Civilinė byla Nr. e2-248-1032/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-04796-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.13.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė,

sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei,

dalyvaujant ieškovei A. M., jos atstovui advokatui Dariui Kurpavičiui,

atsakovui V. M., jo atstovei advokatei Renatai Astrauskienei,

institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovui Gintarui Karpui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui V. M., institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, ir atsakovo V. M. priešieškinį ieškovei A. M., institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečiui vaikui nustatyto išlaikymo formos pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti 2014 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. N2-14351-897/2014 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio nustatymo ir iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisti išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teisėmis tvarko ieškovė, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-14351-897/2014 nutraukta šalių santuoka, sudaryta 2007 m. liepos 28 d. Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje nustatyta, jog atsakovas šalių nepilnamečio vaiko T. M., gim. 2008 m. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokės po 500 Lt (144,81 Eur) kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė A. M..

Ieškovė teigia, jog po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai ir ieškovės turtinė padėtis, ekonominė situacija, dėl ko teismo sprendimu nustatyto išlaikymo nepakanka vaiko poreikių patenkinimui. Atsakovas sutiko tik šiek tiek padidinti išlaikymą ir pradėjo teikti 160 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Nepilnametis sūnus T. M. lanko Gerosios Vilties Progimnaziją, eina į penktą klasę, taip pat lanko šokių būrelį „Viltukas“, nori lankyti kartingo treniruotes. Vaikui natūraliai augant ir vystantis atitinkamai pasikeitė ir turimos išlaidos, susijusios su sūnaus maitinimu, išaugo turimos išlaidos aprangai, higienos prekėms, vaiko lavinimui. Atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus amžių, sveikatos būklę, poreikius, jo išlaikymui per mėnesį reikia 500-600 Eur.

Aptardama savo finansines galimybes prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, nurodo, kad šiuo metu turtinė padėtis yra blogesnė nei buvo santuokos nutraukimo metu - po santuokos nutraukimo dirbo, tačiau šiuo metu nedirba, yra registruota darbo biržoje, neturi jokių transporto priemonių bei nekilnojamojo turto, išskyrus žemės sklypą, kurį įgijo dovanojimo sutarties pagrindu dar iki santuokos sudarymo. Taip pat turi ir išlaidų - mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos.

Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

        Atsakovas nurodė, kad visada savo nepilnamečio sūnaus išlaikymo prievolę vykdė tinkamai, skirdamas sūnaus poreikiams ne mažiau nei šalių pasirašytoje ir teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei, pagal savo finansines galimybes, apmokėdamas ir nemažą dalį įvairių papildomų išlaidų, susijusių su vaiko poreikių tenkinimu (pvz. gimtadieniams, įvairioms dovanoms, hobiams ir pan.). Pastaruoju metu išlaidos, susijusios su sūnaus išlaikymu, dar labiau išsaugo dėl vienašališko ieškovės sprendimo su sūnumi nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. išsikraustyti gyventi į Vilnių. Dėl pasikeitusios sūnaus gyvenamosios vietos yra priverstas patirti papildomas išlaidas tam, kad turėtų galimybę toliau apskritai bendrauti su sūnumi, taip pat sūnui atvažiavus yra patiriamos įvairios tiek įprastos vaiko išlaikymo išlaidos, kaip maistas ir pan., tiek sūnui yra perkami daiktai, drabužiai, apmokamos įvairios pramogos ir kt. Pagal galimybes sūnui perveda ir papildomų lėšų. Be to, šalių pasirašytoje ir teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, be kita ko, buvo susitarta, kad sūnaus išlaikymui skirs ne tik po 144,81 Eur (500 Lt) kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, tačiau įsipareigojo nepilnamečio sūnaus išlaikymui papildomai pervesti 10 000 Lt (2 896 Eur) į sūnaus vardu atidarytą sąskaitą, kuriomis disponuoti vaikas įgis teisę sulaukęs pilnametystės, arba kuriomis disponuoti turi teisę tik kartu abu vaiko tėvai šalių susitarimu. Tačiau ieškovė apie šias, papildomas lėšas, skirtas vaiko išlaikymui, numatytas įsiteisėjusiame teismo sprendime, ieškinyje neužsimena.

Taip pat nurodė, kad turi rimtų sveikatos sutrikimų: yra diagnozuota lėtinė, nepagydoma žarnyno liga, dėl kurios nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2047 m. gegužės 31 d. yra nustatytas tik 30 procentų darbingumo lygis. Sergant šia liga tenka itin kruopščiai rinktis maisto produktus, nuolatos gerti ne tik specialius paskirtus vaistus, bet ir įvairius papildus, vitaminus, daug laiko skirti poilsiui, vengti streso ir krūvių. Ligos paūmėjimo ar priepuolių atveju būna nedarbingas po keletą dienų ar net savaitėmis.

2019 m. gegužės 31 d. sudarė naują santuoką ir 2019 m. birželio 17 d. susilaukė dar vieno vaiko - dukters V. M.. Be to, kartu gyvena ir sutuoktinės Ž. M. nepilnametis sūnus iš jos buvusios santuokos - P. P., gim. 2009 m. (duomenys neskelbtini). Savo sutuoktinės Ž. M. nepilnametį sūnų Patriką de facto taip pat išlaiko pats, nes šio berniuko biologinis tėvas K. P. visiškai nesidomi vaiku ir neprisideda prie jo poreikių patenkinimo, nemoka sūnaus išlaikymui teismo sprendimu priteisto išlaikymo.

Dėl turimo turto ir gaunamų pajamų nurodė, kad turimą nekilnojamąjį turtą sudaro butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuriame gyvena su šeima, ir kuris buvo padovanotas motinos D. M., bei du garažai, 1200-1500 Eur vertės, vienas iš kurių įgytas dar santuokos su ieškove metu. Taip pat nurodė, kad yra MB „(duomenys neskelbtini),“ pajininkas, bei UAB „(duomenys neskelbtini),“ vienintelis akcininkas ir direktorius. Šių įmonių veikla nėra pelninga. Pajamas sudaro 61,11 Eur per mėnesį darbo užmokestis iš UAB „(duomenys neskelbtini),“, bei 337,87 Eur per mėnesį neįgaliojo išmoka. Pažymėjo, kad liga objektyviai riboja galimybes dirbti daugiau ar susirasti geriau apmokamą darbą (dėl ligos negali dirbti fizinio, intensyvaus, įtempto darbo ir pan.).

Atsakovas laiko, kad pagrindo keisti nepilnamečiui T. M. priteisto išlaikymo dydį iki ieškovės prašomo dydžio nėra, kadangi pagal gaunamas pajamas, turimą turtą, kitus išlaikytinius, sveikatos būklę ir objektyvias galimybes ateityje gauti didesnes pajamas, neturi finansinės galimybės teikti didesnį, nei šiuo metu, išlaikymą savo sūnui. Ieškovės prašomas išlaikymo dydis - 250 Eur, sudarytų daugiau nei pusę atsakovo gaunamų pajamų, ir pačiam atsakovui liktų vos 150 Eur per mėnesį savo paties ir mažametės dukters poreikių tenkinimui, šeimos būsto išlaikymui ir pan., kas pažeistų tiek jo, tiek kitų jo šeimos narių teisėtus interesus ir neatitiktų proporcingumo principo.

        Nors ieškovė nurodo, kad jos finansinė padėtis yra sunki, nes ji nedirba ir gauna tik nedarbo išmokas, tačiau tokią savo turtinę padėtį ieškovė susikuria pati, nes nėra nei subjektyvių, nei objektyvių kliūčių ieškovei dirbti ir gauti jos amžių ir sveikatos būklę atitinkančias pajamas. Ieškovė yra sveika, darbingo amžiaus, turinti darbinės patirties ir pastaruosius metus laiko nedirba dėl neaiškių priežasčių. Skirtingai nuo atsakovo, ieškovė daugiau nepilnamečių vaikų ar kitų išlaikytinių, neturi.

Pažymėjo ir tai, kad ieškovė neįrodė, jog šiuo metu šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti objektyviai yra reikalinga 500 - 600 Eur suma per mėnesį bei kad tiek yra faktiškai ir realiai išleidžiama. Šalių sūnus yra aprūpintas tiek naujausiomis technologijomis, tiek sporto / laisvalaikio priemonėmis, todėl iki šiol ne tik minimalūs / būtinieji, bet ir papildomi sūnaus poreikiai yra visiškai patenkinami ir vaiko interesai nėra pažeidžiami.

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: 1) pakeisti 2014 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-14351-897/2014 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „V. M. įsipareigoja nepilnamečio sūnaus T. M., gim. 2008 m. (duomenys neskelbtini), išlaikymui papildomai pervesti 2 896 Eur dydžio išlaikymą, šią išlaikymo dalį išmokant periodinėmis išmokomis lygiomis dalimis nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas pervedant į A. M. nurodytą banko sąskaitą“; 2) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. M., gim. 2008 m. spalio 27 d., tvarką, pagal kurią: 1. atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi T. M., gim. 2008 m. (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio vakaro, 20 val., iki sekmadienio 16 val.; 2. atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienų metų Tėvo dieną, t. y. birželio mėn. pirmąjį sekmadienį, nuo Tėvo dienos išvakarėse einančio šeštadienio 16 val. iki sekmadienio 16 val., nepriklausomai nuo to, jog konkretus sekmadienis pagal bendravimo grafiką turėtų atitekti ieškovei; 3. Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi T. tokia tvarka: poriniais metais nuo gruodžio 24 d., 12 val. iki gruodžio 27 d., 20 val.; neporiniais metais - nuo gruodžio 28 d., 12 val. iki kitų metų sausio 1 d. 17 val.; 4. atsakovas turi teisę kiekvienais neporiniais metais praleisti su sūnumi Šv. Velykų šventes - nuo Šv. Velykų išvakarėse esančio šeštadienio 16 val., iki antros Šv. Velykų dienos, pirmadienio, 16 val.; 5. atsakovas turi teisę praleisti su sūnumi pusę jo pavasario (Šv. Velykų) atostogų, apie numatomą bendravimo laiką iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš dvi savaites, pranešus ieškovei; 6. visos šalių sūnaus T. M. kelionės susitikti (bendrauti) su tėvu turi būti apmokamos tokia tvarka - ieškovė apmoka vaiko kelionės į atsakovo gyvenamąją vietą išlaidas, o atsakovas apmoka sūnaus grįžimo į vaiko gyvenamąją vietą išlaidas; 7. atsakovas turi teisę praleisti su sūnumi T. 1 mėnesį per vaiko vasaros atostogas (iš eilės arba dalimis po dvi savaites), apie numatomą atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi savaites, pranešęs ieškovei; 8. savo bendravimu su sūnumi laiku atsakovas turi teisę išsivežti sūnų atostogų į bet kokią turizmui saugią užsienio valstybę be atskiro ieškovės sutikimo, apie numatomą kelionę į užsienį informuojant ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 savaites. Tokiu atveju atsakovas privalo ieškovei nurodyti kelionės laiką, vietą ir kitus duomenis, susijusius su numatoma kelione; 9. ieškovė privalo nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 24 val., pranešti atsakovui apie susidariusią sunkią sūnaus T. sveikatos būklę, traumas ir pan. ypatingas situacijas; 10. ieškovė privalo iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš mėnesį, pranešti atsakovui, apie šalių sūnaus T. gyvenamosios vietos Lietuvoje pasikeitimą, taip pat nedelsiant pranešti apie pasikeitusius vaiko kontaktinius duomenis; bei 3) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

        Atsakovas nurodė, kad šalių pasirašytoje ir teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, be kita ko, buvo susitarta dėl su ieškove liekančio gyventi nepilnamečio sūnaus T. M., gim. 2008 m. (duomenys neskelbtini),, išlaikymo: atsakovas įsipareigojo nepilnamečio sūnaus išlaikymui iki sūnaus pilnametystės mokėti 500 Lt (145 Eur) periodinių išmokų, nuo teismo sprendimo įsisėjimo dienos, išlaikymo lėšas pervedant į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą bei taip pat įsipareigojo nepilnamečio sūnaus išlaikymui papildomai pervesti 10 000 Lt (2 896 Eur) į sūnaus vardu atidarytą sąskaitą. Pagal teismo patvirtintos sutarties sąlygas, šios papildomos lėšos į sūnaus vardu atidarytą sąskaitą turi būti pervestos bet kokiomis atsakovui priimtinomis dalimis ir terminais ne vėliau kaip iki 2025 m. spalio 27 d. Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti tik vieną dalį nepilnamečio vaiko tėvų susitarimo dėl išlaikymo vaikui teikimo formos ir tvarkos, bei taip, bendroje sumoje, iš atsakovo reikalaujant gerokai daugiau, nei sutuoktiniai (vaiko tėvai) buvo aptarę ir nusprendę, nutraukiant jų santuoką. Nuo priešieškinio pateikimo teismui momento iki sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatyto termino (2025 m. spalio 25 d.), kada neginčijamai atsiras atsakovo pareiga nepilnamečio sūnaus išlaikymui sumokėti sutartyje numatytą sumą – 2 896 Eur, yra 72 mėnesiai; iki bendro šalių vaiko pilnametystės 84 mėnesiai. 2 896 Eur sumą išskaidžius lygiomis dalimis iki sūnaus T. M. pilnametystės, per vieną mėnesį mokėtina suma sudaro 34,48 Eur (2 896 Eur / 84 mėn.). Kadangi ieškovė renkasi ne taupyti vaiko ateičiai, o visus vaiko išlaikymui skirtinus pinigus turėti galimybę naudoti jau šiuo metu, sutinka, jog tokiu atveju būtų iš esmės pakeista sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptarta ir teismo sprendimu patvirtinta nepilnamečio vaiko išlaikymo teikimo forma, t. y. pakeistas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktas, įpareigojant atsakovą šiame sutarties punkte vienkartine pinigų suma numatytą išlaikymo sumą mokėti periodinėmis išmokomis lygiomis dalimis iki vaiko pilnametystės - po 34,48 Eur per mėnesį, išlaikymo lėšas pervedant į ieškovės banko sąskaitą.

        Be to, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo nustatytos tik bendravimo su nepilnamečiu vaiku gairės, pamatiniai principai, kuriais šalys turėtų vadovautis: sutartyje šalys susitarė, jog atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiu sūnumi T. M. ir dalyvauti jį auklėjant. Ieškovė įsipareigojo sudaryti visas sąlygas, nekliudyti atsakovui dalyvauti auklėjant nepilnametį vaiką ir bendrauti su juo bei informuoti apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą. Ilgą laiką šalims pavyko gražiuoju laikytis šių gairių ir konkrečios bendravimo tvarkos nustatyti nebuvo poreikio. Tačiau 2018 m. ieškovė vienašališkai nusprendė su sūnumi T. išsikraustyti gyventi į Vilnių. Tuo metu šalims pavyko susitarti, kad ieškovė toliau užtikrins tėvo ir sūnaus bendravimą, kas antrą savaitgalį sūnų T. išleis į Klaipėdą pas atsakovą, tėvams pasidalinant vaiko kelionės išlaidas, t. y. ieškovei apmokant kelionę iš Vilniaus į Klaipėdą, tėvui - iš Klaipėdos atgal į Vilnių. Šio susitarimo šalys kurį laiką laikėsi, tačiau pastaruoju metu ieškovė nebenori mokėti už sūnaus keliones į Klaipėdą ir vis rečiau išleidžia sūnų pas tėvą, todėl tapo būtina pakeisti 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-14351-897/2014 dalį, nustatant konkrečią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Atsakovo nuomone, jo siūlomas bendravimo su vaiku tvarkos variantas visiškai atitiks tiek vaiko interesus, jo teisę ir poreikį matytis su atskirai gyvenančiu tėvu, tiek atsakovo pareigą ir teisę aktyviai ir tinkamai dalyvauti savo augančio vaiko gyvenime, jo auklėjime ir priežiūroje.

        Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu sutinka iš dalies.

        Ieškovė nurodė, kad priešieškiniu atsakovas siekia pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-14351-897/2014 patvirtintą nepilnamečio sūnaus išlaikymo formą - iš išlaikymo periodinėmis išmokomis ir konkrečia pinigų suma į nepilnamečiui vaikui teiktiną išlaikymą tik periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės - įpareigojant atsakovą vienkartine pinigų suma numatytą išlaikymo sumą mokėti periodinėmis išmokomis lygiomis dalimis, t. y. po 34,48 Eur kiekvieną mėnesį. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsniu išlaikymo forma keičiama teismo tik atsiradus naujoms faktinėms aplinkybėms apie asmenų, turinčių prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, pasikeitusią turtinę padėtį ar naujus vaiko poreikius, siekiant užtikrinti vaiko interesus. Tačiau atsakovas nepateikia jokių duomenų, įrodančių, jog pasikeitė asmenų, teikiančių išlaikymą, turtinė padėtis ar atsirado nauji vaiko poreikiai. Nepilnamečio vaiko išlaikymo formą (kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir konkrečia pinigų suma) šalys pasirinko laisva valia, minėtą pasirinkimą patvirtino savo parašais ir pateikė teismui, kurio priimto procesinio sprendimo neginčijo. Pasikeitus aplinkybėms, ieškovė kreipėsi dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, minėto reikalavimo pagrįstumas išdėstytas ieškinyje. Tuo tarpu tenkinti atsakovo reikalavimą dėl išlaikymo formos pakeitimo nėra teisinio pagrindo, kadangi nėra įstatyme numatytų sąlygų išlaikymo formos pakeitimui.

        Pareikštu ieškiniu neprašė nustatyti konkrečios vaiko bendravimo su tėvu tvarkos, kadangi šalys buvo susitarusios, jog kartu rūpinsis vaiko auklėjimu, jo priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, visapusiškai dalyvaus vaiko auklėjime. Pažymėjo, kad tarp šalių iš esmės nekyla ginčų dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku, niekada nedraudė nei atsakovui matytis su šalių nepilnamečiu vaiku, nei vaikui matytis su atsakovu, kiek tik vaikas pageidavo, tiek kartų vykdavo pas tėvą, apmokėdavo kelionę iš Vilniaus į Klaipėdą, o kartais ir iš Klaipėdos į Vilnių. Iš esmės neprieštarauja atsakovo nurodytai bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkai, tačiau norėtų, jog minėta tvarka būtų pakoreguota, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus. Paaiškino, kad šiuo metu sūnaus santykiai su tėvu yra šiek tiek nutrūkę, yra susilpnėjęs tėvo bei vaiko emocinis ryšys, vaikas kartais atsisako susitikti su tėvu. Atsakovas per daugiau nei metus laiko pas vaiką buvo atvažiavęs tik kartą. Be to, atsakovas dažnai pats pakeičia sutartą susitikimo su vaiku datą bei laiką. Maža to, augant vaikui atsiranda daugiau vaiko asmeninių interesų - susitikimai su draugais, vykimas savaitgaliais minėti draugų gimtadienio švenčių, draugų atvykimas pas šalių nepilnametį vaiką ir t.t.

        Institucijos, teikiančios išvadą byloje - Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Gintaras Karpus teismo posėdžio metu pateikė išvadą. Pažymėjo, kad šalių vaikas T. yra 11 metų, mokosi progimnazijoje, sveikatos problemų neturi, buvo sportavęs regbį. Nurodė, kad atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, įvertinus atsakovo sveikatos būklę, tai, kad jis šiuo metu yra sukūręs kitą šeimą ir turi dar vieną mažametį vaiką, vaiko būtiniausiems poreikiams tenkinti turėtų būti padidintas išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui dydis iki 235 Eur (pusė minimalios algos dydžio galiojančio nuo 2020 m. sausio 1 d.). Ieškovė šiuo metu yra bedarbė, registruota darbo biržoje ir institucijos atstovo nuomone, yra šiek tiek pati atsakinga dėl to, kad nedirba. Atsakydamas į atsakovo atstovės užduotą klausimą nurodė, jog vaikui valstybės mokami pinigai – 60 Eur išmoka nėra priskaičiuojama prie išlaikymo dydžio. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl išlaikymo formos pakeitimo institucijos atstovas nurodė, kad šalys susitarė dėl 2 išlaikymo būdų – periodinių išmokų ir vienkartinės sumos, todėl šis susitarimas neturėtų būti keičiamas. Institucijos atstovas pasisakydamas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nurodė, kad vaikas bus 12 metų, todėl turi teisę turėti savo poreikių, bendrauti su draugais, todėl nustatant atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką į tai turėtų būti atsižvelgta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

1.       Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad T. M., gimęs 2008 m. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės A. M. ir atsakovo V. M. sūnus (elektroninės bylos (toliau – el. b.) 1 tomas (toliau – 1 t.), bylos lapas (toliau – b. l.) 6).

2.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-14351-897/2014 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, sudaryta 2007 m. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys, be kita ko, 1 punkte susitarė, jog nepilnamečio vaiko T. M. gyvenamoji vieta nustatoma su motina A. M., 2 punkte susitarė, kad atsakovas įsipareigoja nepilnamečio sūnaus T. M., gim. 2008 m. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki sūnaus pilnametystės mokėti po 500 Lt (144,81 Eur) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išlaikymo lėšas pervedant į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą, 3 punkte susitarė, kad atsakovas įsipareigoja nepilnamečio sūnaus T. M., gim. 2008 m. (duomenys neskelbtini), išlaikymui papildomai pervesti 10 000 Lt (2 896,20 Eur) į T. M. vardu atidarytą banko sąskaitą, kuriomis disponuoti vaikas įgis teisę sulaukęs pilnametystės, arba kuriomis disponuoti turi teisę tik kartu abu sutuoktiniai šalių sutarimu. Šiame sutarties punkte nurodytos lėšos turi būti pervestos bet kokiomis atsakovui priimtinomis dalimis ir terminais ne vėliau kaip iki 2025 m. spalio 27 d., 4 punkte susitarė, kad atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiu sūnumi T. M., gim. 2008 m. (duomenys neskelbtini), ir dalyvauti jį auklėjant. Ieškovė įsipareigojo sudaryti visas sąlygas nekliudyti atsakovui dalyvauti auklėjant nepilnametį vaiką ir bendrauti su juo bei informuoti apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą, 5 punkte susitarė, kad visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečio sūnaus T. M., gim. 2008 m. (duomenys neskelbtini), auklėjimu ir bendravimu turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu šalių susitarimu. Sprendimai turi būti priimami, atsižvelgiant į tai, kad būtų maksimaliai užtikrinami nepilnamečio vaiko poreikiai ir interesai (el. b. 1 t., b. l. 16-17).

3.       Ieškovė registruotino kilnojamojo turto neturi. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu Priekulės II k., Priekulės sen., Klaipėdos r. sav.

4.       Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė nuo 2018 m. rugsėjo mėn. nedirba, nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2019 m. birželio 26 d. jai buvo mokama nedarbo draudimo išmoka (el. b. 1 t., b. l. 15, 3 t., b. l. 133-135).

5.       Ieškovė kartu su nepilnamečiu sūnumi T. M., gim. 2008 m. (duomenys neskelbtini), ir sužadėtiniu R. Š. gyvena Vilniuje, nuomojamame būste (el. b. 1 t., b. l. 18-22).

6.       Atsakovas yra neįgalus, jo darbingumo lygis sudaro 30 procentų (el. b. 1 t., b. l. 47-48).

7.       Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, negyvenamoji patalpa – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, negyvenamoji patalpa – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (el. b. 1 t., b. l. 49-53). Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu registruoti automobiliai „Tesla Model S“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei motociklas „BMW K 1600 GTL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 t., b. l. 141-144). Atsakovas taip pat yra MB „(duomenys neskelbtini)“ pajininkas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas“ (el. b. 2 t., b. l. 118-122).

8.       Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. 1 t., b. l. 29), jo gaunamas pajamas sudaro 60,11 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis (el. b. 1 t., b. l. 54). Atsakovas taip pat gauna 337,87 Eur netekto darbingumo išmoką (el. b. 1 t., b. l. 71). Kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui dividendai nuo 2017 metų atsakovui išmokėti nebuvo (el. b. 2 t., b. l. 140). Kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ pajininkui atsakovui nuo 2017 metų pelnas paskirstytas ir išmokėtas nebuvo (el. b. 2 t., b. l. 136, 145).

9.       Atsakovas 2019 m. gegužės 31 d. Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką su Ž. M. (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. 1 t., b. l. 74). 2019 m. (duomenys neskelbtini) atsakovui gimė duktė V. M. (el. b. 1 t., b. l. 75).

Dėl atsakovo reikalavimo dėl išlaikymo formos pakeitimo

10.       Atsakovas priešieškiniu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-14351-897/2014 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą, kuriuo atsakovas įsipareigojo nepilnamečio sūnaus T. M., gim. 2008 m. (duomenys neskelbtini), išlaikymui bet kokiomis atsakovui priimtinomis dalimis ir terminais, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. spalio 27 d. papildomai pervesti 10 000 Lt (2 896,20 Eur) į T. M. vardu atidarytą banko sąskaitą, kuriomis disponuoti vaikas įgis teisę sulaukęs pilnametystės, arba kuriomis disponuoti turi teisę tik kartu abu sutuoktiniai šalių sutarimu, ir jį išdėstyti taip: „V. M. įsipareigoja nepilnamečio sūnaus T. M., gim. 2008 m. (duomenys neskelbtini) išlaikymui papildomai pervesti 2 896 Eur dydžio išlaikymą, šią išlaikymo dalį išmokant periodinėmis išmokomis lygiomis dalimis nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas pervedant į A. M. nurodytą banko sąskaitą“. Kadangi šio priešieškinio reikalavimo išsprendimas turi įtakos ieškinio patenkinimui, teismas pirmiausia pasisako dėl šio priešieškinio reikalavimo pagrįstumo. Priešieškinio reikalavimo esmė yra ta, kad atsakovas nesutinka, jog būtų sprendžiamas išimtinai tik išlaikymo periodinėmis išmokomis pakeitimo, jį padidinant, klausimas, neįvertinant atsakovo prisiimto įsipareigojimo papildomai išmokėti ir vienkartinę pinigų sumą.

11.       Iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-14351-897/2014 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų matyti, kad atsakovas sūnaus T. M., gim. 2008 m. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki sūnaus pilnametystės įsipareigojo mokėti po 500 Lt (144,81 Eur) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išlaikymo lėšas pervedant į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą, bei papildomai iki 2025 m. spalio 27 d. pervesti 10 000 Lt (2 896,20 Eur) į T. M. vardu atidarytą banko sąskaitą, kuriomis disponuoti vaikas įgis teisę sulaukęs pilnametystės, arba kuriomis disponuoti turi teisę tik kartu abu sutuoktiniai šalių sutarimu. Iš tokio sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų turinio matyti, kad šalys susitarė, jog atsakovas išlaikymą sūnui teiks kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir kad tokių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise bus ieškovė, bei papildomai išmokės konkrečią pinigų sumą (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kurią uzufrukto teise tvarkys abu tėvai ar kuria sulaukęs pilnametystės disponuos pats sūnus. Pareikštu priešieškiniu atsakovas siekia pakeisti išlaikymo formą iš konkrečios pinigų sumos į išlaikymo mokėjimą periodinėmis išmokomis.

12.       CK 3.201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį pakeisti priteisto išlaikymo formą. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, taikomos ir sprendžiant klausimą dėl išlaikymo formos pakeitimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003).

13.       Pažymėtina, kad išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Teismas savo iniciatyva gali parinkti tokią išlaikymo formą, kokia labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Išlaikymo formos parinkimo kriterijai yra šie: vaiko poreikiai, jo amžius, sveikatos būklė, tėvų turtinė padėtis, tėvų turto struktūra, gaunamų pajamų dydis, periodiškumas, tėvo (motinos) gebėjimas tinkamai tvarkyti turtą ir gauti iš jo pajamas vaikų išlaikymui ar kitaip tenkinti vaikų poreikius iš priteisto turto. Taigi kriterijai, galintys lemti vieną ar kitą išlaikymo formą, yra įvairūs.

14.       Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu tai, kad atsakovas, nutraukdamas santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, pats geranoriškai prisiėmė išlaikymo prievolę, ją išskirdamas į dvi dalis – į išlaikymo teikimą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir papildomai konkrečia pinigų suma, susitardamas dėl jos vykdymo sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurią teismas patvirtino. Taigi prieš prisiimdamas nurodytus įsipareigojimus, atsakovas turėjo įvertinti, ar jis bus pajėgus sudaryti būtinas sąlygas vaikui augti ir vystytis, teikiant kasmėnesines periodines išmokas, bei papildomai iki sūnaus pilnametystės išmokėti konkrečią pinigų sumą. Akivaizdu, kad pasirašydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį atsakovas įvertino savo turtinę padėtį kaip pakankamą tokio pobūdžio išlaikymo prievolei vykdyti.

15.       Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad pagal jų susitarimą atsakovo išmokėtina 10 000 Lt (2 896,20 Eur) suma skirta ne būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti, o vaiko mokslams po mokyklos baigimo, ar įvykus nenumatytai situacijai, susijusiai su vaiko sveikata, ir pan. Tuo tarpu išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis skirtas nepilnamečio sūnaus kasdieniams poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, būstui, sveikatai, vaiko ugdymui ir kt.

16.       Atsakovo reikalavimas pakeisti išlaikymo formą ir vietoje išlaikymo konkrečia pinigų suma (2896,20 Eur (10000 Lt)) vadovaujantis Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo 3 dalimi priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, tą pačią sumą padalijus iš mėnesių skaičiaus iki sūnaus pilnametystės, grindžiamas tuo, kad atsakovas neturi finansinių galimybių teikti didesnio dydžio išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis, ir tuo pačiu įvykdyti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatytą įsipareigojimą bei išmokėti vienkartinę pinigų sumą. 2020 m. vasario 24 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad papildoma išlaikymo suma buvo numatyta, kadangi atsakovas ieškove nepasitikėjo žinodamas jos išlaidumą, ir mano, jog pasielgė gerai, kadangi iš šių pinigų, atsakovo nuomone, būtų buvęs nupirktas kompiuteris, televizorius ar kitos technologijos. Atsakovo atstovė paaiškino, jog 2896,20 Eur suma buvo numatyta vaiko ateičiai, mokslams ar kitoms neatidėliotinoms išlaidoms. Atsakovas teigia, kad jeigu ieškovė pageidauja disponuoti šiomis lėšomis, tai prašo teismo šią sumą išdalinti lygiomis dalimis periodiniais mokėjimais taip padidinant kasmėnesinį išlaikymą.

17.       Nagrinėjamu atveju iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis po 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-14351-897/2014 ne tik kad nepasikeitė, tačiau neženkliai pagerėjo – atsakovas nuosavybės teise tebevaldo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda (el. b. 1 t., b. l. 50-51, 53), po santuokos nutraukimo įsigijo dar vieną garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda (el. b. 1 t., b. l. 52), turi keletą transporto priemonių. Ir nutraukiant santuoką atsakovas buvo tik iš dalies darbingas, kai netektas darbingumas sudarė 70 procentų (el. b. 3 t., b. l. 98). Pažymėtina, kad nors šiuo metu atsakovas turi dar vieną išlaikytinį (el. b. 1 t., b. l. 75), tačiau, pasirašydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, turėjo įvertinti tai, kad būdamas jauno amžiaus ateityje tikėtina sudarys naują santuoką, susilauks daugiau vaikų, kuriems taip pat reikės teikti išlaikymą. Kaip ir turėjo įvertinti ir tai, jog augant šalių sūnui, kuris santuokos nutraukimo metu buvo 6 metų amžiaus, ateityje jo kasdieniai poreikiai tik didės ir 144,81 Eur (500 Lt) teikiamo išlaikymo periodinėmis išmokomis, skirto einamiesiems vaiko poreikiams tenkinti, nebepakaks. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad esminis atsakovo turtinės padėties pokytis nenustatytas.

18.       Be to, atsakovo siekis pakeisti išlaikymo konkrečia pinigų suma formą į išlaikymą periodinėmis išmokomis, iš kurių būtų tenkinami kasdieniai vaiko poreikiai, kai tuo tarpu pagal šalių susitarimą ši papildomai išmokėtina suma turi būti orientuota į vaiko ateitį, pavyzdžiui, vaiko mokslams, neatitiktų vaiko interesų, nors sprendžiant išlaikymo formos pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, planuodamas savo ateitį, turi planuoti ją taip, kad nuo to nenukentėtų jo nepilnamečio sūnaus teisės ir teisėti interesai, tame tarpe ir teisėtas lūkestis gauti išlaikymą konkrečia pinigų suma, kurią galėtų panaudoti investicijai į savo ateitį ir savarankiškam gyvenimui.

19.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo formos pakeitimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas, nes nenustatytos CK 3.201 straipsnyje įtvirtintos ir teismų praktikoje suformuluotos teismo procesiniu sprendimu nustatyto išlaikymo formos pakeitimo sąlygos.

Dėl ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo

20.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

21.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192

22.       Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Svarbu įvertinti ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.).

23.       Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog ieškovė turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės, vaiko specialaus ugdymo. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri šiuo metu yra 607 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

24.       Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

25.       CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.

26.       CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

27.       Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir panašiai), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškai, gabumų lavinimui.

28.       Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei 4 su puse metų, taigi nepilnamečio T. M. poreikiai po priimto teismo sprendimo, kuriuo išlaikymo dydis buvo nustatytas po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį, neabejotinai pasikeitė, tai yra padidėjo. Šalių sūnus yra 11 metų amžiaus, jis lanko progimnazijos 5 klasę, be to, per šį laiką pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškovės pozicija, kad iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis 144,81 Eur nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių ir yra pakitęs iš esmės.

29.       CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

30.       Ieškovė ieškinyje bei duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad sūnaus poreikiams kas mėnesį patenkinti reikalinga apie 600 Eur suma. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių sūnus neturi specialių poreikių, yra sveikas ir normaliai besivystantis vaikas. Ieškovė nurodo, kad kuro sąnaudos sūnaus nuvežimui ir parvežimui iš mokyklos sudaro 120 Eur per mėnesį, 25 Eur per mėnesį reikia sūnaus maitinimuisi mokykloje, 20 Eur išlaidoms dėl lankomo šokių būrelio, 9 Eur vaiko telefono sąskaitai apmokėti. Taip pat vaikui reikalingas maistas, rūbai, avalynė, higienos reikmenys, mokymosi priemonės, elektronikos prekes ir kt. Ieškovė vaiko poreikiams pagrįsti pateikė čekius, patvirtinančius maisto, vaistų, mokamų medicinos paslaugų, aprangos, avalynės, kanceliarinių priemonių, elektronikos prekių, riedžio, dviračio ir kitų prekių įsigijimą, įrodymus, patvirtinančius išlaidas laisvalaikiui (el. b. 1 t., b. l. 7-10, 24, 2 t. b. l. 65-71, 74-90, 92-107). Ieškinyje ieškovė nurodė, kad T. lanko šokių būrelį „Viltukas“, minėtas būrelis yra nemokamasm tačiau renkamos lėšos, už kuriuos perkamas vaikams vanduo bei kiti reikmenys treniruočių metu, be to, vyksta koncertai savaitgaliais, kelionės į kitas šalis (gegužės mėnesį kelionė į Stokholmą, kaina vaikui – 120 Eur, mamai – 140 Eur, vėliau suplanuota kelionė į Bulgariją). Vaikas turi lankytis pas odontologą, kas kainuos apie 600 Eur. T. buvo skiepijamas nuo erkinio encefalito, skiepai kainavo 30 Eur, taip pat kainuos skiepai nuo gripo bei meningokoko.

31.       Konstatuotina, jog nereikia įrodinėti, kad augantiems nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis, tačiau išlaidos tokiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Šiuo atveju teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, ieškovės pateiktus kvitus, kitus šalių pateiktus rašytinius įrodymus, vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo duotą išvadą, sprendžia, kad ieškovės nurodoma 500-600 Eur sumą per mėnesį visa apimtimi nėra objektyviai pagrįsta ir iš dalies neatitinka protingumo kriterijų. Teismas sprendžia, jog vaiko poreikius tenkina 470 Eur suma per mėnesį, kuri vertintina kaip protinga ir pakankama tokio amžiaus vaiko poreikiams užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko vaiko poreikių dydį nustatytu ir toliau vertina šalių turtinę padėtį.

32.       Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

33.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuo 2018 m. rugsėjo mėn. nedirba, nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2019 m. birželio 26 d. jai buvo mokama nedarbo draudimo išmoka, o nuo 2019 m. birželio 27 d. jokių pajamų negauna (el. b. 3 t., b. l. 133-135). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jai finansiškai padeda sužadėtinis, motina. Ieškovė nuosavybės teise turi tik žemės sklypą, registruotino kilnojamojo turto, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas teismui pateiktais duomenimis dirba, turi nekilnojamojo turto bei savo vardu registruotų transporto priemonių, vertybinių popierių. Atsakovo vidutines mėnesines pajamas sudaro 60,11 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis, 337,87 Eur netekto darbingumo išmoka, taip pat atsakovas nurodo, kad iš papildomos veiklos per mėnesį vidutiniškai gauna 150 Eur pajamų. Atsakovas turi dar vieną išlaikytinį – dukterį V. M., gim. 2019 m. (duomenys neskelbtini).

34.       Pažymėtina, kad vaiko gimimo aplinkybė savaime nereiškia, kad atsakovo turtinė padėtis pablogėjo, lyginant ją su teismo sprendimų priėmimo metu buvusia turtine padėtimi. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Atkreiptinas dėmesį į tai, kad išlaikymas yra priteisiamas atsižvelgiant į vaiko poreikius, o ne į kitų vaikų išlaikymui reikalingą sumą. Taip pat pažymėtina, kad kitas atsakovo vaikas yra kūdikis, todėl ir vaikų poreikiai yra skirtingi.

35.       Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog turi sukūręs kitą šeimą ir šiuo metu turi susilaukęs dukros, taip pat prisideda prie dabartinės sutuoktinės nepilnamečio vaiko išlaikymo, nes vaiko tėvas prie nepilnamečio vaiko išlaikymo neprisideda. Gyvenant ir leidžiant laiką kartu pragyvenimui, pramogoms naudojamos bendros sutuoktinių lėšos. Paaiškino, jog sutuoktinės gaunamos pajamos yra apie 600 Eur ir iš bendrų lėšų pragyvena. Tačiau iš ieškovės paaiškinimų taip pat nustatyta, kad atsakovė turi faktinį sutuoktinį – sugyventinį, kuris šiuo metu jai padeda finansiškai, apmoka gyvenamosios vietos nuomos išlaidas ir jis taip pat turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį išlaiko. Teismo posėdžio metu ieškovė atsakydama į atsakovo atstovės paaiškinimus dėl pateiktų į bylą čekių ir sąskaitų pavedimų, paaiškino, jog kadangi gyvena kartu su savo dabartiniu draugu taip pat bendrai naudojasi tiek jo automobiliu, tiek banko kortelėmis, perka bendrai rūbus, kitus daiktus tiek savo, tiek draugo nepilnamečiam vaikui.

36.       Nors atsakovas yra tik iš dalies darbingas, o netektas darbingumas sudaro 70 procentų (el. b. 1 t., b. l. 47), tačiau įvertintina ir tai, kad atsakovas yra savo darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir vienintelis akcininkas, todėl gaunamų pajamų dydį nustato pats. Iš VSDFV duomenų nustatyta, kad atsakovas gauna 74,67 Eur atlyginimą neatskaičius privalomųjų mokėjimų (60,11 Eur atskaičius privalomuosius mokėjimus). Atsakovas taip pat turi įsteigęs MB (duomenys neskelbtini) 2013 metais bei yra šios įmonės vadovas ir pajininkas, pateiktais duomenimis jokių pajamų iš šios įmonės jis negauna. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog kompiuterių remonto verslas nėra pelningas, kadangi šiuo metu yra didelė konkurencija. MB (duomenys neskelbtini) įmonę yra įsteigęs, nes internetu išpardavinėja pažįstamui priklausančias prekes (slidinėjimo įrangą). Pažymėjo, kad šiais metais nesant žiemos sezono įmonė patiria nuostolius. Teismas kritiškai vertina šiuos duomenis, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas savo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrė 2011 m., įmonė veiklą vykdo jau 9 metai, kas leidžia daryti išvadą, kad verslas vystosi sėkmingai. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog dėl sveikatos būklės negali dirbti darbo nuo 8 val. iki 17 val., todėl įsteigė savo įmonę ir papildomai savo laisvalaikio sąskaita, savaitgaliais su valtimi paplukdo švenčių dalyvius, iš ko gauna papildomų pajamų. Pažymėtina, kad atsakovas turi imtis priemonių ir susirasti geriau apmokamą darbą, jei mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam negali būti mokamas didesnis atlyginimas. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovui diagnozuoti tam tikri sveikatos sutrikimai ir dėl to nustatytas darbingumo lygis, sudarantis 30 procentų, nėra pagrindas pripažinti, kad jis neturi galimybių dirbti ir gauti pajamas, kurių pakaktų patenkinti savo nepilnamečių vaikų ir paties poreikius. Pažymėtina, kad pajamų neturėjimas, ar nenoras ieškotis sveikatos būklę atitinkančio ir geriau apmokamo darbo negali būti teisėtu pagrindu paneigti vaiko teisę gauti vaiko poreikių tenkinimui reikalingą išlaikymą.

37.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė uždavė klausimus išvadą teikiančios institucijos atstovui dėl 60 Eur išmokos įskaitymo į nepilnamečio vaiko išlaikymo sumą ir nurodė, kad atsakovo prašoma priteisti išlaikymo suma nepilnamečiui vaikui - dabar 160 Eur mokama periodinė išmoka įskaitant indeksaciją, išskaidant teismo sprendimu Nr. N2-14351-897/2014 teismo sprendimu priteistą vienkartinę išmoką 2896,20 Eur periodinėmis išmokomis apie 34,74 Eur, ir motinai bei tėvui teikiant apie 400 Eur išlaikymą bei valstybei skiriant 60 Eur, būtų pakankamas išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui. 

38.       Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Išmokos vaikui tikslas – mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Ši išmoka iš esmės yra vaiko turtas. Teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikui būdu yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. Vadinasi, šios išmokos paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį. Juolab, tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims (taip pat ir valstybei) pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismas taip pat pastebi, kad, kaip minėta, aptariama išmoka yra skirta suteikti papildomą finansinę paramą vaikams ir juos auginantiems tėvams. Todėl jei valstybės mokamos išmokos vaikui dydžiu būtų mažinama tėvų išlaikymo pareiga vaikams, vaikų padėtis nė kiek nepagerėtų, nebūtų sudarytos sąlygos geriau ir visapusiškiau patenkinti vaiko poreikius. Tokia situacija nesiderintų nei su išmokų vaikams paskirtimi, nei su geriausių vaiko interesų prioriteto principu, reiškiančiu, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Apibendrinant konstatuotina, kad valstybės skiriama išmoka vaikui nesudaro pagrindo mažinti tėvų išlaikymo prievolės vaikui dydžio (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-20-210/2020).

39.       Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė įrodinėjo aplinkybę, kad atsakovui priklauso prabangus automobilis Tesla, taip pat automobilis BMW X5, turi hobį važinėtis su motociklu, jam priklauso motociklas BMW, atsakovas vyksta į keliones, todėl jo turtinė padėtis yra geresnė ir galimai atsakovas slepia savo tikrąsias pajamas. Atsakovas tuo tarpu teigė, kad ieškovė išlaikymui skirtas lėšas naudoja neracionaliai, perka kompiuterinę techniką, išmaniuosius telefonus šalių nepilnamečiui vaikui, kas atsakovo nuomone, nėra būtinos nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidos. Pažymi, jog ieškovės nuotraukos socialiniame tinkle „Facebook“ rodo, kad jos turtinė padėtis yra gera ir galimai ieškovė slepia savo gaunamas pajamas nuo teismo. 2019 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio metu atsakydama į teismo užduotą klausimą ieškovė nurodė, kad turi aukštąjį kultūrinės veiklos vadybos išsilavinimą ir nuo atvykimo gyventi į Vilnių 2018 m. rugsėjo mėnesio ieškosi darbo, tačiau jo negauna.  Pažymėtina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė turi stengtis gauti jų išsilavinimą, įgūdžius ir amžių atitinkantį darbą ir savo gaunamomis pajamomis prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo.

40.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, jam tėvui, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą juos slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaikų priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaikų išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.

41.       Teismas, įvertinęs, kad išaugo šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai bei pasikeitė šalies ekonominė padėtis - išaugo maisto, rūbų, komunalinių patarnavimų, vaistų, higienos priemonių kainos, tai, kad pagal pateiktus įrodymus abu tėvai lygiomis dalimis yra finansiškai pajėgūs prisidėti prie vaiko išlaikymo, sprendžia, kad ieškovės ieškinio reikalavimas yra tenkintinas iš dalies, keistinas išlaikymo dydis ir iš atsakovo priteistina po 235 Eur kas mėnesį T. M., gim. 2008 m. spalio 27 d., išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis), išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

42.       Teismas pažymi, kad išlaikymas yra priteisiamas nepilnamečiam vaikui, kurį uzufrukto teise tvarko jos įstatyminė atstovė, t. y. vaiko motina (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priteistas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams, o išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

43.       Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. M., gim. 2008 m. (duomenys neskelbtini) tvarką. Nurodė, kad pastaruoju metu ieškovė vis rečiau išleidžia sūnų pas tėvą, tam nurodydama įvairiausias priežastis, nevykdo tarpusavio susitarimo ir atsisako apmokėti vaiko kelionės iš Vilniaus į Klaipėdą išlaidas, dėl ko tarp šalių kyla ginčai dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Atsižvelgiant į tai, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, į tai, kad ieškovei su sūnumi išvykus gyventi į Vilnių tarp šalių kylą nesutarimai dėl atsakovo bendravimo su vaiku, teismo vertinimu, siekiant išlaikyti atsakovo ryšį su šalių sūnumi yra tikslinga nustatyti konkrečią ir aiškią atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi T. M., kad ateityje tarp šalių nekiltų konfliktų dėl vaiko ir tėvo bendravimo.

44.       Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant reglamentuoja CK 3.170 straipsnis, kurio 1 – 3 dalyse nurodoma, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, o taip pat, jog kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu.

45.       Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina riboti nepilnamečio vaiko bendravimą su atsakovu. Šiuo metu nepilnametis vaikas yra 11 metų amžiaus, sveikas, specialiųjų poreikių neturi. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas netinkamai elgiasi su savo nepilnamečiu vaiku, juo nesirūpina, netenkina jo poreikių, elgiasi priešingai vaiko interesams ir/ar neužtikrina nepilnamečio vaiko teisių ar teisėtų interesų.

46.       Atsakovas priešieškinyje pateikė siūlomą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. M., gim. 2008 m. (duomenys neskelbtini) tvarkos variantą. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį ir teismo posėdžio metu atsakovo pasiūlytam bendravimo tvarkos variantui iš esmės neprieštaravo, tik pateikė keletą pastabų.

47.       Analizuojant atsakovo siūlomą bendravimo su sūnumi tvarką matyti, kad pasiūlytame bendravimo tvarkos variante aptarti visi esminiai dalykai: vaiko bendravimas savaitgaliais ir švenčių dienomis, atostogų metu, aptarta šalių informavimo tvarka. Atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka iš esmės parengta vadovaujantis tėvų lygybės principu. Nors ieškovė išreiškė abejones dėl galimybės užtikrinti vaiko ir tėvo bendravimą kas antrą savaitgalį nepertraukiamai nuo penktadienio 20 val. iki sekmadienio 16 val., nes sūnus neva kartais atsisako vykti pas tėvą ar turi savo asmeninių planų, pvz., suplanuotus susitikimus su draugais, tačiau, pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena, todėl ieškovė turi skatinti pastovų vaiko bendravimą su tėvu, siekti, kad būtų išsaugotas jų tarpusavio ryšys. Be to, nors ieškovė nurodo, kad atsakovo reikalavimai įpareigoti pranešti atsakovui apie sūnaus sveikatos būklę, traumas ar kitas ypatingas situacijas, bei apie sūnaus gyvenamosios vietos, kontaktinių duomenų pasikeitimą yra pertekliniai, nes ieškovė šias pareigas jau atlieka ir be atskiro įpareigojimo, tačiau, pažymėtina, atsakovas turi teisę žinoti apie sūnaus sveikatos būklę, gyvenamosios vietos ar kontaktinių duomenų pasikeitimą, todėl tam, kad būtų realiai užtikrinta ši jo teisė, atsakovo prašomi įpareigojimai gali būti nustatyti bendravimo tvarkoje.

48.       Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad atsakovo siūloma nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu tvarka yra optimali, pakankamai detali ir aiški. Nenustatyta, kad siūloma nustatyti bendravimo tvarka pažeistų nepilnamečio vaiko teises ar teisėtus interesus. Taip pat atkreiptinas šalių dėmesys, kad užtikrinant nepilnamečio vaiko bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu turi būti atsižvelgiama ir į nepilnamečio vaiko interesus ir šalių tarpusavio sutarimu, bendravimo tvarka gali būti koreguojama įvertinus nepilnamečio vaiko poreikius, sveikatos būklę ar kt. Tokiu būdu vaiko tėvui, su kuriuo vaikas kartu negyvena, būtų užtikrinamas bendravimas su vaiku, neprarandant nustatyto bendravimo laiko, todėl toks bendravimas atitiktų tiek nepilnamečio vaiko, tiek abiejų tėvų interesus. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta atsakovo priešieškinis šioje dalyje tenkintinas pakoreguojant atsakovo informavimo tvarką, nustatytina atsakovo siūloma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, pagal kurią: 1. atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi T. M., gim. 2008 m. (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio vakaro, 20 val., iki sekmadienio 16 val.; 2. atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienų metų Tėvo dieną, t. y. birželio mėn. pirmąjį sekmadienį, nuo Tėvo dienos išvakarėse einančio šeštadienio 16 val. val. iki sekmadienio 16 val., nepriklausomai nuo to, jog konkretus sekmadienis pagal bendravimo grafiką turėtų atitekti ieškovei; 3. Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi T. tokia tvarka: poriniais metais nuo gruodžio 24 d., 12 val. iki gruodžio 27 d., 20 val.; neporiniais metais - nuo gruodžio 28 d., 12 val. iki kitų metų sausio 1 d. 17 val.; 4. atsakovas turi teisę kiekvienais neporiniais metais praleisti su sūnumi Šv. Velykų šventes - nuo Šv. Velykų išvakarėse esančio šeštadienio 16 val., iki antros Šv. Velykų dienos, pirmadienio, 16 val.; 5. atsakovas turi teisę praleisti su sūnumi pusę jo pavasario (Šv. Velykų) atostogų, apie numatomą bendravimo laiką iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš dvi savaites, pranešus ieškovei; 6. visos šalių sūnaus T. M. kelionės susitikti (bendrauti) su tėvu turi būti apmokamos tokia tvarka - ieškovė apmoka vaiko kelionės į atsakovo gyvenamąją vietą išlaidas, o atsakovas apmoka sūnaus grįžimo į vaiko gyvenamąją vietą išlaidas; 7. atsakovas turi teisę praleisti su sūnumi T. 1 mėnesį per vaiko vasaros atostogas (išskaidant šį periodą dalimis po dvi savaites), apie numatomą atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi savaites, pranešęs ieškovei; 8. savo bendravimu su sūnumi laiku atsakovas turi teisę išsivežti sūnų atostogų į bet kokią turizmui saugią užsienio valstybę be atskiro ieškovės sutikimo, apie numatomą kelionę į užsienį informuojant ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 savaites. Tokiu atveju atsakovas privalo ieškovei nurodyti kelionės laiką, vietą ir kitus duomenis, susijusius su numatoma kelione; 9. ieškovė turi kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 24 val., pranešti atsakovui apie susidariusią sunkią sūnaus T. sveikatos būklę, traumas ir pan. ypatingas situacijas; 10. ieškovė turi iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš 2 savaites, pranešti atsakovui, apie šalių sūnaus T. gyvenamosios vietos Lietuvoje pasikeitimą, taip pat kuo skubiau pranešti apie pasikeitusius vaiko kontaktinius duomenis (CK 3.175 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

50.       Ieškinyje buvo pareikštas vienas materialus reikalavimas, kuris buvo patenkintas iš dalies. Byloje už išlaikymo dydžio pakeitimą mokėtinas 65 Eur žyminis mokestis (250 Eur x 12 x 3 procentai – 25 procentai) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi ieškinio reikalavimas buvo tenkintas iš dalies (patenkinta 94 procentai ieškovės reikalavimo) iš atsakovo priteisina 63 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (235 Eur x 12 x 3 procentai – 25 procentai) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

51.       Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

52.       Ieškovė pateikė į bylą duomenis, kad ji patyrė 1400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 226,56 Eur išlaidų už kurą dėl atvykimo į teismo posėdžius, viso 1626,56 Eur (el. 3 t., el. b. l. 80, 182-189). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė nepriteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už kurą nurodydama, kad ieškovė galėjo ieškinį pareikšti pagal vaiko gyvenamąją vietą Vilniuje ir turėjo pasirinkti ekonomiškiausią būdą. Pažymėtina, kad nesutiktina su tokia atsakovo ieškovės pozicija, kadangi teismo vertinimu, CPK suteikiant galimybę ieškovui pasirinkti teismingumą, kaip nagrinėjamu atveju, tai neatima iš jo galimybės prašyti teismo priteisti būtinas ir pagrįstas išlaidas už atvykimą į teismo posėdį (CPK 88 straipsnio 10 punktas). Šios išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio. Patenkinus ieškovės reikalavimus 94 procentai, iš atsakovo ieškovei priteistina 1 528,97 Eur (1626,56 Eur x 94 / 100) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

53.       Atsakovas taip pat patyrė rašytiniais įrodymai patvirtintas 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (2 t., el. b. l. 116, 130, 131, 3 t., b. l. 146-148). Atsakovas, pateikdamas priešieškinį, taip pat sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktai). Taigi atsakovas iš viso patyrė 1775 Eur bylinėjimosi išlaidų (el. 2 t., b. l. 116, 130, 131, 3 t., b. l. 146-148) susijusių su priešieškinio pareiškimu.

54.       Pažymėtina, kad priešieškinyje prašoma nustatyti bendravimo tvarka buvo didžiąja dalimi teismo sprendimu nustatyta, išskyrus tam tikras jos nuostatas dėl atsakovo informavimo tvarkos, todėl laikytina, jog šis priešieškinio reikalavimas patenkintas. Atsakovo priešieškinis patenkintas iš dalies: 100 proc. patenkintas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau atmestas reikalavimas dėl išlaikymo formos pakeitimo. Atsakovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 50 proc. ((100 + 0) / 2), todėl iš ieškovės atsakovui turėtų būti priteista 887,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (1775 Eur x 50 proc.).

55.       Įvertinus ieškovės atsakovui ir atsakovo ieškovei mokėtinas bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo ieškovei priteistina 641,47 Eur (1 528,97 Eur - 887,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

56.       Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo (padidinimo) vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

V. C. proceso kodekso 93, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-14351-897/2014 dalį dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui T. M., gim. 2008 m. (duomenys neskelbtini), dydžio ir priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui T. M., gim. 2008 m. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 235 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. birželio 26 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo nepilnamečiui T. M., gim. 2008 m. (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo V. M. bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi T. M., gim. 2008 m. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. atsakovas V. M. turi teisę bendrauti su sūnumi T. M., gim. 2008 m. (duomenys neskelbtini) kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio vakaro, 20 val., iki sekmadienio 16 val.;

2. atsakovas V. M. turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienų metų Tėvo dieną, t. y. birželio mėn. pirmąjį sekmadienį, nuo Tėvo dienos išvakarėse einančio šeštadienio 16 val. val. iki sekmadienio 16 val., nepriklausomai nuo to, jog konkretus sekmadienis pagal bendravimo grafiką turėtų atitekti ieškovei;

3. Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu atsakovas V. M. turi teisę bendrauti su sūnumi T. tokia tvarka: poriniais metais nuo gruodžio 24 d., 12 val. iki gruodžio 27 d., 20 val.; neporiniais metais - nuo gruodžio 28 d., 12 val. iki kitų metų sausio 1 d. 17 val.;

4. atsakovas V. M. turi teisę kiekvienais neporiniais metais praleisti su sūnumi Šv. Velykų šventes - nuo Šv. Velykų išvakarėse esančio šeštadienio 16 val., iki antros Šv. Velykų dienos, pirmadienio, 16 val.;

5. atsakovas V. M. turi teisę praleisti su sūnumi pusę jo pavasario (Šv. Velykų) atostogų, apie numatomą bendravimo laiką iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš dvi savaites, pranešus ieškovei A. M.;

6. visos šalių sūnaus T. M. kelionės susitikti (bendrauti) su tėvu turi būti apmokamos tokia tvarka - ieškovė A. M. apmoka vaiko kelionės į atsakovo V. M. gyvenamąją vietą išlaidas, o atsakovas V. M. apmoka sūnaus grįžimo į vaiko gyvenamąją vietą išlaidas;

7. atsakovas V. M. turi teisę praleisti su sūnumi T. 1 mėnesį per vaiko vasaros atostogas (išskaidant šį periodą dalimis po dvi savaites), apie numatomą atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi savaites, pranešęs ieškovei A. M.;

8. savo bendravimu su sūnumi laiku atsakovas V. M. turi teisę išsivežti sūnų atostogų į bet kokią turizmui saugią užsienio valstybę be atskiro ieškovės A. M. sutikimo, apie numatomą kelionę į užsienį informuojant ieškovę A. M. ne vėliau kaip prieš 2 savaites. Tokiu atveju atsakovas V. M. privalo ieškovei nurodyti kelionės laiką, vietą ir kitus duomenis, susijusius su numatoma kelione;

9. ieškovė A. M. turi kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 24 val., pranešti atsakovui V. M. apie susidariusią sunkią sūnaus T. sveikatos būklę, traumas ir pan. ypatingas situacijas;

10. ieškovė A. M. ieškovė turi iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš 2 savaites, pranešti atsakovui V. M. apie šalių sūnaus T. gyvenamosios vietos Lietuvoje pasikeitimą, taip pat kuo skubiau pranešti apie pasikeitusius vaiko kontaktinius duomenis.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. M. ieškovei A. M. 641,47 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. M. valstybei 63 Eur žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo (padidinimo) vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rūta Zubrickaitė