Civilinė byla Nr. e2YT-6015-1106/2023
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00336-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.5; 3.2.6.5; 3.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 22 d.
Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aušra Andziulevičiūtė-Podlipskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos V. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pagal motinos valią, pradėdama faktiškai valdyti ir tvarkyti jai nuosavybės teise priklausiusį turtą. Pareiškime nurodyta, kad nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes buvo įsitikinusi, kad mirties dieną nekilnojamojo turto ir teisių į jį nėra. Po motinos mirties pareiškėja perėmė jai priklausiusį kilnojamąjį turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo. 1996 m. V. S. padovanojo pareiškėjai 2/3 dalis gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir garažą. Pareiškėja, neturėdama teisinio išsilavinimo, tikėjo, kad dovanojimo sutartimi motina kartu su pastatais padovanojo ir po jais esantį žemės sklypą, kadangi V. S. pirko žemės sklypą 1992 m. ir mokėjo už jį įmokas.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja, prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą V. S. palikimo priėmimo.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja, prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą V. S. palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.6 papunktyje įtvirtinta, kad asmeniui, įgijusiam nuosavybės teisę į statinį ar įrenginį, esantį valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, sudarant tokią sutartį įskaitomos už žemės sklypą sumokėtos įmokos, jeigu kartu su nuosavybės teise į statinį ar įrenginį jų perleidėjas perleido ir teisę įskaityti už žemės sklypą sumokėtas įmokas. Jeigu nuosavybės teisė į statinį ar įrenginį, esantį valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, įgyta iki 2010 m. vasario 1 d., sudarant tokią sutartį už žemės sklypą sumokėtos įmokos įskaitomos tuo atveju, jeigu teisę įskaityti sumokėtą sumą žemės sklypo pirkėjui notaro patvirtintu sutikimu perleidžia asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka sumokėjęs už valstybinės žemės sklypą, ar šio asmens įpėdinis, paveldėjęs sumokėtas įmokas, arba žemės sklypo pirkėjui statinį ar įrenginį perleidęs kitas asmuo, kuriam buvo duotas toks sutikimas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXV skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodyta kitaip (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Suinteresuotiems asmenims pateikus atsiliepimus į pareiškimą, nesant prieštaravimų, nėra kliūčių bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal bylos duomenis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. S.. Ji turėjo dukrą N. K..
V. S. (duomenys neskelbtini) notarine sutartimi padovanojo N. K. 2/3 dalis gyvenamojo namo, garažą, 2/3 dalis ūkinio pastato bei kiemo įrenginių, esančius (duomenys neskelbtini). Šie statiniai įregistruoti N. K. vardu.
Kėdainių rajono 1-ojo notaro biuro notarė paliudijo, kad, mirus V. S., paveldėjimo byla neužvesta.
Atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2023 m. vasario 1 d. rašte nurodė, kad V. S. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 3 294 rublius už 0,0750 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Už valstybinės žemės sklypą sumokėtos įmokos nebuvo įskaitytos. Mokėjimo kvitas patvirtina 3 294 rublių sumokėjimą.
Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. V. S. palikimo atsiradimo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau – CK), pagal kurio 587 straipsnį įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Nors 1964 m. Civiliniame kodekse nebuvo detalizuota paveldimo turto samprata, pagal analogiją taikant galiojančio Civilinio kodekso nuostatas, įpėdinis paveldi ir palikėjo turtines reikalavimo teises, priimdamas palikimą bet kuriuo iš įstatyme numatytų palikimo priėmimo būdų, tarp jų, ir priimant palikimą faktinio valdymo būdu.
Palikėjos V. S. sumokėtos įmokos už valstybinę žemę sukūrė palikėjai teisę į valstybinės žemės sklypo pardavimą po jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Palikėjai padovanojus šiuos statinius savo dukrai – pareiškėjai, ir vėliau mirus, pareiškėja kaip įpėdinė įgijo teisę paveldėti turėtos turtinės teisės naudą. Įpėdinio teisę paveldėti sumokėtas įmokas įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.6 papunktis.
Bylos duomenų visuma sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėja atliko valinius veiksmus, kuriais remiantis galima teigti, kad ji priėmė savo motinos palikimą, pradėdama faktiškai valdyti jai priklausiusį turtą, tame tarpe ir turtinę teisę. Nenustatyta asmenų, kuriems juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galėtų sukelti neigiamas teisines pasekmes.
Palikimo priėmimo faktas turi teisinę reikšmę ir sukels pareiškėjai teisines pasekmes – jai galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėja kitokia tvarka negali gauti dokumentų, galinčių patvirtinti šį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nėra (CPK 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė motinos palikimą, pradėdama faktiškai valdyti jai priklausiusį turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas priimti palikimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Teisėja Aušra Andziulevičiūtė-Podlipskienė