Administracinė byla Nr. eI-2735-789/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01127-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6., 55.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Inos Kirkutienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos atstovui P. Č., atsakovės atstovei G. I., trečiojo suinteresuoto asmens Aplinkos apsaugos agentūros atstovams G. S. ir K. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos asociacijos „EEPA“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialas ir Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (t. 3, b. l. 13–25), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) 2015-05-28 raštą Nr. (17-2)-D8-4095 „Dėl reikalavimo mokėti pagal banko garantiją Nr. IGL308164V“ (toliau – ir Raštas) ir pareiškėjos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja paaiškino, jog skundžiamame Rašte nurodyta „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialui sumokėti „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialo 2013-08-09 suteiktos banko garantijos
(toliau – ir banko garantija) dalį, t. y. 570 711,53 Eur, į valstybės biudžetą, kadangi pareiškėja neįvykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduočių ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (toliau – ir ATĮ) nustatytas pareigas. Pareiškėjos nuomone, Rašte nepagrįstai teigiama, jog pareiškėja neįvykdė Vyriausybės nustatytų elektros ir elektroninės įrangos užduočių, nes ši pareiga nuo 2013-01-01 iki 2014-04-01 buvo nustatyta tik ATĮ 3423 str. 10 d., atitinkamai nuo
2014-04-01 – ATĮ 341 str. 1 d. 6 p., o ne ATĮ 341 str. 1 d. 2 ir 4 p. ir 341 str. 6 d., kurių nuostatų nevykdymas yra teisinis pagrindas kreiptis su reikalavimu, o minėtų ATĮ nuostatų pareiškėja nepažeidė. Dėl šios priežasties Rašte suformuluotas reikalavimas prieštarauja minėtoms ATĮ normoms, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. ir 8 str. 1 d. nuostatoms. Pareiškėja nesutiko, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-09-10 įsakymu Nr. D1-481 patvirtintų Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir EEĮ taisyklės) 49 p. reikalavimus visuomenė buvo informuota tik apie 87 įrengtas priėmimo vietas. Nurodė, kad pareiškėja turėjo eksploatuoti bent 93 atliekų priėmimo vietas. 2013 m. I ir II ketvirčiais regioninėje spaudoje buvo paskelbta informacija apie 111 pareiškėjos eksploatuojamų elektros ir elektroninės įrangos atliekų priėmimo vietų. 2013 m. III ketvirtį nuspręsta optimizuoti atliekų surinkimo sistemą, perkeliant atliekų surinkimo konteinerius į gyventojams patogesnes vietas – didžiųjų Lietuvos prekybos centrų teritorijas. 2013 m. III ir IV ketvirčiais regioninėje spaudoje paskelbta informacija apie 114 eksploatuojamų elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietų. Taigi, pareiškėjos teigimu, ji įvykdė teisės aktuose nustatytus įpareigojimus. Atkreipė dėmesį, kad Aplinkos apsaugos agentūra nėra jokia forma informavusi pareiškėjos apie netinkamą 2013 m. pareigų vykdymą ir / ar priėmusi atitinkamą sprendimą. Priešingai, Aplinkos apsaugos agentūra 2014-12-05 raštu Nr. (15.1 l)-A4-8003 informavo pareiškėją, kad 2013 m. elektros ir elektroninės įrangos ataskaita yra priimama, vertinamas užduočių įvykdymas. Pareiškėja nurodė, jog vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-10-30 įsakymu Nr. D1-57 patvirtinto Gamintojų ir importuotojų organizacijos veiklos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 25, 26 p., o Aplinkos apsaugos tarnyba, kaip buvo nurodyta, pastabų ir / ar pasiūlymų apie netinkamą informavimą apie elektros ir elektronines įrangos atliekų priėmimo vietas nepateikė, tačiau priėmė pareiškėjos tarpines 2013 m. veiklos ketvirčių ataskaitas. Pareiškėjos nuomone, skundžiamas Raštas yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis (faktais), nurodyti duomenys yra neteisingi, kadangi pareiškėja faktiškai eksploatavo daugiau elektros ir elektroninės įrangos atliekų priėmimo vietų nei reikalaujama ir tai buvo nurodyta Aplinkos apsaugos agentūrai teiktoje ataskaitoje. Pareiškėja papildomai nurodė, jog iki Aplinkos apsaugos agentūros 2015-05-22 rašto nežinojo apie tai, kad yra naikinamos pareiškėjos pažymos, kurias išdavė UAB „Metrail“. Pareiškėjos nuomone, tai negali sudaryti pagrindo konstatuoti Pareiškėjos kaltę, pažeidžiant ATĮ nuostatas.

Pareiškėja pateikė teismui 2017-03-31 pareiškimą „Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų pateikimo ir prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka“ (t. 5, b. l. 15–21). Pareiškėja atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo sprendime konstatavo, jog pareiškėja tinkamai eksploatavo privalomą reikiamą atliekų priėmimo vietų skaičių, t. y. įvykdė elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties vykdymo 2 varianto kokybinės užduoties dalį. Pareiškėja paaiškino, jog jos atžvilgiu nėra priimtas sprendimas, susijęs su tuo, kad pareiškėja 2013 m. pagal pasirinktą Vyriausybės nustatytą elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties 2 variantą nėra įvykdžiusi prisiimtų įsipareigojimų. Atkreipė dėmesį, jog skundžiame Rašte vietoje 40 proc. užduoties, kurią įsipareigojo įvykdyti pareiškėja, nurodyta 50 proc. Paaiškino, jog pareiškėja, turėdama įvykdyti ne mažiau kaip 80 proc. kiekybinės elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties, privalėjo sutvarkyti kiekvienos elektros ir elektroninės įrangos atliekų kategorijos bent 32 proc. Kaip matyti iš skundžiamo Rašto, pareiškėja visų kategorijų elektros ir elektrinės įrangos atliekų yra sutvarkiusi daugiau nei 32 proc. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos nuomone, 2013 m. ji įvykdė ne tik kokybinę, bet ir kiekybinę elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties dalis. Pažymėjo, jog iš Aplinkos apsaugos agentūros 2015-05-26 rašto turinio nėra aišku, kokio konkretaus atliekų tvarkytojo, kokiais kiekiais elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo atskirų kategorijų Vyriausybės nustatytos užduotys nebuvo įvykdytos, kokia neįvykdymo suminė išraiška, kuo grindžiama konkreti Rašte reiškiama suma (banko garantija). Atkreipė dėmesį, jog be šio rašto pareiškėjai yra žinomas tik vienintelis 2013 m. panaikintų elektros ir elektroninės įrangos atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų panaikinimo atvejis, susijęs su UAB „Metrail“ išduotais dokumentais. Tačiau nei iš skundžiamo Rašto, nei iš minėto Aplinkos ministerijos 2015-05-12 sprendimo Nr. VR-17.5-35 nėra aišku, ar minėtas sprendimas panaikinti UAB „Metrail“ išduotus dokumentus padarė kokią nors įtaką skundžiamo Rašto priėmimui, jei taip – kokia apimtimi ir pagrindais. Pareiškėjos nuomone, minėti dokumentai vienas su kitu nėra susiję.

Pareiškėja teismui pateikė 2017-05-30 pareiškimą „Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų pateikimo“ (t. 5, b. l. 157–161), kuriame nurodė, jog Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūros paaiškinimai tik patvirtina, jog pareiškėjos atžvilgiu tik Aplinkos ministerija yra priėmusi sprendimą, sukeliantį jai teisines pasekmes, kai tuo tarpu Aplinkos ministerija pareiškėjos atžvilgiu nėra priėmusi jokio sprendimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos nuomone, nėra jokio sprendimo, kurio pagrindu būtų konstatuotas taisyklių 7.1 p. nurodytas faktinis pagrindas, todėl negalima konstatuoti Rašte nurodytų pažeidimų. Pareiškėjos nuomone, iki proceso šalių rašytinių paaiškinimų nebuvo mačiusi, nebuvo susipažinusi su Aplinkos ministerijos 2015-05-12 sprendimu Nr. VR-17.5-35. Pareiškėjos teigimu, Aplinkos apsaugos agentūra, vertindama pareiškėjos 2013 m. veiklą, ją vertino tik visuomenės informavimo regioninėje spaudoje apie elektros ir elektroninės įrangos priėmimo vietas aspektu, t. y. priėmimo vietų įrengimas, perkėlimas, eksploatavimo trukmė nebuvo vertinami rengiant Raštą. Pareiškėja atkreipė dėmesį, jog reikalavimas, susijęs su informavimu (suderinimu) apie priėmimo vietos adreso pakeitimą, buvo nustatytas tik nuo 2014-06-06, kaip ir reikalavimas įrengiant priėmimo vietas suderinti su savivaldybe, kurios teritorijoje steigiama priėmimo vieta (EEĮ taisyklių 39 ir 35 p.). Pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčo dėl to, ar priėmimo vieta eksploatuojama ne trumpiau kaip vienerius metus. Pareiškėja atkreipė dėmesį, jog pagal formuojamą LVAT praktiką reikalavimas pervesti visą banko garantijos sumą yra nepagrįstas.

Byloje 2017-09-27 pateiktas pareiškėjos pareiškimas, kuriame pareiškėja nurodė, jog atsakovė nepateikė paaiškinimų, kaip Rašto priėmimo metu buvo apskaičiuota užduoties kiekybinė dalis, ar apskaičiuojant užduoties kiekybinę dalį buvo įvertinti ir įtraukti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento panaikinti UAB „Metrail“ elektros ir elektroninės įrangos atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai, ar tai įtakojo užduoties įvykdymą. Pareiškėja mano, kad atsakovė, reikšdama reikalavimą, neatsižvelgė ir neįtraukė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015-05-12 sprendimu Nr. (38-2)-VR-1.7-733 galimai panaikintų UAB „Metrail“ elektros ir elektroninės įrangos atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų (t. 6, b. l. 1–7).

Atsakovė Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 4, b. l. 2–8) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-07-14 įsakymu Nr. D1-576 patvirtinta Gamintojų ir importuotojų organizacijoms išduodamų dokumentų, įrodančių, kad elektros ir elektroninės įrangos, alyvos, baterijų ir akumuliatorių atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymas bus finansuojamas, sudarymo ir vykdymo, lėšų, gautų pagal šias sutartis, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 191 ir 7.1 p. Paaiškino, kad banko garantijoje nurodyta, kad vienas iš atvejų, kada išmokami pinigai pagal šią garantiją, yra, kai elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinti organizacija neįvykdė ATĮ 341 str. 1 d. 2 ir 4 p. ir (ar) 341 str. 6 d. nurodytų prievolių. Skundžiamame Rašte nurodomos minėtos ATĮ nuostatos atitinka nurodytąsias banko garantijoje. 2014-06-03 banko garantijos sąlygų pakeitimu pakeistos tokios sąlygos: pratęstas banko garantijos galiojimo terminas ir sumažinta banko garantijos suma bei nurodyta, kad kitos sąlygos lieka nepakeistos. ATĮ 341 str. nustatytos pagrindinės elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų pareigos. Pareiškėja, norėdama vykdyti Vyriausybės patvirtintos elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties vykdymo 2 variantą (kiekybinė užduotis 40 proc.), turėjo eksploatuoti ne mažiau kaip 93 elektros ir elektroninės įrangos atliekų priėmimo vietas, tačiau šios pareigos neįvykdė. Atkreipė dėmesį, jog skundžiamas Raštas atitinka VAĮ 8 str. reikalavimus. Pažymėjo, jog Raštu reikalaujama suma (1 970 552,76 Lt) atitinka tą banko garantijoje nuodytos sumos (2 225 300,85 Lt) dalį, kuri, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, skirta užtikrinti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo finansavimą.

Aplinkos ministerija pateikė teismui 2017-03-30 paaiškinimus (t. 5, b. l. 23–27), kuriuose nurodė, kad, atsižvelgdama į LVAT sprendimą, kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą, kuri
2017-03-27 raštu informavo Aplinkos ministeriją, jog pareiškėjos atliekų tvarkymo organizavimo veiklos vertinimo rezultatai nekeistini. Aplinkos ministerijos nuomone, skundžiamas Raštas yra adekvatus nustatytoms faktinėms aplinkybėms, yra pagrįstas, jame nurodytos aktualių teisės aktų nuostatos. Aplinkos ministerijos teigimu, įvykdyti Vyriausybės nustatytas elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotis yra elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų pareiga.

Aplinkos ministerija pateikė teismui 2017-05-05 paaiškinimus (t. 5, b. l. 104–106), kuriuose nurodė, kad Raštas yra laikytinas sprendimu, sukeliančiu pareiškėjai teisines pasekmes, o Aplinkos apsaugos agentūros 2015-05-26 raštas, skirtas Aplinkos ministerijai, yra laikytinas informacinio-konstatuojamojo pobūdžio.

Atsakovė 2017-10-05 pateikė teismui raštą, kuriame nurodė, kad Aplinkos apsaugos agentūra atliko pareiškėjos 2013 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduočių vertinimą ir 2015-05-26 raštu Nr. (15.11)-A4-5763 informavo Aplinkos ministeriją dėl pareiškėjos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduočių neįvykdymo. Nurodė, kokius duomenis Aplinkos apsaugos agentūra vertino, priimdama 2015-05-26 raštą Nr. (15.11)-A4-5763. Paaiškino, kad kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą su prašymu paaiškinti, kaip turėtų būti apskaičiuotas reiškiamo reikalavimo sumos dydis, kiek lėšų reikia sutvarkyti pareiškėjos elektros ir elektroninės įrangos atliekų nesutvarkytą dalį, vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotis 2013 metais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 4, b. l. 11–14) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad, remdamasi pareiškėjos 2014 m. raštais pateiktomis regioninės spaudos straipsnių kopijomis, pagal EEĮ atliekų tvarkymo taisyklių 49 p. buvo informuota tik apie 87 priėmimo vietas iš 108 įrengtų priėmimo vietų (nebuvo pateiktos straipsnių kopijos apie visuomenės informavimą apie kiekvieną priėmimo vietą kiekvieną metų ketvirtį), todėl nustatė, kad, remiantis EEĮ atliekų tvarkymo taisyklių 50 p., pareiškėja tinkamai neeksploatavo reikiamo priėmimo vietų skaičiaus ir turėjo vykdyti pirmąjį Vyriausybės patvirtintos elektros ir elektroninės įrangos tvarkymo užduoties 1 variantą. Nurodė, jog pareiškėja neįvykdė 50 proc. užduoties, atsižvelgiant į tai, kad ne mažiau kaip 80 proc. kiekybinės EEĮ atliekų tvarkymo užduoties reikia įvykdyti, atsižvelgiant į elektros ir elektroninės įrangos kategoriją. Paaiškino, jog 2015-05-26 raštas Nr. (15.11)-A4-5763 buvo skirtas informuoti Aplinkos ministeriją apie elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduočių neįvykdymą tam, kad Aplinkos ministerija galėtų realizuoti teisę kreiptis užtikrinimo. Teigė, jog pareiškėjos 2013 m. ataskaitų priėmimas nėra laikomas patvirtinimu, kad pareiškėja vykdo visas ATĮ nustatytas licencijuojamos veiklos sąlygas.

Aplinkos apsaugos agentūra teismui pateikė 2017-04-07 argumentus ir papildomus paaiškinimus (t. 5, b. l. 37–41), kuriuose nurodė, jog vieninteliai dokumentai, pagal kuriuos gali būti vertinama pareiškėjos elektros ir elektroninės įrangos priėmimo vietų eksploatacija, yra Taisyklių 5, 6 priedai ir Taisyklių 53 p. nurodyti dokumentai. Nurodė, kad 2013-11-22 raštu
Nr. (2.3)-A4-4368 paaiškino pareiškėjai, kad priėmimo vietų skaičius galis keistis, tačiau turi būti užtikrintas būtinas priėmimo vietų skaičius pagal pareiškėjos narių į rinką tiekiamos elektros ir elektroninės įrangos kiekį; panaikinus vienas priėmimo vietas ir įsteigus naujas, pareiškėja Aplinkos apsaugos agentūrai privalo pateikti Taisyklių 51 p. nurodytus priedus. Atkreipė dėmesį, jog Aplinkos apsaugos agentūra 2013 m. laikotarpiu nėra gavusi jokių dokumentų ar informacijos, patvirtinančių faktines aplinkybes apie pareiškėjos elektros ir elektroninės įrangos priėmimo vietų perkėlimą ar pakeitimą. Pareiškėjos teiktuose Taisyklių 5 ir 6 prieduose nebuvo atliekami tikslinimai, kurie įrodytų, kad pareiškėja 2013 m. perkėlė elektros ir elektroninės įrangos priėmimo vietas. Be to, iki šiol pareiškėja nepateikė patikslintų priedų. Aplinkos apsaugos agentūros nuomone, pareiškėja, žinodama, kad elektros ir elektroninės įrangos priėmimo vieta turi būti eksploatuojama ne trumpiau kaip vienerius metus, turėjo 2013 m. nedelsiant kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą ir pateikti dokumentus, patvirtinančius priėmimo vietų fizinės vietos pakeitimus, t. y. Taisyklių 6 priedą. Patikslino, jog pareiškėjos elektros ir elektroninės įrangos priėmimo vietų vertinimą atliko pagal pareiškėjos 2014-03-28 raštu Nr. 20130228-03 bei 2014-09-12 raštu Nr. 20140912-126 pateiktą informaciją ir 2016-02-08 pareiškime nurodytus elektros ir elektroninės įrangos priėmimo vietų adresus. Atkreipė dėmesį, jog sprendimai buvo priimami, remiantis tais duomenimis, kurie pareiškėjos buvo pateikti iki skundžiamo Rašto priėmimo.

Aplinkos apsaugos agentūra teismui pateikė 2017-04-27 raštą Nr. (16)-A4-4488 „Dėl įpareigojimo vykdymo administracinėje byloje Nr. eI-2735-789/2017“ (t. 5, b. l. 54–57), kuriame paaiškino, jog pagal aktualų teisinį reglamentavimą Aplinkos apsaugos agentūra neturi priimti sprendimo dėl pareiškėjos prisiimtų įsipareigojimų įvykdyti Vyriausybės nustatytą elektros ir elektroninė įrangos atliekų tvarkymo užduotį nevykdymo ir informuoti apie tai pareiškėją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Departamentas) atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad Departamento direktoriaus 2014-01-30 įsakymu Nr. VR-V-33 buvo numatyta patikrinti UAB „Metrail“ pirmąjį 2014 m. ketvirtį pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Nurodė, kad Departamento Vilniaus miesto agentūra 2014-02-14 raštu Nr. VR-14.6-276 pradėjo UAB „Metrail“ planinį patikrinimą, tačiau UAB „Metrail“ neteikė patikrinimui atlikti reikalingų dokumentų. Pažymėjo, kad tik UAB „Metrail“ atžvilgiu pritaikius administracinės prievartos priemones UAB „Metrail“ patikrinimas atliktas ir užfiksuotas 2015-03-09 patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-101. Nurodė, kad Departamentas 2015-05-12 priėmė sprendimą Nr. VR-17.5-35, kuriuo patvirtino UAB „Metrail“ atžvilgiu 2015-03-09 surašytą patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-101, tokiu būdu panaikindamas UAB „Metrail“ išduotus dokumentus (t. 6, b. l. 24–26).

Departamentas atsiliepime pažymėjo, kad panaikintų dokumentų sąraše buvo ir dokumentai, kuriuos UAB „Metrail“ išdavė pareiškėjai, todėl Departamentas 2015-05-15 raštu Nr. VR-17.3-131 informavo pareiškėją apie jai išduotų dokumentų panaikinimą. Paaiškino, kad pareiškėja inicijavo teisminį procesą Vilniaus apygardos administraciniame teisme dėl Departamento 2015-05-12 sprendimo Nr. VR-17.5-35, nes panaikinti UAB „Metrail“ jai išduoti atliekų tvarkymo užduočių įvykdymą įrodantys dokumentai (administracinė byla Nr. eI-9332-208/2015, teisminio proceso Nr. 3-61-3-03024-2015-0, po bylų sujungimo šios administracinės bylos Nr. eI-176-789/2017, teisminio proceso Nr. 3-61-3-03218-2015-5). Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-09-14 nutartimi teisminis procesas Nr. 3-61-3-03218-2015-5 sustabdytas, iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1 -00069-13.

Departamentas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos skunde minimas 2013-12-13 patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-801 nėra prieštaraujantis 2015-03-09 patikrinimo aktui Nr. VR-14.7-101, nes yra skirtingi šių patikrinimų tikslai. Paaiškino, kad Departamento Vilniaus miesto agentūros 2013-12-13 patikrinimo metu buvo vykdomas patikrinimas pagal pateiktus UAB „Metrail“ išankstinius pranešimus apie planuojamas išvežti elektros ir elektroninės atliekas ir tikrinama, ar tikrai vyks faktinis elektros ir elektroninės įrangos išvežimas iš UAB „Metrail“ atliekų tvarkymo aikštelės adresu: Graičiūno g. 10, Vilnius.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nurodė, kad skundą palaiko ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Aplinkos apsaugos agentūros atstovai nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas

konstatuoja:

Ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015-05-28 rašto Nr. (17-2)-D8-4095 „Dėl reikalavimo mokėti pagal banko garantiją Nr. IGL308164V“ panaikinimo. Rašte Aplinkos ministerija konstatavo, kad pareiškėja neįvykdė ATĮ 341 str. 1 d. 2 ir 4 p. bei ATĮ 341 str. 6 d. nurodytų prievolių ir suformulavo reikalavimą „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialui pervesti į Lietuvos Respublikos biudžetą asociacijos „EEPA“ prašymu „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo 2013-08-09 suteiktoje banko garantijoje Nr. IGL308164V nurodytos sumos dalį, t. y. 570 711,53 Eur.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-04-21 sprendimu (t. 4, b. l. 126–134) pareiškėjos skundą dėl Aplinkos ministerijos Rašto panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-02-28 sprendimu (t. 5, b. l. 1–12) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-04-21 sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

LVAT pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog Aplinkos ministerija skundžiamu Raštu reikalavimą dėl lėšų sumokėjimo pareiškė banko garantijai dar galiojant, tačiau LVAT nepritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje pateikti duomenys patvirtina Aplinkos ministerijos teiginius, jog pareiškėja neįvykdė 2013 m. Vyriausybės nustatytos elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties vykdymo 2 varianto. LVAT pripažino, jog pareiškėja, vykdydama Vyriausybės patvirtiną elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties vykdymo 2 variantą, turėjo įvykdyti kiekybinę užduoties dalį, t. y. įrengti ir tinkamai eksploatuoti ne mažiau kaip 93 atliekų priėmimo vietas. Iš pareiškėjos nurodytų 136 atliekų priėmimo vietų tik dėl 87 nėra ginčo dėl to, kad jos buvo tinkamai eksploatuojamos. LVAT teigimu, nėra pagrindo sutikti su atsakovo išvada, kad pareiškėjas, pasirinkęs elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties vykdymo 2 variantą, netinkamai eksploatavo bent 93 atliekų priėmimo vietas, t. y. neįvykdė elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo 2 užduoties vykdymo varianto kokybinės užduoties dalies. LVAT nurodė, kad nagrinėjamoje byloje turi būti atskleista, ar pareiškėjas įvykdė elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo 2 užduoties vykdymo varianto kiekybinę užduoties dalį, jei neįvykdė – kokia apimtimi, ar yra pagrindas taikyti Dokumentų, įrodančių, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas, sudarymo ir jų reikalavimų vykdymo, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 61, 19 punkto nuostatas ir neįvykdytą užduoties dalį skaičiuoti vertinant buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų užduoties vykdymo 1 variante nurodytą kiekį.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėja Aplinkos apsaugos agentūrai 2013-07-08 raštu Nr. 20130708-01 „Dėl 2013 m. numatomų įrengti ar jau įrengtų elektros ir elektroninės įrangos atliekų priėmimo vietų sąrašo pateikimo“ (t. 5, b. l. 46–51) pateikė 2013 – 2014 m. numatomų įrengti ir jau įrengtų elektros ir elektroninės įrangos atliekų priėmimo vietų sąrašą.

„Danske Bank“ A/S Lietuvos filialas suteikė pareiškėjai 2013-08-09 banko garantiją (t. 2, b. l. 23). Pareiškėja ir „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialas sudarė 2014-06-03 susitarimą
Nr. IG201308-01 13-P-1 „Dėl 2013-08-09 banko garantijos suteikimo sutarties Nr. IG201308-01 13 dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo“ (t. 2, b. l. 21), kuriuo, be kita ko, banko garantijos galiojimo terminas pratęstas iki 2015-06-01.

Pareiškėja Aplinkos apsaugos agentūrai pateikė 2013-10-09 raštą Nr. EEPA20131009-28 „Dėl 2013 m. numatomų įrengti ar jau įrengtų elektros ir elektroninės įrangos atliekų priėmimo vietų“ (t. 5, b. l. 43), kuriame nurodė, kad ketina panaikinti keletą pateiktame priėmimo vietų aprašyme nurodytų atliekų surinkimo vietų bei pageidautų į atliekų priėmimo vietų sąrašą įtraukti ir naujus elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo taškus. Raštu buvo prašoma suteikti informaciją apie tai, kokių veiksmų reikia imtis, norint panaikinti jau įrengtą elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietą, kuri nebuvo eksploatuojama metus, bei norint į atliekų surinkimo vietų sąrašą įtraukti naujas atliekų surinkimo vietas. Aplinkos apsaugos agentūra 2013-11-22 raštu Nr. (2.3)A4-4368 (t. 5, b. l. 44) atsakė į pareiškėjos paklausimą ir nurodė, kad, jos nuomone, priėmimo vietų skaičius gali keistis, tačiau turi būti užtikrintas būtinas priėmimo vietų skaičius pagal pareiškėjos narių į rinką tiekiamos elektros ir elektroninės įrangos kiekį. Atsakyme nurodyta, jog, panaikinus vienas priėmimo vietas ir įsteigus naujas, pareiškėja Aplinkos apsaugos agentūrai privalo pateikti Taisyklių 51 p. nurodytus priedus.

Aplinkos apsaugos agentūra 2013-11-21 raštu Nr. (2.3)-A4-4329 „Dėl 2013 m. I ketvirčio ataskaitų“ (t. 3, b. l. 37) informavo pareiškėją, jog, be kita ko, yra priimta 2013 m. I ketvirčio elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo ir organizavimo ataskaita 2014-04-22 raštu
Nr. (2.3)A4-1602 „Dėl 2013 m. II ir III ketvirčio tarpinių ataskaitų“ (t. 3, b. l. 37) informavo pareiškėją, jog, be kita ko, yra priimtos 2013 m. II ir III ketvirčių elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo ir organizavimo ataskaitos.

Aplinkos apsaugos agentūrai 2014-02-28 raštu Nr. 20130228-03 „Dėl asociacijos „EEPA“ metinių ataskaitų už 2013 m. pateikimo“ (t. 2, b. l. 25) pateikta pareiškėjos 2013 m. ataskaita apie elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymą (t. 2, b. l. 27–55). Kartu pateikti 2013-07-26 pranešimas žiniasklaidai (t. 2, b. l. 61), 2013-08-14 pranešimas žiniasklaidai (t. 2, b. l. 67), 2013-09-09 pranešimas žiniasklaidai (t. 2, b. l. 71), 2013-09-10 pranešimas žiniasklaidai (t. 2, b. l. 73), 2013-09-24 pranešimas žiniasklaidai (t. 2, b. l. 95),
2013-09-26 pranešimas žiniasklaidai (t. 2, b. l. 93), 2013-10-24 pranešimas žiniasklaidai (t. 2, b. l. 261), 2013-12-27 pranešimas žiniasklaidai (t. 2, b. l. 265).

Pareiškėja Aplinkos apsaugos agentūrai 2014-05-20 raštu Nr. 20140520-88 „Dėl įrenginių elektros ir elektroninės įrangos atliekų priėmimo vietų perkėlimo“ (t. 5, b. l. 45) pranešė, kad perkelia vieną atliekų priėmimo vietą, esančią adresu: Žemaičių g. 47, Venta, į kitą priėmimo vietą, esančią adresu: Pramonės g. 6, Šiauliai.

Aplinkos apsaugos agentūra 2014-12-05 raštu Nr. (15.11)A4-8003 „Dėl 2013 metų ataskaitų ir informacijos apie priėmimo vietų eksploatavimą“ (t. 2, b. l. 492) informavo pareiškėją, jog, be kita ko, yra priimta elektros ir elektroninių įrangos atliekų tvarkymo ir organizavimo ataskaita. Rašte nurodyta, jog elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo ir organizavimo ataskaitos priėmimas nėra patvirtinimas apie visų licencijuojamos veiklos sąlygų laikymąsi.

Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius
2015-05-22 raštu Nr. (38-2)-VR-1.7-733 „Dėl informacijos pateikimo“ (t. 5, b. l. 58) informavo Aplinkos apsaugos agentūrą apie tai, jog Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2015-03-09 patikrinimo akto Nr. VR-14.7-101 (t. 5, b. l. 59–101) pagrindu Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė
2015-05-12 sprendimą Nr. VR-17.5-35 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (t. 5, b. l. 129–139), kuriuo buvo patvirtinta patikrinimo akto išvada, kurioje pripažinta, jog UAB „Metrail“ nesutvarkė elektros ir elektroninės įrangos atliekų.

Aplinkos apsaugos agentūra priėmė 2015-05-26 raštą Nr. (15.11)-A4-576 „Dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo licencijas turinčių gamintojų ir importuotojų organizacijų 2013 metų veiklos vertinimo“ (t. 2, b. l. 18–20), adresuotą Aplinkos ministerijai, kuriame nustatyta, jog pagal Aprašą 50 proc. kiekybinė užduotis pagal nurodytas kategorijas yra neįvykdyta, todėl siūloma iki 2015-06-01 pradėti pareiškėjos banko garantijos sumų išieškojimo procedūras, nurodant, kad nustatyti ATĮ 341 str. 1 d. 6 p. nurodytos prievolės neįvykdymo atvejai.

Aplinkos ministerija priėmė skundžiamą Raštą (t. 1, b. l. 10–11). „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialas 2015-06-01 persiuntė jį pareiškėjai (t. 1, b. l. 13–14).

Teismas pažymi, kad atsakovė Raštą priėmė, remdamasi Aplinkos apsaugos agentūros 2015-05-26 rašte Nr. (15.11)-A4-576 nustatytomis aplinkybėmis. Atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė, priimdama skundžiamą Raštą, vadovavosi Aplinkos apsaugos agentūros raštu, tačiau savarankiškai iš esmės nevertino Aplinkos apsaugos agentūros Rašte nustatytų aplinkybių ir konstatuotų pažeidimų.

Taigi, sprendžiant dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo, vertintinos Aplinkos apsaugos agentūros 2015-05-26 rašte Nr. (15.11)-A4-576 nustatytos aplinkybės ir pažeidimai.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, privalo vadovautis LVAT 2017-02-28 nutartyje pateiktu išaiškinimu. Kadangi LVAT konstatavo, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo išvada, kad pareiškėjas, pasirinkęs elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties vykdymo 2 variantą, netinkamai eksploatavo bent 93 atliekų priėmimo vietas, t. y. neįvykdė elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo 2 užduoties vykdymo varianto kokybinės užduoties dalies, pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo, nėra pagrindo kitaip aiškinti kokybinės užduoties dalies atlikimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT nutartyje yra konstatuota, kad nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas įvykdė Vyriausybės nustatytos elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo 2 užduoties vykdymo variantą, kadangi Aplinkos ministerijos rašte nurodoma, kad jis nėra įvykdęs užduoties kiekybinės dalies.

              Vertindamas kiekybinės užduoties dalies atlikimą, teismas pažymi, kad Aplinkos apsaugos agentūros 2015-05-26 rašto Nr. (15.11)-A4-576 2 dalies antroje pastraipoje nurodyti tam tikrų elektros ir elektroninės įrangos atliekų kategorijų sutvarkymo skaičiai procentais, taip pat trečioje, ketvirtoje ir penktoje pastraipose nurodytas užduoties neįvykdymo procentas (50 proc.) nėra paaiškinti jokiais išsamiais skaičiavimais ir įrodymais.

Teismo posėdžio metu Aplinkos apsaugos agentūros atstovė paaiškino, kad tokie skaičiavimai nėra surašomi į sprendimą, jie yra saugomi Aplinkos apsaugos agentūros kompiuterinėse duomenų bazėse. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui paskaičiavimai, kaip buvo nustatyti Aplinkos apsaugos agentūros 2015-05-26 rašte Nr. (15.11)-A4-576 nurodyti skaičiai procentais, nebuvo pateikti. Teismo posėdžio metu atsakovės ir Aplinkos apsaugos agentūros atstovai negalėjo paaiškinti, kaip nagrinėjamu atveju buvo nustatyti tam tikrų elektros ir elektroninės įrangos atliekų kategorijų sutvarkymo skaičiai procentais ir kaip buvo nustatytas užduoties neįvykdymo procentas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybių vertinti Aplinkos apsaugos agentūros 2015-05-26 rašte Nr. (15.11)-A4-576 pateiktų duomenų apie elektros ir elektroninės įrangos atliekų kategorijų sutvarkymo skaičių procentais ir užduoties neįvykdymo procentą teisėtumo ir pagrįstumo.

LVAT praktikoje ne vieną kartą yra konstatuota, jog viešojo administravimo subjektai, priimdami administracinius aktus, be kita ko, turi vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais, be kita ko, įstatymų viršenybės ir objektyvumo principu (LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1321-575/2016, 2015-03-09 nutartis administracinėje byloje A-650-556/2015, 2013-09-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1517/2013). Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. 1 d. įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT yra konstatavęs, kad VAĮ 8 str. nuostatos reiškia, kad administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas vadovavosi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (LVAT 2015-12-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2519-502/2015). Taigi VAĮ 8 str. yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos individualaus administracinio akto turiniui, be kita ko, ir atsakovės priimamų sprendimų turiniui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė priėmė Raštą, kurio priėmimo pagrindas iš esmės yra Aplinkos apsaugos agentūros 2015-05-26 raštas Nr. (15.11)-A4-576. Nei Rašte, nei Aplinkos apsaugos agentūros 2015-05-26 rašte Nr. (15.11)-A4-576 nėra išdėstyti aiškūs ir pakankami motyvai, įskaitant aiškius ir tikslius skaičiavimus apie elektros ir elektroninės įrangos atliekų kategorijų sutvarkymą ir užduoties neįvykdymą, kuriais remdamasis teismas galėtų objektyviai ir nešališkai įvertinti, ar priimtas Raštas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Aplinkos ministerija, kaip institucija, priimanti sprendimą dėl išieškojimo procedūrų pradėjimo, turi pareigą iš esmės įvertinti jai pateiktos informacijos pagrįstumą. Kylant tam tikroms abejonėms, kad pateikta informacija yra neišsami (nepakankama), ji turi pareigą kreiptis į atsakingą už teikiamos informacijos išsamumą instituciją su prašymu (įpareigojimu) patikslinti informaciją. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas vertina, kad Aplinkos apsaugos agentūros 2015-05-26 rašte Nr. (15.11)-A4-576 išdėstytos aplinkybės nebuvo pakankamos įsitikinti teikiamos informacijos pagrįstumu.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis teismo sprendime išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad Aplinkos ministerijos Raštas neatitinka VAĮ 8 str. reikalavimų – yra nemotyvuotas ir neišsamus, todėl naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1, 3 p.).

Teismui nustačius, kad atsakovė neįsitikino jai pateiktos informacijos pagrįstumu, jos iš esmės nevertino, t. y. priimdama skundžiamą Raštą pažeidė VAĮ 8 str. reikalavimus, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atsakovę įpareigoti iš naujo nagrinėti klausimą dėl sumų pagal asociacijos „EEPA“ prašymu „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo 2013-08-09 suteiktą banko garantiją Nr. IGL308164V išieškojimo procedūrų.

LVAT praktikoje yra konstatuota, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (LVAT 2014-01-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013, 2014-02-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).

Pareiškėja teismo prašo priteisti iš atsakovės 1 696 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-3865-171/2016, 605 Eur išlaidas, susijusias su 2017-03-31 ir 2017-05-30 rašytinių paaiškinimų parengimu, ir 476,74 Eur išlaidas, susijusias su 2017-09-27 rašytinių paaiškinimų parengimu ir pateikimu byloje, atstovavimu teismo posėdžiuose. Iš viso pareiškėja teismo prašo priteisti 2 777,74 Eur su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies, taigi galutinis teismo sprendimas dalyje dėl patenkinto pareiškėjos skundo reikalavimo yra priimtas pareiškėjos naudai. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

ABTĮ 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 str. 2 d. nustatyta, kad galima reikalauti atlyginti šias išlaidas: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal ABTĮ 44 str. 6 d. proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikiama teisė reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas, atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio.

Teiktų teisinių paslaugų metu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija iki 2015-03-19) (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 2 p., nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 p. nustatytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

Pareiškėja prašyme nurodė, kad jai buvo teikiamos šios teisinės paslaugos: skundo rengimas, atstovavimas Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžiuose, pasirengimas atstovauti teismo posėdžiuose, papildomų paaiškinimų teikimas ir susipažinimas su byla. LVAT praktikoje nurodyta, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui analogiškai kaip atstovavimas teisme laikytinas tos pačios rūšies teisine paslauga (LVAT 2016-04-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-352-492/2016). Pagal Rekomendacijų 8.19. p. už vieną atstovavimo valandą teisme taikomas 0,1 koeficientas. Pažymėtina, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma su minutėmis skaičiuojama ją apvalinant: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Iš bylos duomenų matyti, kad teismo posėdžiai vyko: 2016-04-12 (1 val.), 2017-07-31 (1 val.), 2017-10-27 (1 val.). Maksimali priteistina suma už atstovavimą 2016-04-12 teismo posėdyje yra 74,8 Eur (748 x 0,1 x 1). Maksimali priteistina suma už atstovavimą 2017-07-31 teismo posėdyje yra 81,76 Eur (817,6 x 0,1 x 1). Maksimali priteistina suma už atstovavimą 2017-10-27teismo posėdyje yra 81,76 Eur (817,6 x 0,1 x 1).

Pareiškėjos prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų, prašoma priteisti išlaidas patirtas už skundo parengimą. Pagal Rekomendacijų 8.2. p. už skundo paruošimą ir pateikimą taikomas koeficientas – 2,5. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2015 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 699,8 Eur. Maksimali priteistina suma už skundo parengimą yra 1 749,5 Eur (699,8 x 2,5).

Pareiškėjos prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų, prašoma priteisti išlaidas patirtas už 2017-03-31, 2017-05-30 ir 2017-09-27 rašytinių paaiškinimų parengimą. Pagal Rekomendacijų 8.16. p. už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas koeficientas – 0,4. Maksimali priteistina suma už 2017-03-31 rašytinių paaiškinimų parengimą yra 329,12 Eur (822,8 x 0,4). Maksimali priteistina suma už 2017-05-30 rašytinių paaiškinimų parengimą yra 329,12 Eur (822,8 x 0,4). Maksimali priteistina suma už 2017-09-27 rašytinių paaiškinimų parengimą yra 327,04 Eur (817,6 x 0,4). Vadovaujantis Rekomendacijomis, iš viso už nurodytas pareiškėjai suteiktas teisines paslaugas gali būti priteisiama 2 973,1 Eur. Pareiškėjos prašoma priteisti  2 777,74 Eur suma neviršija Rekomendacijų nuostatų.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja skunde teismo prašė panaikinti Aplinkos ministerijos 2015-05-28 raštą Nr. (17-2)-D8-4095. Teismas pažymi, kad sprendimu pareiškėjos skundas buvo tenkintas iš dalies – Aplinkos ministerijos 2015-05-28 raštą Nr. (17-2)-D8-4095, atsakovė įpareigota iš naujo nagrinėti klausimą dėl asociacijos „EEPA“ banko garantijų sumų išieškojimo procedūrų.

LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (LVAT 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (LVAT 2010-01-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Nagrinėjamu atveju teismas sprendimu tenkino pareiškėjos reikalavimą iš dalies, įpareigodamas atsakovę iš naujo nagrinėti klausimą dėl asociacijos „EEPA“ banko garantijų sumų išieškojimo procedūrų. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjai gali būti atlyginama pusė jos patirtų atstovavimo išlaidų, t. y. 1 388,87 Eur (2 777,74 / 2).

Teismas, įvertinęs bylos apimtį, rengtų procesinių dokumentų turinį, sprendžiamų teisinių klausimų kompleksiškumą, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, konstatuoja, kad pareiškėjai iš atsakovės priteistina 1 388,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 str., 86–87 str., 132 str., 133 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d.,

nusprendžia:

Pareiškėjos asociacijos „EEPA“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015-05-28 raštą Nr. (17-2)-D8-4095 „Dėl reikalavimo mokėti pagal banko garantiją Nr. IGL308164V“.

Įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją iš naujo nagrinėti klausimą dėl sumų pagal asociacijos „EEPA“ prašymu „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo 2013-08-09 suteiktą banko garantiją Nr. IGL308164V išieškojimo procedūrų.

Pareiškėjos asociacijos EEPA prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai iš atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1 388,87 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir aštuoniasdešimt septynis euro centus) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.