Pranešėja Erika Misiūnienė                                                                      Civilinė byla Nr. 2A-935-524/2014

Teisėjas Mantas Ūsas                                                                                    (Proceso Nr. 2-24-3-01972-2010-3)

Procesinio sprendimo kategorija 43.2;

(S)

63.; 71

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Alonos Romanovienės, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 2-28-903/2014 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui A. P., trečiasis asmuo UAB „Alkanta“, dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl juridinės veiklos sutarties sudarymo fakto pripažinimo, bei atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-02-25 sprendimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo 60 000 Lt skolos ir 5 proc. procesinių palūkanų. Nurodė, kad 2007-08-01 žodinės paskolos sutarties pagrindu atsakovui bankiniu pavedimu pervedė 60 000 Lt, šalys sutarė, kad skola bus grąžinta ieškovui pareikalavus. 2010-09-20 ieškovas pranešimu pareikalavo, kad atsakovas paskolą grąžintų per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos, tačiau atsakovas skolos negrąžino.

Atsakovas pareiškė ieškovui priešieškinį, kuriuo teismo prašė pripažinti, kad 2005-02-05 tarp jo ir ieškovo A. J. buvo sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, pagal kurią kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias įsipareigojo bendrai veikti gaminant medinius laiptus, lauko baldus ir kitus gaminius; atsakovo 53 780,50 Lt reikalavimo sumą ieškovui įskaityti į ieškovo ieškiniu reikalaujamą priteisti sumą ir iš atsakovo priteisti ieškovui 6 219,50 Lt. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo susitarta pinigus paskolinti, taip pat nebuvo skolininko įsipareigojimo pinigus grąžinti, nenumatyti skolos grąžinimo terminai, palūkanų dydis ir mokėjimo tvarka. Ieškovo pervesti 60 000 Lt pinigai buvo skirti bendrai veiklai vykdyti – gamybinėms patalpoms įsigyti, kad būtų galima plėsti veiklą. Šalys nuo 2005-02-08 kartu pagal verslo liudijimus dirbo tose pačiose dirbtuvėse, gamino medinius laiptus bei lauko baldus, juos pardavinėdavo, o gautą pelną ir turėtas išlaidas pasidalydavo. Atsakovas paėmė iš banko kreditą ir bendrai su ieškovu veiklai už 185 000 Lt pirko žemės sklypą su pastatais. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjui buvo sumokėtas 74 000 Lt avansas – į šią sumą patenka ir ieškovo sumokėti 60 000 Lt. Šalims nebegavus užsakymų, patalpos tapo nebereikalingos, prasidėjus ekonominei krizei jų kaina krito, todėl jos buvo parduotos už 50 000 Lt. Patirtas 135 000 Lt nuostolis turi būti padalytas proporcingai tarp jungtinės veiklos dalyvių: atsakovui tenkanti nuostolių suma yra 91 219,50 Lt, o ieškovui – 43 780,50 Lt. Atskaičiavus ieškovui tenkančią nuostolių sumą, jam priklauso išmokėti 6 219,50 Lt. Kadangi ieškovas ieškiniu reikalauja 60 000 Lt, atsakovas teismo prašo įskaityti atsakovo 53 780,50 Lt reikalavimą į ieškovo pareikštą ir priteisti ieškovui iš atsakovo 6 219,50 Lt.

Trečiasis asmuo UAB „Alkanta“ palaikė ieškinio reikalavimus.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-02-25 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį tenkino iš dalies: ieškovui iš atsakovo priteisė 60 000 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-10-26 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 1 800 Lt bylinėjimosi išlaidų; pripažino, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2007 metais buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią jie susitarė kooperuoti savo lėšas, įsigyjant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,6500 ha ploto; pastatą-veršidę, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-svarstykles, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ten plėtojant gamybinę veiklą. Kitą priešieškinio dalį teismas atmetė, iš atsakovo priteisė 600 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui ir 1 592,17 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas padarė išvadą, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog šalys 2005-02-05 sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, pagal kurią kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias įsipareigojo bendrai veikti gaminant medinius laiptus, lauko baldus ir kitus gaminius, yra nepagrįstas. Tačiau teismas padarė išvadą, jog yra pagrindo pripažinti, kad šalys 2007 metais sudarė žodinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, pagal kurią jie susitarė kooperuoti savo lėšas, įsigyjant gamybines patalpas ir ten plėtojant gamybinę veiklą. Teismas nustatė, kad 185 000 Lt vertės patalpų gamybinei veiklai plėsti įsigijimui ieškovas įnešė 60 000 Lt, o atsakovas – 125 000 Lt. Šias patalpas atsakovas pardavė 2010-06-01 už 50 000 Lt, t. y. šalių jungtinė veikla patyrė 135 000 Lt nuostolių, iš kurių proporcingai įnašams 91 219,50 Lt tenka atsakovui, o 43 780,50 Lt ieškovui. Kadangi atsakovas bendro turto pardavimo nederino su ieškovu, apie bendraturtį neinformavo nei pirkėjo UAB „Alkanta“, nei sandorį tvirtinusio notaro, jis pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, pardavė bendrą turtą be ieškovo sutikimo, būtent jis pats ir privalo atlyginti dėl tokio sandorio patirtus nuostolius, todėl atsakovo reikalavimas įskaityti ieškovui tenkančią nuostolių sumą netenkintinas. Ieškovo ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 60 000 Lt yra pagrįstas (tik kitu pagrindu, t. y. ne kaip negrąžinta paskola, o kaip negrąžintas įnašas į bendrą jungtinę veiklą).

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą: atmestą priešieškinio reikalavimą dėl 53 780,50 Lt įskaitymo į ieškovo reikalaujamą priteisti sumą tenkinti visiškai. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl ieškovo sutikimo parduoti patalpas, todėl padarė klaidingą išvadą, kad patalpos buvo parduotos be ieškovo sutikimo ir todėl atsakovas turi vienas prisiimti nuostolius. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pats ne kartą pripažino, jog buvo informuotas apie pastatų pardavimą, klausimas buvo derinamas ir jis sutiko, jog pastatai būtų parduoti. Pardavimo nuostoliai kilo ne dėl atsakovo neteisėtų, tyčinių ar neatsargių veiksmų, o dėl objektyvių priežasčių – ekonominės krizės, palietusios nekilnojamojo turto sektorių. Todėl ieškovo dalyvavimas patalpų pardavime niekaip nebūtų pakeitęs situacijos. Objektyvi VĮ Registrų centro informacija patvirtina, kad dėl ekonominės krizės nekilnojamojo turto kaina krito žymiai, taip pat ir panašių sandorių skaičius – nuo 17 sandorių 2007 m. iki 2 sandorių 2009 m. Taigi patalpų be nuostolių nebuvo įmanoma parduoti. Kadangi jungtinė veikla nebuvo teisiškai įforminta, atsakovas vienas galėjo sudaryti patalpų pardavimo sandorį. Jei jungtinė veikla ar patalpų pirkimas būtų teisiškai įforminti rašytiniuose dokumentuose, tai nebūtų kilę jokio klausimo dėl jungtinės veiklos ir nebūtų reikėję šios bylos, kur jungtinė veikla buvo įrodinėjama įvairiais įrodymais ir teismas pripažino, jog jungtinė veikla egzistavo. Tik dėl to, kad dokumentai nebuvo įforminti abiejų jungtinės veiklos dalyvių vardu, ieškovas nedalyvavo įforminant patalpų pardavimą pas notarą. Teismas, nurodydamas, kad nuostolius turi dengti vienas atsakovas, rėmėsi CK 6.972 str. 4 dalimi, kuri reglamentuoja kitokią situaciją, t. y. kad nuostolių patyrę partneriai turi teisę reikalauti iš kito partnerio nuostolių atlyginimo, jei šis sandorį sudarė viršydamas įgaliojimus. Šiuo atveju ieškovas nuostolių nereikalavo, o įrodinėjo, kad tarp šalių apskritai nebuvo jungtinės veiklos. Kadangi patalpos buvo parduotos ieškovui žinant ir sutinkant, abu partneriai atsako už bendras išlaidas ir nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui (CK 6.974 str. 1 d.). Teismas priešieškinį tenkino iš dalies, tačiau proporcingai nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų – atsakovui iš ieškovo jų nepriteisė, ieškovui priteistinų išlaidų nemažino.

Ieškovas atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas nenurodė jokių motyvų ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog šalys susitarė, kad ieškovas turi dengti atsakovo kreditą. Atsakovas neįrodė, kad kas nors jam trukdė su ieškovu sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba pirkti pastatus bendrosios dalinės nuosavybės teise. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pastatai negalėjo būti parduoti už didesnę kainą, nei pardavė atsakovas, nėra pateiktas joks ieškovo sutikimas parduoti už tą kainą. Įrodymai patvirtina, jog atsakovas vienasmeniškai sprendė klausimus, susijusius su pastatų pirkimu, kredito gavimu ir pastatų pardavimu, todėl tokie atsakovo veiksmai paneigia jungtinės veiklos egzistavimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, nuosekliai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus.

Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

            Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (CK 6.969 straipsnis). Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-749/2003; 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  Nr. 3K-3-181/2008). Konstatavus nurodytus požymius, sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Šioje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino, jog tarp šalių 2007 metais buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią jie susitarė kooperuoti savo lėšas, įsigyjant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir pastatą-veršidę; pastatą-svarstykles, esančius (duomenys neskelbtini), ir ten plėtojant gamybinę veiklą. Šio sprendimo ieškovas apeliaciniu skundu neskundė, todėl kolegija analizuoti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių neturi pagrindo. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad šalių jungtinės veiklos sutarties tikslas buvo tam tikra  gamybinės veikla – kooperuoti lėšas paminėto nekilnojamojo turto įsigijimui ir nekilnojamame turte plėtoti gamybinę veiklą. Pagal CK 6.974 str. 1 d. bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymas nustatytas jungtinės veiklos sutartyje; jeigu tokio susitarimo nėra, kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui. Pirmosios instancijos teismas atmetė priešieškinio reikalavimą dėl 53 780 Lt įskaitymo į ieškovo reikalaujamą priteisti 60 000 Lt sumą vadovaudamasis CK 6.972 str. 4 d. Tačiau įvertinus šios bylos faktines aplinkybes, šalių pozicijas, išdėstytas procesiniuose dokumentuose, ir neskundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarties, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino šią teisės normą.

               CK 6.972 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, kad partneris, visų partnerių vardu sudaręs sandorius, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, privalo atlyginti dėl tokių sandorių kitų partnerių patirtus nuostolius, taikymo klausimas yra išaiškintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2010, kur nurodyta, kad  reikalavimas atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo, reiškia reikalavimą taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CK 6.245 str. 2 d.). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas šias CK normas, yra nurodęs, kad sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.1 d., 6.256 str. 1 d.). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 str.), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, tačiau šioje byloje šalys neįrodinėjo viena kitos neteisėtų veiksmų, t.y. netinkamo jungtinės veiklos sutarties vykdymo, o atsakovas nuostolius kildino iš parduoto nekilnojamojo turto rinkos kainų sumažėjimo. Ieškovas, neigdamas jungtinę veiklą, neįrodinėjo atsakovo neteisėto sutarties vykdymo, t.y. atsakovo realios galimybės parduoti turtą už didesnę nei 50 000 Lt kainą, todėl CK 6.972 str. 4 d. šioje byloje netaikytina. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010). Paminėtos aplinkybės byloje nebuvo įrodinėjamos. CK 6.971 str. 3d. nustatyta, kad už bendro turto apskaitą atsakingas vienas iš partnerių, paskirtas visų partnerių bendru sutarimu. Bendras turtas naudojamas, valdomas ir juo disponuojama visų partnerių bendru sutarimu. Kilus ginčui, bet kurio iš partnerių reikalavimu šią tvarką nustato teismas. Partnerių pareigas, susijusias su bendro turto išlaikymu, taip pat kitokių išlaidų padengimu, nustato jungtinės veiklos sutartis. Šioje byloje nustatyta, kad rašytine forma tokia sutartis nebuvo sudaryta, ieškovas, neskųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, padarydamas 60 000 Lt turtinį įnašą į bendrą nekilnojamąjį turtą, pripažino jungtinės veiklos su atsakovu sudarymo faktą, byloje nėra įrodymų, jog jis kėlė ginčą dėl nekilnojamojo turto disponavimo. CK 6.972 str. 1d. nustato, kad tvarkydami bendrus reikalus, kiekvienas iš partnerių turi teisę veikti visų partnerių vardu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato, kad bendrus reikalaus tvarko vienas iš partnerių arba visi partneriai kartu. Jeigu reikalus gali tvarkyti tik visi partneriai kartu, kiekvienam sandoriui sudaryti reikia visų partnerių sutikimo. Šioje byloje iš ieškovo paaiškinimo teisme (t. 4, b. l.9, 14) nustatyta, kad ieškovui buvo žinomos nekilnojamojo turto pirkimo ir jo pardavimo aplinkybės, byloje neįrodyta, jog jis kėlė ginčą dėl bendro turto pardavimo, pardavimo  kainos, todėl byloje darytina išvada, jog ieškovas  pavedė bendrus reikalus tvarkyti atsakovui kaip partneriui.

             Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą patenkino konstatuodamas, jog tarp šalių nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, o bendra jungtinė veikla ir ieškovas apeliaciniu skundu šio sprendimo neskundė, nors kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog teismo sprendimo motyvai gali būti skundžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-452/2013). Įvertinus šalių paaiškinimus šioje byloje, bendro turto pardavimo faktą, darytina išvada,  kad šalių jungtinė veikla pardavus nekilnojamąjį turtą pasibaigė. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad jo prašomi priteisti 60 000 Lt yra ne paskola, o negrąžintas įnašas į bendrą jungtinę veiklą, todėl pasibaigus šalių bendrai jungtinei veiklai dalijamas yra tik likęs  iš bendrosios jungtinės veiklos turtas. Pirkimo - pardavimo sutartis ( t.1, b.l. 109-112) įrodo, jog bendras partnerių turtas buvo parduotas ir už jį gauta 50 000 Lt. CK 6.978 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal CK ketvirtosios knygos nustatytas taisykles, t. y. CK 4.80 straipsnį. Todėl šiuo atveju bylos esmė yra turto padalijimas pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, o ne nuostolių atlyginimas, nes  šioje byloje nėra įrodymų, jog šalys netinkamai vykdė bendrosios jungtinės veiklos sutartį. Atsakovo nurodomas nuostolis vertintinas kaip nekilnojamojo turto rinkos kainų pasikeitimas, nes šioje  byloje neįrodyti neteisėti šalių veiksmai vykdant jungtinės veiklos sutartį. Byloje įrodyta, kad ieškovas į bendro turto įsigijimą įnešė 60 000 Lt, o atsakovas 125 000 Lt, bendras turtas buvo įgytas už 185 000 Lt (t.1, b.l. 98, 125 000 Lt : 185 000 Lt – 0,68 dalys, 60 000 Lt : 185 000 Lt – 0,32 dalys), todėl pasibaigus bendrosios jungtinės veiklos sutarčiai, likę 50 000 Lt turi būti padalijami atsižvelgiant į proporcijas, kurios nustatomos pagal įneštus pinigus, todėl iš 50 000 Lt ieškovui turi tekti 16 000 Lt ( 50 000 Lt x 0,32 ), o atsakovui - 34 000 Lt( 50 000 Lt x 0,68) ir ieškovas turi reikalavimo teisę tik į 16 000 Lt, o ne į visą 60 000 Lt sumą, įneštą į bendrą jungtinę veiklą. Nors atsakovas savo priešieškinyje  prašomą įskaityti sumą nurodė kaip nuostolius, tačiau teismas privalo teisingai kvalifikuoti šalių teisinius santykius.

         Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo santykio teisinis kvalifikavimas yra teismo  prerogatyva. CPK 135 str. nereikalauja, kad ieškovas ieškininio pareiškime nurodytų ieškinio teisinį pagrindą. Net ir ieškovui nurodžius teisės normą, kuria jis grindžia savo reikalavimą, teismas tokios nuorodos nėra saistomas  ir gali išspręsti bylą pritaikydamas kitą teisės normą, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

           Paminėtais motyvais skundžiamas teismo sprendimas keistinas ir priteista ieškovui 60 000 Lt suma mažintina iki 16 000 Lt, atitinkamai perskirstytinas ir bylinėjimosi išlaidų priteisimas pirmosios instancijos teisme proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai pagal CPK 93 str.2 d., 5 d., 96 str., 98 str.(CPK 326 str.1d. 3p.). Apskaičiuojant procentine išraiška darytina išvada, kad patenkintas ieškinio reikalavimas sudarė 27 procentus, ieškovas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio paduodant ieškinį ir 1500 Lt advokato pagalbai apmokėti, o 1500 Lt žyminio mokesčio mokėjimas jam buvo atidėtas, todėl iš atsakovo ieškovui priteistini 300 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 405 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme  bei iš atsakovo priteistini 180 Lt žyminio mokesčio valstybei.

          Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pagal priešieškinį, kuriame buvo suformuluoti 2 reikalavimai, iš kurių vienas  neturtinis – dėl bendros jungtinės veiklos konstatavimo ir turtinis, kuriuo atsakovas prašė įskaityti 53 780, 50 Lt, tačiau apeliacinės instancijos teisme buvo įskaityti

44 000 Lt  į ieškovo prašomą priteisti 60 000 Lt sumą, todėl turtinis priešieškinio reikalavimas buvo patenkintas  81 procentu. Pagrįstas apeliacinio skundo motyvas dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo, nes bylos medžiaga įrodo, jog atsakovas pirmosios instancijos teisme  sumokėjo 735 Lt žyminio mokesčio (t.1, b.l.49, t.2, b.l. 35, 74), todėl patenkinus jo turtinį reikalavimą iš dalies ir įskaičius 44 000 Lt, iš ieškovo atsakovui priteistini 735 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Atsakovas 2012-10-11 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo atleistas nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (t.2, b.l. 91), todėl iš ieškovo priteistini 585 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 93 str.2 d., 5 d.,  96 str.). Atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai (t.3, b.l.190, t.4, b.l.16), todėl šios bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme  priteistinos proporcingai teismo patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai (81 procentas) ir iš ieškovo atsakovui priteistini  1215 Lt  išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5d., 98 str.).

           Pirmosios instancijos teismas priteisė 92,17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei iš atsakovo, todėl atsižvelgiant į patenkintų šalių reikalavimų proporcijas šios išlaidos paskirstytinos, t. y. iš ieškovo priteistini 67, 29 Lt, o iš atsakovo 24, 88 Lt valstybei.

           Apeliacinės instancijos teisme atsakovas sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio valstybei paduodant apeliacinį skundą, o nuo 910 Lt mokėjimo buvo atleistas (t. 4, b. l.77), todėl iš ieškovo priteistini  atsakovui 300 Lt ir 910 Lt valstybei, nes pirmosios instancijos teismas apskaičiavo mažesnį  mokėtiną žyminį mokestį - 1210 Lt, negu nustatyta CPK 83 str., nes apeliaciniu skundu atsakovas prašė įskaityti 53 780, 50 Lt, todėl didesnio žyminio mokesčio priteisimas apeliacinės instancijos teisme pažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo principą, įtvirtintą CPK 17 str., nes atsakovas buvo atleistas nuo 910 Lt žyminio mokesčio mokėjimo.

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

n u t a r i a:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-02-25 sprendimo dalis, kuriomis patenkintas ieškinys ir atmesta priešieškinio dalis dėl 53 780, 50 Lt įskaitymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir  ieškinį  bei priešieškinio dalį dėl įskaitymo tenkinti iš dalies.

Priteistą iš A. P. A. J. 60 000 Lt sumą sumažinti iki 16 000 Lt, priteistas  iš A. P. A. J. 1800 Lt bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 705 Lt.

Iš A. P. priteistas 1592, 17 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei sumažinti iki 180 Lt.

Papildyti 2014-02-25 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą ir iš A. J. priteisti  735 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 1215 Lt  išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme A. P. ir  585 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Iš A. J. priteisti 67, 29 Lt, iš A. P. - 24, 88 Lt  išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Iš A. J. priteisti  A. P. 300 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą  ir 910 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Kolegijos pirmininkė                                                                      Erika Misiūnienė

Kolegijos teisėjos                                                                                                  Alona Romanovienė

Erinija Kazlauskienė