Civilinė byla Nr.2SA-48-611/2011

(S)

Teisminio proceso Nr.2-01-3-15648-2010-3

                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.; 122.4; 128.11.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

teisėjų Dalios Kačinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą suinteresuotam asmeniui antstolei Irenai Beliačic dėl antstolio veiksmų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

pareiškėja J. M. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų, prašė panaikinti 500 Lt administracinės nuobaudos išieškojimą, įpareigoti antstolę grąžinti išieškotą iš banko sąskaitos 500 Lt sumą bei įpareigoti sudaryti galimybę šią sumą sumokėti per 6 mėnesius darant išskaitymus iš darbo užmokesčio; panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimą, įpareigoti antstolę Ireną Beliačic vykdymo išlaidas apskaičiuoti iš naujo bei įpareigoti grąžinti nepagrįstai išieškotą vykdymo išlaidų dalį; panaikinti 507,37 Lt vykdymo išlaidų išieškojimą, įpareigoti antstolę Ireną Beliačic grąžinti išieškotą iš banko sąskaitos 507,37 Lt sumą bei įpareigoti sudaryti galimybę sumokėti vykdymo išlaidas LR CPK 611 str. 1 d. nustatyta tvarka. Nurodė, kad antstolė Irena Beliačic, vykdydama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2010-05-18 nutarimą Nr.A11-6203 dėl 500 Lt baudos išieškojimo iš J. M., priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, tačiau pažeisdama Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 punktą, neišsiuntė šio patvarkymo pareiškėjai. Todėl pareiškėja neturėjo galimybės pasinaudoti teise prašyti antstolio išieškoti pinigų sumą per 6 mėnesius darant išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, nenukreipiant išieškojimo į skolininko turtą. Be to, antstolė surašė patvarkymus areštuoti lėšas į šešis bankus, nors lėšų išieškojimui pakako vienoje iš banko sąskaitų turimų lėšų, taip pat antstolė areštavo aštuonis pareiškėjai priklausančius nekilnojamojo turto objektus, kurių bendra vertė yra apie 800000 Lt, nors negalėjo nežinoti, kad pareiškėja turi pakankamai lėšų banko sąskaitoje ir gauna pakankamo dydžio darbo užmokestį ir kad baudos vykdymo išieškojimas negalės būti nukreiptas į nekilnojamąjį turtą. Dėl to su nekilnojamojo turto ir visų sąskaitų areštu bei patvarkymu į darbovietę susijusios vykdymo išlaidos buvo įtrauktos į skolininkės mokėtinas vykdymo išlaidas. Nurodė, kad antstolė nesilaikė LR CPK 611 str. nustatytos vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, ir neteisėtai persivedė vykdymo išlaidas į antstolės depozitinę sąskaitą.

Suinteresuotasis asmuo Irena Beliačic atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui išsiųstas pareiškėjai paprastu paštu. Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato įpareigojimo siųsti šio dokumento registruotu paštu. Nurodė, kad pareiškėja netinkamai traktuoja LR CPK 663 str. 1 dalį, kadangi 500 Lt baudą būtų galima išieškoti iš vieno mėnesio pareiškėjos gaunamo darbo užmokesčio, todėl pareiškėjos prašymas išdėstyti baudos mokėjimą šešiems mėnesiams nesuderinamas su CPK normomis. Pažymėjo, kad areštuodama bankų sąskaitas, neturėjo duomenų apie jose esančias lėšas, duomenų apie gaunamą darbo užmokestį VSDFV nepateikė, todėl siekdama apsaugoti išieškotojo interesus, areštavo skolininkei priklausantį turtą. Nurodė, kad 2010-10-05 į pareiškėjos sąskaitą grąžino ginčijamų 507,37 Lt vykdymo išlaidų sumą.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartimi pareiškėjos J. M. skundą dėl antstolio veiksmų patenkino iš dalies, pripažino antstolės Irenos Beliačic veiksmus, susijusius su skolininkės nekilnojamojo turto areštu, neteisėtais. Likusioje dalyje pareiškėjos skundą atmetė. Bylą dalyje dėl išieškotos ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervestos 507,37 Lt vykdymo išlaidų sumos grąžinimo pareiškėjai nutraukė. Teismas nustatė, kad antstolė Irena Beliačic 2010-07-13 priėmė vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2010-05-18 nutarimą Nr. A11-6203 dėl 500 Lt baudos išieškojimo iš J. M.. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad 2010-07-13 patvarkymas buvo išsiųstas skolininkei. Teismas pripažino pagrįstu antstolės argumentą, kad tokio patvarkymo išsiuntimas skolininkei nesuteiktų galimybės prašyti nutarimo vykdymą išdėstyti šešiems mėnesiams, išieškant iš darbo užmokesčio, kadangi sutinkamai su LR CPK 663 str. ir 736 str. 2 d. nuostatomis, tuo atveju, kai skolininko darbo užmokestis yra didesnis negu MMA dydis, gali būti išieškoma iki 70 procentų mėnesinio darbo užmokesčio. Nagrinėjamu atveju buvo galimybė skolą ir vykdymo išlaidas išieškoti iš vieno mėnesinio atlyginimo, tai yra iš karto. Teismas pripažino neginčytiną antstolio pareigą informuoti skolininką apie vykdymo proceso pradžią, tačiau konstatavo, kad nagrinėjamu atveju toks informavimas negalėjo sukelti pareiškėjai jos norimų pasekmių, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokie antstolės veiksmai pažeidė pareiškėjos teises.

Teismas nustatė, kad antstolei bankų elektronine forma pateikiami duomenys tik apie turimas sąskaitas, o ne apie lėšų jose dydį. Antstolė, nustačiusi, kad areštuota lėšų daugiau nei reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, grąžino perteklines lėšas į skolininkės banko sąskaitas. Teismas pripažino, kad antstolė lėšų arešto metu neturėjo duomenų, kiek lėšų yra skolininkės sąskaitose, todėl konstatavo, kad areštas visoms skolininkės sąskaitoms buvo taikytas pagrįstai. Taip pat teismas pažymėjo, kad LR CPK 624 str. 3 dalis leidžia antstoliui vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones, todėl išieškojimo nukreipimas vienu metu į skolininkės pinigines lėšas ir į darbo užmokestį, gaunamą UAB „MC grupė“, nepažeidžia LR CPK nuostatų. Teismas nenustatė turto arešto taikymo skolininkei pagrindų, todėl konstatavo, kad skolininkės nekilnojamojo turto areštas pritaikytas ir turto arešto aktas surašytas nepagrįstai. Teismas nepasisakė vykdymo išlaidų klausimu, kadangi pagal civilinio proceso bei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas išieškoti vykdymo išlaidas iš skolininko galima tik užbaigus vykdomąją bylą. Kadangi antstolė grąžino vykdymo išlaidų sumą (507,37 Lt) pareiškėjai bei pateikė tai patvirtinantį įrodymą, teismas bylą pareiškėjos reikalavimo dalyje dėl 507,37 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo panaikinimo, įpareigojimo antstolę Ireną Beliačic grąžinti išieškotą iš banko sąskaitos 507,37 Lt sumą bei įpareigojimo sudaryti galimybę sumokėti vykdymo išlaidas, nutraukė.

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo pakeisti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį dalyje, kurioje teismas atmetė pareiškėjos skundą ir panaikinti 500 Lt administracinės nuobaudos išieškojimą, įpareigoti antstolę Ireną Beliačic grąžinti išieškotą iš banko sąskaitos 500 Lt sumą bei įpareigoti antstolę Ireną Beliačic sudaryti galimybę šią sumą sumokėti darant išskaitymus iš darbo užmokesčio. Nurodo, kad LR CPK skiria turimus pinigus nuo pajamų (darbo užmokesčio, stipendijos ir kt.). LR CPK 663 str. 1 d. sudaro skolininkui sąlygas apsaugoti turtą (įskaitant banko sąskaitoje turimus pinigus), jeigu skolininkas turi pajamų (darbo užmokestį, stipendiją ir kt.). Skunde prašė, kad skola būtų išieškota iš darbo užmokesčio, t.y. nenukreipiant išieškojimo į banko sąskaitoje esančius pinigus, ir nurodė maksimalų šešių mėnesių skolos mokėjimo terminą, kadangi nežinojo, iš kurios(-ių) darbovietės(-čių) ir kokiomis sumomis bus išieškoma. Nurodo, kad privalėjo pateikti ne tikslius išieškomų sumų apskaičiavimus, o tik įrodymus, kad išieškojimas iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų yra įmanomas daugiausiai per šešis mėnesius. Tačiau teismas akcentavo tik tai, kad LR CPK 663 str. 1 d. nurodyta teise skolininkas pasinaudoti negalėtų, nes sutinkamai su LR CPK 663 str. ir 736 str. 2 d. nuostatomis, buvo galimybė skolą ir vykdymo išlaidas išieškoti iš vieno mėnesinio atlyginimo, t.y. iš karto. Akivaizdu, jog teismas rėmėsi tik išieškomos sumos ir išieškojimo termino skaičiavimu, tačiau esminės skundo dalies (kad išieškojimas būtų nukreiptas būtent į darbo užmokestį, o ne į kitą turtą) teismas netenkino nepagrįstai. Neteisėta yra tai, kad išieškojimas nukreiptas į pareiškėjos turtą (banko sąskaitoje turimus pinigus), kai ji turėjo ir turi pakankamai pajamų (darbo užmokestį). Pabrėžė, jog šiame kontekste svarbus ne išieškojimo terminas ir išieškomos sumos išskaidymas dalimis, bet objektas, į kurį nukreiptas išieškojimas (turimi pinigai ar darbo užmokestis).

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

            Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, antstolė I.Beliačic vykdė Vilniaus m. savivaldybės tarybos Administracinės komisijos vykdomąjį dokumentą Nr.A11-6203 dėl 500 Lt išieškojimo iš J. M.. 2010-07-13 patvarkymu priėmusi Vilniaus m. savivaldybės tarybos Administracinės komisijos vykdomąjį dokumentą, antstolė I.Beliačic pradėjo jį vykdyti, 2010-07-30 priėmė patvarkymą areštuoti skolininkės lėšas (b.l. 5-10). Antstolė patvarkymo pradėti vykdymo veiksmus skolininkei nesiuntė. Pareiškėja skundą grindžia tuo, kad negalėdama žinoti apie pradedamą vykdymo procesą, nepasinaudojo LR CPK 663 str. 1 d. numatytomis procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodo neginčijamą antstolio pareigą informuoti skolininką apie vykdymo proceso pradžią. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad antstolis visais atvejais privalo skolininką informuoti apie vykdymo proceso pradžią. Pagal LR CPK 661 str. 1 d. numatytą išimtį, kai vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, pasibaigus sprendimo įvykdymo terminui, antstolis iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Vilniaus m. savivaldybės tarybos Administracinės komisijos nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-6203 nutarta įpareigoti J. M. sumokėti paskirtą baudą per 40 dienų (b.l. 4). Taigi vykdomajame dokumente yra aiškiai nurodytas terminas (40 dienų), per kurį J. M. privalėjo sumokėti paskirtą baudą ir mokėjimo kvitą nedelsiant pristatyti į Vilniaus m. savivaldybę. Esant vykdomajame dokumente nurodytam įvykdymo terminui, antstolis neprivalėjo informuoti pareiškėjos apie vykdymo proceso pradžią, todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad pareiškėja dėl antstolės kaltės nepasinaudojo LR CPK 663 str. 1 d. numatytomis procesinėmis teisėmis. Nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad antstolis privalo informuoti apie vykdymo proceso pradžią, tai nekeičia išspręsto ginčo esmės ir neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo.

            Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad antstolės patvarkymo išsiuntimas skolininkei nesuteiktų galimybės prašyti nutarimo vykdymą išdėstyti šešiems mėnesiams, išieškant iš darbo užmokesčio. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad išieškojimas neteisėtai nukreiptas į jos turtą (banko sąskaitoje turimus pinigus). LR CPK 664 str. 2 d. nustatyta, į kokį skolininko fizinio asmens turtą gali būti nukreiptas išieškojimas antrąja eile. Šiuo atveju kodeksas nustato, kad antrąja eile išieškoma iš skolininko pajamų bei kilnojamojo turto. LR CPK 663 str. 1 d. minimas išieškojimo nukreipimo draudimas į skolininko turtą, sistemiškai įvertinus šią normą su kitomis LR CPK vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normimis, turi būti suprantamas kaip išieškojimo nukreipimo draudimas į kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą ir neapimantis draudimo nukreipti išieškojimą į pinigines lėšas banko sąskaitoje, jeigu banko sąskaitoje yra pakankamai pinigių lėšų ir laikomasi LR CPK 736 str. nustatytų proporcijų. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į apeliantės pajamas ir tai, kad jos banko sąskaitoje buvo pakankamai piniginių lėšų, ji negalėjo pasinaudoti LR CPK 663 str. 1 d. numatyta teise. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolės patvarkymo išsiuntimas skolininkei nesuteiktų galimybės prašyti nutarimo vykdymą išdėstyti šešiems mėnesiams, išieškant iš darbo užmokesčio.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartis skundžiamoje dalyje paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Iš apeliantės valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme siuntimo (pašto) išlaidos – 5,60 Lt (b.l. 56) (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r ė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos J. M. 5,60 Lt (penkis litus ir 60 ct) pašto išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkas                                                                                     Andžej Maciejevski

Kolegijos teisėjos                                                                                            Dalia Kačinskienė

                                                                                                                        Virginija Volskienė