Administracinė byla Nr. A-87-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00874-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas O. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Marijampolės PN), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas nurodė, kad jis atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose. Marijampolės pataisos namai pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnį, kadangi nesuteikia jam ilgalaikių pasimatymų su artimaisiais. Pareiškėjas 2014 m. gegužės–liepos mėnesiais kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, prašydamas suteikti jam ilgalaikį pasimatymą su tėvu, tačiau pasimatymas suteiktas nebuvo, taip pat 2014 m. spalio mėn. prašė suteikti pasimatymą, tačiau pasimatymas nebuvo suteiktas. Pareiškėjas 2015 m. sausio mėn. prašė paskirti dienas ilgalaikiam pasimatymui, nurodė pageidaujamas dienas, kuomet tėvas galėtų atvykti, kadangi jo tėvas yra neįgalus, savarankiškai atvykti negali, derinasi prie žmogaus, kuris gali jį atvežti, tačiau nurodytomis dienomis jam pasimatymas nebuvo paskirtas. Marijampolės PN administracija tik vėliau surado laisvą pasimatymų kambarį, kuomet tėvas negalėjo atvykti. Be to, dėl susidariusios situacijos tarp jo ir tėvo įvyko konfliktas, kadangi tėvas pamanė, jog pasimatymai neskiriami dėl pareiškėjo kaltės. Nesimatymas su tėvu ir suvokimas, jog tėvas yra silpnos sveikatos bei kiekvienas pasimatymas gali būti paskutinis, ir tai, jog gali atsitikti taip, kad dėl Marijampolės PN kaltės jis gali nespėti pasimatyti su tėvu, sukelia jam dvasines kančias. Aplinkybė, kad dėl lėšų stokos įrengta mažai pasimatymų kambarių, negali būti vertinama kaip pateisinama priežastis neskirti pasimatymų.

Atsakovas atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad iki 2015 m. birželio 23 d. pasimatymuose pareiškėjas yra buvęs tik du kartus – 2014 m. balandžio 15 d. ir 2014 m. balandžio 30 d. Abu kartus į trumpalaikį pasimatymą buvo atvykęs draugas, artimieji asmenys nei į trumpalaikius, nei į ilgalaikius pasimatymus pas nuteistąjį neatvyksta. 2014 m. spalio mėn. pareiškėjui ilgalaikis pasimatymas buvo skirtas 2014 m. lapkričio 20 d., 2014 m. lapkričio 21 d., tačiau jis šio pasimatymo atsisakė. Pareiškėjas 2015 m. sausio mėn. Marijampolės PN administracijai pateikė prašymą suteikti ilgalaikį pasimatymą 2015 m. vasario mėn. Atsižvelgiant į tai, kad buvo gauta daug nuteistųjų prašymų dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, o Marijampolės PN tik 6 kambariai, 2015 m. sausio 20 d. skirstant ilgalaikius pasimatymus pareiškėjui paskirti ilgalaikio pasimatymo nebuvo galimybės. 2015 m. sausio 26 d. atsiradus laisvam kambariui, būrio viršininkas pareiškėjui pasiūlė laisvas dienas, tačiau jis pasimatymo atsisakė. Pažymėjo, kad prašymų iš pareiškėjo skirti jam ilgalaikius pasimatymus 2015 m. gegužės–liepos, rugsėjo mėnesiais, kaip nurodė pareiškėjas savo skunde, pataisos namų administracija negavo.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas, vadovaudamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas į Marijampolės PN atvyko 2014 m. sausio 31 d. Iki 2015 m. birželio 23 d. pasimatymuose yra buvęs tik du kartus, abu kartus į trumpalaikį pasimatymą buvo atvykęs draugas, šią aplinkybę byloje patvirtinta pasimatymų apskaita. Artimieji asmenys nei į trumpalaikius, nei į ilgalaikius pasimatymus pas nuteistąjį neatvyksta. Kaip teismas nustatė iš pateiktos pasimatymų apskaitos duomenų, pareiškėjas pasimatymus (trumpalaikius ir ilgalaikius) pakeičia į telefoninius pokalbius. Teismas akcentavo, kad 2015 m. gegužės–liepos, rugsėjo mėnesiais prašymo suteikti ilgalaikį pasimatymą pareiškėjas pateikęs nebuvo, pagal jo pateiktą 2015 m. sausio mėn. prašymą suteikti pasimatymą nebuvo galimybės, atsiradus laisvam kambariui, jam buvo pasiūlytos dienos vasario mėn., tačiau pareiškėjas atsisakė, taip pat atsisakė ilgalaikio pasimatymo, suteikto 2014 m. lapkričio 20–21 d.

Teismo vertinimu, 2015 m. birželio 11 d. pažyma Nr. 55/04-234 patvirtina, jog pareiškėjas, atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje, į psichologinę tarnybą dėl psichologinių problemų, kurias galėjo sukelti ilgalaikių pasimatymų nebuvimas, nebuvo kreipęsis. Teismui nepateikta duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius apie jo išgyvenimus, sukrėtimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, kurių tiesiogine priežastimi būtų bausmės atlikimo metu nesuteikti ilgalaikiai pasimatymai. Kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba, todėl teismas sprendė, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl pasimatymų nebuvimo būtų atsiradusios neigiamos pasekmės jo sveikatai.

Atsižvelgęs į išdėstytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai.

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti prašomą neturtinę žalą, pareiškėjo įvertintą pinigais.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tokias pat aplinkybes, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2014 m. gegužės–liepos mėnesiais pareiškėjas neprašė skirti ilgalaikio pasimatymo. Patvirtindamas savo teiginį, atkreipia dėmesį į 2015 m. birželio 25 d. pažymą, kurioje būrio viršininkas K. P. teigia, kad pareiškėjas prašė ilgalaikio pasimatymo 2014 m. liepos mėn. Pareiškėjas jaučiasi diskriminuojamas, kadangi kitiems asmenims Marijampolės PN pasimatymai suteikiami jų prašomomis dienomis.

Atsakovas Marijampolės PN pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Atsiliepime nurodo iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas O. B. kildina iš Marijampolės PN administracijos neteisėtų veiksmų nesuteikiant jam ilgalaikių pasimatymų su artimaisiais.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atmetė nenustatęs Marijampolės PN neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimu ir teigia, kad teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas 2014 m. gegužės–liepos mėnesiais prašė ilgalaikio pasimatymo, taip pat pasimatymai pareiškėjui suteikiami ne jo prašomu laiku.

Neteisėtumo Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 94 straipsnis. Nuteistiesiems leidžiami trumpalaikiai – iki keturių valandų ir ilgalaikiai – iki dviejų parų pasimatymai. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato šio Kodekso 73, 74, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai. Remiantis Bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, teisė į pasimatymus yra suteikiama paprastosios bei lengvosios grupių nuteistiesiems (BVK 73 ir 74 straipsniai).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas Marijampolės PN bausmę ginčui aktualiu laikotarpiu atliko paprastojoje grupėje, todėl remiantis BVK 73 straipsnio nuostatomis, pareiškėjui priklausė per tris mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, jog minėtos teisės realizavimas yra siejamas su asmens, kurio laisvė suvaržyta, valios išraiška.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui 2014 m. balandžio 15 d. ir 2014 m. balandžio 30 d. buvo suteikti 2 trumpalaikiai pasimatymai, 2014 m. gegužės 8 d. pakeistas į vieną telefoninį skambutį, 2015 m. vasario 18 d. trumpalaikis pasimatymas pakeistas į vieną telefoninį skambutį ir 2015 m. vasario 19 d. ilgalaikis pasimatymas pakeistas į 2 telefoninius skambučius (b. l. 15–16). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. liepos mėn. su raštišku prašymu kreipėsi į Marijampolės PN būrio viršininką K. P. dėl ilgalaikio pasimatymo su tėvu 2014 m. rugpjūčio 15–16 dienomis, tačiau pasimatymas jam nebuvo suteiktas (b. l. 21). Ši aplinkybė faktiškai paneigia atsakovo atsiliepime į skundą nurodytus teiginius, kad pareiškėjas 2014 m. liepos mėn. nesikreipė su prašymu suteikti jam ilgalaikį pasimatymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių nebuvo patenkintas pareiškėjo 2014 m. liepos mėn. prašymas suteikti jam ilgalaikį pasimatymą 2014 m. rugpjūčio 15–16 dienomis, tačiau atsakovo atsisakymas skirti ilgalaikį pasimatymą neapribojo pareiškėjo teisės kreiptis su tokiu prašymu vėliau, kadangi pagal BVK nuostatas, ilgalaikis pasimatymas gali būti suteikiamas vienas per tris mėnesius. Šiuo atveju netgi ir konstatavus Marijampolės PN neteisėtus veiksmus nesuteikiant pareiškėjui ilgalaikio pasimatymo 2014 m. rugpjūčio 15–16 dienomis, nėra jokio pagrindo teigti, kad dėl to jam buvo padaryta neturtinė žala.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nenustatyta, kad Marijampolės PN atliko neteisėtus veiksmus CK 6.250 ir 6.271 straipsnių prasme, taip pat nenustačius neturtinės žalos padarymo fakto, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Kadangi kiti argumentai, dėl kurių pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nėra nurodyti, kitų teismo nustatytų faktinių aplinkybių pareiškėjas apeliaciniam skunde neginčija, dėl to apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Laimė Baltrūnaitė

                                                                      Stasys Gagys

                                                                      Romanas Klišauskas