Civilinė byla Nr. e2-1640-661/2018

Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01997-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.6.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas,

sekretoriaujant Martai Dundzytei,

dalyvaujant ieškovo BUAB „Dokaras“ atstovams N. M. (MB „Įmonės pabaiga“), Adv. M. G. ,

atsakovo UAB „Hanner“ atstovei Adv. K. S.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų UAB „Rhetor“ atstovams Adv., D. R. ir I. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Dokaras“ ieškinį atsakovui UAB „Hanner“ dėl sprendimo išmokėti dividendą panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ieškovas BUAB „Dokaras“ prašė 2009-05-12 sprendimą paskirti dividendus pripažinti negaliojančiu; ieškovui BUAB „Dokaras“ priteisti  iš atsakovo UAB „Hanner“ : 4 220 922,28 Eur neteisėtai išmokėtų dividendų, 1 266 276,68 Eur palūkanų; 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo Teisme iki Teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-08-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5150-567/2016 (2017 m. bylos Nr. B2-2997-567/2017; proceso Nr. 2-55-3-01253-2016-5) BUAB „Dokaras“ (toliau – Ieškovas) iškelta bankroto byla. Ieškovo bankroto administratorius byloje pateikė prašymą dėl Ieškovo bankroto pripažinimo tyčiniu.
3. UAB „Hanner RE“ (šiuo metu – UAB „Hanner“; toliau – Atsakovas) pateikė 2017-04-13 prašymą dėl finansinio reikalavimo Ieškovo bankroto byloje patvirtinimo, kuriame nurodė, kad atskyrimo būdu perėmė AB „Hanner“ teises ir pareigas. Kartu su šiuo prašymu Atsakovas pateikė Ieškovo (kurio pavadinimas tuo metu buvo UAB „Hanner Development“) vienintelio akcininko – AB „Hanner“ – 2009-05-12 sprendimą, kuriuo patvirtintas 2008 m. bendrovės metinis pranešimas, 2008 m. bendrovės metinė finansinė atskaitomybė, 2008 m. bendrovės uždirbtojo grynojo pelno (nuostolių) paskirstymas, be kita ko pelno dalį, sudarančią 15 000 000 Lt (4 344 300,28 Eur), paskiriant dividendams išmokėti. 2017-04-13 prašyme Atsakovas nurodė, kad dividendai buvo išmokami 2010 m. ir 2012 m. užskaitos/įplaukų būdu ir liko neišmokėta 123 378 Eur, t. y. apie 2,8 proc. paskirtų dividendų. Tokiu būdu, iš Atsakovo 2017-04-13 prašymo ir atitinkamo jo priedo, Ieškovo bankroto administratorius sužinojo apie minėtų dividendų paskyrimą ir išmokėjimą (anksčiau Ieškovo bankroto administratoriui ši informacija nebuvo žinoma, nes administratoriui perduota tik nedidelė dalis Ieškovo dokumentų). Išanalizavęs gautą informaciją kitų bylos aplinkybių kontekste Ieškovo bankroto administratorius nustatė, kad dividendų paskyrimas ir išmokėjimas buvo neteisėtas, todėl remdamiesi atitinkamomis ABĮ nuostatomis, reiškiame žemiau nurodytus reikalavimus.
4. ABĮ redakcijos, galiojusios nuo 2008-11-25 iki 2009-07-01, t. y. 2009-05-12 sprendimo priėmimo metu, 60 str. 3 d. 1 p. numatė, kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei bendrovė yra nemoki ar išmokėjusi dividendus taptų nemoki. ĮBĮ 2 str. 8 d. (galiojusi tiek 2009-05-12 sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu) numato, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Turimi duomenys patvirtina, kad priimant 2009-05-12 sprendimą egzistavo ABĮ 60 str. 3 d. 1 p. numatyta sąlyga, kuriai esant sprendimas skirti ir išmokėti dividendus negalėjo būti priimtas.
5. Remiantis Ieškovo 2009 m. balanso duomenimis (pridedama), 2009 m. pabaigoje Ieškovo viso turto vertė buvo 16 352 613 Lt. Kaip minėta, 2009 m. Ieškovas pažeisdamas nustatytą terminą vis dar nebuvo išmokėjęs paskirtų 15 000 000 Lt dividendų, taigi šie įsipareigojimai 2009 m. pabaigoje buvo pradelsti. Be to, iš procesinių dokumentų dėl tyčinio bankroto matyti, kad į buhalterinę apskaitą tuo metu nebuvo įtraukti ir atitinkami įsipareigojimai kitiems kreditoriams, kurių įvykdymo terminas buvo suėjęs dar 2008 m., taigi iš tiesų 2009 m. Ieškovo pradelsti įsipareigojimai buvo dar didesni. Atsižvelgiant vien tik į pradelstus išmokėti dividendus, 2009 m. finansinių metų pabaigoje pradelsti Ieškovo įsipareigojimai gerokai viršijo pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, kas yra antroji nemokumo sąlyga. Visa tai atitinka ABĮ 60 str. 3 d. 1 p. numatytą sąlygą, kada sprendimas skirti ir išmokėti dividendus negali būti priimtas. Po ginčijamo sprendimo ieškovo finansinė padėtis tik blogėjo.
6. Atsakovas UAB „Hanner“ pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Dividendai buvo paskirti teisėtai, vadovaujantis įmonės finansinių ataskaitų rinkiniu, kuris buvo audituotas (pilnas audituotas 2008 m. finansinių ataskaitų rinkinys pridedama kaip priedas Nr. 1), o, nei ekonominių, nei teisinių aplinkybių draudžiančių skirti dividendus nebuvo. Dividendų išmokėjimo terminas, remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 60 str., yra 1 mėn. nuo jų paskyrimo dienos. Nors formaliai dividendai tampa išmokėtini Akcinių bendrovių įstatyme numatytu terminu ir nuo to momento akcininkas įgyja teisę išreikalauti dividendus kaip bendrovės kreditorius, tačiau, akcininkas taip pat gali, šalių susitarimu, šios teisės neįgyvendinti, atidėti mokėjimo terminą, atlikti priešpriešinių prievolių įskaitymą, atsižvelgiant į nuolat kintančią situaciją, rinkos specifiką, galimus naujus užsakymus ir pan. Tai bet kokiu atveju, kiek to nedraudžia imperatyvios įstatymo nuostatos, yra akcininko ir bendrovės susitarimo dalykas. Jeigu kreditorius nereikalauja prievolės įvykdymo ir sutinka dėl jos atidėjimo ar išdėstymo, prievolė visais atvejais nebus laikoma praterminuota.
7. Ieškinyje klaidinga nurodoma, kad 2008 metų UAB „Dokaras“ finansinių ataskaitų rinkinio informacija yra netiksli, kadangi nebuvo apskaitytas įsipareigojimas UAB „Fundamentus“. Be to, skiriant dividendus neįvertinta, kad 2008 m. finansinių ataskaitų rinkinyje 12.458.852 Lt įsipareigojimai apskaityti kaip trumpalaikiai (per vienerius metus mokėtinos sumos). Tokie ieškinio argumentai visiškai nepagrįsti, nes: 1) Įsipareigojimas UAB „Fundamentus“ neprivalėjo būti įtrauktas į buhalterinę apskaitą, nes UAB „Fundamentus“ darbai nebuvo priimti dėl pretenzijų dėl netinkamos darbų kokybės - buvo nustatyta nenorminiai pamatų sėdimai, todėl šalys buvo susitarusios darbų priėmimo klausimą atidėti atlikus kelis pamatų sėdimo stebėjimo ciklus, tikslu įsitikinti, ar bus reikalinga atlikti pamatų stiprinimo darbus. Tačiau, kol buvo vykdomi stebėjimai UAB „Fundamentus“ buvo iškelta bankroto byla ir bankrutuojanti UAB „Fundamentus“, parašiusi trumpą pretenziją dėl skolos 2009-11-06 (priedas Nr. 2) tik 2010-06-18 kreipėsi į teismą pagal vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus priteisimo. Tad UAB „Dokaras“ neprivalėjo įtraukti sumos pagal vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus, kurie ginčijami teisme, į buhalterinę apskaitą, kadangi visiškai nesutiko su UAB „Fundamentus“ pretenzija dėl apmokėjimo už darbus; 2) Sulaikymai visais atvejais dėl jų pobūdžio - išmokėjimo pareiga siejama su sąlyga, o ne su terminu, apskaitomi kaip trumpalaikiai pagal apskaitos politiką. Be to, 12.458.852 Lt įsipareigojimai buvo nuolat vykdomi, o jeigu vykdymas sustabdytas, tai buvo daroma pagrįstai ir teisėtai, pavyzdžiui, vyko šalių ginčai (teisminiai ir neteisminiai dėl skolos dydžio, mokėjimo sąlygų, darbų kokybės ir pan.), rangovams buvo teikiamos pretenzijos dėl netinkamo sutarties vykdymo ir pan. Tai vienareikšmiškai patvirtina, kad įmonė buvo pajėgi buvo vykdyti ir vykdė savo įsipareigojimus kreditoriams, o dividendų paskyrimas ir išmokėjimas buvo teisėtas, neapsunkino ir nepablogino bendrovės finansinės padėtis.
8. Ieškinyje nepagrįstai nurodoma, kad neva nuo 2009 metų UAB „Dokaras“ finansinė būklė jau buvo sunki, o tai įrodo aplinkybė, kad 2009 metais finansinių ataskaitų rinkinyje yra apskaityti nuostoliai už ataskaitinius metus. Tačiau tai neatitinka tikrovės ir į bylą pateiktų dokumentų. Kaip matyti, tvirtinant 2008 metų finansinių ataskaitų rinkinį viso buvo 17.595.192 Lt paskirstytinojo pelno, todėl 2009-05-12 15.000.000 Lt buvo paskirta dividendams išmokėti, o 2.595.192 Lt perkelta į kitus finansinius metus. Pagal finansinių ataskaitų rinkinį už 2009 m. finansinius metus, nors ataskaitiniais metais ir finansinių metų pabaigoje buvo apskaityti nuostoliai, tačiau nuosavas kapitalas buvo teigiamas - 98.280 Lt. Be to, 2009 metais UAB „Dokaras“ veikė pelningai, o nuostolis iš esmės susidarė tik dėl vienkartinio sandorio, kuris buvo nuostolingas, t.y. UAB „Santariškių namai“ akcijų kartu su reikalavimo teisėmis perleidimo, vykusio 2009-06-25, atmetus šį vienkartinį nuostolingą sandorį, 2009 m. UAB „Dokaras‘ iš veiklos gavo 238.387 Lt pelno (priedas Nr. 3). Pažymėtina, kad leidimas koncentracijai UAB „Eika“ įsigyjant visas UAB „Santariškių namai“ akcijas buvo duotas 2009-10-01 nutarimu Nr. 1S- 161. Be to, skolos tiekėjams beliko tik 1.129.591 Lt, t.y. per 2008-2009 m. sumažėjo net 9.145.831 Lt (nuo 10.275.542 Lt iki 1.129.591 Lt), t,y. įsipareigojimai buvo sumažinti virš 90 proc., todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akcininkas pagrįstai ir sąžiningai 2010 metais pradėjo išmokėti paskirtus dividendus.
9. Ieškinyje nurodoma, kad 2010 metais neva UAB „Dokaras“ būklė dar labiau blogėjo. Tačiau tai visiškai neatitinka tikrovės. Bendrovės būklė 2010-2014 metais buvo stabili ir ženkliai nekito, įmonė nuolat atsiskaitinėjo su kreditoriais, sprendė įvairius ginčus (tiek teisminius, tiek neteisminius), mažino savo įsipareigojimus ir per 2010 metus skolos tiekėjams sumažėjo net 5.65.351 Lt (nuo 1.129.591 Lt iki 5.64.240 Lt), t.y. dar 50 proc. 2011 m. finansiniais metais įsipareigojimai tiekėjams toliau mažėjo nuo 564.240 Lt iki 521.717 Lt, o 2012 metais nuo 521.717 Lt iki 218.674 Lt, t. y. per 2011 - 2012 metus įsipareigojimai tiekėjams sumažėjo dar 39 proc. Taigi visą laikotarpį nuo dividendų paskyrimo buvo ženkliai ir nuosekliai mažinami bendrovės įsipareigojimai ir atsiskaitoma su kreditoriais - tiekėjais, kurie daugiausiai nėra su Hanner grupe susijusios įmonės. Laikotarpiu nuo 2009 m. (kai remiantis 2008 metų finansiniu ataskaitų rinkiniu buvo paskirti dividendai) iki 2012 m. pabaigos skolos tiekėjams sumažėjo net 99,8 proc.
10. UAB „Dokaras“ visu laikotarpiu, kai buvo paskirti ir išmokami dividendai atsiskaitinėjo su savo kreditoriais, kurių prievolės buvo vykdytinos ar buvo teismo priteista tam tikras sumas mokėti arba šalys sudarė teisminius ar neteisminius taikos susitarimus: pavyzdžiui, 2013 m. UAB „Dokaras“ ir bankrutuojanti UAB „Stogų šalis‘ sudarė taikos sutartį c. b. Nr. 2- 37904-912/2013 pagal kurią UAB „Dokaras“ sumokėjo 20.000 Lt (Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėta c. b. Nr. 2-37904-912/2013), 2010 m. bendrovė sumokėjo 25.000 Lt bankrutuojančiai UAB „Santermas“ (Kauno apygardos teisme patvirtinta taikos sutartis c. b. Nr. 2-789-260/2010; 2-1226-555/2010); 2012 m. buvo sumokėta 39.000 Lt bendrovei UAB „Ventelektra“ ir kt.; Šios aplinkybės įrodo, kad UAB „Dokaras“ vykdė savo prievoles, kurios turėjo būti vykdytinos ir nebuvo ginčytinos.
11. Ieškinyje nurodoma, kad UAB „Dokaras“ negalėjo skirti ir išmokėti dividendų tame tarpe ir dėl to, kad nebuvo atsiskaitę su UAB „Apdailos vizija“ ir UAB „Fundamentus“ dar 2008 metais. Tačiau tokie teiginiai visiškai niekuo nepagrįsti, kadangi UAB „Dokaras“ galėjo ir turėjo visus finansinius pajėgumus 2008 - 2012 metais, kada buvo skiriami ir išmokami dividendai,atsiskaityti su savo kreditoriais, tačiau UAB „Dokaras“ neprivalėjo atsiskaityti su UAB „Fundamentus“ ir UAB „Apdailos vizija“, kadangi įsipareigojimai šioms bendrovės nebuvo vykdytini, o vėliau tarp šalių vyko teisminiai ginčai dėl UAB „Dokaras“ prievolės mokėti sulaikytas sumas bei pagal vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus, ir prievolių apimties. Jeigu tarp šalių vyksta teisminis ginčas dėl mokėjimų (mokėjimo termino, sumos dydžio ir apskritai UAB „Dokaras“ pareigos mokėti), tai jokiu būdu nereiškia nei nesąžiningo vengimo vykdyti prievolę, juo labiau nereiškia nemokumo būsenos.
12. Bankroto administratorius neturi reikalavimo teisės ginčyti bankrutuojančios įmonės akcininkų sprendimą dėl dividendų skyrimo. Be to paskyrus ir išmokėjus dividendus nebuvo pažeistos kreditorių teisės. Pagal ginčijamų sandorių priėmimo metu galiojusią Akcinių bendrovių įstatymo bei Įmonių bankroto įstatymo redakciją nebuvo suteikta teisė bankroto administratoriui ginčyti bendrovės akcininkų sprendinius. Įmonių bankroto įstatyme nenustatyta bankrutuojančios įmonės administratoriui, kuris ir atstovauja bendrovės kreditorius, galimybės reikšti ieškinius teisme dėl uždarosios akcinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimų apskundimo tvarką reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas, tačiau šio įstatymo nuostatose taip pat neįtvirtinta galimybės administratoriui kaip kreditorių atstovui ginčyti visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus.
13. Atsakovas mano, kad ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo yra reiškiamas praleidus ieškinio senaties terminus, numatytus CK 6.66 str. 3 d. bei Akcinių bendrovių įstatymo 60 str. 2 d. Nuo momento, kai buvo iškelta bankroto byla UAB „Dokaras“ bankroto administratorius žinojo ir turėjo žinoti apie dividendų paskyrimą. Iš esmės visi aktualūs šiam ginčui dokumentai buvo pateikti Juridinių asmenų registrui, bei šiais dokumentais remiantis buvo kreiptasi dėl UAB „Dokaras“ bankroto bylos iškėlimo, jais kreditoriai disponavo vėliausiai nuo 2015-09-09.

Ieškinys netenkintinas

Nustatytos faktinės aplinkybės

14. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad AB „Hanner“ bendrovės UAB „Dokaras“ (buvęs pavadinimas UAB „Hanner development“) akcijas įsigijo 2004-04-26.
15. UAB „Dokaras“ pagrindinė veikla buvo statybų ir projektavimo valdymas, t.y. UAB „Dokaras“ teikdavo projektavimo ir statybų valdytojo, kaip tai nurodoma Statybos įstatyme bei techninės priežiūros paslaugas. Už šias paslaugas UAB „Dokaras“ gaudavo atlygį. Vykdant statybų projektavimo ir valdymo paslaugas UAB „Dokaras“ sudarydavo sutartis su trečiaisiais asmenimis - projektuotojais, rangovais, ekspertais ir kt. dėl darbų ir paslaugų teikimo. UAB „Dokaras“ veikė pelningai - 2008 m. bendrovėje buvo 17.595.192 Lt paskirstytino pelno. 2009-05-12 UAB „Dokaras“ vienintelio akcininko sprendimu dalis paskirstytino pelno buvo perkelta į kitus metus ir buvo paskirti dividendai - viso 15.000.000 Lt (ekvivalentas eurais - 4.344.300,28 Eur).Vilniaus apygardos teismo 2016-08-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5150-567/2016 (2017 m. bylos Nr. B2-2997-567/2017; proceso Nr. 2-55-3-01253-2016-5) BUAB „Dokaras“ (toliau – Ieškovas) iškelta bankroto byla. Ieškovo bankroto administratorius byloje pateikė prašymą dėl Ieškovo bankroto pripažinimo tyčiniu.

Teisiniai argumentai

Dėl teisės išsimokėti dividendą

16. Dividendų paskyrimo metu galiojusios Akcinių bendrovių įstatymo redakcijos (redakcija keista 2008 05 15 įstatymu Nr. X-1540 (nuo 2008 07 01)) 60 str. 3 d. nustatyta kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovė yra nemoki ar išmokėjusi dividendus taptų nemoki; 2) paskirstytinojo ataskaitinių finansinių metų pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių); 3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo bei rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą. Šio straipsnio 4 ir 6 d. nustatyta, jog Bendrovė turi išmokėti paskirtus dividendus ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos. Dividendus mokėti avansu draudžiama (4 d.). Bendrovė dividendus išmoka pinigais (5 d.). Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie visuotinio akcininkų susirinkimo, paskelbusio dividendus, dienos pabaigoje (akcinėje bendrovėje – teisių apskaitos dienos pabaigoje) buvo bendrovės akcininkai ar kitokiu teisėtu pagrindu turėjo teisę į dividendus (6 d.).
17. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. CK 6.66 straipsnyje taip pat nenurodyta nemokumo kriterijų ar sampratos. Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžta, kad įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pripažinus įmonę esant nemokia pagal šiuos Įmonių bankroto įstatymo pateiktus kriterijus, jai skelbiamas bankrotas (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek sprendžiant, ar visuotinis akcininkų susirinkimas galėjo priimti sprendimą išmokėti dividendus pagal Akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 1 punktą, tiek vertinant, ar skolininko sudarytas sandoris nulėmė jo nemokumą CK 6.66 straipsnio prasme, šiose normose įtvirtinta nemokumo samprata neturi būti aiškinama analogiškai Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintai įmonės nemokumo sampratai, nes jų tikslai yra kitokie, nei bankrotą reglamentuojančių teisės normų. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad jai būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Panevėžio Gelžbetonis“ v. L. G., bylos Nr. 3K-3-576/2009; 2013 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Murena“ v. AB „Eurovia Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-130/2013). Atitinkamai kasacinio teismo praktikoje yra pateikta bendroji taisyklė, kad įmonės nemokumas Akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir CK 6.66 straipsnio kontekste yra platesnė sąvoka, nei ją apibrėžia Įmonių bankroto įstatymas, ir kad įmonės nemokumas gali būti nustatytas įvertinus kitas reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į mokumo vertinimo sudėtingumą ir kintamųjų skaičių (pavyzdžiui, įmonės turto struktūra, turto likvidumas, nuosavo kapitalo teigiama ar neigiama dinamika, įmonės veiklos rūšis), nė vienas iš kasacinio teismo konkrečiose bylose pateiktų nemokumo vertinimo kriterijų negali būti traktuojamas kaip absoliuti taisyklė, vienareikšmiškai taikytina ir kitose bylose, nes nemokumo nustatymas yra konkrečios bylos fakto klausimas.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2014 nurodyta, kad įmonė steigiama tam tikrai veiklai vykdyti, todėl jos akcininkai yra tiesiogiai suinteresuoti sėkminga įmonės veikla ir jos plėtra, nes tai jiems sukuria sąlygas gauti didesnę įmonės pelno dalį (dividendą). Atsižvelgiant į tai, kad dividendas yra įmonės pelno dalis, akcininko turimų įmonės akcijų sukurta pridėtinė vertė, tai jis ir turi būti mokamas tais atvejais, kai įmonės veikla yra stabili. Vienas iš įmonės stabilumo vertinimo kriterijų – jos galėjimas atsiskaityti su kreditoriais. Pajėgumas atsiskaityti su kreditoriais turi būti vertinamas ne tik dividendų išmokėjimo momentu, bet ir nukreiptas į ateitį, t. y. ar išmokėjus dividendus liks reali galimybė padengti bendrovės įsipareigojimus. Reali galimybė nebūtinai reiškia tai, kad įmonės įsipareigojimai neturi viršyti pusės įmonės balanse nurodomo turto vertės. Kaip pažymėta pirmiau, vertinant įmonės mokumą turi būti atsižvelgiama į daugelį kriterijų ir aplinkybių. Tik įmonės įsipareigojimų ir turto santykio dydis ne visada atspindi realią įmonės padėtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 1 punkte vartojama nemokumo sąvoka turi būti aiškinama teikiant prioritetą bendrovės kreditoriaus teisei gauti savo reikalavimo patenkinimą iš bendrovės prieš bendrovės akcininko turtinę teisę gauti bendrovės pelno dalį (dividendą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio Gelžbetonis“ v. L. G., bylos Nr. 3K-3-576/2009). Įmonė, išmokėjusi dividendus, turi turėti lėšų savo veiklai vykdyti, nes tik veiklos vykdymas sukuria galimybes didinti įmonės turtą ir pajėgumą atsiskaityti su kreditoriais.
19. Byloje pateikti atsakovo rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčijamo sprendimo išsimokėti dividendą nebuvo nei vienos sąlygos, dėl kurios dividendai negalėjo būti paskirti: 1) UAB „Dokaras“ dividendų paskyrimo metu nebuvo nemoki, tai patvirtina: 2008 m. audituotas finansinių ataskaitų rinkinys; Specialisto A. K. išvada ir patikslinta išvada. Be to, UAB „Dokaras“ paskyrus ir išmokėjus 15.000.000 Lt dividendų netaptų ir netapo nemoki, tai patvirtina: Specialisto A. K. išvada ir patikslinta išvada; Finansinių ataskaitų rinkiniai. Paskirstytinojo ataskaitinių finansinių metų pelno (nuostolių) suma nebuvo neigiama (2008 metais buvo gauta 1.536.668 Lt pelno, o ankstesnių metų nepaskirstytas pelnas - 16.058.524 Lt), tai patvirtina 2008 m. audituotas finansinių ataskaitų rinkinys.
20. Bendrovės nuosavas kapitalas nebuvo mažesnis ir išmokėjus dividendus nebūtų tapęs mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo bei rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą, tai patvirtina atsakovo pateiktas 2008 m. audituotas finansinių ataskaitų rinkinys iš kurio matyti, kad pagal 2008 m. finansinės atskaitomybės dokumentus nuosavas kapitalas buvo 17.606.192 Lt, įstatinis kapitalas - 10.000 Lt, privalomasis rezervas 1.000 Lt, rezervo savoms akcijoms įsigyti ir perkainojimo rezervai nesudaryti). Todėl paskyrus 15.000.000 Lt dividendų, nuosavas kapitalas būtų 2.606.192 Lt, t.y. didesnis, nei įstatinio kapitalo ir privalomojo rezervo suma.
21. Tokiu atveju dividendų paskyrimas ir jų išmokėjimas nesukėlė nemokumo situacijos ir nepablogino UAB „Dokaras“ finansinės būklės. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad dividendai buvo paskirti pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas.
22. Akcinių bendrovių įstatymo 59 str. 1 d. numatyta, kad „Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, patvirtinęs metinę finansinę atskaitomybę, turi paskirstyti paskirstytinąjį bendrovės pelną (nuostolius).“ To paties straipsnio 3 d. nurodoma, kad „Bendrovės paskirstytinąjį pelną (nuostolius) sudaro ataskaitinių finansinių metų pelno (nuostolių) ir ankstesnių finansinių metų nepaskirstytojo pelno (nuostolių) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje, pervedimų iš rezervų bei akcininkų įnašų nuostoliams padengti sumai“, o 4 d. įtvirtina, kad „jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dydžių suma yra teigiama, visuotinis akcininkų susirinkimas turi paskirstyti paskirstytinajį pelną šiame straipsnyje nustatyta tvarka.“. Taigi atsižvelgiant į tai, kad pagal 2008 m. finansinių ataskaitų rinkinį bendrovėje buvo net 17.595.192 Lt paskirstytinojo pelno, eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime šį paskirstytinąjį pelną akcininkai turėjo paskirstyti, nebuvo jokių pagrindų nemokėti dividendų, pagrįstai ir teisėtai buvo paskirta 15.000.000 Lt dividendų.

Dėl kitų ieškovo teiginių, susijusių su UAB „Dokaras“ finansine padėtimi

23. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad UAB „Dokaras“ finansinė padėtis buvo blogesnė, nei nurodoma 2008 m. finansinių ataskaitų rinkinyje. Ieškovas neįvertino realios situacijos, susiklosčiusios ginčijamo sprendimo priėmimo – 2009-05-12 datai. Argumentai, kad UAB „Apdailos vizija“ ir UAB „Fundamentus“ įsipareigojimai nebuvo įtraukti į UAB „Dokaras“ finansinę apskaitą yra nepagrįsti: UAB „Apdailos vizija“ sulaikytos sumos buvo apskaitytos UAB „Dokaras“ finansinėje apskaitoje ir tai patvirtinantys dokumentai yra pateikti į bylą (žr. Vilniaus apygardos teismo sprendimą c. b. Nr. 2A-2337-656/2015, pateiktą kaip atsiliepimo priedas Nr. 5-5). UAB „Apdailos vizija“ suma nebuvo pradelsta, nes 59.683,29 Lt buvo sulaikytos sumos, todėl nebuvo mokėtinos rangovui, tačiau apskaitytos buhalterinėje apskaitoje (byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra pateikta skolų apyvartų detalizacija (atsakovo tripliko priedas Nr. 7)). Kartu su byloje pateiktu atsakovo atsiliepimu pateikti įrodymai, jog pati UAB „Apdailos vizija“ perleido reikalavimo teises UAB „Lodina“, vėliau UAB „IREC LT“, o vėliau buvo sudaryta taikos sutartis ir prievolė buvo įvykdyta. Tad visas šias operacijas buvo privaloma apskaityti (atkreiptinas dėmesys, kad pirminis reikalavimo teisės perleidimo sandoris tarp UAB „Apdailos vizija“ ir UAB „Lodina“, kuriame jokia forma nedalyvavo nei UAB „Dokaras“ nei jos akcininkas, buvo pripažintas negaliojančiu 2014-01-15).
24. UAB „Fundamentus“ sulaikytos sumos buvo apskaitytos UAB „Dokaras“ finansinėje apskaitoje, viso 34.441,95 Lt, (UAB „Fundamentus“ naudai rangos sutarties vykdymo laikotarpiu buvo priimtos sąskaitos ir viso rangovui apmokėta 654.397,01 Lt). Vienašališkai ginčytinus aktus UAB „Fundamentus“ pasirašė ir UAB „Dokaras“ pateikė tik 2009 m. lapkričio 9 d. kartu su pretenzija dėl skolos. Pagal CK 6.694 str. 4 d. vienašališkai pasirašytas darbų perdavimo - priėmimo aktas sukelia tokias pačias teisines pasekmes, kaip ir dvišalis, taigi tik 2009 m. lapkričio 6 d. aktai 199.295,50 Lt sumai buvo pasirašyti vienašališkai ir pateikti užsakovui, todėl tik nuo šios dienos rangovas galėjo reikalauti juos apmokėti, tačiau UAB „Dokaras“ nesutiko ir šiuos aktus ginčijo. Teisė nepriimti ir ginčyti aktus yra teisėta, o įsiteisėjusiu galutiniu sprendimu buvo pripažinta, kad UAB „Dokaras“ turėjo pagrindo tai daryti. Tačiau, kadangi UAB „Dokaras“ aktų nepasirašė ir juos ginčijo,  pagrįstai jį neapskaitė balanse. Be to, neapskaitytų, vienašališkai pasirašytų aktų suma buvo 199.295,50 Lt, o ji neprivalėjo būti apskaityta UAB „Dokaras“ balanse. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu UAB „Fundamentus“ ieškinio dalis dėl 34.441,95 Lt sulaikytų sumų, kurios buvo apskaitytos buhalterijoje, buvo atmesta, taip pat buvo atmestas reikalavimas priteisti 5 proc. sumas nuo vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų, todėl iš 233.737,45 Lt. ieškinio sumos buvo tenkinta, tik 177.235,30 Lt suma, kas patvirtina, kad net įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuojama, kad sulaikymai nėra mokėtina suma (atsakovo atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 7).
25. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog vertinant ar 2009-05-12 paskirti dividendai priežastiniu ryšiu yra siejami su bankroto bylos iškėlimo 2016 metais, turi būti analizuojama ir vertinama UAB „Dokaras“ įsipareigojimu struktūra ir jų kitimo dinamika, faktinė padėtis – prievolių vykdymo sąlygos, terminai, kreditorių sąrašas ir kreditorių asmenys, ginčai ir kitos esminės aplinkybės, bei akcininko nesąžiningumas. Todėl vien faktas, kad sulaikytos sumos yra apskaitytos prie trumpalaikiu įsipareigojimu, savaime nereiškia įmonės nemokumo.
26. Kaip matyti iš pateikiamų byloje dokumentų bei atsakovo tripliko priedo Nr. 2, UAB „Dokaras“ padengė beveik visus vykdytinus įsipareigojimus tretiesiems asmenims, kurie nėra su Hanner grupe susijusios įmonės. Taip pat, dauguma rangovų, kurie būtų įgiję teisę reikalauti sulaikytų sumų, jeigu būtų tinkamai vykdę savo įsipareigojimus bankrutavo ir buvo išregistruoti laikotarpiu nuo 2008 iki 2011 metų (žr. priedo Nr. 2 lentelę). Auditoriaus pastabos dėl 151 tūkst. Lt beviltiškų skolų yra daugiausiai susiję su tais pačiais rangovais bei teikėjais, kurie buvo bankrutuojantys, todėl skolų beviltiškumas tuo pačiu reiškė, kad tokie rangovai labiausiai tikėtina, jog nesugebės įvykdyti sąlygų, siejamų su sulaikytų sumų išmokėjimu, todėl neatsiras ir jų reikalavimo teisė. Taigi beviltiškos skolos tiesiogiai koreliavo su sulaikytų sumų išmokėjimu (t.y. prievolės jas išmokėti nebuvimu). Taigi, 2008-12-31 ir 2009-05-12 sprendimo dėl dividendų paskyrimo priėmimo metu šie rangovai dar veikė ir turėjo galimybes vykdyti savo įsipareigojimus, o jų skolos nelaikytinos beviltiškomis.
27. Taigi, aukščiau nurodyti argumentai ir įrodymai patvirtina, kad dividendų paskyrimas ir išmokėjimas nesukėlė įmonės nemokumo, skiriant dividendus įmonė buvo moki ir jų paskyrimas nepadarė jos nemokia (tarp dividendų paskyrimo ir mokėjimo bei po 7 metų iškeltos bankroto bylos nėra jokio priežastinio ryšio).

Dėl actio Pauliana sąlygų

28. Ieškovas Dublike nurodė, kad reiškiamo ieškinio teisinis pagrindas nėra actio Pauliana, todėl neturi būti analizuojamos actio Pauliana taikymo sąlygos. Tačiau tokie teiginiai neatitinka ieškinio pagrindo. Kaip matyti, ieškinys ir visi jo argumentai, grindžiami tuo, kad paskirdamas ir išmokėdamas dividendus atsakovas pažeidė kreditorių, ypač UAB „Apdailos vizija“ ir UAB „Fundamentus“ teises ir teisėtus interesus, nes akcininkas pirmiau prieš kitus kreditorius gavo bendrovės pelno dalį. Net, jeigu ieškinys yra reiškiamas dėl dividendų paskyrimo neteisėtumo Akcinių bendrovių įstatymo 60 str. pagrindu, vis vieną, kai tokį ieškinį reiškia bankroto administratorius, jis veikia kreditorių vardu ir ginčo teisinis pagrindas - CK 6.66 str.
29. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.
30. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.).
31. Įmonių bankroto įstatyme nenustatyta bankrutuojančios įmonės administratoriui, kuris ir atstovauja bendrovės kreditorius, galimybės reikšti ieškinius teisme dėl uždarosios akcinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimų apskundimo tvarką reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas, tačiau šio įstatymo nuostatose taip pat neįtvirtinta galimybės administratoriui kaip kreditorių atstovui ginčyti visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus.
32. Akcinių bendrovių įstatymo (redakcija keista 2008 05 15 įstatymu Nr. X-1540 (nuo 2008 07 01) redakcija galiojusi vienintelio akcininko sprendimo priėmimo metu)) 60 str. 2 d. nurodoma, jog akcininkui išmokėtą dividendą bendrovė gali išieškoti, jeigu akcininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad dividendas yra paskirtas ir (arba) išmokėtas neteisėtai. Taigi, bendrovė reiškianti ieškinį dėl dividendų paskyrimo visų pirma turi būti nustatomos ar dividendų skyrimo ir išmokėjimo metu buvo neteisėtas, t.y. vėlesnis įmonės nemokumas, jeigu jis nebuvo lemtas dividendų skyrimo ir išmokėjimo, nėra vertintinas, sprendžiant ginčą. Be to, kaip matyti iš 60 str. formuluotės, reikalavimą dėl dividendų išreikalavimo turi teisę reikšti bendrovė, o ne bendrovės bankroto administratorius, kuris atstovauja kreditorius ir veikia jų vardu.

Dėl restitucijos taikymo

33. Actio Pauliana paskirtis - kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Pasak kasacinės instancijos teismo, jeigu byloje nustatoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, turėjo tikslą ne patenkinti savo reikalavimą, o kad teismas pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negalėtų būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga).
34. Atsižvelgiant į kompensacinį actio Pauliana instituto pobūdį, pripažinus negaliojančiu sandorį actio Pauliana pagrindu teisinių pasekmių taikymas turi tam tikrą specifiką, nes šiuo institutu ginčijamas sandoris, pažeidžiantis kreditoriaus interesus. Tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių taikymo klausimus reglamentuoja CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalyse įtvirtintos specialiosios teisės normos, kuriose nustatyti restitucijos ypatumai: 1) actio Paulino instituto tikslas - ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, o kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas; 2) sandoris pripažįstamas negaliojančiu trečiojo asmens-kreditoriaus, o ne sandorio šalies reikalavimu; 3) CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatytos kitos teisinės pasekmės.
35. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis.
36. Taigi pagal suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę konstatuotina, jog, kai ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu teikia bankroto administratorius, tai tokiu atveju bankroto administratorius atstovauja visus įmonės kreditorius ir akumuliuoja visas finansines pretenzijas bendrovei. Bankroto atveju actio Pauliana ginčo objektas visais atvejais neturėtų viršyti sandorio vertės, tiek, kiek reikalinga kreditorių reikalavimams patenkinti. Šioje byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei Pagal LITEKO duomenis BUAB „Dokaras“ bankroto bylos duomenis, viso UAB „Dokaras“ bankroto byloje yra patvirtinta finansinių reikalavimų 93.061,39 Eur sumai (atsakovo atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 14), tačiau ieškinys šioje byloje reiškiamas net 5.487.198,96 Eur sumai (dėl 4.220.922,28 Eur dividendų grąžinimo bei 1.266.276,68 Eur palūkanų priteisimo). Taigi, pagal ieškovo suformuluotą ieškinio dalyką nurodyta restitucija negalima.

Dėl ieškinio senaties ginčijant dividendu paskyrimą ir išmokėjimą taikymo

37. CK 6.66 str. 3 d. įtvirtinta, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana pareikšti nustatytas siekiant apsaugoti civilinių teisinių santykių stabilumą. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 str. 3 d., pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.
38. Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 5 d. 8 p. numatyta, kad ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie būtent tokių sandorių sudarymą gavimo dienos.
39. Ieškovui bankroto byla buvo iškelta 2016-08-29 (nutartis įsiteisėjo 2016-09-09). Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo paremtas 2015-09-30 UAB „Auditoriai ir konsultantai“ išvada (pateikta kartu su ieškiniu kaip priedas Nr. 7), kuri rengta vadovaujantis 2010-2013 m. UAB „Dokaras“ finansinės apskaitos duomenimis, gautais VĮ Registrų centre. Kaip matyti UAB „Dokaras“ balansas už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31, yra atspausdintas 2015-09-09. Finansinių ataskaitų rinkiniai, kurias remiantis kreipiamasi UAB „Dokaras“ bankroto atspausdinti taip pat 2015-09-09 ir 2015-09-04 (ieškovo ieškinio priedai Nr. 9-13). Prie pareiškimo dėl UAB „Dokaras“ bankroto bylos iškėlimo taip pat buvo pridėta UAB „Auditoriai ir konsultantai“ išvada bei UAB „Dokaras“ balansai už 2010-2013 metų laikotarpį. UAB „Dokaras“ finansinių ataskaitų rinkinyje už 2009 m. balanso įsipareigojimų dalyje - II.8 kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra įtraukti 2009-05-12 paskirti dividendai, viso 15.000.000 Lt. 2009 m. gruodžio 31 d. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje 22 eil. taip pat įtraukti 15.000.000 Lt paskirti dividendai (žr. finansinių ataskaitų rinkinį už 2009 metus, kuris pridedamas kaip priedas Nr. 9). UAB „Dokaras“ finansinių ataskaitų rinkinyje už 2010 m. balanso įsipareigojimų dalyje - II.8 kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra įtrauktas paskirtų ir neišmokėtų dividendų likutis, o 2010 m. gruodžio 31 d. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje 10 eil. nurodyti 15.000.000 Lt paskirti dividendai (finansinių ataskaitų rinkinys už 2010 metus pridedamas kaip priedas Nr. 10). Taigi nuo to momento, kai buvo iškelta bankroto byla UAB „Dokaras“ bankroto administratorius žinojo ir turėjo žinoti apie dividendų paskyrimą. Byloje raytiniai įrodymai patvirtina, jog šie dokumentai ne tik, kad buvo pateikti Juridinių asmenų registrui, tačiau šiais dokumentais remiantis buvo kreiptasi dėl UAB „Dokaras“ bankroto bylos iškėlimo, jais kreditoriai disponavo vėliausiai nuo 2015-09-09.
40. Be to, jeigu ieškinys reiškiamas Akcinių bendrovių įstatymo 60 str. 2 d. pagrindu, kuriame numatyta, jog akcininkui išmokėtą dividendą bendrovė gali išieškoti, jeigu akcininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad dividendas yra paskirtas ir (arba) išmokėtas neteisėtai. Taigi bendrovė ieškinį šiuo pagrindu galėjo pareikšti per 30 dienų terminą (Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 10 d. nurodoma, kad „Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą.“). Taigi, akcininkų sprendimo Akcinių bendrovių įstatymo 60 str. 2 d. numatytais pagrindais senaties terminas suėjo 2016-10-08.
41. Teismas apibendrindamas išdėstytą sprendžia, jog ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, dėl šių ir kitų, aptartų šiame sprendime nurodytų argumentų ieškinio netenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus, būtų pagrindas tenkinti atsakovo UAB „Hanner“ prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tačiau iki sprendimo priėmimo, atsakovas UAB „Hanner“ išlaidas pagrindžiančių dokumentų teismui nepateikė, todėl šis prašymas atmestinas.

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270str. str., teismas

n u s p r e n d ė:

Ieškovo BUAB „Dokaras“ ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant  apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos  teismą.

Teisėjas                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Alvydas Barkauskas