis naudojasi tiksline paskola, t. y. pagal sutartį palūkanų mokėjimas yra siejamas su faktiniu paskolos sumos grąžinimu. Be to, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.
Iš byloje pateiktų duomenų spręstina, kad atsakovas pagal sutartį nėra atlikęs jokių mokėjimų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1213,40 Eur palūkanų tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistina 589,73 Eur pelno palūkanų, apskaičiuotų nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki sprendimo už akių priėmimo (2019 m. rugsėjo 10 d.) ir 6,9 procento pelno palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos, skaičiuojant nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2019 m. gegužės rugsėjo 10 d.), tačiau ne daugiau nei ieškiniu prašoma ir teismo nepriteista 623,67 Eur suma (1213,40 Eur – 589,73 Eur) (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-231-555/2017, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje e2A-217-601/2019).
Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 punktas numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento. Vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 1.3, 8.6, 8.7 p. nutraukus sutartį atsakovas privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo visos laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą laiku atsiskaityti dieną, skaičiuojant nuo pirmos uždelsimo mokėti dienos. Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo priteisti 909,66 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 d. nuo 2018-10-23, taikant 0,05 proc. normą. Kadangi atsakovas savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovo priskaičiuotus delspinigius tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistini delspinigiai apskaičiuotini nuo negrąžinto kredito, nesumokėto sutarties mokesčio bei nesumokėtų palūkanų sumos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nei ieškinyje, nei jo prieduose tiksliai nenurodė konkretaus delspinigių apskaičiavimo laikotarpio pabaigos, delspinigiai skaičiuojami už laikotarpį nuo nurodyto laikotarpio pradžios 2018 m. spalio 23 d. už 180 dienų, t. y. iki 2019 m. balandžio 19 d. Tai reiškia, kad delspinigiai skaičiuotini nuo 6 550 Eur kredito sumos, 2515,20 Eur sutarties mokesčio sumos ir 414,26 Eur palūkanų (apskaičiuotų nuo sutarties sudarymo iki 2019 m. balandžio 19 d.), t. y. iš viso nuo 9479,46 Eur sumos. Iš viso iš atsakovo priteistina 853,15 Eur delspinigių.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 508,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-07-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovui, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas pateikė duomenis apie 323,84 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 248 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur mokestis už Gyventojų registro tarnybos išrašą bei 75 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Ieškovo reikalavimai patenkinti 95,38 procentais, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 308,88 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 88 str., 93 str. 2 d., 98 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (3,72 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), valstybės naudai iš atsakovo priteisiama 3,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Julianus Inkaso“, į. k. 300115639, naudai 6 550 Eur (šeši tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt eurų) negrąžinto kredito, 2 515,20 Eur (du tūkstančiai penki šimtai penkiolika eurų dvidešimt centų) sutarties mokesčio, 589,15 Eur (penki šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai penkiolika centų) palūkanų, 6,9 proc. palūkanų nuo nesumokėtos kredito sumos, skaičiuojant nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2019 m. rugsėjo 10 d.) iki kredito grąžinimo, tačiau ne daugiau 623,67 Eur (šeši šimtai dvidešimt trys eurai šešiasdešimt septyni centai), 853,15 Eur (aštuoni šimtai penkiasdešimt trys eurai penkiolika ct) delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019-07-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 308,88 Eur (trys šimtai aštuoni eurai aštuoniasdešimt aštuoni centai) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,72 Eur (trys eurai septyniasdešimt du centai) bylinėjimosi išlaidų, nurodytą sumą mokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Aistė Petrevičienė