Civilinė byla Nr. e3K-3-483-684/2019

        Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06081-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.9

               (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 28 d. 

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ainro“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ainro“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis A. B., A. K. ir A. K..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių kasacinio proceso nutraukimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Pareiškėja prašė panaikinti 2017 m. liepos 12 d. turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. 0041/17/01477 (toliau – turto arešto aktas) ir bylą užbaigti remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 632 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

3.       Pareiškėja nurodė, jog A. K. buvo R. K. įmonės „Emilija ir Rolandas“ bendraturtė, tačiau 2009 m. liepos 1 d. nurodyta individuali įmonė buvo pertvarkyta į UAB „Ainro“. Įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartimi UAB „Ainro“ iškelta bankroto byla.

4.       Antstolis A. B., veikdamas A. K. interesais, nepagrįstai areštavo A. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), nes šis nekilnojamasis turtas jau yra areštuotas BUAB „Ainro“ bankroto byloje Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartimi, todėl nebuvo pagrindo manyti, kad A. K. turtą slėps.

5.       Pažymėjo, jog Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartimi leista nukreipti išieškojimą į R. K. ir A. K. santuokoje įgytą turtą siekiant apmokėti BUAB „Ainro“ kreditorių 47 570,93 Eur dydžio reikalavimus, o neužtekus šio turto, išieškojimą nukreipti į R. K. ir A. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. 2017 m. liepos 4 d. BUAB „Ainro“ kreditoriai kreditorių susirinkime patvirtino nekilnojamojo turto, esančio Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarką ir kainą, tačiau galiojant šio turto areštui BUAB „Ainro“ kreditoriai negali reikalavimo teisės nukreipti išieškojimo į šį A. K. turtą.

6.       Pareiškėjos teigimu, BUAB „Ainro“ kreditoriams teisės aktai nenustato galimybės patiems savarankiškai pradėti priverstinio išieškojimo procedūros A. K. atžvilgiu ir prisidėti prie A. K. inicijuoto išieškojimo CPK 759 straipsnyje nustatyta tvarka. Kreditoriai gali pretenduoti į finansinių reikalavimų pateikimą tik Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka. Tuo atveju, jeigu antstoliui A. B. bus sudarytos galimybės tęsti vykdymo veiksmus, bus patenkinami tik A. K. kaip išieškotojo reikalavimai. Pareiškėjos vertinimu, esant nurodytai situacijai, vykdomoji byla Nr. 0041/17/01477 turėtų būti užbaigta vykdomąjį dokumentą perduodant bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7.       Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. spalio 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą ir paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8.       Teismas nustatė, kad 2017 m. vasario 7 d. sutartis buvo sudaryta tarp A. K. ir A. K., pagal kurią skolininkė A. K. įsipareigojo sumokėti A. K. 115 000 Eur piniginę kompensaciją už jo lėšomis atliktą A. K. priklausančio turto rekonstrukciją. Už tą pačią sumą A. K. pasirašė 2017 m. kovo 8 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, o šio paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu 2017 m. kovo 20 d. Šiaulių miesto 6-ajame notarų biure buvo išduotas vykdomasis įrašas. Tai, kad šis A. K. įsiskolinimas A. K. yra asmeninio pobūdžio ir nelaikytinas kreditorių reikalavimu BUAB „Ainro“ bankroto byloje, nurodė Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-24-372/2017, ši Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartimi palikta nepakeista. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog antstolis A. B., vadovaudamasis CPK 651 straipsniu ir nenustatęs kliūčių, teisėtai priėmė vykdomąjį dokumentą ir pradėjo vykdymo veiksmus bendra CPK nustatyta tvarka.

9.       Teismas akcentavo, jog antstolis A. B. priėmė turto arešto aktą, įvertinęs išieškotojo A. K. prašymą dėl skolininkės turto arešto, BUAB „Ainro“ kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 10, atsižvelgdamas į tai, kad galimai A. K. turtas gali būti parduotas, t. y. turėdamas duomenis, jog skolininkės turto gali nebelikti. Aplinkybė, jog A. K. turtas jau buvo areštuotas Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartimi, nesudarė pagrindo teigti, kad minėtas A. K. turtas negali būti areštuotas dar kartą tiek teismo, tiek antstolio kitoje byloje ir kad toks priimtas turto arešto aktas turėtų būti laikomas neteisėtu.

10.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog skolininkei A. K. kaip fiziniam asmeniui būtų iškelta bankroto byla Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka, A. K. skola išieškotojui A. K. yra asmeninė, todėl antstoliui A. B. vykdomojoje byloje Nr. 0041/17/01477 nebuvo pagrindo stabdyti vykdymo veiksmų ir vykdomąją bylą užbaigti CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

11.       Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį paliko nepakeistą bei paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

12.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 651 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, jog antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, apsiriboja tik akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti patikrinimu. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, antstolis negali atsisakyti priimti vykdyti vykdomojo dokumento. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, jog antstolis būtų pažeidęs CPK 651 straipsnio 2 dalies reikalavimus vykdomajam dokumentui priimti ir atitinkamai vykdymo veiksmus būtų pradėjęs neteisėtai.

13.       Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, jog pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį antstoliui suteikta savarankiško veikimo teisė nuspręsti dėl skolininko turto arešto momento. Apie poreikį areštuoti turtą savarankiškai sprendžia vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis. Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkė A. K. per raginime nustatytą terminą nesumokėjo skolos ir vykdymo išlaidų, kad skolininkės turtas yra areštuotas siekiant užtikrinti kitų jos kreditorių reikalavimų tenkinimą, kad 2017 m. liepos 4 d. BUAB „Ainro“ kreditorių susirinkime nutarta parduoti A. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą, antstolis turėjo teisę areštuoti skolininkės turtą. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad kitoje byloje buvo taikytas skolininkės turto areštas, savaime nereiškia, jog vykdomojoje byloje Nr. 0041/17/01477 antstolis negalėjo areštuoti skolininkės turto, siekdamas užtikrinti skolos išieškojimą šioje vykdomojoje byloje.

14.       Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, jog CPK nuostatos, reglamentuojančios vykdomosios bylos užbaigimo pagrindus dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo, nustato antstoliui pareigą užbaigti vykdomąją bylą bei panaikinti visas priverstinio vykdymo priemones, kurių antstolis ėmėsi (CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 629 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 2 dalis, 631 straipsnio 4 dalis, 632 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Antstolis privalo užbaigti vykdomąją bylą tuo atveju, jei skolininkui yra iškelta bankroto byla, arba tuo atveju, kai antstolis vykdo skolos išieškojimą iš neriboto civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio, kai šiam juridiniam asmeniui iškelta bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009). Teismas pabrėžė, jog šiuo atveju UAB „Ainro“ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, nes 2009 m. liepos 1 d. R. K. individuali įmonė „Emilija ir Rolandas“ buvo pertvarkyta į UAB „Ainro“, be to, skolininkei A. K. nėra iškelta fizinio asmens bankroto byla, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo užbaigti vykdomąją bylą pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15.       Pareiškėja kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti arba panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Teismų sprendimais sudaromos sąlygos išieškotojui A. K. patenkinti savo reikalavimą nesudarant galimybių BUAB „Ainro“ kreditoriams pretenduoti į dalinį reikalavimo padengimą proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai (CPK 754 straipsnio 5 dalis, ĮBĮ 35 straipsnio 6 dalis). Teismai priimtais išaiškinimais, suteikdami prioritetą antstoliui, nusprendė, kad antstolis išieškotojo A. K. iniciatyva gali vykdyti priverstinį skolos išieškojimą, nepaisydamas to, jog išieškojimą iš to paties skolininko ir iš to paties skolininko turto jau anksčiau pradėjo BUAB „Ainro“ ĮBĮ nustatyta tvarka.

15.2.                      ĮBĮ ir CPK teisinis reguliavimas nustato taisykles, pagal kurias taikant teisę negali kilti bankroto byloje vykdomo išieškojimo ir antstolio vykdomo priverstinio skolos išieškojimo konkurencija. Įstatymų leidėjas ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 18 straipsniu, CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 632 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis siekė, kad priverstinį išieškojimą iš to paties skolininko vykdytų arba antstolis, arba bankroto administratorius. Įstatymo leidėjas nustatė ne tik tai, kas atitinkamomis sąlygomis yra įgaliotas vykdyti priverstinį išieškojimą, bet ir pareigą užtikrinti kreditorių lygybės principą – teisę gauti skolą pagal CPK 754 straipsnyje nurodytą reikalavimų tenkinimo eilę ir (ar) ĮBĮ 35 straipsnyje nurodytą kreditorių patenkinimo eilę, teisę lygiais pagrindais naudotis procesinėmis teisėmis priverstinio išieškojimo procese.

15.3.                      Teismai nevertino argumentų, kad A. K. pradėtas vykdymo procesas pažeidžia BUAB „Ainro“ kreditorių interesus. BUAB „Ainro“ kreditoriams teisės aktai neįtvirtina galimybės patiems savarankiškai pradėti priverstinio išieškojimo procedūras CPK nustatyta tvarka skolininkės A. K. atžvilgiu. Tai gali būti atliekama tik ĮBĮ nustatyta tvarka.

15.4.                      Pareiškėjos vertinimu, esant vykdymo proceso ir bankroto proceso konkurencijai, kai bankroto administratorius ir antstolis imasi priemonių skoloms iš to paties skolininko išieškoti, yra būtina vykdomąjį raštą perduoti BUAB „Ainro“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pagal CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą, taikant CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas pasekmes. Tokiu būdu bankroto procese atsiras galimybė užtikrinti pareiškėjos BUAB „Ainro“ kreditorių ir išieškotojo A. K. interesų pusiausvyrą. BUAB „Ainro“ kreditoriai pagal CPK 759 straipsnį savarankiškai negali prisidėti prie išieškojimo vykdymo procese, todėl, siekiant išlaikyti visų A. K. kreditorių pusiausvyrą, tikslinga iš skolininkės turto pardavimo įgytas lėšas skirstyti būtent pareiškėjos BUAB „Ainro“ bankroto byloje. A. K., kaip vienas iš asmeninių A. K. kreditorių, kuris nėra įtrauktas į bendrovės kreditorių sąrašą, galėtų į BUAB „Ainro“ bankroto bylą įstoti kaip trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais ir taip įgyvendinti savo procesines teises skirstant iš skolininkės turto pardavimo gautas lėšas.

15.5.                      Sprendžiant ginčą turi būti remiamasi Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais dėl neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų bankroto bylose, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2064-407/2016.

16.       Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo A. K. prašo atmesti kasacinį skundą, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Byloje nėra nustatyta sąlygų taikyti ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalį, įtvirtinančią, kada antstoliui kyla pareiga perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš įmonės. Šiuo atveju ginčo nekyla, kad nekilnojamasis turtas, esantis Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. K., o ne įmonei, kuriai iškeltas bankrotas. Pagal įvardytą ĮBĮ nuostatą turtas turi būti areštuotas iki įmonės bankroto bylos iškėlimo, tuo tarpu BUAB „Ainro“ bankroto byla iškelta Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartimi, o turto arešto aktas, kurio panaikinimo siekia pareiškėja, yra sudarytas 2017 m. liepos 12 d. Analogiškai aiškintina ir CPK 626 straipsnio 1 dalies norma. Skolininkė yra A. K., tačiau jai nei bankroto, nei restruktūrizavimo byla nėra iškelta. BUAB „Ainro“, kuriai iškelta bankroto byla, nėra A. K. skolininkė. Be to, tai ribotos civilinės atsakomybės asmuo, todėl A. K. negali būti tapatinama su įmone. Atitinkamai, nesant pagrindo vykdomojo dokumento persiųsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, negalimas ir vykdomosios bylos užbaigimas (CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktas). 

16.2.                      Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2064-407/2016 nėra reikšminga šiam ginčui spręsti. Nagrinėjamu atveju bankroto byla yra iškelta ne individualiai įmonei, o uždarajai akcinei bendrovei, t. y. ribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, bei sprendžiamas ne su teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, jų panaikinimu susijęs klausimas, o antstolio veiksmų teisėtumo vykdant jam pateiktą vykdomąjį dokumentą klausimas.

16.3.                      A. K. BUAB „Ainro“ bankroto byloje įsiteisėjusiais teismų sprendimais nėra įtrauktas kaip kreditorius, nors to siekė, tikėdamasis, kad tokiu būdu galės gauti savo reikalavimo patenkinimą proporcingai su BUAB „Ainro“ kreditoriais, skirstant pardavus A. K. turtą gautas lėšas. BUAB „Ainro“ prieštaraujant ir teismams priėmus atitinkamus procesinius sprendimus, A. K. kaip A. K. kreditorius nebuvo įtrauktas į BUAB „Ainro“ kreditorių sąrašą, todėl savo reikalavimo teisę įgyvendina CPK reglamentuojamame vykdymo procese.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacinio proceso nutraukimo konstatavus pasibaigusį materialųjį teisinį interesą tęsti bylos procesą kasaciniame teisme

17.       Byloje pateiktame kasaciniame skunde buvo keliamas klausimas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš areštuoto turto vykdymo tvarką esant bankroto administratoriaus ir antstolio autonomiškai vykdomam išieškojimui, aiškinimo ir taikymo. Pareiškėja teigė, jog, esant vykdymo proceso ir bankroto proceso konkurencijai, kai bankroto administratorius ir antstolis imasi priemonių skoloms iš to paties skolininko išieškoti, yra būtina vykdomąjį raštą perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pagal CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

18.       Teisėjų kolegija pažymi, jog nurodytas teisinis klausimas buvo kilęs atsižvelgiant į tuo metu susiklosčiusią faktinę situaciją, kai į A. K. turtą išieškojimą buvo nukreipę tiek BUAB „Ainro“ bankroto administratorius, tiek antstolis A. B., atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0041/17/01477. Pažymėtina, jog antstolio A. B. atliekamas skolos išieškojimas buvo vykdomas remiantis 2017 m. kovo 20 d. Šiaulių miesto 6-ojo notarų biuro vykdomuoju įrašu pagal 2017 m. kovo 8 d. A. K. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Šis vekselis buvo išduotas atsižvelgiant į A. K. ir A. K. 2017 m. vasario 7 d. sudarytą sutartį, pagal kurią skolininkė A. K. įsipareigojo sumokėti A. K. 115 000 Eur piniginę kompensaciją.

19.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog BUAB ,,Ainro“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2017 m. vasario 7 d. A. K. ir A. K. sudarytą sutartį, A. K. 2017 m. kovo 8 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir 2017 m. kovo 20 d. Šiaulių miesto 6-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-375-569/2018 ieškinį tenkino – pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento 2017 m. vasario 7 d. A. K. ir A. K. sudarytą sutartį, A. K. 2017 m. kovo 8 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir 2017 m. kovo 20 d. Šiaulių miesto 6-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos įsiteisėjusia 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas (CPK 279 straipsnio 1 dalis, 331 straipsnio 6 dalis).

20.       Atsižvelgdama į nurodytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinis skundas buvo priimtas atsižvelgiant į tuo metu nustatytą faktinę situaciją, kai byloje buvo kilęs taikytino teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo poreikis egzistuojant autonominiams išieškojimo procesams, tačiau šiuo metu faktinė situacija yra pasikeitusi ir jos pasikeitimas sukelia atitinkamas teisines pasekmes.

21.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog suinteresuotumas pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2015 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015; 2017 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-471-421/2017 29 punktą). 

22.       CPK

23.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą pasikeitusią faktinę situaciją, sprendžia, kad šiuo metu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis nebeturi teisinio aktualumo, nes joje spręsti klausimai nebesukelia realių teisinių padarinių. Esant minėtai pasikeitusiai faktinei situacijai, kada panaikinti vykdymo pagrindą sudarantys dokumentai, antstolis negali toliau tęsti vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0041/17/01477 bei taikyti su šia vykdomąja byla susijusių vykdymo priemonių (CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis), todėl byloje dalyvaujantiems asmenims nebeliko materialiojo teisinio suinteresuotumo dalyvauti ginče dėl antstolio pareigos panaikinti byloje ginčijamą turto arešto aktą bei vykdomąją bylą užbaigti remiantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktu, vykdomąjį dokumentą perduodant bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Taigi šiuo metu proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš areštuoto turto vykdymo tvarką esant bankroto administratoriaus ir antstolio vykdomam išieškojimui, taikymo ir aiškinimo įvertinimas šio konkretaus kilusio ginčo kontekste nesukuria ir negali sukurti teisinių padarinių, nes nebus vykdomas antstolio atliekamas išieškojimas.

24.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinio teismo paskirtis yra spręsti teisės aiškinimo ir taikymo klausimus, kylančius byloje. Šios funkcijos atlikimas sudaro sąlygas užtikrinti visoje valstybės teritorijoje vienodą teisės aiškinimą ir taikymą. Tačiau kasacinis teismas nėra įgaliotas pateikti abstraktų teisės aiškinimą, nesusijusį su konkrečiu byloje kilusiu ginču, nesant nustatytų ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, tiksliau, išnykus aplinkybėms, kurios buvo reikšmingos – antstoliui nebevykdant išieškojimo. Todėl ir suinteresuoto asmens A. K. 2019 m. lapkričio 25 d. pateiktas prašymas tęsti kasacinį procesą teigiant, kad kasacinio teismo išaiškinimai gali būti reikšmingi kituose ginčuose dėl išieškojimo iš skolininkės A. K. turto, negali būti pripažįstamas pagrįstu, nes byloje taikomų teisės normų išaiškinimai pateikiami remiantis konkrečioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis – minėta, šioje byloje apeliacinės instancijos teismo nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės iki kasacinio bylos išnagrinėjimo išnyko. 

25.       Atitinkamai, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pripažintina, kad nebėra kasacijos dalyko ir tolesnis kasacinis procesas yra negalimas. Dėl šios priežasties kasacinis procesas nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 340 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26.       Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

27.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo priteisti 484 Eur patirtų atstovavimo išlaidų už kasacinio skundo parengimą. Suinteresuotas asmuo A. K. taip pat prašo priteisti 435,60 Eur už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą ir byloje pateikė šių išlaidų dydį patvirtinančius mokėjimo dokumentus.

28.       Atsižvelgiant į tai, kad kasacinio proceso nutraukimą lemia pasikeitusios objektyvios faktinės aplinkybės – dėl paraleliai vykusio proceso, pabaigto apeliacinės instancijos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartim, dėl ko nebeliko kasacijos šioje byloje dalyko, įvertinus ginčo pobūdį, spręstina, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjai, suinteresuotam asmeniui A. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 443 straipsnio 6 dalis). 

29.       Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 20,99 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 18 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, taip pat nėra pagrindo priteisti iš dalyvaujančių asmenų šių išlaidų atlyginimą (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 340 straipsnio 1, 5 dalimis, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį procesą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo nutraukti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Virgilijus Grabinskas

Birutė Janavičiūtė

Dalia Vasarienė