Civilinė byla Nr. 2A-1165-253/2021

    Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00203-2021-6

    Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6;    

 (S)

    3.3.1.14; 3.3.1.19.8; 2.3.2.4.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. H. (H. H.) (toliau – ir apelianto) atstovo advokato Arūno Bertulio apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. (A.) H. ir H. H. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjai pateikė prašymą, kuriuo prašė teismo nutraukti jų santuoką, įregistruotą            (duomenys neskelbtini) rajono teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 6),  ir patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, kad gyvenant santuokoje išryškėjo skirtingas požiūris į šeimos vertybes, santuokines pareigas, laikui bėgant išryškėjo skirtingi charakteriai bei skirtingi ateities planai. Jau nuo 2019 metų kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Pareiškėjai bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Bendro turto padalijimo, sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus pareiškėjai išsprendė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 539 straipsnio 2 dalis). Prašyme pareiškėjai patvirtino, kad yra visos CK 3.51 straipsnyje nurodytos sąlygos santuokai nutraukti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

2.       Plungės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu prašymą tenkino, nutraukė pareiškėjų A. H. ir H. H. santuoką, įregistruotą     (duomenys neskelbtini) teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 6, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Įregistruojant ištuoką sutuoktiniams paliko pavardes – pareiškėjai A. H. – „H.“, pareiškėjui H. H. – „H.“ ir patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Pagrindiniai sprendimo motyvai: 

2.1.                      Teismas nustatė, jog yra visos CK numatytos sąlygos pareiškėjų A. H. ir H. H. santuokai nutraukti bendru sutikimu, nes pareiškėjų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), todėl nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptarė turto padalijimo, sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo ir kitus klausimus, abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje.

2.2.                      Teismas nurodė, kad iš pareiškėjų pareiškimo yra akivaizdu, jog jų šeima faktiškai jau yra iširusi, pareiškėjai bendro ūkio nebeveda ir nė vienas iš jų nenori taikytis ir išsaugoti šeimą (pareiškimu prašė teismo neskirti papildomo termino susitaikymui, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjų santuoką nutraukė jų bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnio 1 dalis, 3.53 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

2.3.                      Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ir iš esmės nepažeidžia pareiškėjų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). 

2.4.                      Teismas išaiškino šalims, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3.       Apeliaciniu skundu pareiškėjo H. H. atstovas advokatas prašo Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

3.1.                      H. H. Lietuvoje gyvena nuo 2014 metų. Pirmas leidimas laikinai gyventi jam buvo išduotas verslo pagrindu. (duomenys neskelbtini) metais apeliantas vedė dabar jau buvusią sutuoktinę ir kreipėsi dėl naujo leidimo gyventi išdavimo santuokos pagrindu. Šalys kartu pragyveno beveik 5 metus, vaikų susilaukti nepavyko. Dėl asmeninių priežasčių, nustojęs vykdyti individualią veiklą, apeliantas vykdavo į Vokietiją laikinai padirbėti / padėti savo dėdei jo įsteigtoje įmonėje. Vieną kartą grįžęs iš Vokietijos į Lietuvą, sužinojo, kad jo sutuoktinė buvo neištikima ir laukiasi ne jo vaiko. Kadangi apeliantas ir pareiškėja gyveno ne jiems priklausančiame name, apeliantas išsikraustė ir apsigyveno naujame būste ir šiais metais įsteigė mažąją bendriją. Po to sutuoktinė A. informavo apeliantą, kad inicijuos skyrybų procesą, tačiau jis negavo pasirašyti jokių dokumentų. Nesidomėjo procesu, nes manė, kad su juo bus susisiekta, kai reikės pasirašyti skyrybų dokumentus arba šiuos dokumentus gaus iš teismo.

3.2.                      2021 m. rugpjūčio 23 d. apeliantas nuvyko į AB (duomenys neskelbtini) ir nebuvo aptarnautas kaip įmonės vadovas, nes jam buvo pranešta, kad jo leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje nebegalioja. Apeliantas prisijungė prie Elektroninės migracijos paslaugų sistemos (MIGRIS) paskyros ir pamatė, kad 2021 m. birželio 29 d. buvo priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo panaikinti jo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tada paaiškėjo, kad santuoka buvo nutraukta be jo žinios. Apeliantas kreipėsi į teismą prašydamas, kad jam leistų susipažinti su byla dėl santuokos nutraukimo, nes jis jokių dokumentų byloje nebuvo pasirašęs, neturėjo advokato, atstovaujančio jo interesams (advokatė Jurga Šakinienė turėjo atstovavimo sutartį tik su sutuoktine A. H.), negavo šaukimo atvykti į posėdį ar pranešimo apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, taip pat nebuvo supažindintas su sprendimu. 2021 m. rugsėjo 3 d. gavęs bylos kopiją apeliantas pamatė, kad visi dokumentai buvo pasirašyti jo vardu, nors jis tokių dokumentų nepasirašinėjo (apelianto parašai buvo suklastoti). Net 2021 m. kovo 9 d. prašyme teismui ranka įrašyta pavardė buvo parašyta klaidingai („H.“ vietoje „H.“), o asmuo, rašydamas savo pavardę, negalėtų taip apsirikti.

3.3.                      Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas bylą nedalyvaujant apeliantui ir jam nepranešus nei apie teismo posėdį, nei apie priimtą sprendimą, pažeidė jo esmines teises ir neužtikrino apelianto teisės dalyvauti procese ir teisės į teisingą teismą. Apeliaciniame skunde plačiai cituojama įvairi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, susijusi su asmenų teisėmis dalyvauti ir būti tinkamai informuotais apie vykstantį teismo procesą. Pažymima, kad EŽTT praktikoje nuosekliai pabrėžiamas bendrasis principas, kad šalių lygybė netektų prasmės, jei bylos šaliai nebūtų pranešta apie bylos nagrinėjimą taip, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, jeigu nuspręstų pasinaudoti vidaus teisėje įtvirtinta tokia teise. Taip pat pažymima, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tinkamas teismo dokumentų įteikimas asmeniui yra svarbus proceso dalyvių teisių požiūriu. Teismo proceso dalyviai gali tinkamai įgyvendinti savo procesines teises, jeigu jie informuoti apie procesą ar teismo posėdį. Teismo procesas bus pripažintas tinkamu tik tuomet, jeigu asmuo buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, jei jam buvo tinkamai įteikti kiti teismo dokumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2004).

3.4.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu abiejų sutuoktinių vardu pateikė advokatė J. Šakinienė. Tačiau iš bylos dokumentų matyti, kad advokatė J. Šakinienė buvo sudariusi tik 2021 m. kovo 22 d. (turėtų būti – 2021 m. vasario 22 d.) atstovavimo sutartį su apelianto sutuoktine A. H., tačiau ne su apeliantu. Nors prašyme buvo nurodyta, jog dokumentai apeliantui neva turėjo būti siunčiami advokatės J. Šakinienės adresu, tačiau apylinkės teismas kažkodėl neišsireikalavo iš proceso šalių pačios atstovės jos įgaliojimų atstovauti apeliantui byloje patvirtinančio dokumento – atstovavimo sutarties, nors pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį ir 137 straipsnio 1 dalies 8 punktą privalėjo tai padaryti. Be to, pagal CPK 275 straipsnio 1 dalį teismas privalėjo ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti teismo sprendimo patvirtintas kopijas šalims ir tretiesiems asmenims, nedalyvavusiems paskelbiant teismo sprendimą, t. y. apeliantui, kuris nedalyvavo ir net nežinojo apie teisminį procesą dėl santuokos nutraukimo. Dėl šių procesinių pažeidimų buvo pažeistos esminės apelianto procesinės teisės, dėl to jis negalėjo tinkamai išreikšti savo nuomonės ir pozicijos santuokos nutraukimo klausimu, sutikti ar prieštarauti dėl santuokos nutraukimo ir kitų santuokos nutraukimo pasekmių, todėl skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

3.5.                      Kadangi apeliantas nei pareiškimo dėl santuokos nutraukimo, nei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepasirašė, apelianto atstovui akivaizdu, jog yra ir kitas, CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas, absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nurodo, kad Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                   2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). 

3.6.                      Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantas ne tik nedalyvavo šioje byloje, nes jo parašas buvo suklastotas, tačiau jam nebuvo ir pranešta apie procesą, nors buvo nagrinėjamas itin svarbus santuokos nutraukimo klausimas, sukėlęs apeliantui ir daugiau neigiamų pasekmių, todėl teismo sprendimas nutraukti santuoką asmeniui (apeliantui), kuris net nebuvo išreiškęs valios ir sutikimo ar nesutikimo dėl santuokos nutraukimo, neleidus pasisakyti dėl kitų santuokos nutraukimo pasekmių, yra esminis apelianto teisių pažeidimas, kurį sukėlė teismo procesas, vykęs be paties apelianto dalyvavimo. Todėl prašoma pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

4.       Pareiškėja A. H. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo: 1) atmesti apeliacinį skundą; 2) įtraukti į bylą Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriaus Palangos poskyrį (toliau – ir Migracijos departamentas). Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

4.1.                      Pareiškėja tvirtina, kad H. H. žinojo apie santuokos nutraukimo bendru sutarimu procesą ir sutiko jį vykdyti. Jis ne tik domėjosi proceso eiga, bet ir pasirašė paruoštus dokumentus. Abu pareiškėjai jau nuo 2019 m. kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Pareiškėja jau ilgą laiką turi atskirą asmeninį gyvenimą su kitu vyru, kartu augina bendrą sūnų A. S., gimusį (duomenys neskelbtini). Abu pareiškėjai ne kartą kalbėjosi apie santuokos nutraukimo procesą, bet vis nerasdavo laiko jo pradėti. 2021 m. vasario mėnesį A. H. kreipėsi dėl santuokos nutraukimo dokumentų parengimo. Apie tai H. H. buvo informuotas ir neprieštaravo. Pareiškėjai neturi bendrų nepilnamečių vaikų, jokio bendro turto ar finansinių įsipareigojimų, dėl to jokio ginčo dėl santuokos nutraukimo pasekmių tarp jų nekilo. Pats H. H. atsiuntė A. H. savo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris buvo išduotas apeliantui 2021 m. vasario 9 d., kopiją ir nufotografavo savo pasą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai kartu nebegyvena nuo 2019 m., A. H. niekaip negalėjo gauti šių asmens dokumentų pati – tik pats apeliantas galėjo juos jai atsiųsti. Pareiškėja                        2021 m. vasario 22 d. pasirašė atstovavimo sutartį su advokate J. Šakiene. Santuokos nutraukimo dokumentai su abiejų pareiškėjų parašais buvo pateikti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmams ir 2021 m. balandžio 26 d. buvo priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo.

4.2.                      Pareiškėja A. H., gavusi skundžiamą sprendimą, jį persiuntė ir pareiškėjui H. H. per „WhatsApp“ programėlę. Deja, pareiškėja keitė mobilųjį įrenginį ir visos jos ankstesnės susirašinėjimo žinutės išsitrynė. H. H. 2021 m. liepos 21 d. dar kartą per „Whatsapp“ parašė pareiškėjai teiraudamasis dėl teismo dokumentų (ištuokos liudijimo). Pareiškėja jam pakartotinai atsiuntė teismo sprendimą ir nurodė, kad, kai tik turės ir ištuokos liudijimą, atsiųs. Tai patvirtina, kad pareiškėjas žinojo apie įvykusį procesą. Jokių prieštaravimų nei pareiškėjai, nei kitiems asmenims jis neteikė. Apelianto teiginys, kad apie įvykusį teismo procesą dėl santuokos nutraukimo jis sužinojo tik 2021 m. rugpjūčio 23 d., po apsilankymo banke, yra melagingas ir neatitinkantis tikrovės. Iš pateikto susirašinėjimo akivaizdžiai matoma, kad sprendimą jis turėjo daug  anksčiau ir 2021 m. liepos 21 d. dar kartą teiravosi dėl proceso. Dėl šios priežasties A. H. labai nustebo dėl pareiškėjo pateikto skundo ir jame išdėstytos informacijos, su kuria visiškai nesutinka.

4.3.                      Pareiškėjos nuomone, apeliacinis skundas buvo pateiktas siekiant susigrąžinti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, kuris buvo panaikintas. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 50 straipsnio 1 dalies 4 punktą santuokos nutraukimas yra vienas iš pagrindų panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjos vertinimu, tik ši priežastis privertė apeliantą kreiptis su apeliaciniu skundu, o kitos aplinkybės yra išgalvotos. Prieš skundžiamo sprendimo priėmimą su pareiškėja buvo susisiekusi Migracijos departamento darbuotoja, kuri vykdė patikrinimą dėl H. H. laikino leidimo gyventi Lietuvoje. Patikrinimo tikslas buvo išsiaiškinti, ar H. H. laikinas leidimas gyventi Lietuvoje atitinka įstatyme numatytas sąlygas. Darbuotoja tyrė, ar pareiškėjai gyvena kartu, ar veda bendrą ūkį, ar jų santuoka nėra fiktyvi. Dar nespėjus pateikti patikrinimo išvadų, Migracijos departamentas gavo žinių apie pareiškėjų santuokos nutraukimą. Dėl šios priežasties apelianto laikinas leidimas gyventi Lietuvoje buvo panaikintas. Siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes dėl laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, pareiškėja prašo teismo įtraukti į bylą Migracijos departamentą ir įpareigoti šią instituciją pateikti išvadą ar papildomus duomenis dėl H. H. laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų, žodinio proceso ir naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

6.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas – pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

7.       Apeliaciniame skunde prašoma apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes yra sprendžiamas svarbus klausimas dėl santuokos nutraukimo, dėl kurio apeliantas neturėjo galimybės pasisakyti pirmosios instancijos teisme.

8.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014, kt.).

9.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto atstovo nurodytas prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka motyvas nepagrindžia būtinybės nukrypti nuo bendrosios apeliacinio skundo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarkos. Šiuo atveju skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10.       Pareiškėja A. H., nesuformuluodama prašymo pridėti juos prie bylos, su atsiliepimu apeliacinės instancijos teisme pateikė papildomus įrodymus – H. H. ir A. H. susirašinėjimo medžiagos kopiją su vertimu, H. H. laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje kopijas ir H. H. atsiųstą paso nuotrauką.

11.       Naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad „<...> apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja“ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).

12.       Prašymas dėl naujų įrodymų prie bylos tenkintinas, nes pareiškėja atsiliepime analizuoja faktines aplinkybes, tiesiogiai susijusias su apeliaciniame skunde nurodomomis aplinkybėmis dėl santuokos nutraukimo proceso. Todėl šie dokumentai pridėtini prie bylos, nes šeimos bylose teismas yra aktyvus dėl įrodymų rinkimo, su šiais dokumentais šalys yra susipažinusios ir jų pridėjimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

13.       Apeliacijos objektas – Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimo, kuriuo buvo nutraukta pareiškėjų A. H. ir H. H. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

14.       Vienas iš pagrindinių apeliacinio skundo argumentų – absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimas dėl apelianto neinformavimo apie jo teisėms ir pareigoms įtakos ateityje turėsiantį teismo procesą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Skunde nurodoma, kad apeliantas nedalyvavo teisminiame procese dėl santuokos nutraukimo, apie jį apskritai nežinojo, todėl negalėjo tinkamai išreikšti savo nuomonės ir pozicijos santuokos nutraukimo klausimu, jam nebuvo suteikta teisė būti išklausytam teisme, taip pat nebuvo įteikti procesiniai dokumentai ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Dėl šių priežasčių buvo padarytas esminis apelianto procesinių teisių pažeidimas. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo motyvais sutinka.

15.       CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe, grindžia savo apeliacinį skundą. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nustatęs vieną iš CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų pagrindų, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas taikytinas esant šioms sąlygoms: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                                  2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2014; 2020 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2020).

16.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo taikymo sąlygos.

17.       Jau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2020 kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymą, rėmėsi EŽTT praktika, kurioje pažymima, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr.38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32).

18.       EŽTT yra pabrėžęs, kad svarbu, jog atsakovui būtų tinkamai įteiktas pirmasis pranešimas apie civilinės bylos iškėlimą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05, par. 77). EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: pirma, ar teismas buvo pakankamai rūpestingas (angl. diligent), informuodamas šalis apie teisminį procesą, ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; antra, ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05, par. 80; 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 53).

19.       EŽTT nuosekliai formuojama Konvencijos aiškinimo praktika suponuoja, kad nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (žr., pvz., 2012 m. spalio 9 d. sprendimų bylose Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20).

20.       EŽTT jurisprudencijos analizė rodo, kad nacionalinio teismo pareiga tinkamai informuoti bylos šalį apie procesą vertinama pakankamai griežtai, draudžianti formalų požiūrį į jos vykdymą (žr., pvz., 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą byloje Strizhak prieš Ukrainą, peticijos Nr. 72269/01; 2007 m. gegužės 3 d. sprendimą byloje Prokopenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 8630/03; 2009 m. spalio 13 d. sprendimą byloje Ovus prieš Turkiją, peticijos Nr. 42981/04; ir kt.). Šio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiamas bendrasis principas, kad šalių lygybė netektų prasmės, jei bylos šaliai nebūtų pranešta apie bylos nagrinėjimą taip, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, jeigu nuspręstų pasinaudoti vidaus teisėje įtvirtinta tokia teise. Vis dėlto taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT kiekvieną situaciją analizuoja individualiai ir vertina proceso visumą; tam tikri informavimo trūkumai gali būti vertinami kaip iš esmės nepažeidžiantys Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jei iš proceso visumos matyti, kad asmuo galiausiai turėjo galimybę pateikti savo poziciją, pastabas byloje (žr. mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 2007 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Zagorodnikov prieš Rusiją, peticijos Nr. 66941/01, par. 30, 34).

21.       Teismo pareiga informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą įgyvendinama CPK 117–134 straipsniuose nustatyta tvarka, tačiau ši tvarka yra ne formali, o detaliai reglamentuota siekiant įgyvendinti pagrindinį tikslą – tinkamai ir laiku suteikti byloje dalyvaujantiems asmenims informaciją. Taigi sprendžiant, ar byloje dalyvaujančiam asmeniui tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismo veiksmai vertintini ne tik pagal formalią jų atitiktį pirmiau nurodytų proceso teisės normų reikalavimams, bet ir atsižvelgiant į šių teisės normų tikslą bei paskirtį ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

22.       Pagal CPK 133 straipsnio 1 dalį dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Tai reiškia, kad, nepriklausomai nuo procesinio dokumento pavadinimo (šaukimas ar pranešimas), jo paskirtis yra informuoti byloje dalyvaujantį asmenį. CPK 133 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik šio Kodekso numatytais atvejais.

23.       Iš nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos matyti, jog apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad advokatė J. Šakinienė 2021 m. vasario 22 d. atstovavimo sutartį sudarė tik su apelianto sutuoktine A. H., tačiau ne su H. H.. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nepastebėjo, todėl apie Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmuose 2021 m. balandžio 26 d. 9.30 val. rašytinio proceso tvarka vykusį teismo posėdį, kuriame buvo iš esmės nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjų A. H. ir H. H. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, informavo tik A. H. atstovaujančią advokatę J. Šakienę. Apie paskirtą rašytinį teismo posėdį apeliantui nebuvo pranešta, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu bylą išnagrinėjo iš esmės. Tai reiškia, kad apeliacinio skundo teiginys, jog ši civilinė byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant apeliantui, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, yra pagrįstas. 

24.       Procesinius teisės normų pažeidimus, sudarančius prielaidas panaikinti sprendimą, įstatymų leidėjas skirsto į tuos, kurie lėmė neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), ir tuos, kuriems esant neturi reikšmės faktas, ar dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes kyla abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Pirmuoju atveju neigiamus pažeidimų teisinius padarinius dažnai gali ištaisyti ir apeliacinės instancijos teismas, nes šie pažeidimai patys savaime nesąlygoja tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimo. Antruoju atveju padarytieji pažeidimai sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tokiais pažeidimais pripažįstami esminių proceso nuostatų, nustatančių teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t. t.), pažeidimai. Tai reiškia, kad tokiais pažeidimais yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl to kyla būtinybė šį procesą pakartoti. Vienas tokių atvejų, kai procesinis teisės pažeidimas laikomas esminiu, konstatuojamas tuomet, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėja bylą nesant bent vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, jeigu toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 329 straipsnio 3 dalis 1 punktas). Toks įstatyme tiesiogiai nustatytas teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra CPK 14 straipsnyje įtvirtinto betarpiškumo principo, kaip civilinio proceso principo (dar kitaip vadinamo tiesioginio dalyvavimo principu), pažeidimo padarinys.

25.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliantui nebuvo pranešta apie 2021 m. balandžio 26 d. vykusio rašytinio teismo posėdžio vietą ir laiką. Minėto posėdžio metu pirmosios instancijos teismas iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. H. ir H. H. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, ir 2021 m. balandžio 26 d. priėmė skundžiamą sprendimą. Tačiau H. H. nebuvo informuotas ir nežinojo apie bylos procesą bei jo formą. Tai neabejotinai laikytina esminiu civilinio proceso taisyklių ir apelianto procesinių teisių pažeidimu. Šia aplinkybe grindžiamas ir apeliacinis skundas, nurodoma, kad apeliantas pageidauja būti išklausytas procese. Todėl šis pažeidimas visiškai atitinka CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą absoliutų teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą.

Dėl procesinės bylos baigties

26.       Nagrinėjamoje byloje nustačiusi CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą absoliutų skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindą, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su galimu apelianto parašų klastojimu, taip pat dėl atsiliepime nurodomų aplinkybių ir prašymo į bylą įtraukti Migracijos departamentą, nes šioje nutartyje anksčiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą naikinti visa apimtimi. Tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nustatytą esminį procesinį pažeidimą ir ištyrus visas bylos aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, pirmosios instancijos teismas galės nuspręsti dėl byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo.

27.       Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas mano, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28.       Kadangi nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija 

n u t a r i a :

Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                    Raimonda Andrulienė

                                                                                                                        Albina Pupeikienė 

                                                                                                                        Alvydas Žerlauskas