Civilinė byla Nr. e2YT-1797-808/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27008-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.1.; 3.4.5.2. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sauio 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. (V. Ž.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje VĮ „Turto bankas“, J. B. ir D. Ž..

Teismas,

n u s t a t ė :

pareiškėjas kreipėsi į teismą, pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. Ž. mirties, jos turtą faktiškai valdyti ir palikimą priėmė palikėjos vaikaitis V. Ž.. Nurodo, kad pareiškėjo močiutės V. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Palikėjai priklausė nekilnojamasis turtas - 314/614 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – sodo pastatas, esančio (duomenys neskelbtini) bei namų apyvokos ir apstatymo daiktai, kurie mirus močiutei, atiteko pareiškėjui, kaip vieninteliam palikėjos įstatyminiam įpėdiniui. Pareiškėjas nurodo, kad po močiutės mirties jis toliau mokėjo mokesčius, tvarkė ir valdė turtą, t.y. pradėjo faktiškai jį valdyti.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas atsiliepime pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo prašo nagrinėti teismo nuožiūra, atstovei nedalyvaujant teismo posėdyje.

Suinteresuoti asmenys J. B. ir D. Ž. teismo nustatytu terminu atsiliepimų nepateikė.

Pagal CPK 443 straipsnio 5 dalį bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjantis teismas gali nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Pareiškimas tenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio po V. Ž. mirties, priėmimo faktą.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas V. Ž. yra mirusiosios vaikaitis. Mirusiosios vaikas, pareiškėjo tėvas V. Ž., mirė (duomenys neskelbtini), o kitų vaikų mirusioji neturėjo. Suinteresuotas asmuo D. Ž. yra mirusiosios provaikaitė. Byloje nėra duomenų, kad dėl mirusiosios V. Ž. turto paveldėjimo kas nors kreipėsi į notarą, todėl atsiradusį palikimą turėjo teisę priimti jos vaikaitis (pareiškėjas) ir provaikaitė (suinteresuotas asmuo) (CK 5.5 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), kuris vienas iš turėjusių teisę paveldėti mirusiosios palikimą (pareiškėjas) realiai palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, kadangi tvarko, valdo ir toliau naudojasi turtu kaip savu (atsiskaitymo pažyma). Testamentų registre nėra įregistruoto palikėjos palikimo priėmimo fakto.

Teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Nagrinėjamoje byloje, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinis faktas yra įrodytas, o jo nustatymas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pareiškėjui juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu gauti paveldėjimo liudijimą.

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-270, 27 ir 444-448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)), pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, naudoti ir prižiūrėti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                       Gražina Žukauskienė