Civilinė byla Nr. 2A-1745-555/2019

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01932-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.1.2; 2.4.1.4; 2.4.2.2; 2.4.2.3; 2.4.2.9.1; 

2.4.2.13; 3.1.7.1.3; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8;

3.1.7.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. M. ir ieškovų J. K. ir V. K. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-946-835/2019 pagal ieškovų J. K. ir V. K. patikslintą ieškinį atsakovei O. M. dėl rekonstruoto ūkinio pastato pripažinimo teisėtai pastatytu, dėl ūkinio pastato pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, žalos atlyginimo, dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, leidimo suderinti žemės sklypo geodezinius matavimo planus be atsakovės sutikimo bei atsakovės O. M. patikslintą priešieškinį ieškovams J. K. ir V. K. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, notarinio sutikimo pripažinimo negaliojančiu, įrašo, esančio projekte, dalyje dėl ūkio pastato pripažinimo negaliojančiu, savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Alytaus miesto savivaldybės administracija, Alytaus miesto 3-iasis notaro biuras, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

I.       Ieškovai J. K. ir V. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami:

1.1.                      pripažinti ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybą teisėta ir atitinkančia galiojančius įstatymus;

1.2.                      pripažinti ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių J. K. ir V. K. nuosavybe, o 13 kv. m. ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 11 kv. m. viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės O. M. nuosavybe;

1.3.                      priteisti iš atsakovės O. M. dėl jai tekusios didesnės turto dalies 135,00 Eur patirtos žalos, nugriovus ūkinius pastatus;

1.4.                      nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal turimą bendrąją dalinę ½ dalies nuosavybę, sutinkamai su 2019 m. sausio 15 d. pakoreguotu žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu, kurį paruošė UAB „Geodėja“, nustatant, kad ieškovams atitektų žemės sklypas, pažymėtas raide „B“, žemės ribų taškai 5, 6, 7, 8, 9, 10, 27, 26, 25, 24, 23, 22, 21, 20, o atsakovei - žemės sklypas, pažymėtas raide „A“, žemės sklypo ribų taškai 5, 4, 3, 2, 1, 14, 13, 12, 11, 27, 26, 25, 24, 23, 22, 21, 20;

1.5.                      leisti suderinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), geodezinių matavimų planus su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriumi, sutinkamai su 2017 m. kovo 1 d. žemės sklypo planu ir patikslintu dėl vidinės ribos 2019 m. sausio 15 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu be atsakovės O. M. parašo;

1.6.                      priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas;

1.7.                      su patikslintu priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. 

2.       Ieškovai nurodė, kad ieškovams ir atsakovei priklausė po ½ dalį 1967 m. statybos 23,00 m2 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 13,00 m2 ūkinis pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) bei 11,00 m2 viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovo tėvams įsigijus minėtus pastatus bei dalį gyvenamojo namo, išsipirkus žemės sklypą, buvo suformuota žemės sklypo naudojimosi tvarka. Į ieškovams tenkančią žemės sklypo dalį „B“ pateko ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o į atsakovės naudojamą žemės sklypo dalį „A“ pateko ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei viralinė. Nors pastatai buvo dviejų savininkų nuosavybė, istoriškai kiekvienas žemės savininkas naudojosi tuo pastatu, kuris buvo savininkui priskirtoje žemės dalyje. Ieškovams iš atsakovės motinos gavus sutikimą rekonstruoti ūkinį pastatą, analogiškai 2008 m. spalio 9 d. sutikimą rekonstruoti ūkinį pastatą bei viralinę gavo ir atsakovė. Tiek ieškovai, tiek atsakovė savo naudojamoje žemėje nugriovė tiek vieniems, tiek kitiems priklausančius statinius. Tik ieškovai pastatė naują ūkinį pastatą, o atsakovė naujų statinių nestatė. Kadangi statinių nėra, ieškovai vertino, kad ir nuosavybės į tuos statinius neliko. Šiuo metu yra pastatytas naujas ūkinis pastatas, prie kurio statybos atsakovė neprisidėjo, taip pat nėra jungtinės veiklos sutarties, todėl galimas nuosavybės teisės klausimo sprendimas nustatant, kad ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių J. K. ir V. K. nuosavybė, o ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės nuosavybė. Atsižvelgiant į pateiktus skaičiavimus ieškovų nugriauto pastato atkuriamoji vertė, lyginant su atsakovės nugriautų pastatų verte, yra mažesnė 425,00 Eur, o rinkos vertė mažesnė 271,00 Eur. Atsakovė kaip kompensaciją ieškovams turėtų sumokėti 135,50 Eur. Ieškovai, gavę bendrasavininkės sutikimą, nugriovė jų naudojamoje žemėje esantį ūkinį pastatą ir vietoje jo, suderinę projektą su atitinkamomis institucijomis, pastatė naują ūkinį pastatą su pavėsine. Ieškovai turėjo sutikimą statyti ūkinį pastatą, kuris buvo pateiktas architektei, projektavusiai ūkinį pastatą ir gyvenamojo namo priestatą. Atsakovė 2016 metų gegužės mėn. dėl šio ūkinio pastato bei pavėsinės statybos padavė skundą Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, kuris konstatavo, kad jokių pažeidimų nenustatyta; nuo minėto pastato ir pavėsinės statybos praėję daugiau nei 10 m. Be to, ieškinį dėl statybos pripažinimo nelegalia gali teikti tik tam įgaliotos valstybinės institucijos. Tiek ieškovai, tiek atsakovė turi po ½ gyvenamo namo dalį. Kadangi pastato konstrukcijos yra bendros, žemės sklypo dalis po namu turėtų būti bendra ir taip pat padalinta po ½ dalį. Pagal paskaičiavimą ir įvertinus, kad atsakovė antrame aukšte turi daugiau ploto, kuris yra ant ieškovų nupirktos žemės, padarius užskaitą, gaunasi 3,00 m2 skirtumas O. M. naudai. Ieškovė teigė, kad atsižvelgus į žemės sklypo apstatymą, jo sutvarkymo laipsnį bei galėjimą tiek ieškovams, tiek atsakovei pilnai ir netrukdomai naudotis šalims tenkančiu žemės plotu, yra pagrindas patvirtinti UAB „Geodėja“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.

3.       Atsakovė O. M. kreipėsi į teismą su patikslintu priešieškiniu, prašydama:

3.1.                      skirti jai naudotis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0.0865 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį – 440 kv. m., iš kurios – 383 kv. m. skirti naudotis namų valdos žemės sklypo dalimi, kuri S. K. firmos „K.“ 2018 m. kovo 8 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane M1:500, pažymėta indeksu „B“, koordinačių sistemoje žemės sklypo ribų posūkio taškai pažymėti Nr. 1-2-3-4-5-15-16-17-18-20-21-22-23-24-25-26-10-11-12-13-14 ir ½ dalimi iš 114 kv. m. po gyvenamuoju namu, bendrai su V. K. ir J. K., kuri S. K. firmos „K.“ 2018 m. kovo 8 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane M1:500 pažymėta indeksu „C“;

3.2.                      ieškovams V. K. ir J. K. skirti naudotis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0.0865, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį – 425 kv. m., iš kurio 368 kv. m. skirti naudotis namų valdos žemės sklypo dalimi, kuri S. K. firmos „K.“ 2018 m. kovo 8 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane M1:500 pažymėta indeksu ,,A“, koordinačių sistemoje žemės sklypo posūkio taškai pažymėti Nr. 5-6-7-8-9-10-26-25-24-23-22-21-20-19-17-16-15 ir ½ žemės sklypo dalimi iš 114 kv. m. po gyvenamuoju namu, bendrai su O. M., kuri naudosis S. K. firmos „K.“ 2018 m. kovo 8 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu „C“;

3.3.                      pripažinti negaliojančiu 2002 m. vasario 5 d. notariškai patvirtintą sutikimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp J. R. ir J. K., patvirtintą 2002 m. vasario 5 d. Alytaus miesto 3-iojo notaro biuro notarės E. J., kurio turinys „Aš, J. R., sutinku, kad bendraturtis J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) statytų priestatą prie jam priklausančios gyvenamojo namo dalies ir atliktų rekonstrukciją jam priklausančios gyvenamo namo dalies ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini)”;

3.4.                      pripažinti negaliojančiu J. M. individualios projektavimo įmonės parengtame projekte – Priestato prie gyvenamojo namo projekto korektūra ir ūkinio pastato praplėtimas, esančio (duomenys neskelbtini), įrašą „Susipažinau ir sutinku J. R. 2002 m. balandžio 3 d.“, dalyje dėl ūkinio pastato;

3.5.                      pripažinti negaliojančiu leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 2002-04R, dalyje dėl „dalies ūkinio pastato rekonstrukcijos”, statinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2002 m. balandžio 12 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos, miesto departamento architektūros ir urbanistikos skyriaus;

3.6.                      įpareigoti ieškovus per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išardyti ir nugriauti ½ dalį naujai pastatyto statinio, savo jėgomis ir lėšomis bei sutvarkyti statybvietę;

3.7.                      įpareigoti ieškovus atstatyti savo lėšomis ir jėgomis ½ dalį nugriauto jai priklausančio ūkinio pastato 2I1p į pirmykštę padėtį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys iki nugriovimo – užstatymo plotas 23.37 kv. m., tūris 58 kv. m., ilgis 5.70 m., plotis 4.10 m., 2.50 m aukščio, namų valdos techninės apskaitos byloje, pastatų išdėstymo plane fiksuotoje pastato pažymėto indeksu 2JIp vietoje, esančio (duomenys neskelbtini);

3.8.                      pripažinti jai teisę valdyti, naudotis ir disponuoti žemės sklypo 383 kv. m. dalimi, atitinkamai plane pažymėta indeksu „B“ be ieškovų sutikimo;

3.9.                      priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus;

3.10.                      įpareigoti ieškovus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti (nusikelti) laikinąjį statinį – pavėsinę, keliamiems reikalavimams netaikyti ieškinio senaties, kadangi priešieškinyje nurodytos aplinkybės yra arba tęstinio pobūdžio, arba sužinota apie jų buvimą bylos nagrinėjimo metu;

3.11.                      atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, patikslintą priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

4.       Atsakovė nurodė, kad ieškovai vieni iš žemės sklypo bendraturčių piktnaudžiauja savo subjektinėmis bendraturčių teisėmis, neteisėtai, nepagrįstai bei nemotyvuotai nesutinka nusistatyti bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarką, pagal turimas (nupirktas iš valstybės) nuosavybėje žemės sklypo dalis, savavališkai, neturint atsakovės sutikimo ar leidimo, sunaikino jos turtą, nugriovė jai priklausančią ½ dalį ūkinio pastato 2Ip, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo vietoje neteisėtai, neturint bendraturčio sutikimo, nuo pamatų pastatė visiškai naują statinį, nesilaikydami suderinto projekto reikalavimų. Ginčo žemės sklypas yra bendroji dalinė ieškovų ir atsakovės nuosavybė, naudojimosi tvarka žemės sklypu tarp bendraturčių nenustatyta. Atsakovei priklauso 440/865 žemės sklypo, ieškovams priklauso 425/865 žemės sklypo. Kadangi ieškovai su atsakove naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, kurios yra per du gyvenamojo namo aukštus ir nesutampa su gyvenamojo namo vidine linija pažymėta S. K. firmos „K.“ 2017 m. rugsėjo 18 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane, tikslinga žemės sklypo plotą 114 m2, esantį po gyvenamuoju namu, palikti naudotis bendrai su V. ir J. K. po ½ dalį. Atsakovei nuosavybės teise priklausančią 3,5 m2 žemės sklypo dalį tikslinga iškelti ir pamatuoti namų valdos žemės sklype kitoje vietoje, atsižvelgiant į žemės paskirtį, pagal teikiamą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Tuomet šalys naudosis turimomis nuosavybėje žemės sklypo dalimis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsakovė prašė ieškovų išsikraustyti iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios ½ dalies ūkinio pastato, taip pat prašė, kad ieškovai atsakovei priklausančią ūkinio pastato ½ dalį atstatytų į pirmykštę padėtį, kad atsakovė galėtų naudotis patalpa. Ūkinį pastatą ieškovai nugriovė ir pastatė naują pastatą, neturėdami bendraturčio sutikimo, o padidintos jiems priklausančios turto dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto. 2018 m. kovo 8 d. parengtas žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo planas nepažeidžia turimų nuosavybėje dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje bei nusistovėjusios ankstesnės naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Kadangi atsakovei priklausanti 3,5 m2 žemės sklypo dalis, esanti po namu, iškeliama į namų valdos žemę ir pažymėta toje vietoje, kur šiuo metu yra ieškovų laikinasis statinys, tikslinga šį laikiną statinį nukelti (nugriauti) į kitą vietą, nes laikinasis statinys pastatytas ant nubrėžtos vidinės žemės sklypo ribos be atsakovės sutikimo, nesilaikant reikalingo atstumo. Ieškovams griauti ūkinį pastatą t. y. atsakovei priklausančią šio statinio ½ dalį, sutikimo nėra davusi nei atsakovės motina, nei ji pati. Savavališkai nugriaudami atsakovei priklausančią ½ dalį ūkinio pastato, ieškovai sunaikino atsakovės nuosavybę. Leidimas vykdyti statybos darbus yra išduotas neteisėtai. Notaras pateikė teismui išrašą iš notaro atliekamų veiksmų registro, iš kurio matosi, jog registrų knygoje įrašyto J. R. sutikimo turinys atitinka duoto sutikimo turiniui, kuriame nekalbama apie sutikimą rekonstruoti ūkinį pastatą. Projektuotoja, atlikdama ieškovų užsakymą pagal pateiktus dokumentus, atliko ūkinio pastato praplėtimo projektą pažymėdama, kad ūkinis pastatas priklauso vienam J. K., nors registro duomenyse šio ūkinio pastato ½ dalis tuo metu buvo atsakovės motinos J. R. nuosavybė. Projekte nurodyti duomenys yra neteisingi ir neteisėti. Ginčijamas sutikimas buvo slepiamas iki šios civilinės bylos užvedimo, todėl ieškinio senaties prašo netaikyti. Ieškovai pasistatė daug didesnį naują statinį su garažu, kurio parametrai – plotas ir aukštis yra stipriai padidinti ir atsakovės naudojamoje žemės sklypo dalyje daro pavėsį, gadina žemės struktūrą, auga samana. Griaudami statinį 2JIp, ieškovai pažeidė ir jos sklype esančio statinio konstrukciją bei pamatus. Pastatai buvo sujungti bendru stogu ir pamatais, nugriovus statinį 2JIp, pradėjo griūti ir atsakovės naudojamoje žemės sklypo dalyje, esantis statinys. Stogas pasviro į gretimo sklypo pusę, ten esantį statinį, o sienos suskilo į dalis. Buvo reikalinga nugriauti šį statinį, nes tapo pavojinga juo naudotis, kėlė grėsmę greta esančiam kaimynų statiniui.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybą teisėta ir atitinkančia galiojančius įstatymus; nustatė naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal turimą bendrąją dalinę ½ dalies nuosavybę, sutinkamai su 2019 m. sausio 15 d. pakoreguotu Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu, kurį paruošė UAB „Geodėja“, nustatant, kad ieškovams atitektų žemės sklypas pažymėtas raide „B“, žemės ribų taškai 5, 6, 7, 8, 9, 10, 27, 26, 25, 24, 23, 22, 21, 20, o atsakovei žemės sklypas pažymėtas raide „A“, žemės sklypo ribų taškai 5, 4, 3, 2, 1, 14, 13, 12, 11, 27, 26, 25, 24, 23, 22, 21, 20; leido ieškovams suderinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), geodezinių matavimų planus su Nacionaline žemės tarnyba be atsakovės O. M. sutikimo; kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė; priteisė ieškovų naudai iš atsakovės 620,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybės naudai iš atsakovės priteisė 200,00 Eur žyminį mokestį ir 130,58 Eur išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą valstybei.

6.       Dėl ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimo Nr. 1 ir dėl atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimų Nr. 3, 5, 6, 7, 4. Teismas nurodė, jog ginčo tarp šalių dėl ieškovų atliktos gyvenamojo namo rekonstrukcijos nėra. Teismas nustatė, kad ieškovo tėvai naudojosi jų žemės sklype esančiu ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės tėvai naudojosi jų žemės sklype esančiais ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po tėvų mirties tiek ieškovai, tiek atsakovė pasilikę gyventi tėvų namuose, pastatų naudojimosi tvarkos nekeitė. Teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes bei šalių paaiškinimus, laikė, kad ūkio pastatų naudojimosi tvarka buvo nusistovėjusi nuo 1974 m., šalys paveldėję nekilnojamąjį turtą, niekam jokių pretenzijų neturėjo, juos tenkino per ilgus metus nusistovėjusi naudojimosi tvarka.

7.       Teismas sutiko su ieškovų teiginiu, kad sprendžiant šį ginčą, turi būti taikomos teisės normos, galiojusios ūkinio pastato statybos metu, tačiau ieškovų nurodyto STR 1.07.01:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ anksčiausia galiojusi redakcija nuo 2002 m. balandžio 27 d. iki 2010 m. spalio 1 d., STR 1.01.07:2010 galiojo 2010 m., tuo tarpu statybos leidimas išduotas 2002 m. balandžio 12 d., vadovaujantis tai dienai galiojusių teisės aktų reikalavimais. Rekonstrukcijos darbams reikalingų dokumentų rengimo dieną galiojo STR 1.07.03:1999 „Mažųjų statinių projektų rengimo bei derinimo tvarkos ypatumai ir šių statinių statybos įteisinimo tvarka“ bei STR 1.07.01:1997 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“. Iš STR 1.07.03:1999, kurį neužilgo pakeitė STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, matyti, kad tuo metu statiniai nebuvo skirstomi į grupes. Tuo tarpu STR 1.07.01:1997 nurodyta, jog pagalbiniai statiniai (darbai), kuriuos statyti (atlikti) arba nugriauti nereikia leidimų, ir reikalavimai, kurių reikia laikytis juos statant arba griaunant, yra nurodyti šio reglamento A priede (1.3 papunktis). A priedo „Pagalbinių statinių (darbų), kuriuos statyti (atlikti) nereikia leidimo, sąrašas“ 3.3 papunktyje reglamentuota, kad nei leidimo, nei projekto nereikia gyvenamojo namo priklausiniams, išskyrus ūkio pastatus ir garažus, miestų ir gyvenviečių sodybose. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ginčo ūkio pastatui rekonstruoti buvo reikalingas ir statybos leidimas, ir projektas. To paties STR 4.5.2. papunktyje įtvirtinta, kad norint gauti statybos leidimą privalu pateikti notariškai patvirtintą bendrasavininkių sutikimą, jei statinys (valda) priklauso dviem ar daugiau savininkų.

8.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad ieškovai turėjo bendraturtės J. R. notariškai patvirtintą sutikimą viso ūkio pastato rekonstrukcijai. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog J. R. nesuprato, ant ko pasirašo ir su kuo sutinka, nes buvo garbaus amžiaus, ligota, prastai matė, parašas išgautas apgaulės būdu, kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Teismas sprendė, kad ieškovai rekonstrukcijos darbus atliko nepažeisdami galiojančių įstatymų nei leidimo išdavimo, nei statybos metu. 

9.       Teismas sprendė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, konstatuojančių užfiksuotus savavališkos statybos faktus, todėl padarė išvadą, jog statyba buvo vykdoma laikantis statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad neįrodžius 2002 m. J. R. sutikimo, statybos leidimo negaliojimo, neįrodytas yra ir ginčo ūkio pastato statybos neteisėtumas, dėl to nėra pagrindo vertinti ginčo ūkio pastato statybos kaip savavališkos ir taikyti tokios statybos pasekmes – statinio nugriovimą. Įvertinus tai, teismas netenkino atsakovės reikalavimų pripažinti negaliojančiu 2002 m. vasario 5 d. notariškai patvirtintą sutikimą, sudarytą tarp J. R. ir J. K.; pripažinti negaliojančiu, leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 2002-04R dalyje dėl „dalies ūkinio pastato rekonstrukcijos“; pripažinti negaliojančiu J. M. individualios projektavimo įmonės parengtame projekte – Priestato prie gyvenamojo namo proj. korektūra ir ūkinio pastato praplėtimas, esančio (duomenys neskelbtini), įrašą „Susipažinau ir sutinku J. R. 2002 m. balandžio 3 d.“, dalyje dėl ūkinio pastato. Įvertinęs tai, teismas taip pat netenkino ieškovės išvestinių reikalavimų: įpareigoti ieškovus per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti ir nugriauti ½ dalį naujai pastatyto statinio, savo jėgomis ir lėšomis sutvarkyti statybvietę bei įpareigoti ieškovus atstatyti savo lėšomis ir jėgomis ½ nugriauto atsakovei priklausančio ūkinio pastato 2I1p į pirmykštę padėtį.

10.       Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovai investavę daug piniginių lėšų savo gerbūvio sutvarkymui – ūkinio pastato statybai, todėl akivaizdu, jog ½ dalies statinio nugriovimas dėl bendrų, vientisų konstrukcijų yra neįmanomas nepadarius žymiai didesnės žalos visam pastatui, dėl ko reikėtų atlikti gerokai didesnės pastato dalies griovimo darbus. Be to, teismas vertino, kad reikalavimas atstatyti 1967 metų statybos statinį į pirmykštę padėtį yra neįmanomas, dėl ko atsakovės reikalavimai neatitinka adekvatumo, socialinės taikos ir proporcingumo bei naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo), efektyvumo kriterijų. Teismas, konstatavęs, jog ginčo ūkinio pastato rekonstrukcijos darbai atlikti laikantis įstatymų reikalavimų, nekonstatavus savavališkos statybos faktų, netenkinus atsakovės reikalavimų dėl bendraturčio sutikimo ir statybos leidimo pripažinimo negaliojančiais, statinių nugriovimo bei atstatymo į pirmykštę padėtį, ieškovų reikalavimą pripažinti ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybą teisėta ir atitinkančią galiojančius įstatymus, tenkino.

11.       Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovei žinant, jog ieškovai turi sutikimą tik namo rekonstrukcijai, ieškovams pradėjus darbus 2002 m. pavasarį, jau vasarą ji galėjo sužinoti, kokiu pagrindu ieškovai vykdo statybos darbus ir ūkio pastate bei kreiptis įstatymo nustatyta tvarka dėl teisių gynimo, tačiau to nepadarė, ilgai delsė. Teismas vertino, kad toks delsimas negali būti laikomas sąžiningu, nes atsakovė dėl pažeistų teisių gynimo teismui reikalavimus pareiškė tik 2018 m., tuo tarpu ieškovų rekonstrukcijos darbai atlikti mažiausiai prieš dešimt metų. Teismas konstatavo, jog atsakovė praleido vieno mėnesio terminą reikšti reikalavimą dėl statybų leidimo pripažinimo negaliojančiu, kas yra dar vienas pagrindas netenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimų.

12.       Dėl ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimų Nr. 2 ir 3. Teismas nurodė, kad ieškovų ir atsakovės nuosavybės teisės faktai į jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Fiziškai sugriuvus šalių pastatams, šie faktai nebuvo konstatuoti, išviešinti, nuosavybės teisės neišregistruotos, todėl teismas vertino, jog šalių nuosavybės teisės dalys išlikusios ir niekaip nepakitusios. Teismas pažymėjo, kad ieškovai, reikšdami reikalavimą pripažinti ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės, siekia pakeisti jiems ir atsakovei priklausančių nekilnojamojo turto dalių buvimo vietą. Teismui šioje byloje nepateikti jokie objektyvūs įrodymai, kad atsakovė kokiais nors veiksmais sutiko perleisti (perleido) ieškovams jai priklausančią ūkio pastato dalį. Teismas vertino, kad ieškovų tikslas yra siekiamas įgyvendinti neteisėtu ir ydingu būdu. Teismas nurodė, kad šalims nekartą buvo nustatytas terminas tiek ieškinio, tiek priešieškinio trūkumams šalinti, dėl ko šalys turėjo galimybę pasirinkti kitą būdą spręsti iškilusiam klausimui, t. y. prašyti pirmiausia atidalinti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą (ūkinius pastatus), paskui tarp ieškovų ir atsakovės padaryti mainus ir sumainytas dalis pripažinti kiekvienos šalies asmenine nuosavybe, tačiau šių reikalavimų nei ieškovai, nei atsakovė teisme nepareiškė. Teismas pažymėjo ir tai, kad šalys ne kartą tikslino savo reiškiamus reikalavimus, byla buvo perduota teisminei mediacijai, bylą iš apeliacinės instancijos teismo buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, ieškovų reikalavimo pripažinti statinius asmenine šalių nuosavybe netenkino. Taip pat netenkino ir ieškovų išvestinio reikalavimo priteisti iš atsakovės dėl jai tekusios didesnės turto dalies 135,00 Eur patirtos žalos, nugriovus ūkinius pastatus.

13.       Dėl ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimų Nr. 4 ir 5 bei atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimų Nr. 1, 2, 8 ir 10. Teismas nurodė, kad faktinis žemės sklypų valdymas tęsėsi daugiau negu 40 metų, dėl to ginčo tarp šalių nėra. Teismas vertino, kad faktinė žemės sklypų naudojimosi tvarka tarp bendraturčių buvo nustatyta tarpusavio susitarimu pagal 1998 m. rugsėjo 25 d. planą, kuriame yra pasirašę visi bendraturčiai. Teismas laikė, kad toks žemės sklypo planas gali būti vertinamas kaip bendraturčių tam tikra valios išraiška susitarimu nustatyti naudojimosi sklypu tvarką, kuri faktiškai ir buvo realizuota. Ieškovai ir atsakovė taip pat nuo pat pradžių buvo susitarę dėl viena nuo kitos atribotų žemės sklypo dalių naudojimo tvarkos, kuri atitinka 1998 m. rugsėjo 25 d. planą. Byloje esantys planai patvirtina, kad tarp bendraturčių buvo siekiama atriboti kompaktiškai suformuotas naudojamas sklypo dalis, t. y. ieškovams – vienoje sklypo pusėje, o atsakovei – kitoje sklypo pusėje ir tai atitiko ir anksčiau buvusius bendraturčių susitarimus. Teismas vertino, kad atsakovės prašoma nustatyti žemės sklypais naudojimosi tvarka yra neracionali ir nepatogi, tokia naudojimosi tvarka sudaromos sąlygos kitiems bendraturčių ginčams dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo kilti.

14.       Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad ieškovų prašymas pagrįstas, todėl nustatytina žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimą Nr. 4., todėl tenkino ir ieškovų prašymą leisti suderinti žemės sklypo geodezinių matavimų planus su Nacionaline žemės tarnyba be atsakovės O. M. sutikimo. Tuo pačiu teismas atmetė atsakovės reikalavimas nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovės pasiūlytą tvarką ir išvestinis reikalavimas įpareigoti ieškovus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nugriauti (nusikelti) laikinąjį statinį – pavėsinę.

15.       Teismas nurodė, kad atsakovė, reikšdama reikalavimą pripažinti jai teisę valdyti, naudotis ir disponuoti žemės sklypo 383 kv. m. dalimi, atitinkamai plane pažymėta indeksu „B“ be ieškovų sutikimo, nenurodė, kaip konkrečiai yra pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai, kokio sutikimo ieškovai atsakovei neduoda, savo reikalavimo nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Priešingai, ieškovai yra davę atsakovei sutikimą atlikti jai priklausančios gyvenamojo namo ir kitų pastatų dalies rekonstrukciją, todėl teismas atmetė tokį atsakovės reikalavimą kaip nepagrįstą.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16.       Apeliaciniu skundu atsakovė O. M. prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo tenkintas ieškovų patikslintas ieškinys, dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pripažinimo teisėta ir atitinkančia galiojančius įstatymus; nustatymo naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos pagal 2019 m. sausio 15 d. pakoreguotą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kurį paruošė UAB „Geodėja“ ir leisti ieškovams suderinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), geodezinių matavimų planus su Nacionaline žemės tarnyba be atsakovės sutikimo; likusioje dalyje, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, palikti galioti ir priimti naują sprendimą – atsakovės O. M. priešieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai rekonstrukcijos darbus atliko nepažeisdami galiojančių įstatymų nei leidimo išdavimo, nei statybos. Ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise, lygiomis dalimis po ½ priklauso gyvenamojo namo iš ūkio pastatų. Naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu nebuvo nustatyta iki 2016 m. (Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2A-551-254/2016, nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka), o ūkiniais pastatais naudojimosi tvarka nenustatyta iki šiol. Priešingai nei nurodyta teismo sprendime, šalys nekeitė naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu, 2015 m. ieškovai kreipėsi į teismą dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo ir 2016 m. naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu tarp šalių teismo priimtu sprendimu buvo nustatyta. Naudojimosi gyvenamuoju namu yra įregistruota nekilnojamojo turto registre.

4.2.                      Nežiūrint, kad šalių tėvai naudojasi atskirais ūkiniais pastatais pagal iš dalies nusistovėjusią tvarką, ši tvarka neatitinka 1964 m. galiojusio CK nuostatų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nes nebuvo šalių notariškai patvirtinto susitarimo, kuris būtų įregistruotas techninės inventorizacijos biure. Tokio notariškai patvirtino susitarimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pastatais šalys nėra sudarę ir nėra įregistruota viešame registre. Tai reškia, kad naudojimosi tvarkos ūkiniais pastatais, kurie šalims priklauso po ½ dalį, šalys nėra nusistatę. Naudojimasis atskirais ūkio pastatais nereiškia, kad dėl to, šalys tapo atskirų ūkinių pastatų savininkais ir gali kaip savo juos valdyti, naudotis ir disponuoti, be kito bendraturčio sutikimo. Žemės sklypu naudojimosi tvarka taip pat nenustatyta.

4.3.                      Skundžiamu sprendimu nebuvo atskleista bylos esmė, t. y., ar ginčo ūkio pastato statybos darbai atitinka suderinto projekto esminiams sprendiniams ir, ar architektė teisėtai ir teisingai parengė pastato projektą, pagal jai pateiktus dokumentus, sprendžiant dėl statinio pastatymo teisėtumo; ar ieškovai turėdami statybos leidimą ūkinio pastato rekonstrukcijai, o statydami naują statinį nuo pamatų, statybos darbus atliko nepažeisdami galiojančių įstatymų; ar architektė J. M. teisingai parengė projektą pagal turimą bendraturčio sutikimą (jam priklausančios dalies rekonstrukcijai, kokiu pagrindu parengė projektą visiškai naujo statinio statymui, brėžinyje „sklypo planas“ jį pažymėdama Nr. 5, kaip vieno J. K. nuosavybe; ar ieškovai teisėtai pasielgė nugriaudami visą ūkinį pastatą teismo sprendime nurodytu pagrindu STR 1-07.01:1997, kuris nereikalavo leidimų statyti ir griauti statinius, tačiau negalėjo prieštarauti LR CK 4.75 straipsniui).

4.4.                      Bendraturtė J. R. ne tik kad nebuvo davusi tokio sutikimo ieškovui, bet ir negalėjo duoti, nes ieškovams priklausė tik ½ dalis ūkinio pastato. Be to, J. K. nebuvo duotas ir statybų leidimas viso ūkinio pastato rekonstrukcijai. Ieškovai atliko jiems ir atsakovei priklausančios ūkinio pastato visišką nugriovimą ir pastatė naują statinį, tam neturėdami nei statybos leidimo, nei statinio projekto, nei bendraturčio sutikimo. Be to, J. M. individualios projektavimo įmonės parengtame projekte esantis J. R. įrašas yra išgautas apgaulės būdu, todėl jis turi būti pripažintas negaliojančiu.

4.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą nugriauti ginčo pastatą bei įpareigoti atstatyti ginčo pastatą į pirmykštę būklę. Tai vienas iš savavališkos statybos padarinių šalinimo būdų. Atsakovė niekada nebuvo davusi sutikimo vieniems naudotis ginčo pastatu. Ieškovai, statydami naują statinį, žinojo, kad elgiasi neteisėtai ir neturi teisės to daryti. Atsakovei valdymo teisės į ½ dalį ginčo pastato pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio ir visiškai nesvarbu, kada savavališka ginčo pastato statyba pradėta (baigta), ji vis tiek lieka savavališka. Tuo tarpu ieškovai, įteisinę ūkio pastatą savo vardu, neteisėtu būdu atimtų iš atsakovės nuosavybę, kas prieštarautų LR Konstitucijos nuostatoms.

4.6.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ji, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, privalėjo vieno mėnesio laikotarpyje kreiptis į administracinį teismą su skundu dėl leidimo vykdyti statybos darbus Nr. 2002-04R pripažinimo negaliojančiu, kaip administracinio akto. Ginčo pastato savininkė buvo J. R., kuri dėl amžiaus ir sveikatos kreiptis į teismą negalėjo, ji taip pat nematė, kokios statybos vyksta ginčo žemės sklype. Tik tapusi savininke, 2008 m. atsakovė sužinojo, kokius statybų dokumentus turi ieškovai. Nei mama, nei ji nežinojo apie antrąjį sutikimą, apie kurį sužinojo nagrinėjant klausimą dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo, t. y. 2018 m. Nepaisant to, kad leidimas yra administracinis aktas, jis turi būti nagrinėjamas šioje civilinėje byloje.

4.7.                      Teismas, patenkinęs ieškovų reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, sudarė jiems galimybę derinti žemės sklypo geodezinių matavimų planus su Nacionaline žemės tarnyba be atsakovės sutikimo ir neteisėtu būdu pastatytą statinį įregistruoti viešame registre. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pakeitus naudojimosi tvarką po gyvenamuoju namu pagal turimą dalį nuosavybėje po ½ dalį, jai ir toliau priklauso didesnė dalis žemės sklypo po gyvenamuoju namu nei ½ dalis, kuri skiriasi nuo turimos gyvenamojo namo dalies nuosavybėje. Atsakovė teisėtai yra įgijusi nuosavybėje 440/865 ha žemės sklypo dalį, o 3.53 kv. m. ieškovai visą tą laiką naudojosi neteisėtai ir neatlygintinai. Kadangi niekada šalys nebuvo nusistatę naudojimosi tvarkos žemės sklypu, ši aplinkybė paaiškėjo atlikus matavimus. Atsakovė prašo grąžinti jai 3.53 kv. m žemės sklypo dalį, esančią po gyvenamuoju namu, pamatuojant ją atsakovų pastatyto laikino statinio vietoje.

4.8.                      Pirmosios instancijos teismas detaliai nenurodė įrodymų ir faktinių aplinkybių, kuriomis grindė išvadą, tenkindamas ieškovų reikalavimą dėl jų prašomos naudojimosi tvarkos nustatymo. Be to, tenkinus tokį ieškovų reikalavimą neteisėtai ir neatlygintinai iš atsakovės nusavinta 8 kv. m. žemės sklypo dalis ir paskirta ją neatlygintinai naudotis ieškovams (440 kv. m.-432 kv. m.). Tokiu būdu ieškovams turima žemės sklypo dalis yra padidinta 8 kv. m. nuo 425 kv. m. iki 443 kv. m., nors faktiškai nuosavybėje turi mažiau. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad nėra galimybės iškelti jai priklausančios 3,5 kv. m. žemės esančios po namu į kitą vietą.

4.9.                      Atsakovės parengtas naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo planas atitinka CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostatus ir nepažeidžia turimų bendrojoje dalinėje nuosavybėje dalių bei nusistovėjusios ankstesnės naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Nustačius prašomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, bus išspręstas ginčas ir atstatytas teisingumas, dėl jai pamatuotos didesnės nei ½ žemės sklypo dalies po gyvenamuoju namu iškėlimo ir paskyrimo kitoje vietoje. Atsakovės pateiktas naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo projektas atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.

4.10.                      Pirmosios instancijos teismas, leisdamas atlikti ieškovams geodezinius matavimus, tokio sprendimo visiškai nemotyvavo, išvados nepagrindė byloje esančiais įrodymais, įstatymais ar kitais teisės aktais, tuo pažeisdamas procesines teisės normas, todėl priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas patenkinęs šį reikalavimą sudarė ieškovams galimybę, patikslinus žemės sklypo ribas, geodezinių matavimų planą derinti su Nacionaline žemės tarnyba be atsakovės sutikimo, ginčo ūkio pastatą, kaip naują statinį, registruoti viešame registre, kaip jų vienų nuosavybę, bendrąja jungtine nuosavybės teise, nes jam jau yra atlikta inventorizacija ir suteiktas unikalus numeris.

5.       Ieškovai J. K. ir V. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą ir tenkinti ieškovų ieškinį dalyje dėl 135,00 Eur žalos (kompensacijos skirtumo) atlyginimo bei perskaičiuoti priteistas bylinėjimosi išlaidas; likusioje dalyje palikti galioti teismo sprendimą nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog netenkinus reikalavimo dėl nuosavybės nustatymo, netenka prasmės reikalavimas dėl 135,00 Eur žalos atlyginimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiai teisiai įgyvendinti kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas. 

5.2.                      Atsakovė taip pat yra nugriovusi jos teritorijoje esančius du statinius – ūkinį pastatą bei viralinę, kurių po pusę priklauso ieškovams. Taigi, tiek ieškovai tiek atsakovė jų naudojamoje žemėje nugriovė tiek vieniems, tiek kitiems priklausančius statinius. Tokiu būdu, abi šalys senus ūkinius pastatus nugriovė, faktiškai neliko ką atsidalinti natūra, liko tik nugriautų pastatų nuosavybės registracija Nekilnojamojo turto registre, todėl taikytina CK 4.80 straipsnio 2 dalis – visoms šalims kompensacijos išmokėjimas ir jų išregistravimas iš Nekilnojamojo turto registro. Ginčo pastatų neliko, todėl kompensacija mokėtina atsižvelgiant į buvusio turto vertę.

5.3.                      Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovų ieškinys tenkintinas 50 procentų, atsižvelgiant į tai atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidų priteista tik ½. Kaip matyti iš teikto patikslinto ieškinio ieškovai prašė tenkinti penkis reikalavimus. Teismas tenkino tris, o ne penkis ieškinio reikalavimus, todėl įvertinus tenkintų reikalavimų dydį iš atsakovės turėjo būti priteista ne 620,50 Eur, o 3/5 (t. y. 60 procentų) bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 744,60 Eur (1241,00 Eur / 5 x 3 ). Be to, ieškovai patyrė kitų išlaidų, kurios susijusios su bylos nagrinėjimu ir turėtų būti tenkinamos iš atsakovės (geodeziniais matavimai – 250,00 Eur, faktinių aplinkybių konstatavimas – 150,00 Eur, pranešimų siuntimas per notarę – 29,44 Eur, žemės sklypų ribų planas – 100,00 Eur.

6.       Atsakovė O. M. pateikė atsiliepimą į ieškovų J. K. ir V. K. apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

6.1.                      Ieškovų reikalavimas dėl 135,00 Eur žalos atlyginimo ir nuosavybės nustatymo yra susiję, kadangi reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra išvestinis reikalavimas. Atsakovės turima nekilnojamojo turto statinių dalis ir ieškovų turima dalis yra neatidalintos, nenuginčytos ir nepakeistos. Be to, ieškovai apeliacinį skundą grindžia CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata – atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau tokio reikalavimai ieškovai nebuvo pareiškę, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

6.2.                      Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovams bylinėjimosi išlaidas, rėmėsi į bylą pateiktais įrodymais. Ieškovai nebuvo pateikę atskirojo prašymo dėl jų apeliaciniame skunde nurodytų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t. y. jie neprašė teismo priteisti ir kitas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, ieškovų nurodytos išlaidos negali būti priskiriamos prie būtinųjų, todėl negali būti priteistos iš atsakovės.

7.       Ieškovai J. K. ir V. K. pateikė atsiliepimą į atsakovės O. M. apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1.                      Atsakovė neteisingai pateikia faktines aplinkybes, t.y. aplinkybes, kuriomis grindžia apeliacinį skundą. Istoriškai kiekvienas žemės savininkas, nors pastatai buvo dviejų savininkų nuosavybė, naudojosi tuo pastatu, kuris buvo savininkui priskirtoje žemės dalyje. Be to, šeimų naudojamų ūkinių statinių plotai faktiškai mažai skyrėsi. Ieškovai naudojosi ūkiniu pastatu, kurio plotas sudarė 23 kv. m., o atsakovė (jos motina) naudojosi dviem ūkiniais statiniais, kurių bendras plotas sudarė 24,00 kv. m. Nors naudojimosi tvarka ūkiniais pastatais nebuvo nustatyta, bet pretenzijų naudotojai vienas kitam neturėjo.?

7.2.                      Atsakovė neteisingai interpretuoja savavališką statybą. Dėl ginčo pastato statybos bei pavėsinės Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui 2016 m. gegužės 2 d. bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui 2018 m. vasario 5 d. atsakovė buvo padavusi skundus, kurių nagrinėjimo metu buvo konstatuota, kad statant ginčo pastatą, esantį ieškovams priklausančioje teritorijoje, jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Statinys atitiko pirmos grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Be to, visi reikalavimai pagal tuo metu galiojančius teisės aktus buvo įvykdyti, t. y. gautas bendrasavininkės sutikimas dėl ginčo pastato rekonstrukcijos, ant ginčo pastato projekto atsakovės motina J. R. yra pasirašiusi, jog su projektu sutinka. Statyba buvo teisėta, vykdyta pagal tuo metu galiojančius įstatymus, o leidimas turėjo būti išduotas tik gyvenamojo namo priestato statybai ir jo rekonstravimui, bet ne ūkiniam pastatui.

7.3.                      2019 sausio mėn. išvadoje bei 2019 balandžio mėn. Specialisto išvados papildyme aiškiai ir vienareikšmiškai išaiškinta, kad nei leidimo išdavimo, nei statybos metu, nei juos eksploatuojant nebuvo pažeisti jokie šio objekto statybai keliami reikalavimai. Atsakovė nepagrįstai bando paneigti šiuos paties pirmosios instancijos teismo išreikalautus rašytinius įrodymus.

7.4.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, jog nei ji nei jos motina J. R. nebuvo davusi sutikimo ginčo pastato rekonstrukcijai. Atsakovė vėl iš naujo įrodinėja aplinkybes, kurias teismai jau buvo nustatę pirmą kartą nagrinėjant bylą teisme. Atsakovės motina davė sutikimą ir tai patvirtina tiek atitinkamos institucijos, tiek teismo metu surinkta bylos medžiaga. Atsakovė taip pat nepagrįstai teigia, kad jos motina nieko nežinojo apie rekonstrukciją ir buvo apgauta.

7.5.                      Nuo statybos pabaigos praėjo apie 15 metų, todėl atsakovės keliamiems reikalavimams nugriauti pastatytą ūkinį pastatą bei kiti reikalavimai, išskyrus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymą, turi būti taikomas šiems reikalavimams senaties terminas. Atsakovės argumentai dėl senaties termino taikymo negalimumo yra nepagrįsti. Atsakovė visą laiką žinojo, kad ūkinis pastatas yra pastatytas laikantis galiojančių įstatymų ir, esant sutikimui. Tik kilus ginčui dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atsakovė iš naujo įvertino esamą situaciją ir pradėjo viską neigti, įrodinėdama, kad per tuos dešimt-penkiolika metų ji niekaip negalėjo suprasti, jog yra pažeistos jos teisės.

7.6.                      Pirmą kartą bylą nagrinėjant teismas yra išaiškinęs, kad naudojimosi tvarka ne visada atitinka abiejų šalių norus. Teismas turi teisę, atsižvelgęs į esamą naudojimosi tvarką, nepagrįstą dalies žemės įsigijimą, nustatyti, kad abi šalys turi teisę naudotis žemės sklypu po 432,5 kv. m., taip sumažinant atsakovės naudojimąsi žemės sklypu iki 432 kv. m. ir padidinant ieškovų teisę naudotis žemės sklypu iki 433 kv. m. Atsižvelgus į tai, ieškovai sutinka sumokėti atsakovei tą sumą, kurią atsakovė sumokėjo valstybei už išperkamą 8,0 kv. m. žemės plotą, (iš to skaičiaus už 3 kv. m. A. K. valstybei jau sumokėjęs), t. y. atsakovei yra skolingi 0,60 Eur. (5 investicinis čekis : 12 kv. m. x 5 kv. m. = 2,08 Lt : 3,4528 = 0,60 Eur). Be to, jų (ieškovų) naudojamoje žemės sklypo dalyje yra bendro naudojimo objektas šachtinis šulinys.        

7.7.                      Abi šalys naudoja žemės sklypą lygiomis dalimis, teismui pateikė 2019 m. sausio 15 d. pakoreguotą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, kurį paruošė UAB „Geodėja“. Ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymas pagal šį planą atitinka CK 4.81 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patvirtino, kad pasiūlyta žemės naudojimosi tvarka atitinka tą tvarką, kuri nusistovėjo dar esant gyviems tiek atsakovės tiek ieškovų tėvams. Per visą laiką ji nekito tik koregavosi papildomų priestatų plotu, kadangi atsakovės priestatas užima didesnę žemės ploto dalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

18.       Bylos medžiaga nustatyta, kad 1999 m. kovo 1 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Alytaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 912, atsakovės motina J. R. išsipirko iš valstybės 4,40 arų žemės sklypą su jame esančiais ½ dalimi gyvenamojo namo ir ½ dalimi dviejų ūkio pastatų. Ieškovo tėvai – A. K. iš valstybės išsipirko 2,12 arų žemės sklypą su jame esančiais statiniais – ¼ dalimi gyvenamojo namo ir ½ dalimi ūkinio pastato, o O. K. nupirko 2,13 arų žemės sklypą su jame esančia ¼ dalimi gyvenamojo namo ir ½ dalimi ūkio pastato. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog ieškovas J. K. paveldėjo 1/8 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovai (apeliantai) J. K. ir V. K. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo 3/8 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė (apeliantė) O. M. paveldėjo ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 156-157).

Dėl statinio statybos teisėtumo

19.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovų rekonstruoto ūkinio pastato statybos teisėtumo. Ieškovai siekia įteisinti jų naudojamoje sklypo dalyje esančio ūkinio pastato statybas, o atsakovė, įrodinėdama, kad ieškovai neteisėtai atliko statybos darbus, reikalauja įpareigoti ieškovus nugriauti ½ dalį naujai pastatyto statinio ir atstatyti jai priklausančią ½ dalį ūkinio pastato 2I1p į pirmykštę padėtį.

20.       CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad minėta įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius įgyvendinant savo teises išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006).

21.       Bendrai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, atsižvelgiant į tai, kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Bendraturtis turi teisę, be kita ko, padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruodamas bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 straipsnis), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Atitinkamai siekiant išlaikyti bendraturčių teisėtų interesų pusiausvyrą, jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, konkrečiai nagrinėjamoje byloje – teisę įteisinti atliktus statybos darbus bei įregistruoti bendro nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų pasikeitimus, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus.

22.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau toks atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.).

23.       Visi šie klausimai turi būti sprendžiami ne formaliai, o taikant bendraturčių interesų derinimo principą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Atitinkamai ir teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas bei spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo, ar egzistuoja pagrindai leisti vienam iš bendraturčių atlikti tam tikrus konkrečius veiksmus be atsakovo sutikimo.

24.       Statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.) bei trečiųjų asmenų interesais. Statyba (rekonstrukcija) yra tęstinis procesas, susidedantis iš tam tikrų etapų, pradedant statinio projektavimu, baigiant statybos užbaigimu (anksčiau – statinio pripažinimu tinkamu naudoti), sprendžiant ginčus, kylančius iš šių santykių, svarbu tinkamai nustatyti konkrečiam etapui taikytinas teisės normas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog dėl ginčo statinio – ūkinio pastato- statybos (rekonstrukcijos) teisėtumo turi būti sprendžiama pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius šio statinio statybos metu, t. y. 2002-2005 m.

25.       Bylos medžiaga nustatyta, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyrius 2002 m. balandžio 12 d. išdavė leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 2002-04R, t. y. J. K. rekonstruoti jam priklausančią dalį gyvenamojo namo ir dalį ūkinio pastato pagal suderintą projektą Nr. 14/002, kurį 2002 m. parengė J. M. individuali projektavimo įmonė. J. M. individualios įmonės parengto projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ūkinis pastatas praplečiamas šiaurės rytų kryptimi, nepažeidžiant J. R. valdomos žemės sklypo dalies ribos, nugriaunamos esamos stoginės vietoje, blokuojant prie J. R. stoginės. Objekto: priestato prie gyvenamojo namo projektavimo korektūros ir ūkinio pastato praplėtimo brėžinyje, ant kurio yra bendraturtės J. R. originalus parašas, yra pažymėtas J. K. ūkinio pastato (taip nurodyta dokumente) praplėtimas šiaurės rytų kryptimi, o plano sutartiniuose žymėjimuose nurodomos ir trijų sienų esamos konstrukcijos, ir naujai projektuojamos konstrukcijos. Pažymėtina, kad išduotame leidime vykdyti statybos darbus nurodyta, jog statytojas privalo statybą vykdyti griežtai laikantis suderinto projekto (įskaitant nustatyta tvarka suderintus jo pakeitimus) ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų.

26.       Ūkinio pastato praplėtimo brėžinio parengimo metu galiojusiame Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 384 „Dėl individualių gyvenamųjų namų statybos“ 1.5 punkte ir 1.6 punkto 2 dalyje buvo nustatyta, kad namų valdos bendrasavininkis gali statyti naujus ar rekonstruoti esamus pastatus, įrengti rūsį tik kitiems bendrasavininkiams sutikus raštu arba esant teismo sprendimui, bei pateikus namų valdos žemės sklypo dokumentus, miesto (rajono) vyriausiojo architekto patvirtintą projektą ir įregistravęs statybą valstybinės priežiūros tarnyboje. Bylą nagrinėjęs teismas, vertindamas ginčijamo ūkinio pastato statybos teisėtumą, nustatė, kad ieškovai turėjo bendraturtės sutikimą rekonstruoti ūkinį pastatą. Taigi, ieškovai turėjo teisės aktuose įtvirtintus privalomus dokumentus, tačiau apeliantė (atsakovė) ginčija buvusios žemės sklypo bendraturtės 2002 m. vasario 5 d. notariškai patvirtintą sutikimą dėl ūkinio pastato rekonstrukcijos bei individualios projektavimo įmonės parengtame projekte – Priestato prie gyvenamojo namo proj. korektūra ir ūkinio pastato praplėtimas, esančio (duomenys neskelbtini), įrašą „Susipažinau ir sutinku J. R. 2002 m. balandžio 3 d.“.

27.       Apeliaciniame skunde apeliantė O. M. teigia, kad buvusios bendraturtės notarinis sutikimas bei įrašas išreikštas individualios projektavimo įmonės parengtame projekte buvo išgautas apgaule, todėl šie sutikimai turi būti pripažįstami negaliojančiais.

28.       Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar šalis atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti sutikimą davusį asmenį), dėl kurių pastarasis buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir sutikimą davusio asmens elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. firma „InSpe“ v. UAB „Folis“, bylos Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. ir kt. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. v. H. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-609/2008).

29.       Apeliantė nurodo, kad apgaulė pasireiškė tuo, jog jos mama J. R. nebuvo supažindinta su ūkinio pastato rekonstrukcijos projektu, nežinojo apie pastato statybas ir nesuprato, kokie buvo pateikti projektiniai sprendiniai. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įrodymų, pagrindžiančių, jog apeliantės motinai (buvusiai bendraturtei) nebuvo žinomos ūkinio pastato rekonstrukcijos aplinkybės, nepateikta, taip pat nenustatyti tyčiniai ieškovų veiksmai, kuriais buvo siekta suklaidinti sutikimą gavusį asmenį. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad apeliantės mama visą statybos laiką gyveno namų valdoje, kurioje buvo atliekami rekonstrukcijos darbai, matė ir žinojo apie vykstančius ūkinio pastato darbus, taip pat išdavė ne tik notarinį sutikimą atlikti rekonstrukcijos darbus, bet ir pasirašė projektavimo įmonės parengtame projekte. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės O. M. argumentas, jog sutikimai iš J. R. buvo išgauti apgaule, laikytinas nepagrįstu.

30.       Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantė, argumentuodama, jog ūkinio statinio rekonstrukcija buvo vykdoma pažeidžiant esminius statinio reikalavimus, turėjo įrodyti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktą. Teisės aktų pažeidimas, jos nuomone, pasireiškė tuo, kad statinys rekonstruotas ne tik neturint bendraturčio sutikimo, bet ir statybos darbai atlikti neturint nei statybos leidimo, nei statinio projekto.

31.       Bylą nagrinėjęs teismas, skundžiamu sprendimu įvertinęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistės 2019 m. sausio mėn. išvados Nr. 4D- bei 2019 m. balandžio mėn. išvados papildymą, konstatavo, kad Statybos darbai pagal išduotą SLD pradėti 2002 m. (gyvenamojo namo rekonstravimas), todėl ūkio pastato statyba 2005 m. buvo vykdoma pagal galiojantį SLD ir jo statybai netaikytinos 2005 m. galiojusios statybą reglamentuojančios teisės aktų normos. 2005 m. užbaigti ūkio pastato statybos darbai (rekonstravimas, nugriaunant dalį pastato) atitinka suderinto projekto esminiams sprendiniams, statybos užbaigimo procedūra vykdoma pagal 2005 m. galiojusius teisės aktus, I gr. nesudėtingo statinio registracija NTR neprivaloma. Pažymėtina, kad neįrodžius apeliantės motinos (bendraturtės) sutikimo negaliojimo, neįrodytas yra ir ginčo ūkinio pastato rekonstrukcijos neteisėtumas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė teisiškai pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo vertinti ginčo ūkinio pastato rekonstrukcijos kaip savavališkos ir taikyti tokios statybos pasekmes – statinio nugriovimą. Bylos įrodymais patvirtinta ir apeliantės nenuginčyta, kad ieškovams statybos leidimas buvo išduotas pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nustatytus reikalavimus, projektas buvo suderintas su įgaliotomis institucijomis ir patvirtintas architekto, taip pat gautas bendraturtės sutikimas. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo ūkinio pastato rekonstrukcija nėra savavališka statyba, atlikta pagal statybos leidime ir statinio projekte nustatytą tvarką tam skirtame žemės sklype.

32.       Apeliantei neįrodžius statybos darbus reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, nepagrindus nesutikimo su atlikta rekonstrukcija ir dėl šių statybų jos teisių pažeidimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ginčo ūkinio pastato statybą teisėta.

33.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas. Pabrėžtina, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovai šioje byloje, turėdami siekį įteisinti atliktus statybos darbus, bei teigdami, kad, jiems norint įteisinti atliktus statybos darbus ir įregistruoti pakeistus bendraturčiams priklausančio turto kadastro duomenis, yra reikalingas atsakovės susitikimas, kurio ji nepagrįstai neduoda, ieškiniu prašė pripažinti ginčo statinio statyba teisėta. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje atsakovei pareiškus priešieškinį, teismas sprendimo motyvuose pagrįstai sprendė dėl statinio statybos teisėtumo. Tačiau ieškiniu pareikštas reikalavimas pripažinti statinio statybą teisėta, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti savarankiškas ieškinio dalykas.

34.       Šios nutarties 19 punkte minėta, kad ieškovai siekia įteisinti bendro turto pagerinimus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovai ieškinio pagrindu nurodė, jog jiems norint įteisinti atliktus statybos darbus ir įregistruoti pakeistus bendraturčiams priklausančio turto kadastro duomenis, yra reikalingas atsakovės susitikimas, kurio ji, ieškovų teigimu, nepagrįstai neduoda. Atsižvelgiant į nurodytos civilinės bylos ieškinio dalyką, pagrindą, apibrėžiantį teisminio nagrinėjimo ribas, bei tai, kad byla pakartotinai nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, ieškovų suformuluotas ieškinio dalykas-pripažinti statinio statyba teisėta- nelaikytinas trūkumu, kliudančiu išspręsti byloje kilusį ginčą dėl statybos įteisinimo procedūrų užbaigimo. Pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad ūkinio pastato rekonstrukcija yra teisėta, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas tikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį išsprendžiant reikalavimą, kuris šioje byloje reikštų materialinių teisinių padarinių ieškovams atsiradimą – suteikiant teisę užbaigti ginčo statinio įteisinimo procedūras be atsakovės (apeliantės) sutikimo.

Dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo

35.       Byloje taip pat kilo ginčas dėl naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarkos nustatymo. Ginčo šalys yra namų valdos žemės sklypo bendraturčiai. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kreipimasis į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo reiškia, jog ginčo šalys (bendraturčiai) išnaudojo visas įmanomas galimybes susitarti dėl naudojimosi tvarkos. Akivaizdu, kad kreipusis į teismą su ieškiniu, o šiuo atveju esant pareikštam ir priešieškiniui, teismo pareiga priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.

36.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nagrinėjant bendraturčių ginčus, suformuotos principinės nuostatos, t. y. objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą teisminę praktiką orientavo ta kryptimi, jog, sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, ginčai teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007; kt.). Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai. Savo ruožtu teismas turi diskrecijos teisę, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, pripažinti prašomą nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką neatitinkančia tiek nurodytų bendrųjų civilinių principų, tiek bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančių teisės normų (CK 4.75 straipsnis, 4.72 straipsnis) ir tokio reikalavimo netenkinti, paliekant suinteresuotai šaliai galimybę kreiptis į teismą dėl esamo bendraturčių ginčo išsprendimo, pateikiant kitą naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektą.

37.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas apeliantės pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektą pripažino neracionaliu, nes, teismo vertinimu, tokia naudojimosi tvarka sudaromos sąlygos kitiems bendraturčių ginčams dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo kilti. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas pagal kurį iš byloje pateiktų naudojimosi žemės sklypu tvarkų projektą nustatyti naudojimosi tvarką, visiškai pagrįstai svarbiausiu kriterijumi pripažino faktinę padėtį ir žemės naudojimo racionalumą. Apeliantė nurodo, kad nustatant žemės sklypu naudojimosi tvarką, nėra pagrindo atsižvelgti į žemės naudotojų susitarimą, sudarytą priede prie 1999 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 11/99-1844 ar nusistovėjusią faktinę žemės sklypo naudojimosi tvarką.

38.       Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad, pagal 1992 m. birželio 26 d. notariškai patvirtintą susitarimą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), valdomą ginčo žemės sklypą ieškovo tėvai O. K., A. K. ir atsakovės motina J. R., kuriai atstovavo pati atsakovė O. M., sutarė pirkti lygiomis dalimis po ½ dalį, t. y. A. K. ir O. K. perka 428 kv. m ir J. R. – 428 kv. m. Iš bylos duomenų nustatyta, jog žemės sklypo naudotojų dalys buvo patvirtintos Alytaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 11-644 dėl faktiškai naudojamų žemės sklypų pardavimo (t. 2, b. l. 142), kuriame nurodyta, kad A. K. plotas sumažėjo 3 kv. m. 1998 m. kovo 1 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo tėvams ir atsakovės motinai buvo parduota faktiškai naudojamos žemės sklypo dalys: J. R. – 4,40 a, A. K. – 2,12 a, O. K. – 2,13 a. Sutartyje nurodyta, kad jos priedas yra sklypo (žemėnaudos) planas su gretimybėmis M1:500. 0,0865 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys nustatyti, Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoti bei kadastro žemėlapyje ribos pažymėtos 1998 m. rugsėjo 25 d. G. Č. IĮ matininko G. Č. atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų pagrindu. Teisėjų kolegija surinktais į bylą įrodymais nustačiusi, kad faktinė žemės sklypų naudojimosi tvarka tarp bendraturčių buvo nustatyta tarpusavio susitarimu pagal 1998 m. rugsėjo 25 d. planą (t. 1, b. l. 16), kuriame yra pasirašę visi bendraturčiai, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks žemės sklypo planas gali būti vertinamas kaip bendraturčių valios išraiška, susitarimu nustatyti naudojimosi sklypu tvarką, kuri faktiškai ir buvo realizuota.

39.       Kadangi susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi įregistruotas viešajame registre, todėl naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B., A. S., bylos Nr. 3K-3-956/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006).

40.       Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žemės sklypo naudojimosi tvarką bei vertindamas atsakovės (apeliantės) pateiktą pasiūlymą, jį lygino su 1998 m. rugsėjo 25 d. sudarytu susitarimu ir, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pripažino, kad ieškovų pateiktas pasiūlymas atitinka nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Tiek iš plano, pridėto prie 1998 m. susitarimo, tiek iš ieškovų pateikto pasiūlymo matyti, kad teismo sprendimu šalims naudojimuisi yra priskiriamos tos pačios žemės klypo dalys, kuriomis naudojosi asmenys, iš kurių šalys įgijo nuosavybės teises. Nurodyti planai patvirtina, kad tarp žemės sklypų naudotojų, o šiuo metu tarp bendraturčių buvo ir yra siekiama atriboti kompaktiškai suformuotas naudojamas sklypo dalis, pakeičiant tik naudojimosi žemės sklypu tvarką, nustatytą po šalims priklausančiu gyvenamuoju namu.

41.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą ir, atsižvelgęs į tai, kad atsakovės užsakymu parengtame plane siūloma naudojimosi tvarka iš esmės atitinka nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarką, ji yra racionali ir optimali, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą, minimizuoja ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą ateityje, turėjo pagrindą ieškinį tenkinti ir naudojimąsi žemės sklypu nustatyti pagal ieškovų pateiktą pasiūlymą.

42.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia (be kita ko), nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

43.       Bylos duomenys patvirtina, jog teismui nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovų pateiktą projektinį pasiūlymą, atsakovei buvo apribota galimybė naudotis (4,4-4,32) 8 kv. m. ploto, jai nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi. Kito asmens nuosavybės teisės apribojimas siejamas su būtinybe tinkamai atlyginti už prarastą galimybę naudotis asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, pripažinęs tikslingumą nustatyti naudojimosi tvarką pagal ieškovų pateiktą pasiūlymą, pagal kurį ieškovams suteikiama teisė naudotis 433 kv. m. žemės sklypo dalimi, o atsakovei 432 kv. m. ploto dalimi, privalėjo taip pat spręsti ir dėl atsakovei taikyto nuosavybės teisės apribojimo atlygintinumo.

44.       Byloje pateikti duomenys, kad šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 0,0865 ha žemės sklypo vidutinė rinkos kaina yra 44 360,00 Eur. Atsakovė (apeliantė) nuosavybės teise valdo 440 kv. m. žemės sklypo ploto dalį, nors, kaip jau minėta naudojimui priskirta 432 kv. m. žemės sklypo ploto dalis, todėl paskyrus naudotis mažesne turto dalimi, atsakovės praradimai sudaro 8 kv. m., kurių rinkos vertė yra 410,26 Eur (4436 sklypo vertė/sklypo dydis x iš atsakovei (apeliantei) mažiau tenkančios sklypo dalies). Pažymėtina tai, kad ieškovai pripažįsta, kad nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jų pateiktą pasiūlymą, iškilo būtinybė kompensuoti atsakovės praradimus, tačiau šių praradimų dydį ieškovai sieja su žemės sklypo verte jo įsigijimo metu.

45.       Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B. v. D. B., bylos Nr. 3K-3-92/2008, 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Teisėjų kolegija, neturi pagrindo sutikti su ieškovų siūlomu kompensacijos dydžiu, kadangi toks kompensacijos dydis nėra tinkamas atlygis už atsakovės patiriamus praradimus, todėl, nustatant kompensacijos už atsakovės (apeliantės) patiriamus praradimus, atsižvelgia į turto rinkos kainą.

Dėl kompensacijos už nugriautą statinį

46.       Šios nutarties 18 punkte nustatyta, kad šalių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra žemės sklypas, gyvenamasis namas bei du ūkiniai pastatai. Nagrinėjamu atveju ieškovai (apeliantai) prašo iš atsakovės priteisti piniginę kompensaciją, remdamiesi tuo, jog atsakovė yra nugriovusi jos naudojamojoje sklypo dalyje esančius du statinius – ūkinį pastatą bei viralinę, kurių po pusę priklauso ieškovams. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai (ieškovai) įrodinėja, kad tarp šalių buvo sudarytas ir įvykdytas susitarimas, kuriuo bendraturčiai įgijo kito bendraturčio dalis viename iš ginčo šalių valdomų bendrosios nuosavybės teise ūkinių pastatų, už tai perleisdami savo bendrosios nuosavybės dalį kitame šalių bendrai valdomame ūkiniame pastate, t. y., kad įvykęs pavienis (paprastasis) atsidalijimas.

47.       Byloje nustatyta, kad bylos šalys namų valdoje įregistruotus statinius valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovai rekonstravo jų naudojamojoje žemės sklypo dalyje esantį statinį. Bendraturčio naudojimasis realia daikto dalimi (statiniu) negali nulemti jo idealiosios dalies dydžio – idealioji dalis turi būti nustatyta pagal nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą. Pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, ir jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti, nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimas, padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, reiškia teisių pasikeitimą. CK 4.77 straipsnyje nustatyti pagrindai tokiam teisių pasikeitimui bei tokio pasikeitimo teisėtumui būtinos sąlygos.

48.       Bendraturčiams priklausančios namo dalys gali būti nustatytos reiškiant savarankišką reikalavimą. Jei kyla bendraturčių ginčas dėl bendrosios nuosavybės dalies, kiekvieno iš jų bendrosios nuosavybės dalis nustatoma teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų reikalavimą dėl bendraturčio nuosavybės teisių pasikeitimo, netyrė ir nevertino, kokias ginčo ūkinio pastato nuosavybės teisės dalis įgijo ieškovai rekonstravę statinį. Ieškovams nepasinaudojus apeliacijos teise ir nepateikus skundo dėl teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovų reikalavimas, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo spręsti dėl šios sprendimo dalies teisėtumo ar pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).

49.       Byloje reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra pareikštas, todėl netenkinus reikalavimo dėl bendraturčio nuosavybės teisių pasikeitimo, nėra galimybės spręsti ir klausimo dėl bendraturčio nuosavybės dalies praradimo kompensavimo.

50.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl bendraturčio teisės pagerinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą, taip pat dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo iš esmės tinkamai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, todėl, nustatęs, kad bendras turtas buvo pagerintas bendraturčio sutikimu, atsižvelgęs į tai, kad ieškovų užsakymu parengtame plane siūloma naudojimosi tvarka iš esmės atitinka nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarką, ji yra racionali ir optimali, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą, minimizuoja ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą ateityje, turėjo pagrindą ieškinį patenkinti iš dalies, o priešieškinį atmesti.

51.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad pagal ieškovų siūlomą naudojimosi žemės sklypu projektą atsakovei tenka mažesnė turto dalis, nei atsakovė valdo nuosavybės teise, yra pagrindas kompensuoti atsakovės praradimus. Kadangi šis klausimas nėra išspręstas teismo sprendimu, skundžiamas teismo sprendimas keistinas, iš ieškovų atsakovei priteistina 410,26 Eur kompensacija bei atsižvelgus į tai, kad ieškovų suformuluotas ieškinio dalykas – pripažinti statinio statybą teisėta, nelaikytinas trūkumu, kliudančiu išspręsti byloje kilusį ginčą dėl statybos įteisinimo procedūrų užbaigimo, byloje pripažinus, kad ūkinio pastato rekonstrukcija yra teisėta, tikslintina teismo sprendimo rezoliucinė dalis, išsprendžiant reikalavimą, kuris šioje byloje reikštų materialinių teisinių padarinių ieškovams atsiradimą – suteikiant teisę užbaigti ginčo statinio įteisinimo procedūras be atsakovės sutikimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų peržiūrėjimo ir jų paskirstymo

52.       Apeliantai (ieškovai) taip pat kvestionuoja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, neteisingai apskaičiavo tenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, o taip pat nepasisakė ir nepriteisė jų naudai kitų byloje turėtų būtinų bylinėjimosi išlaidų, t. y. išlaidų, kurios patirtus apmokėjus atliktus geodeziniais matavimus – 250,00 Eur, faktinių aplinkybių konstatavimą – 150,00 Eur, pranešimų siuntimą per notarę – 29,44 Eur, žemės sklypų ribų plano sudarymą – 100,00 Eur. Atsižvelgiant į apeliantų argumentus, t. y. neginčijant priteistų išlaidų pagrįstumo, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

53.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tiek ieškovai, tiek ir atsakovė buvo pareiškusi savarankiškus reikalavimus. Ieškovų ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. tris iš penkių pareikštų reikalavimų, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog jų ieškinio reikalavimų buvo patenkinta 60 procentų ir 40 procentų buvo atmesta. Tačiau, jau minėta, kad atsakovė taip pat priešieškiniu buvo pareiškusi savarankiškus reikalavimus, kurie buvo atmesti, t. y. priešieškinio reikalavimų buvo tenkinta 0 procentų, o atmesta buvo 100 procentų.

54.       Pažymėtina, kad CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovams pareiškus tris pagrįstus reikalavimus ir apsigynus nuo atsakovės priešieškinio, jų tenkintų pirmosios instancijos reikalavimų procentinė išraiška sudaro 80 procentų (60+100/2), tuo tarpu atsakovės, šiai apsigynus nuo dalies ieškinio reikalavimų, tenkintų reikalavimų procentinė išraiška yra 20 procentų (40+0/2).

55.       Ieškovai nurodo, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jie turėjo 1 100,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, buvo sumokėję 41,00 Eur žyminio mokesčio, o taip pat turėjo kitų būtinųjų išlaidų – 529,44 Eur, iš viso 1 770,44 Eur išlaidų, pateikė į bylą šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, dėl pastarųjų, t. y. kitų būtinųjų išlaidų, nepasisakė ir jų naudai nepagrįstai šių išlaidų nepriteisė.

56.       CPK 88 straipsnyje numatytas nebaigtinis sąrašas išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o joms priskirtinos ir būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu (9 punktas), o taip pat kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (10 punktas). Jau minėta, kad apeliantų kitas būtinas išlaidas sudaro: geodeziniais matavimai – 250,00 Eur, faktinių aplinkybių konstatavimas – 150,00 Eur, pranešimų siuntimas per notarę – 29,44 Eur, žemės sklypų ribų plano sudarymas – 100,00 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu šios išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais, o taip pat susidarė, ieškovams siekiant įrodyti byloje pareikštus reikalavimus, todėl proporcingai tenkintų reikalavimų daliai taip pat yra priteistinos iš atsakovės. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovės ieškovų naudai priteisiama suma sudarytų 1 416,35 Eur (1 770,44x80/100).

57.       Byloje nustatyta, kad atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turėjo 1 450,00 teisinės pagalbos išlaidų ir yra sumokėjusi 450,00 Eur žyminį mokestį, iš viso 1 900,00 Eur, todėl jai iš ieškovų priteisiama suma sudarytų 380,00 Eur (1 900x20/100). Kadangi šie ieškovų ir atsakovės reikalavimai yra vienarūšiai priešpriešiniai, atliekamas įskaitymas, ir ieškovams iš atsakovės priteisiama suma sudarytų 1 036,35 Eur (1 416,35-380,00).

58.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismas 2017 m. spalio 27 d. nutartimi atidėjo atsakovei 100,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje (t. 2, b. l. 69-70). 2018 m. kovo 23 d. rezoliucija teismas atidėjo dar 100,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje (t. 3, b. l. 116). Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovų valstybės naudai priteisiama suma sudarytų 40,00 Eur (200x20/100), iš kiekvieno po 20,00 Eur, o iš atsakovės valstybės naudai priteisiama suma sudarytų 160,00 Eur (200x80/100).

59.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismas turėjo 130,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl, atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovų valstybės naudai priteisiama suma sudarytų 26,12 Eur (130,58x20/100), iš kiekvieno po 13,06 Eur, o iš atsakovės valstybės naudai priteisiama suma sudarytų 104,46 Eur (130,58x80/100).

Dėl apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

60.       Apeliacinės instancijos teisme netenkinus ieškovų ir atsakovės apeliacinių skundų, tačiau patenkinus apeliantų (ieškovų) procesinį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, ir sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo, taikoma CPK 93 straipsnio 1 dalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalies) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Taigi, netenkinus ieškovų ir atsakovės apeliacinių skundų (apeliacinės instancijos teismui savo iniciatyva išsprendus klausimą tik  dėl atsakovei priteistinos kompensacijos dydžio už ieškovams tenkančia didesnę naudotis turto dalį), jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

61.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto išlaidos) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 19,60 Eur sumą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai, atmetus ieškovų ir atsakovės apeliacinius skundus priteisiamos iš kiekvieno po 6,53 Eur (19,60/3).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :        

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

„Pripažinti ieškovams J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), teisę užbaigti ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įteisinimo procedūras be atsakovės O. M., a. k. (duomenys neskelbtini), sutikimo.

Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal turimą bendrąją dalinę 1/2 dalies nuosavybę, sutinkamai su 2019 m. sausio 15 d. pakoreguotu Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu, kurį paruošė uždaroji akcinė bendrovė „Geodėja“, nustatant, kad ieškovams J. K. ir V. K. atitektų žemės sklypas pažymėtas raide „B“, žemės ribų taškai 5, 6, 7, 8, 9, 10, 27, 26, 25, 24, 23, 22, 21, 20, o atsakovei O. M. žemės sklypas pažymėtas raide „A“, žemės sklypo ribų taškai 5, 4, 3, 2, 1, 14, 13, 12, 11, 27, 26, 25, 24, 23, 22, 21, 20.

Leisti ieškovams J. K. ir V. K. suderinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), geodezinių matavimų planus su Nacionaline žemės tarnyba be atsakovės O. M. sutikimo.

Priteisti iš ieškovų J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės O. M., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 410,26 Eur kompensaciją už ieškovams tenkančią didesnę naudotis turto dalį.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės O. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovų J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1 036,35 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės O. M., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 160,00Eur žyminio mokesčio ir 104,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti ieškovų J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai po 20,00 Eur žyminio mokesčio ir po 13,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).“

Priteisti iš ieškovų J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), bei atsakovės O. M., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai po 6,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, turėtų apeliacinės instancijos teismo (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660). 

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Diana Labokaitė

Mindaugas Šimonis

Egidijus Tamašauskas