Civilinė byla Nr. e2A-119-796/2024

        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12865-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.29.3; 2.6.8.11.5; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 15 d.

Klaipėda

 

        Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei T. B. dėl skolos priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

        I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų bitė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės T. B.: a) 9 694,63 Eur dydžio negrąžintą paskolą; b) 474,62 Eur dydžio paskolos palūkanas pagal paskolos sutartį už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. rugpjūčio 24 d.; c) 1 849,82 Eur dydžio administravimo mokestį pagal paskolos sutartį; d) 23,66 Eur nuostolių atlyginimo (pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas, kurias sudaro paskolos sutartyje įtvirtintos 13 proc. metinės palūkanos, apskaičiuojamos nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 30 d.; d) 13 proc. nuostolių atlyginimo (pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas), apskaičiuojamo už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2029 m. spalio 20 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike (ieškinio II dalies 3 punkto 2 lentelėje), neviršijant bendros 4 436,60 Eur sumos); e) 812,76 Eur sutarties sudarymo mokestį; f) 29,31 Eur delspinigių; g) 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; h) patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 390 Eur už žyminį mokestį ir 605 Eur už teisines paslaugas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji su atsakove T. B. 2022 m. lapkričio 10 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 18366559 (toliau – ir Sutartis). Pagal Sutartį ieškovė joje nurodytu būdu ir tvarka suteikė atsakovei 10 870 Eur paskolą (10 005,83 Eur paskolos suma ir 864,17 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 84 mėnesių laikotarpiui. Paskola atsakovei suteikta elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama interneto skolinimo platforma finbee.lt (toliau – ir Portalas). Ieškovė, suteikdama atsakovei paskolą, atsakovės 864,17 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, o 10 005,83 Eur paskolos sumą / likutį ieškovė tiesiogiai pervedė atsakovei į asmeninę banko sąskaitą. Ieškovė pažymėjo, kad investuojamą sumą sudaro: (i) paskolos suma ir (ii) paskolos sutarties sudarymo mokestis. Surinkus reikiamą investuojamą sumą, paskolos gavėjui yra pervedama paskolos suma (dalis), kuri suteikiama naudotis pagal paskolos sutartį, paskolos sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai pervedamas paskolos gavėjo organizatorei (ieškovei). Paskolos gavėjas palūkanas moka nuo išmokėtos paskolos sumos. Visa investuota suma yra grąžinama periodinėmis įmokomis pagal paskolos sutarties įmokų grafiką. Nurodė, kad atsakovei nesilaikant įsipareigojimo nustatytu grafiku grąžinti paskolą, ieškovė siuntė atsakovei raginimus sumokėti skolą, tačiau atsakovė į šiuos raginimus nereagavo ir skolos nesumokėjo, todėl ieškovė buvo priversta vienašališkai nutraukti paskolos sutartį su atsakove.

3.       Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimu už akių pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento (ab initio) 2022 m. lapkričio 10 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 18366559 bendrųjų sąlygų 1.32, 7.1 punktų sąlygas, kuriomis nustatomos vėlavimo palūkanos; ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Finansų bitė“ iš atsakovės T. B. 9 694,63 Eur kreditą, 466,96 Eur pelno palūkanas už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, 29,31 Eur delspinigius, 23,66 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 30 d., 13 procentų negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2023 m. rugsėjo 31 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. 2029 m. spalio 20 d., nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis pagal 2022 m. lapkričio 10 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 18366559 mokėjimo grafiką, 52,73 Eur sutarties sudarymo mokestį, 161,24 Eur sutarties administravimo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 428,53 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 853,90 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė valstybės naudai iš atsakovės T. B. 5,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Pagrindiniai teismo procesinio sprendimo motyvai:

4.1.                      Teismas nustatė, kad 2022 m. lapkričio 10 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 18366559. Pagal Sutartį ieškovė įsipareigojo suteikti ir suteikė atsakovei 10 005,83 Eur paskolą 84 mėnesių laikotarpiui ir atsakovė įsipareigojo sumokėti palūkanas, kurių metinė norma 13 procentų, 864,17 Eur sutarties sudarymo mokestį ir 0,41 procento dydžio administravimo mokestį. Sutartimi sutarta dėl 0,05 procentų dydžio delspinigių. Atsakovei nesilaikant įsipareigojimo nustatytu grafiku grąžinti paskolą, ieškovė siuntė atsakovei raginimus sumokėti skolą, tačiau atsakovė į šiuos raginimus nereagavo ir skolos nesumokėjo. Todėl ieškovė 2023 m. rugpjūčio 24 d. vienašališkai nutraukė paskolos sutartį su atsakove, vadovaudamasi sutarties bendrųjų sąlygų 8.9 punktu.

4.2.                      Teismas nustatė, kad iš ieškovės pateiktos buhalterinės pažymos matyti, jog ieškovė apskaičiavo 466,96 Eur palūkanų ir 7,66 Eur vėlavimo palūkanų bei 29,31 Eur delspinigių. Ieškovė ieškinyje palūkanomis vadina ir tai, kas sutartyje vadinama vėlavimo palūkanomis, jų metinė norma 13 proc. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad šios palūkanos savo esme yra mokėjimo palūkanos. Kadangi šios palūkanos skaičiuojamos kaip sankcija už vėlavimą mokėti įmokas pagal šalių sudarytą sutartį, savo esme tai yra ne mokėjimo (pelno) palūkanos, o vėlavimo (kompensacinės) palūkanos, atliekančios netesybų vaidmenį. Atsižvelgęs į tai, kad analogiškos sutarčių sąlygos teismų praktikoje vertinamos kaip įtvirtinančios vėlavimo (kompensacines) palūkanas (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-858-432/2023), teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo teismų praktikos analogiškose bylose.

4.3.                      Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ)  11 straipsnio 8 dalį ir teismų praktiką, į tai, jog sutartinė atsakomybė už sutarties pažeidimą viršija įstatymo nustatytą, dėl to sutarties sąlygas (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.32, 7.1 punktai), kuriomis nustatomos vėlavimo palūkanos, pripažino niekinėmis. Pažymėta, kad pagal mokėjimo palūkanų apskaičiavimo pažymą ir delspinigių apskaičiavimo pažymą matyti, jog vėlavimo palūkanų apskaičiavimo laikotarpis persidengia su delspinigių apskaičiavimo laikotarpiu, todėl ir dėl šios priežasties vartotojui negali būti taikoma dviguba atsakomybė, t. y. priteisiamos kartu ir vėlavimo palūkanos, ir delspinigiai. Pripažinus minėtas sutarties sąlygas niekinėmis, atmestas reikalavimas priteisti 7,66 Eur kompensacines (vėlavimo) palūkanas.

4.4.                      Atsižvelgęs į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove visiškai atsiskaitė, taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija, teismas nusprendė, kad atsakovė pažeidė savo prievolę, todėl ieškovės naudai iš atsakovės priteista 9 694,63 Eur negrąžinto kredito, 466,96 Eur palūkanų. Pripažinus, kad atsakovė tinkamai nevykdė savo prievolės mokėti įmokas pagal šalių sudarytą sutartį, ieškovei iš atsakovės priteista 29,31 Eur delspinigių pagal ieškovės pridėtą delspinigių apskaičiavimo pažymą. 

4.5.                      Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką, dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas pažymėjo, kad šalys sutartyje sulygo dėl atsakovės ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 13 procentų), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis, o sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, ir pasibaigus sutarties terminui neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos. Padaryta išvada, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 23,66 Eur negautas pajamas už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. d. iki 2023 m. rugpjūčio 30 d. ir 13 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. rugpjūčio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2029 m. spalio 20 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

4.6.                      Teismas dėl reikalavimo priteisti sutarties sudarymo ir administravimo mokestį nustatė, kad, remiantis buhalterine pažyma ir delspinigių apskaičiavimo pažyma, administravimo mokesčio dalis už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 20 d. iki sutarties nutraukimo 2023 m. rugpjūčio 24 d. yra 161,24 Eur (7-10 įmokos ir 11 įmokos 4 dienos, 39,48 + 39,21 + 38,94 + 38,66 + 38,37 / 31 x 4), o sutarties sudarymo mokesčio dalis už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 20 d. iki sutarties nutraukimo 2023 m. rugpjūčio 24 d. yra 52,73 Eur (6‑10 įmokos ir 11 įmokos 4 dienos, 10,28 x 5 + 10,28 / 31 x 4). Ieškovė nepagrindė, jog sutarties sudarymo mokestis ir administravimo mokestis turėtų būti skaičiuojami ir po sutarties nutraukimo. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl sutarties sudarymo ir administravimo mokesčio nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos priteisimo, todėl ieškovės reikalavimas dėl sutarties sudarymo ir administravimo mokesčio priteisimo tenkintas iš dalies. Ieškovei iš atsakovės priteista 161,24 Eur sutarties administravimo mokesčio už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, o kita šio reikalavimo dalis atmestina. Ieškovei iš atsakovės priteista 52,73 Eur sutarties sudarymo mokesčio už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, o kita šio reikalavimo dalis atmestina.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

5.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Finansų bitė“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl mokėjimo palūkanų, administravimo mokesčio ir sutarties sudarymo mokesčio ir ieškinį tenkinti visiškai; priteisti 7,66 Eur mokėjimo palūkanų; priteisti 1 849,82 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 20 d. iki 2029 m. spalio 20 d.; priteisti nesumokėtą 812,76 Eur sutarties sudarymo mokestį; priteisti ieškovei iš atsakovės 60 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinio skundo argumentai:

5.1.                      Ieškovė dėl vėlavimo palūkanų priteisimo nurodo, kad, pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktą, paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, specialiąsias sąlygas ar Sutartį, specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki sutarties termino pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartis sudaryta su vartotoju, remiantis Lietuvos banko reikalavimais tinkamai informuoti vartotoją ir gerąja praktika, minėtu paskolos sutarties punktu paskolos gavėjas iš anksto informuojamas apie tai, kokius mokėjimus jis turės atlikti praleidęs terminą laiku sumokėti įmokas pagal grafiką. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 241-69 patvirtintų Vartojimo kredito teikimo gairių (toliau – Gairės) (2020 m. gruodžio 14 d. Nr. V 2020/(34.3.E‑3400)-419-32 redakcija) 23.6 punkte pateikta Lietuvos banko nuomonė, pagal ją pradelstos sumokėti įmokos atveju tuo pačiu metu gali būti skaičiuojamos kompensacinės palūkanos už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį nuo pradelstos sumokėti įmokos sumos ir vartojimo kredito sutartyje nustatyto dydžio mokėjimo palūkanos nuo pradelstos sumokėti kredito dalies. Pagal bendrąją taisyklę, mokėjimo palūkanos už pradelstą sumokėti kredito dalį skaičiuojamos iki kredito dalies padengimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties pasibaigimo, išskyrus Gairių 33.6 papunktyje nurodytą išimtį (esant vartojimo kredito sutarties nutraukimui prieš terminą). Remdamasi Sutarties 7.1 puntu, bendromis teisės normomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑7‑75‑823/2020 pateiktu išaiškinimu bei Lietuvos banko nuomone, taip pat atsižvelgdama į investuotojų interesus, kurių lėšomis finansuota Sutartis, ieškovė prašo priteisti 7,66 Eur palūkanų, kurios savo esme yra mokėjimo palūkanos, apie kurių mokėjimą paskolos gavėjas buvo iš anksto informuotas.

5.2.                      Ieškovė nurodo, kad iš ieškinyje pateiktų apskaičiavimų matyti, kad ieškovės prašomos priteisti palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, jos apskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal paskolos grafiką iki paskolos sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Mokėjimo (vėlavimo) palūkanų paskirtis nėra kompensuoti kredito davėjo nuostolius, o sumokėti papildomą mokestį už naudojimąsi kredito davėjo pinigais ilgiau, nei nustatyta paskolos įmokų grafike. Ieškovės vertinimu, pirmos instancijos teismas neteisingai vertino ieškovės reikalavimą priteisti mokėjimo (vėlavimo) palūkanas, todėl ši sprendimo dalis keistina priteisiant visą prašomą 474,62 Eur (466,96 Eur palūkanų pagal grafiką ir 7,66 Eur mokėjimo palūkanų) sumą.

5.3.                      Ieškovė nesutinka su teismo sprendime už akių nurodytu administravimo mokesčio bei sutarties sudarymo mokesčio apskaičiavimu taikant kitą, nei ieškinyje nurodytą, laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime administravimo mokesčio paskirtį sutapatino su sutarties sudarymo mokesčio funkcija, todėl priteisė tiek administravimo mokestį, tiek sutarties sudarymo mokestį, apskaičiuotą tik iki sutarties nutraukimo.

5.4.                      Ieškovė nurodo, kad pagal su atsakove sudarytos Sutarties 2.4 punktą ir bendrųjų sąlygų 1.2 punktą, paskolos gavėjas mokės administravimo mokestį kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Sutartą administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto paskolos gavėjas privalo sumokėti jei: a) paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, b) paskola grąžinama anksčiau laiko, c) paskola refinansuojama. Administravimo mokestis yra įskaičiuotas į pateikiamą Bendrąją vartojimo kredito metinę normą (BVKMN), nagrinėjamu atveju tai sudaro 0,41 proc. nuo kiekvienos įmokos sumos. Ieškovė pažymi, kad administravimo mokestis yra viena bendra atsakovės mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą paskolos sutarties laikotarpį. Sudarydamos paskolos sutartį Nr. 18366559, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino administravimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Atsakovė žinojo mokėtiną administravimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki paskolos sutarties pabaigos. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Remiantis Portalo naudojimosi sutarties 9.2 punktu ir bendrųjų sąlygų 8.12 p., ieškovė veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir atstovauja skolintojus (investuotojus) visuose paskolos administravimo etapuose. Atsakovei nevykdant Sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė nutraukė sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti administravimo mokestį, jį ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Ieškovės vertinimu, nėra pagrindo trumpinti administravimo mokesčio apskaičiavimo laikotarpio ir mažinti priteistino administravimo mokesčio sumos, todėl iš atsakovės priteistinas visas ieškinyje nurodytas administravimo mokestis, t. y. 1 849,82 Eur, skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 20 d. iki 2029 m. spalio 20 d.

5.5.                      Pirmosios instancijos teismas administravimo mokesčio paskirtį sutapatino su sutarties sudarymo mokesčio funkcija, todėl priteisė sutarties sudarymo mokestį, apskaičiuotą tik iki sutarties nutraukimo. Apeliantė dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo pažymi, kad pagal Sutartį, šio mokesčio paskirtis yra kompensuoti patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Taip pat ieškovė remiasi Sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punktu ir nurodo, kad sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovei už paskolos (vartojimo kredito gavėjo) pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Aplinkybė, kad ši suma buvo išskaidyta visam paskolos terminui, nesuponuoja išvados, kad sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu. Tai yra mokestis, kuris yra apibrėžtas konkrečia suma. Taip pat jis sudaro paskolos davėjų (investuotojų) paskolintos sumos dalį.

5.6.                      Ieškovė nurodo, kad ir paskolos suma (10 005,84 Eur), ir sutarties sudarymo mokestis (864,16 Eur) yra skolintojų investuojama suma. Skolintojai investavo atsakovės sutarties sudarymo mokestį, jis tiesiogiai įskaitytas į ieškovės (organizatorės) sąskaitą, o atsakovė šį mokestį ir paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams, t. y. investuotojams, pagal įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis. Kadangi sutarties sudarymo mokestis yra investuotos sumos dalis, jį atsakovė įsipareigojo grąžinti investuotojams.

5.7.                      Kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo kilę ginčų dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo pagrįstumo ir įrodymų pakankamumo, o toks argumentas nurodytas tik teismo sprendime, ieškovės manymu, yra būtinybė pateikti naujus įrodymus dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo reikalavimo.

5.8.                      Ieškovė pažymi, kad sutarties sudarymo mokestis yra dalis ieškovei mokamo tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio. Likusią ieškovei, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorei, mokamo atlygio dalį sudaro administravimo mokestis, kuris išskaidytas visam paskolos terminui ir kurį paskolos gavėjai sutartimi įsipareigoja sumokėti ieškovei kas mėnesį už paskolos administravimą iki paskolos termino pabaigos. Šalys sudarė Sutartį, joje susitarė dėl visų atsakovei taikomų mokesčių (7,95 proc. sutarties sudarymo mokesčio bei 0,41 proc. administravimo mokesčio), jie buvo įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą. Iš Sutarties grafiko (prie ieškinio pridėtos buhalterinės pažymos) matyti, kad bendras sutarties sudarymo mokestis sudarė 864,16 Eur, bendras administravimo mokestis sudarė 2 063,46 Eur ir neviršijo bendrai vartojimo kredito kainai nustatyto ribojimo.

5.9.                      Ieškovė pažymi, kad ji yra suteikusi atsakovei 2 390 Eur skolintojų paskolintos sumos, iš jos 2 200,03 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai ir tai sudarė 22 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir 189,97 Eur sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti pagal Sutartį. Šiuo atveju į atsakovės sudarytą Sutartį Bendrovės įnašas sudarė VKĮ 253 straipsnio 61 dalyje nustatytą 12 proc. reikalavimą ir atitiko Interesų konfliktų vengimo politikos 4.2.5 papunkčio nuostatą. Ieškovė, paskolos išmokėjimo metu išskaitydama Sutarties sudarymo mokestį iš skolintojų paskolintos sumos, vadovavosi VKĮ 253 straipsnio 61 dalimi, leidžiančia jai netaikyti Paskolos sutarties atžvilgiu VKĮ 253 straipsnio 6 dalies reikalavimo, todėl iš atsakovės priteistinas likęs nesumokėtas sutarties sudarymo mokestis, t. y. 812,76 Eur, kurį atsakovė įsipareigojo grąžinti skolintojams pagal paskolos sutartį.

6.       Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

7.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8.       Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

9.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies atmesti ieškovės reikalavimai dėl administravimo mokesčio ir sutarties sudarymo mokesčio priteisimo bei dėl 7,66 Eur palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bylos faktinės aplinkybės

10.       Byloje nustatyta, kad UAB „Finansų bitė“ ir atsakovė T. B. 2022 m. lapkričio 10 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 18366559, pagal ją ieškovė suteikė atsakovei paskolą automobiliui 84 mėnesių terminui, t. y. iki 2029 m. spalio 20 d., o atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, mokėti palūkanas ir kitus mokesčius, sudarančius bendrą paskolos kainą, laikydamasi paskolos grąžinimo grafike nustatytų terminų. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskolos suma yra 10 005,84 Eur; paskolos palūkanų norma – 13 proc.; administravimo mokestis (mokamas kas mėnesį) – 0,41 proc.; sutarties sudarymo mokestis (skaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos) – 7,95 proc.; skolintojų paskolinta suma (paskolos suma + sutarties sudarymo mokestis) – 10 870,01 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas Sutarties sąlygas ir į ieškovės pateiktą įmokų mokėjimo grafiką, kuriame nurodyta kas mėnesį mokėtina sutarties mokesčio suma, matyti, kad buvo nustatytas 864,16 Eur sutarties sudarymo mokestis. 

11.       Byloje nustatyta, kad atsakovė savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė. Ieškovė elektroniniu paštu 2023 m. rugpjūčio 10 d. išsiuntė atsakovei įspėjimą ir paragino atsakovę sumokėti susidariusį įsiskolinimą per 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Atsakovei per įsiskolinimui apmokėti nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengus, ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi iš Sutarties kylančias prievoles.

Dėl naujų įrodymų

12.       Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu teikia papildomus įrodymus dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo reikalavimo ir prašo juos priimti kaip naujus įrodymus, kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantės teigimu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo kilę ginčų dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo pagrįstumo ir įrodymų pakankamumo, toks teismo argumentas nurodytas tik teismo sprendime, ieškovė neturėjo galimybės bylos nagrinėjimo metu pateikti papildomų įrodymų, nes rašytinio proceso tvarka buvo priimtas sprendimas už akių.

13.       CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos pobūdį, į CPK 180 ir 314 straipsnių nuostatas, įvertinęs tai, kad ieškovė remiasi vėliau iškilusia rašytino įrodymo pateikimo būtinybe, taip pat tai, kad nagrinėjamoje byloje, atsakovei teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, rašytinio proceso tvarka buvo priimtas sprendimas už akių, įvertinęs byloje keliamus klausimus ir jiems išspręsti svarbias nustatyti aplinkybes, ieškovės pateiktą įrodymą priima ir vertina.

Dėl vėlavimo palūkanų

15.       Nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 474,62 Eur dydžio palūkanas pagal Sutartį už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. rugpjūčio 24 d. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių priteisė 466,96 Eur pelno palūkanas už laikotarpį iki sutarties nutraukimo ir atmetė reikalavimą priteisti 7,66 Eur kompensacines (vėlavimo) palūkanas. Ieškovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovės prašomų priteisti vėlavimo palūkanų esmę, ir turėjo būti priteista visa prašoma 474,62 Eur (466,96 Eur + 7,66 Eur) palūkanų suma. Taigi apeliantė laikosi pozicijos, kad skundžiamu teismo sprendimu už akių nepagrįstai nepriteista 7,66 Eur palūkanų suma.

16.       Apeliantės teigimu, prašomos priteisti 7,66 Eur palūkanos savo esme yra mokėjimo palūkanų dalis, jos apskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal paskolos grafiką iki Sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją; mokėjimo (vėlavimo) palūkanų paskirtis nėra kompensuoti kredito davėjo nuostolius, o sumokėti papildomą mokestį už naudojimąsi kredito davėjo pinigais ilgiau, nei nustatyta paskolos įmokų grafike.

17.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos savo esme yra ne mokėjimo (pelno) palūkanos, o vėlavimo (kompensacinės) palūkanos, atliekančios netesybų vaidmenį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

18.       Nagrinėjamu atveju iš kartu su ieškiniu pateiktos Buhalterinės pažymos (skolos apskaičiavimo) nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti 466,96 Eur palūkanas, įtrauktas į įmokų sumą pagal grafiką (mokėjimo (pelno) palūkanas). Iš kartu su ieškiniu pateiktos palūkanų apskaičiavimo pažymos ir Buhalterinės pažymos (skolos apskaičiavimo) nustatyta, kad ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti 7,66 Eur palūkanas, apskaičiuotas taikant 13 procentų metinių palūkanų normą už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. rugpjūčio 24 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ieškinyje 7,66 Eur mokėjimo palūkanomis vadina ir tai, kas Sutartyje vadinama vėlavimo palūkanomis (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.32 punktas, 7.1 punktas), jų metinė norma 13 proc.

19.       Pažymėtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).

20.       Nors apeliantė nurodo, kad 7,66 Eur vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos, kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu ieškovės vertinimu nesutinka. Kompensuojamoji palūkanų (CK 6.210 ir 6.261 straipsniai) funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją.

21.       Apeliantės nurodomame Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte (numatytame Sutarties 7 dalyje „Sutarties pažeidimas“) numatyta, kad paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma, kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ir vadinamos vėlavimo palūkanomis. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.32 punkte nurodyta, kad vėlavimo palūkanos yra paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, specialiąsias sąlygas ar Sutartį, mokamos specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos nuo pradelstos įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma, kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki sutarties galiojimo pabaigos. Taigi, vėlavimo palūkanos buvo nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją. Įvertinęs ieškovės prašomų priteisti 7,66 Eur palūkanų teisinį pagrindą ir paskirtį – jos mokamos sutarties pažeidimo (termino praleidimo atveju), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės prašomas priteisti palūkanas įvertino kaip savo esme kompensacines palūkanas.

22.       Pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai, kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Analogiška taisyklė numatyta ir CK 6.258 straipsnio 2 dalyje.

23.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju, turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas).

24.       Pažymėtina ir tai, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

25.       Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nenustatyta pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, remdamasis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, įvertino Sutarties bendrųjų sąlygų 1.32, 7.1 punktų sąlygas jų sąžiningumo aspektu, taikė CK 6.2284 straipsnio 8 dalį ir nusprendė, kad minėtos sąlygos prieštarauja imperatyviam draudimui numatyti vartojimo kredito gavėjui kokias nors kitas netesybas, išskyrus įtvirtintas VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertinto ieškinio reikalavimą dėl 7,66 Eur vėlavimo palūkanų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas, ir delspinigius. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas dėl vėlavimo palūkanų priteisimo tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, dėl to šios ieškinio dalies dėl 7,66 Eur palūkanų priteisimo pagrįstai netenkino.

Dėl sutarties administravimo mokesčio

26.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės pareikštą ieškinio reikalavimą dėl 1 849,82 Eur sutarties administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki Sutarties termino pabaigos, t. y. 2029 m. spalio 20 d., priteisimo patenkino iš dalies ir priteisė 161,24 Eur sutarties administravimo mokesčio, apskaičiuoto už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo (2023 m. rugpjūčio 24 d.), o reikalavimo dalį priteisti administravimo mokestį po Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pabaigos atmetė. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamame teismo sprendime už akių nurodytu administravimo mokesčio apskaičiavimu taikant kitą, nei ieškinyje nurodytą, laikotarpį. Apeliantė prašo iš atsakovės priteisti visą 1 849,82 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 20 d. iki 2029 m. spalio 20 d.

27.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis tik iš dalies patenkinti ieškovės reikalavimą priteisti sutarties administravimo mokestį, nurodo argumentus, kad administravimo mokestis yra įskaičiuotas į pateikiamą bendrąją vartojimo kredito metinę normą ir sudaro 0,41 procentą kiekvienos įmokos sumos, t. y. administravimo mokestis yra viena bendra atsakovės mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą paskolos sutarties laikotarpį. Apeliantė remiasi Sutarties specialiųjų sąlygų 2.4 punktu ir Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punktu, taip pat nurodo, kad šalys aiškiai susitarė dėl taikytino administravimo mokesčio dydžio, o administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas; atsakovei nevykdant Sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė nutraukė Sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti sutartą administravimo mokestį, kurį pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis būtų įvykdyta tinkamai, ir nėra pagrindo trumpinti administravimo mokesčio apskaičiavimo terminą.

28.       Nustatyta, kas šalys Sutarties specialiosiose sąlygose susitarė dėl 0,41 procento administravimo mokesčio (mokamo kas mėnesį). Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punkte nustatyta, kad administravimo mokestis – tai specialiosiose sąlygose nurodytas administravimo mokestis, išskaidytas visam paskolos terminui, kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos ir yra įskaičiuojamas į įmoką. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.11 punkte, be kita ko, numatyta, jog nutraukus paskolos sutartį prieš terminą paskolos gavėjas privalo grąžinti visą paskolos sumą, sutarties sudarymo mokestį, administravimo mokestį už visą paskolos laikotarpį, iki paskolos sutarties nutraukimo dienos apskaičiuotas palūkanas, kaip mokestį už naudojimąsi pinigais, vėlavimo palūkanas, netesybas. Tokios sąlygos numatytos ir Sutarties specialiųjų sąlygų 2.4 punkte, numatant, kad paskolos gavėjas mokės administravimo mokestį, išskaidytą visam paskolos terminui, už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos, ir kuris yra įskaičiuotas į įmoką. Byloje pateiktos Portalo naudojimosi sutarties 10.4 punkte, be kita ko, numatyta, kad paskolos gavėjas moka administravimo mokestį (kuris yra išskaidytas visam paskolos terminui) organizatoriui kiekvieną mėnesį pagal paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą dydį iki paskolos termino pabaigos. Jei a) paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, b) paskola grąžinama anksčiau laiko, c) paskola refinansuojama – tokiais atvejais paskolos gavėjas privalo sumokėti visą administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto.

29.       Pažymėtina tai, kad sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios nenustato kreditoriui teisės reikalauti vykdyti sutartinę prievolę natūra. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. CK 6.221 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. CK 6.221 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018, 37 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑7‑75‑823/2020).

30.       Apeliantė pažymi, kad sudarydamos Sutartį šalys aiškiai susitarė dėl taikytino administravimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Sutartis yra nutraukta. Taigi, ieškovė, nutraukusi sutartį, nebeturi administruoti mėnesinių mokėjimų surinkimo ir paskirstyti atsakovės mokamų įmokų, kaip nurodyta Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punkte, todėl ieškovė nebegali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių ieškovė po sutarties nutraukimo nebeturi atlikti.

31.       Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai bando praplėsti administravimo mokesčio sąvoką bei paskirtį, kuri įtvirtinta Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punkte. Nors apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad tarpusavio skolinimo platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų patirta administruojant su atsakove sudarytą sutartį po sutarties nutraukimo (CPK 178 straipsnis).

32.       Atsižvelgiant į Sutartyje nurodytą administravimo mokesčio paskirtį, darytina išvada, kad šiuo atveju jis turi būti skaičiuojamas tik iki Sutarties nutraukimo, kadangi šios išlaidos iš esmės priklauso nuo Sutarties trukmės. Priešingu atveju būtų pažeista vartojimo kredito gavėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyra, taip pat protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, apskaičiuotą po Sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi, sutartį nutraukus, išnyksta administravimo objektas.

33.       Atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes, į administravimo mokesčio paskirtį, kuri yra nurodyta šalių Sutartyje, taip pat į nurodytą teisinį reglamentavimą, bei kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė sutarties administravimo mokesčio dalį, apskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo, o likusią šio ieškovės reikalavimo dalį atmetė.

Dėl sutarties sudarymo mokesčio

34.       Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 812,76 Eur sutarties sudarymo mokestį. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 52,73 Eur sutarties sudarymo mokesčio už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, o kitą šio reikalavimo dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio, apskaičiuoto po sutarties nutraukimo iki sutarties pabaigos, atmetė. Apeliantė su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir prašo priteisti visą nesumokėtą 812,76 Eur sutarties sudarymo mokestį.

35.       Nors apeliantė nurodo, kad sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra kompensuoti patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, tačiau apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad sutarties sudarymo mokestis yra dalis ieškovei mokamo tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio, jo prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovei už paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Be to, apeliantė nurodo, kad sutarties sudarymo mokestis yra paskolos davėjų (investuotojų) paskolintos investuotos sumos dalis, t. y. ir paskolos suma (10 005,84 Eur), ir paskolos sudarymo mokestis (864,16 Eur) yra skolintojų investuota suma; skolintojai investavo atsakovės sutarties sudarymo mokestį, kuris tiesiogiai buvo įskaitytas į ieškovės (organizatorės) sąskaitą, o atsakovė sutarties sudarymo mokestį bei paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams, t. y. investuotojams, pagal Sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis.

36.       VKĮ 2 straipsnio 14 dalis nustato, kad tarpusavio skolinimo platformos operatorius yra juridinis asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.14 punkte numatyta, kad organizatorė yra UAB „Finansų bitė“, įrašyta į Lietuvos banko tvarkomą viešąjį tarpusavio skolinimo platformų operatorių sąrašą.

37.       Sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punkte numatyta, kad sutarties (paskolos) sudarymo mokestis – sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose. Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu. Sutarties sudarymo mokestis negali būti neigiamas, t. y. jei kreditingumo vertinimo mokesčiui būtų taikoma nuolaida, tos nuolaidos dydį atėmus iš Sutarties sudarymo mokesčio, likusi suma negali būti mažesnė, nei 0. Sutarties specialiųjų sąlygų 2.3 punkte numatyta, kad paskolos gavėjas (atsakovė) sutinka sumokėti organizatoriui sutarties sudarymo mokestį (kartu su administravimo mokesčiu, vėlavimo palūkanomis ir delspinigiais) taip, kaip yra nurodyta jam skirtuose mokėjimo pranešimuose, bendrosiose sąlygose ir specialiosiose sąlygose. 

38.       Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.11 punktą, kreditingumo vertinimo mokestis – mokestis paskolos gavėjui už jo kreditingumo vertinimą naudojantis prieinamuose mokamuose registruose esančiais duomenimis apie paskolos gavėjo asmenį, jo pajamas, įsiskolinimo istoriją ir pan. Mokestis negali viršyti Sutarties sudarymo mokesčio dydžio ir yra ne didesnis nei 20 Eur; kreditingumo vertinimo mokestis yra įskaičiuotas į Sutarties sudarymo mokestį.

39.       Portalo naudojimosi sutarties 10.4 punkte, be kita ko, numatyta, kad paskolos gavėjas moka sutarties sudarymo mokestį organizatoriui pagal paskolos sutarties sudarymo metu galiojančius Paslaugų įkainius. Paskolos sutarties sudarymo mokestis aiškiai ir išsamiai yra nurodomas Paskolos sutarties specialiosiose sąlygose ir paskolos gavėjas užtikrina, kad apie jo dydį buvo tinkamai informuotas ir su juo vienareikšmiškai sutinka. Paskolos sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos. Paskolos sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose. Paskolos sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu.

40.       Pagal Portalo naudojimosi sutarties 7.9 punktą ir Sutarties bendrųjų sąlygų 3.13 punktą, pasibaigus aukcionui ir paskolos gavėjui akceptavus skolintojų siūlymus, organizatorius atlieka šiuos veiksmus: 1) priskiria paskolos sutarčiai unikalų jos identifikacinį numerį; 2) paskolos gavėjui suformuoja aktualų paskolos grąžinimo grafiką; 3) perveda sutarties sudarymo mokestį organizatoriui; 4) įskaito lėšas iš skolintojų (paskolos sumą) į paskolos gavėjo paskyroje esančią elektroninių pinigų sąskaitą ir suformuoja mokėjimą iš paskolos gavėjo paskyros į jo nurodytą banko sąskaitą. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 4.7 punktą, iš paskolos gavėjo nuskaitomos sumos paskirstomos tokia tvarka: (i) administravimo mokestis; (ii) kiti organizatoriaus mokesčiai; (iii) palūkanos; (iv) sutarties sudarymo mokesčio grąžinimas investuotojams; (v) grąžinama paskolos sumos dalis (pirmiausiai tai jos daliai, kuri turėjo būti grąžinama anksčiau).

41.       Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad sutarties sudarymo mokestis, skaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos, sudaro 7,95 proc., skolintojų paskolinta suma (paskolos suma + sutarties sudarymo mokestis) – 10 870,01 Eur, paskolos suma – 10 005,84 Eur. Pagal byloje pateiktą Sutarties įmokų mokėjimo grafiką, sutarties sudarymo mokestis buvo išdėstytas dalimis – atsakovė turėjo mokėti po 10,28 Eur dydžio sutarties mokestį kas mėnesį, o 2029 m. spalio 20 d. su paskutine įmoka turėjo sumokėti 10,92 Eur; taip periodinėmis įmokomis per laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki sutarties pabaigos atsakovė iš viso turėjo sumokėti 864,16 Eur dydžio sutarties sudarymo mokestį. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad, suteikdama atsakovei paskolą, atsakovės sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, o 10 005,83 Eur paskolos sumą / likutį ieškovė tiesiogiai pervedė atsakovei į asmeninę banko sąskaitą. Byloje pateiktas mokėjimo iš sąskaitos išrašas, kad atsakovei pagal Sutartį 2022 m. lapkričio 11 d. išmokėta 10 005,83 Eur paskolos suma.

42.       Ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, todėl jos veiklai taikomi VKĮ 253 straipsnio reikalavimai. Anksčiau aptartos sutartinės nuostatos patvirtina, kad Sutarties šalys bei mokėtinas sutarties sudarymo mokestis atitinka VKĮ 253 straipsnio 6 dalies reguliavimo dalyką. Ieškovė vartojimo kredito santykiuose su atsakove veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė (VKĮ 2 straipsnio 14 dalis), o sutarties sudarymo mokestis yra ieškovės gaunamas atlygis. Pažymėtina, kad tokio vertinimo laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A‑413‑803/2023; Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-661-555/2023; Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-111-1060/2024; ir kt.).

43.       Sutarties sudarymo metu (2022 m. lapkričio 10 d.) galiojusios redakcijos (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) VKĮ 253 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų; šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 61 dalyje nurodytu atveju. Taigi ši įstatymo norma tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygį tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinama įmokų suma ir nustato maksimalią atlygio ribą, kurią draudžiama viršyti, todėl ji vertintina kaip imperatyvioji.

44.       VKĮ 253 straipsnio 61 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos.

45.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo argumentus, kad ji yra suteikusi atsakovei 2 390 Eur skolintojų paskolintos sumos, iš jos 2 200,03 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai, ir tai sudarė 22 proc. bendros vartojimo kredito sumos, ir 189,97 Eur sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti pagal Sutartį. Apeliantė teigia, kad ji, paskolos išmokėjimo metu išskaičiuodama Sutarties sudarymo mokestį iš skolintojų paskolintos sumos, vadovavosi VKĮ 253 straipsnio 61 dalimi, leidžiančia jai netaikyti Sutarčiai VKĮ 253 straipsnio 6 dalies reikalavimo. Taigi nurodytais argumentais dėl ieškovės investuotos sumos ieškovė (apeliantė) iš esmės grindžia pagrindą taikyti VKĮ 253 straipsnio 61 dalyje numatytą išimtį.

46.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentu, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti VKĮ 253 straipsnio 61 dalyje nurodytą išimtį. Pažymėtina, kad apeliantės nurodyti duomenys šalių sudarytoje Sutartyje nenurodyti. Atsižvelgiant į tai, ieškovė, sudariusi vartojimo kredito sutartį su atsakove (vartotoja) pagal joje nurodytas sąlygas ir vartotojai neatskleidusi nurodomos informacijos, kokiu konkrečiu būdu operatorė pasirinko apskaičiuoti ne mažiau kaip 50 procentų atlygio dalį, vėliau praranda teisę tokiais duomenimis remtis, įrodinėdama jos teisę gauti didesnę dalį sutarties sudarymo mokesčio, nei numatyta įstatyme (remiantis įstatyme numatytu šio mokesčio apskaičiavimo būdu), t. y. prisiima su tuo susijusių neigiamų pasekmių riziką.

47.       Pažymėtina, kad byloje yra sprendžiamas klausimas dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriui vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punktą, sutarties (paskolos) sudarymo mokestis paskolos gavėjo mokamas organizatoriui. Pastebėtina, kad nesant pagrindo vadovautis VKĮ 253 straipsnio 61 dalimi, sprendžiant dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriui priklausančio atlygio dydžio, pagal VKĮ 253 straipsnio 6 dalį, jis yra skaičiuojamas proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Sutarčiai esant nutrauktai, įmokų mokėjimo grafikas nebeteko galios ir atsakovė nebeturėjo pareigos jo laikytis bei mokėti pagal jį įmokas. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovei priteistina tik sutarties sudarymo mokesčio dalis, susidariusi iki Sutarties nutraukimo dienos.

48.       Ieškovė taip pat nurodo, kad suteikiant paskolą atsakovei skolintojų investuota atsakovės sutarties sudarymo mokesčio suma tiesiogiai buvo įskaityta į ieškovės sąskaitą (kaip dalis organizatoriui mokamo mokesčio), o atsakovė sutarties sudarymo mokestį bei paskolos sumą įsipareigojo grąžinti pagal Sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis. Aptariamą argumentą ieškovė grindžia savo santykiu su paskolos davėjais (investuotojais). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje yra sprendžiamas klausimas dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriui vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio. Ieškovės argumentai dėl įsipareigojimų paskolos davėjams, negali pakeisti VKĮ 253 straipsnio 6 dalies reguliavimo dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriui vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio. Ieškovę sieja teisiniai santykiai tiek su paskolos davėjais, tiek su kredito gavėjais, tačiau įsipareigojimai pagal Sutartį, kurie yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, apima ieškovės teisinius santykius tik su kredito gavėja – atsakove. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo vertinti ieškovės ir paskolos davėjų įsipareigojimų.

49.       Apeliaciniame skunde ieškovė pažymi, kad sutarties sudarymo mokestis yra dalis ieškovei mokamo tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio, šis mokestis sudaro dalį skolintojų paskolintos sumos, o likusią atlygio dalį sudaro administravimo mokestis, kuris išskaidytas visam paskolos terminui. Pažymėtina, kad VKĮ nuostatose nėra apibrėžta, kas sudaro skolinimo platformos operatoriui mokamą atlygį, t. y. nėra išskirti galimi sutarties sudarymo, administravimo mokesčiai ar kiti mokesčiai. Taigi nagrinėjamoje byloje tiek ieškovės prašomas priteisti administravimo, tiek sutarties sudarymo mokestis vertintini sistemiškai, kaip vieningas atlygis operatoriui.

50.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovei priteistina sutarties sudarymo mokesčio dalis, susidariusi iki sutarties nutraukimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistas administravimo mokestis ir sutarties sudarymo mokestis yra pakankamas atlygis ieškovei (apeliantei), kaip skolinimo platformos operatorei.

Dėl procesinės bylos baigties

51.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sutartinę vartojimo kredito gavėjo atsakomybę, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą teismo sprendimo už akių dalį, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52.       Apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliantei taip pat neatlyginamos jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

 

n u t a r i a :

 

        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja        Kristina Domarkienė