Civilinė byla Nr. 2A-1198-538/2019

    Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01717-2018-2

    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.9;    

    3.3.1.14; 3.3.1.18.1

                                                                                    (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Erikos Misiūnienės ir Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos ieškinį atsakovui R. M. dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 8818 EUR už aplinkai padarytą žalą sunaikinus natūralią užliejamą pievą (duomenys neskelbtini) botaniniame zoologinio teritorijos žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) botaninis zoologinis draustinis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2016 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. Dl-91 priskirtas Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijai. Atsakovas, sudarydamas nuomos sutartį, išsinuomojo minėtą žemės sklypą 2014 m. balandžio 29 d. ir 2016 m. birželio 3 d. vykdyto neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad išnuomoto žemės sklypo dalis yra suarta ir užsėta žemės ūkio kultūromis, kurios pradėjo dygti. Ieškovė teigia, kad nurodytam žemės sklypui nustatyti specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų apribojimai, tarp jų ir ribojimas draudžiantis dirbti žemę ar keisti į kitas žemės naudmenas, tačiau atsakovas šių sąlygų nesilaikė. Iš 2016 m. spalio 12 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutarties administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 11-22-377/2016 matyti, kad teisminio proceso metu, kuriame ieškovės atstovas nedalyvavo, atsakovas paaiškino, kad 2015 metų rugpjūčio mėnesį žemės sklypo dalį suarė ir taip sunaikino gamtinio kraštovaizdžio kompleksą, tačiau, ieškovės teigimu, žiūrint 2016 m. gegužės 20 d. nuotraukos vaizdą, matyti menkai sudygusios žemės ūkio kultūros. Ieškovė teigia, kad ši aplinkybė įrodo, kad sklypas buvo suartas 2016 pavasarį, o ne 2015 rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais, kaip teigė atsakovas. Pažymi, kad žalą įrodo ir pateikiamos ortofoto nuotraukos, kuriose matosi 2012–2013 metais buvusios natūralios pievos vaizdas ir 2015–2016 metų vaizdas su aiškiais žemės dirbimo požymiais, tai yra tuo laikotarpiu, kai sklypo naudotoju buvo atsakovas. Ieškovės teigimu atsakovas yra atsakingas už išnuomotos žemės sklype buvusios natūralios pievos sunaikinimą (duomenys neskelbtini) botaniniame zoologiniame draustinyje ją suarus ir užsėjus žemės ūkio kultūromis, todėl jis privalo atlyginti padarytą žalą.

2.       Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad 2014 m. balandžio 29 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu jam buvo išnuomotas 11,0294 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su tikslu žemės ūkio veiklai vykdyti. Sudarant nuomos sutartį, apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir draudimus dirbti žemę, ganyti joje gyvulius nebuvo įspėtas. Siekdamas atnaujinti žemę 2014 metais rudenį dalį žemės sklypo išlėkščiavo, o 2015 m. rugpjūčio mėnesį dalį išnuomoto žemės sklypo suarė ir užsėjo žiemkenčiais. 2016 m. birželio 3 d. ieškovė atliko patikrinimą, tačiau jam apie tai, kad bus atliekamas patikrinimas, nepranešė, nedalyvavo tikrinime, patikrinimo akto nesurašė ir jis akto nepasirašė. Pažymi, jog ieškovė nei administracinėje, nei civilinėje byloje pareiškus ieškinį nebuvo pateikusi teismui jo nuomojamo žemės sklypo patikrinimo akto, vadinasi, aktas nebuvo surašytas. Teigia, kad pretenzijoje dėl padarytos žalos, nei aplinkai padarytos žalos dydžio skaičiavimo lape nėra duomenų, kokiu konkrečiu dokumentu buvo nustatytas tariamas atsakovo padarytas pažeidimas, kokiomis konkrečiomis ribomis, kuo tos ribos išmatuotos ir kaip nustatytos. Atsakovo teigimu, šiuo atveju prejudiciniai faktai patvirtina, kad žemės sklypas buvo suartas 2015 m. rudenį, o konkrečiau, rugpjūčio mėnesį ir užsėjo žemės ūkio kultūromis, tačiau dėl žemės nualinimo jo įsėlis sunkiai dygo ir derliaus nedavė. Todėl ieškovės teiginys dėl to, kad žemė buvo suarta 2016 m. pavasarį, yra tik ieškovės samprotavimai. 

3.       Dubliku į pareikštą atsakovo atsiliepimą ieškovė nurodė, kad 2016 m. gegužės 20 d. nuotraukos vaizde matyti menkai sudygusios žemės ūkio kultūros, todėl daro išvadą, kad sklypas buvo suartas 2016 m. pavasarį, o ne 2015 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais, nes užsėjus rudens metu žiemkenčių kultūrų sėklos visiškai sudygsta per mėnesį ir visas dirbamas laukas sužaliuoja dar tą patį rudenį. Šios aplinkybės įrodo, kad natūrali pieva buvo sunaikinta tuo laikotarpiu, kada žemės sklypu nuomos pagrindais naudojosi atsakovas. Tai taip pat įrodo ieškinio prieduose pateikiamos 2012–2013 ir 2015–2016 metų ortofoto nuotraukos. Nurodo, kad atsakovas melagingai teigia, kad dalyvauti patikrinime ieškovė jo nekvietė, patikrinimo akto nesurašė ir jis jokio akto nepasirašė. Ieškovė nurodė, kad atsakovui buvo išsiųstas registruotu laišku pranešimas apie neplaninį žemės sklypo patikrinimą. Patikrinime dalyvavo atsakovas ir jo žmona L. M.. Už pažeidimus, nustatytus administracinio teisės pažeidimo protokole, atsakovas pasirašyti atsisakė ir tai pažymėta šiame dokumente. Atsakovo teiginiai, kad jam nebuvo pranešta ir jis nedalyvavo patikrinime, turėtų būti vertinami kaip melagingi parodymai. Nurodo, kad ieškinio pareiškimo senaties terminas dėl padarytos žalos atlyginimo sueitų 2019 m. birželio mėnesį ir šiam civiliniam ieškiniui senaties terminas negali būti taikomas. Nurodo, kad suarto sklypo plotas apskaičiuotas mobiliajame telefone įdiegta „MotionX GPS“ programine įranga, kuri veikia kosminių palydovų perduodamų koordinačių pagrindu. Ieškovė teigia, kad CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas šioje civilinėje byloje būtų klaidingas, nes administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 11-22-377/2016 teismo nutartyje atsakovo kaltė iš esmės nebuvo sprendžiama.

4.       Triplike atsakovas nurodė, kad ieškovė prie dubliko  pateikė 2016 m. birželio 3 d. patikrinimo aktą, atspausdintą kompiuteriu, tačiau prie grafos „dalyvaujant“ atsakovo pavardė įrašyta ranka. Patikrinimo akto atspausdinti kompiuteriu žemės sklype ieškovės atstovas negalėjo, todėl šį patikrinimo aktą atspausdino kabinete, galbūt jau po atsiliepimo į ieškinį pateikimo, o atsakovo pavardę įrašė vėliau. Atsakovas į ieškovės buveinę nuvyko kartu su sutuoktine L. M.. Nuvykus ieškovės atstovas S. B. atsakovą užsipuolė, pradėjo šaukti ir aiškinti nebūtus dalykus. Nurodo, kad ieškovės atstovas kalbėjo apie administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą, o jokiu būdu ne apie patikrinimo akto surašymą ir pasirašymą, nes toks patikrinimas iš viso neįvyko. Kilus ginčui su S. B., jis atsakovui liepė pasirašyti, tačiau atsakovas kategoriškai atsisakė pasirašyti, nes patikrinimas nebuvo atliktas ir apkaltintas buvo nepagrįstai. Nurodo, kad sutuoktinės pasirašyti neprašė ir įgaliojimų jai nedavė, todėl už jos parašus neatsako. Nurodo, kad ieškovės pateiktas patikrinimo aktas yra neinformatyvus, jame nenurodytas patikrinto žemės sklypo plotas, specialių sąlygų pažeidimo plotas, nėra nurodyta, kad buvo atliekamas matavimas, su kokiomis priemonėmis tai buvo daroma, kokiu būdu, ar matavimo priemonėms atlikta metrologinė patikra. Nurodo, kad pateikti žemės žemėlapiai neturi jokios įrodomosios reikšmės, kadangi jie parengti atitinkamai 2018 m. lapkričio 5 d. ir 2018 m. lapkričio 6 d., o ne atspindi realią buvusią padėtį 2016 m. birželio 3 d., kai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5.       Tauragės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė valstybei iš atsakovo R. M. 4000 EUR žalos atlyginimo gamtai, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė valstybei iš atsakovo R. M. 128,43 EUR bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai sprendimo motyvai:

5.1.                       Dėl ieškinio senaties taikymo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas pareiškė reikalavimą taikyti ieškinio senatį, kadangi, atsakovo teigimu, pažeidimai buvo padaryti 2014–2015 metais. Teismas spręsdamas ieškinio senaties taikymo klausimą nustatė, kad ieškovė apie padarytą pažeidimą sužinojo 2016 m. gegužės 20 d., dėl to 2019 m. birželio 1 d. buvo priimtas pavedimas atlikti patikrinimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2016 m. gegužės 20 d., kada ieškovė sužinojo apie padarytą pažeidimą, o ne 2014, 2015 metais, kada buvo apartas ir apsėtas žemės plotas. Kadangi trejų metų senaties terminas baigtųsi 2019 m. birželio 20 d., o ieškovė su ieškiniu kreipėsi 2018 m. rugsėjo 28 d., tai yra nepraleidusi ieškinio senaties termino, pirmosios instancijos teismas nusprendė atsakovo reikalavimą dėl praleisto senaties termino taikymo atmesti.

5.2.                      Dėl atsakovo civilinės atsakomybės pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas 2014 m. balandžio 29 d. išsinuomojo valstybinį žemės sklypą, kuriam nustatytos specialiosios sąlygos. 2016 m. birželio 3 d. atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad atsakovui išnuomoto žemės sklypo dalis yra suarta, užsėta žemės ūkio kultūromis. Teismas nurodė, kad iš byloje esančio įrodymų viseto, tai yra patikrinimo akto, fotofiksacijų, ortofoto foto fiksacijų, matyti, jog žemės sklypas buvo faktiškai suartas (duomenys neskelbtini) botaniniam zoologiniam draustinyje. Faktą, jog sklypas buvo ariamas, pripažino ir pats atsakovas. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, jog jis galėjo nežinoti apie specialiąsias naudojimosi sąlygas, kadangi jos numatytos nuomos sutartyje, nekilnojamojo turto išraše ir jog šios aplinkybės šalina jo civilinę atsakomybę. Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus dėl dokumentų parengimo aplinkybių, nesudarytos galimybės dalyvauti patikrinime, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui buvo siųsta pretenzija dėl suarto žemės sklypo, kvietimas dalyvauti patikrinime.

5.3.                      Dėl žalos dydžio pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 8818 EUR žalos dydis yra nustatytas aplinkai padarytos žalos dydžio, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus žemės sklype skaičiavimo aktu. Skaičiavimai buvo atlikti naudojantis programine įranga, kurios žemėlapio nuotraukos, lyginant jas su pateiktomis nuotraukomis, pagal kurias buvo apeinamos suartas žemės sklypo plotas yra labai panašios, todėl nėra pagrindo abejoti skaičiavimo teisingumu. Teismas pažymėjo, kad nustatyta 8818 EUR žala fiziniam asmeniui yra didelė, atsakovas žemė sklypą suarė neturėdamas tyčios išarti draustinio zonai priklausantį žemės sklypą, be to įvykis įvyko jau senokai ir žemės sklype galbūt susiformavo nauja natūrali augalija, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais nusprendė mažinti žalos dydį padarytą gamtai ir iš atsakovo priteisti valstybei 4000 EUR žalą  gamtai atlyginti, o likusią ieškinio dalį atmesti.

III. Apeliacinio skundo argumentai

6.       Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) R. M. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.  Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1.                      Dėl ieškinio senaties termino taikymo apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą. Teigia, kad ieškovė turėjo galimybę pažeidimą pastebėti 2015 m. rugpjūčio mėnesį, kai buvo suarta dalis žemės, todėl ieškovė į teismą kreipėsi 2018 m. rugsėjo 28 d., praleidusi trejų metų ieškinio dėl žalos atlyginimo senatį. Nurodo, kad ortofoto nuotrauka yra publikuojama viešai, todėl faktą, kad žemės sklypas buvo suartas jau 2015 metais ieškovė galėjo pamatyti iš nurodytos viešai skelbiamos nuotraukos, todėl ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo žalos padarymo momento - 2015 m. rugpjūčio mėnesio.

6.2.                      Dėl civilinės atsakomybės sąlygų apeliantas nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo atsakomybės, netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, netinkamai nustatė faktinės aplinkybes bei taikė materialinės teisės normas. Nurodo, kad apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas apeliantui nebuvo žinoma, kadangi neturi teisinių, ekonominių ir gamtos apsaugos žinių, todėl įrašai nuomos sutartyje apie specialiąsias sąlygas apeliantui buvo neaiškūs, tačiau pirmosios instancijos teismas spręsdamas apelianto atsakomybės klausimą šios aplinkybės nevertino. Apelianto teigimu, nėra pagrindo vadovautis ir patikrinimo aktu, kadangi patikrinimas nebuvo atliktas, apeliantas patikrinime nedalyvavo ir patikrinimo akto apeliantas nepasirašė. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad pagrindinis dokumentas, kuriame apskaičiuotas žalos dydis, yra nepasirašytas jokio pareigūno, kuris turėtų atsakyti už žalos apskaičiavimo teisingumą, taip pat žalos apskaičiavimo aktas yra nesunumeruotas ir neįtrauktas į valstybinės institucijos saugomų dokumentų apskaitą.

6.3.                      Dėl žalos dydžio apeliantas nurodo, kad nesutinka su žalos dydžio apskaičiavimu. Teigia, kad nors ieškovės atstovai nurodė, jog žalos gamtai dydį skaičiavo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. Dl-269 patvirtinta „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika“, tačiau taikant šią metodiką turi būti teisingai, pagal galiojančias teisės normas nustatytas ir apskaičiuotas pakeisto reljefo plotas. Apelianto teigimu, faktiškai neatlikus patikrinimo ir patikrinimo metu neapskaičiavus pakeisto reljefo ploto, nėra galimybės patikrinti, ar ieškovės vienasmeniškai nurodytas plotas atitinka faktinius duomenis, todėl, apelianto teigimu, žala galbūt yra apskaičiuota netinkamai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl senaties taikymo

9.       Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą dėl ieškinio senaties taikymo, iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus klaidingai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą. Teigia, kad žemės sklypas faktiškai buvo suartas 2015 metų rugpjūčio mėnesį ir šią aplinkybę ieškovė galėjo nustatyti iš viešai skelbiamų ortofoto nuotraukų ir padarytą pažeidimą pastebėti jo padarymo metu. Nurodo, kad senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo žalos atsiradimo momento, tai yra 2015 metų rugpjūčio mėnesio.

10.       Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus (nutarties 9 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tirdamas byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir jų pagrindu konstatuodamas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, spręsdamas klausimą dėl senaties termino pradžios momento.

11.       Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018; 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011).

12.       Apeliantas teikdamas atsiliepimą į ieškinį, prašė taikyti ieškinio senatį. Esant ginčo šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį svarbu nustatyti, koks konkretus terminas taikytinas atitinkamam materialiajam subjektiniam reikalavimui pareikšti (CK 1.125 straipsnis), be to, svarbu nustatyti ieškinio senaties termino pradžios momentą, nes nuo šio momento tinkamo nustatymo tiesiogiai priklauso tinkamas aptariamo materialiosios teisės instituto taikymas (nutarties 11 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo sunaikinus natūralią pievą (duomenys neskelbtini) botaniniame zoologiniame draustinyje, todėl šiuo atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo.

13.       Su apelianto argumentais, kad ieškovė sužinojo apie padarytą pažeidimą 2015 m. rugpjūčio mėnesį ir nuo šio momento turi būti taikoma senatis, nesutinkama, kadangi šis argumentas prieštarauja rašytiniams įrodymams, faktinėms bylos aplinkybėms. Kaip matyti, pavedimas atlikti patikrinimą, ar apeliantas tinkamai laikosi specialiųjų žemės ir miško naudojimosi sąlygų, buvo priimtas 2016 m. gegužės 1 d., patikrinimą pradedant 2016 m. birželio 3 d. (b. l. 51–52). Pažeidimai atlikus patikrinimą nustatyti 2016 m. birželio 3 d. (b. l. 53–56). Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog apie pažeidimus buvo žinoma 2016 m. gegužės 20 d., todėl laikoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškinio senaties pradžios momentą 2016 m. gegužės 20 d., kada ieškovei tapo žinoma, jog išnuomotame žemės sklype yra nesilaikoma specialiųjų naudojimo sąlygų. Kaip matyti, ieškovė ieškinį pateikė 2018 m. rugsėjo 28 d., todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

14.       Apeliantas nurodo, kad ieškovė apie padarytą žalą galėjo sužinoti žalos padarymo momentu, tai yra 2015 m. rugpjūčio mėnesį iš viešai skelbiamų ortofoto nuotraukų. Su šiuo apelianto argumentu nesutinkama. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. D1-43 „Dėl valstybinės saugomų teritorijų apsaugos kontrolės nuostatų patvirtinimo“ 15 punktą valstybinės saugomų teritorijų apsaugos kontrolės vykdymas gali būti planinis ir neplaninis. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju neplaninį patikrinimą buvo pavesta atlikti sužinojus apie pažeidimus 2016 m. gegužės 20 d., todėl nesutinkama su apelianto argumentais, kad ieškovė turėjo ir (ar) privalėjo nuolat nuo nuomos sutarties sudarymo momento tikrinti viešai skelbiamas ortofoto nuotraukas siekdama, nesant pagrįstų abejonių ir duomenų, išsiaiškinti, ar apeliantas nepažeidinėja specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų.

15.       Remdamasi nurodytais argumentais (nutarties 11–14 punktai), byloje keliamą klausimą (nutarties 10 punktas) teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas ieškinio senaties termino pradžios momentą, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl teisingai ir motyvuotai išsprendė apelianto prašymo dėl ieškinio senaties termino taikymo pagrįstumo klausimą.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

16.       Apeliantas ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą dėl apelianto civilinės atsakomybės iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad apeliantui apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nebuvo žinoma. Teigia, kad patikrinimo metu nedalyvavo, o ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai yra su trūkumais, be to, dalis dokumentų yra pasirašyti apelianto sutuoktinės, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo.

17.       Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus (nutarties 16 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl civilinės atsakomybės sąlygų.

18.       Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, tai yra tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014).

19.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018 nurodyta, kad civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, tai yra  pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žala aplinkai, tai yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, tai yra atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, padarius tokio pobūdžio pažeidimus yra preziumuojama.

20.       Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, kad atsakovas 2015 metų rugpjūtį išarė ginčo žemės sklypą. Ieškovės teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad apeliantas išarė žemės sklypą, kuriame tokia veikla nėra galima dėl taikomų specialiųjų naudojimosi sąlygų. Remiantis rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad apeliantui 2014 m. balandžio 29 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu buvo išnuomotas 11,0294 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarties 6 punkte nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimosi sąlygos, kadangi išnuomotas žemės sklypas patenka į botaninio zoologinio draustinio zoną. Sklype yra bendras reikalavimas, draudžiantis dirbti žemę ar keisti į kitas žemės naudmenas (b. l. 93–95). Faktas, jog ginčo žemės sklypas patenka į botaninio zoologinio draustinio zoną nuo 2014 m. kovo 31 d., yra išviešintas ir Nekilnojamojo turto registre (b. l. 9–11). Nors apeliantas nurodo, kad nebuvo susipažinęs su specialiosiomis sąlygomis, tačiau ši aplinkybė, sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepanaikina jo atsakomybės dėl specialiųjų sąlygų nesilaikymo, kadangi apeliantas sudarydamas nuomos sutartį sutiko su sutarties sąlygomis, be to, faktas, jog žemės sklypas patenka į draustinio zoną buvo išviešintas ir viešame registre iki sudarant nuomos sutartį. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju apelianto atlikti neteisėti veiksmai yra akivaizdūs – apeliantas pažeisdamas 2014 m. balandžio 29 d. nuomos sutarties nuostatas, specialiąsias žemės ir miško naudojimosi sąlygas, Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnyje nustatytą pareigą ūkine veikla besiverčiančiam asmeniui imtis priemonių išvengti galimos žalos aplinkai, bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai išarė valstybei priklausantį žemės sklypą ir tokiu būdu padarė žalą aplinkai.

21.       Antra, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad apelianto atlikti neteisėti veiksmai – žemės sklypo išarimas ir jo užsodinimas – turėjo neigiamą poveikį žemės sklypui, kuris patenka į draustinio teritoriją. Šią aplinkybę patvirtina rašytiniai įrodymai – 2016 m. birželio 3 d. aplinkai padarytos žalos dydžio skaičiavimo aktas, kuriame nurodyta, kad apeliantas sunaikino natūralią žolinę augaliją (b. l. 5–7), 2016 m. birželio 3 d. patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad sunaikinta suariant natūrali pieva, kuri yra užsėta žemės ūkio kultūromis (b. l. 53–56), fotofiksacijos, iš kurių matyti suarta žemė ir pradedantys dygti augalai (b. l. 32). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 punkte nurodoma, jog pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių palankiai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs rašytinių įrodymų visetą sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto atlikti neteisėti veiksmai sukėlė žalą gamtai, buvo sunaikinta natūrali augalija ir tokie apelianto veiksmai turėjo tiesioginį ir neigiamą poveikį atsiradusiam aplinkos ir jos elementų pokyčiui.

22.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai – žemės sklypo išarimas pažeidžiant specialiąsias sąlygas (nutarties 19 punktas) ir žalos padarymo faktas (nutarties 20) yra nustatyti. Apelianto atlikti neteisėti veiksmai turėjo tiesioginį ir neigiamą poveikį aplinkos elementų pokyčiui, tai yra nagrinėjamu atveju nustatytas priežastinis ryšys tarp apelianto atliktų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (nutarties 19–20 punktai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir tinkamai ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, jų pagrindu nustatęs faktines aplinkybes, tinkamai taikydamas materialinės teisės normas nusprendė, jog apelianto civilinės atsakomybės sąlygos yra įrodytos, todėl pagrįstai sprendė dėl priteistinos žalos dydžio.

Dėl žalos dydžio

23.       Apeliantas ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą dėl žalos dydžio nurodo, kad nesutinka su žalos dydžio apskaičiavimu. Teigia, kad ieškovė apskaičiuodama žalą galbūt netinkamai nustatė ir apskaičiavo žemės reljefo plotą. Nurodo, kad faktiškai patikrinimas nebuvo atliktas, apeliantas į patikrinimą nebuvo pakviestas, o matuojant sklypo plotą ieškovės darbuotojas naudojosi programine įranga, kuri veikia tik palydovų perduodamų koordinačių pagrindu.

24.       Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus (nutarties 23 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus tinkamai nustatė padarytos žalos dydį.

25.       Kasacinio teismo konstatuota, kad žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytą žalą . Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį, o padarytos žalos aplinkai atvejais – atkurti aplinkos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).

26.       Apeliantas nurodo, kad žalos dydis nebuvo skaičiuojamas, kadangi, apelianto teigimu, faktiškai patikrinimas 2016 m. birželio 3 d. nebuvo atliktas, jame nedalyvavo, patikrinimo akto nepasirašė. Teigia, kad aktas, kuriame nustatytas žalos dydis, nėra pasirašytas pareigūno, kuris turėtų atsakyti už žalos dydžio apskaičiavimo teisingumą.

27.       Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, tai yra faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

28.       Pirmiausia, ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, atmetami apelianto argumentai, kad jam nebuvo pranešta, žinoma apie atliekamą patikrinimą ir (ar) kad apeliantas patikrinime nedalyvavo. Ieškovės atstovas nurodė, kad apeliantui ir P. A. buvo 2016 m. gegužės 31 d. išsiųsti kvietimai dalyvauti patikrinime, ir pateikė pašto kvitus, iš kurių matyti, kad tą pačią dieną ir P. A. buvo išsiųstas kvietimas (b. l. 75).  Šiuo aspektu itin svarbu pažymėti, kad liudytoja L. M., apelianto sutuoktinė, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad patikrinimo metu buvo laukuose ir ji bei jos vyras, R. M. gavo pranešimą apie patikrinimą, kurį apeliantas perskaitė. Ji patvirtino, kad atvykus į patikrinimą jame dalyvavo ieškovės atstovas S. B., kuris ir nurodė, kad yra padaryti pažeidimai. Nurodė ir tai, kad apeliantas atsisakė pasirašyti patikrinimo aktą (2019 m. sausio 22 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio 1.24.20 min. – 1.30.30 min.). Ieškovės įgaliotas atstovas S. B. teismo posėdžio metu parodė, kad atliekant patikrinimą dalyvavo ir apeliantas (2019 m. kovo 13 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo 1.32.00 min. – 1.32.30 min.). Iš byloje esančio 2016 m. birželio 3 d. patikrinimo akto matyti, kad patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinime dalyvavo apeliantas R. M., o aktas yra pasirašytas apelianto sutuoktinės (b. l. 53–56).

29.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 28 punkte, daroma išvada, kad apelianto argumentai, jog patikrinimas nebuvo atliekamas, žalos dydis nebuvo skaičiuojamas, apie patikrinimą nežinojo ir jame nedalyvavo, atmetami kaip visiškai nepagrįsti, prieštaraujantys byloje esančių įrodymų visetui (CPK 185 straipsnis).

30.       Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad žala yra apskaičiuota netiksliai, naudojantis mobiliajame telefone įdiegta programine įranga, kuri veikia palydovų perduodamu koordinačių pagrindu, be to, žalos apskaičiavimo aktas yra nepasirašytas jį parengusio pareigūno, kuris atsakingas už duomenų teisingumą. Teigia, kad žalos nustatymo aktas yra parengtas atgaline data. Su apelianto argumentais nesutinkama.

31.       Pirmiausia, iš žalos paskaičiavimo akto, kuris pasirašytas vyriausiojo inspektoriaus S. B., matyti, kad žala skaičiuota vadovaujantis Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir ar objektus, skaičiavimo metodikos V skirsniu „Žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius“ patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269, vadinasi,  yra aiškiai nurodyta, kuo remiantis buvo apskaičiuota padaryta žala (b. l. 128–129). Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovės įgaliotas asmuo S. B. nurodė, kad skaičiavimai yra teisingi, tačiau abejojant jų teisingumu ar galimu suklastojimu siūlė eksperto skyrimo klausimą, tačiau apeliantas ekspertizės skirti neprašė, nuomonės dėl šio ieškovės atstovo pasiūlymo nepareiškė (2019 m. kovo 13 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo 1.31.00 min. – 1.32.20 min.).

32.       Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas spręsdamas žalos dydžio nustatymo klausimą pažymėjo, jog patikrinimas buvo atliktas naudojantis mobiliajame telefone įdiegta „MotionX GPS“ programine įranga, kuri veikia palydovų perduodamų koordinačių pagrindu, jos matavimo tikslumas gali skirtis nuo 1,2 metrų iki 40 metrų (b. l. 100–101). Byloje pateiktos programinės įrangos žemėlapio nuotraukos (b. l. 57, 76), lyginant jas su pateiktomis nuotraukomis, pagal kurias buvo apeinamos suartas žemės sklypo plotas, sutampa ir suarto žemės sklypo ribos labai panašios (b. l. 76), todėl sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra objektyvaus pagrindo abejoti duomenų teisingumu ir laikoma, kad byloje yra įrodyta ir apskaičiuota, kad suarto žemės sklypo plotas sudaro 39369,4 m2 ir padaryta žala siekia 8818 EUR, o tai įrodyta pasitelkus atitinkamus mokslinius matavimus.

33.       Kaip nurodyta nutarties 25 punkte, nors žalos dydis yra nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, tačiau, kai žala yra padaroma aplinkai, būtina atsižvelgti ir į Konstitucijos nuostatas ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl priteistinos žalos dydžio jį sumažino nuo 8818 EUR iki 4000 EUR sumos, atsižvelgęs į tai, kad apeliantas žalą padarė dėl neapdairumo, neturėdamas tyčios pakenkti draustiniui, be to, įvykis įvyko jau senokai, todėl tikėtina, kad galėjo vėl susiformuoti pievos, toliau žemė nebuvo dirbama.

34.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytą žalą. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį, o padarytos žalos aplinkai atvejais – atkurti aplinkos būklę, buvusią iki užteršimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad visų pirma turi būti siekiama atkurti aplinkos būklę, tai yra pagal galimybes atkurti pirminę aplinkos padėtį, likviduoti atsiradusius neigiamus aplinkos ar jos elementų pokyčius, atkurti buvusias jos funkcijas, naudingąsias savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-686/2016).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti priteistinos žalos dydį atsižvelgiant į tai, kad priteista suma yra itin didelė fiziniam asmeniui, be to matyti, kad žala buvo paskaičiuota įranga, kurios tikslumas svyruoja nuo 1,2 metrų iki 40 metrų. Šios aplinkybės apeliacinio teismo vertinimu sudaro objektyvų pagrindą sumažinti priteistinos žalos dydį iki 4000 EUR sumos, be kita ko atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados dėl priteistinos žalos dydžio neginčija.

35.       Remdamasi nurodytais argumentais (nutarties 24-34 punktai), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, bei vadovavosi kasacinio teismo praktika spręsdamas klausimą dėl priteistinos žalos dydžio.

Dėl procesinės bylos baigties

36.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

37.       Esant nutarties 15, 22 ir 35 punktuose nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija 

n u t a r i a :

     Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                      Aurimas Brazdeikis

                                                                                                                          Erika Misiūnienė

                                                                                                                          Almantas Padvelskis