Baudžiamoji byla Nr.1-3087-873/2013
Teisminio proceso Nr.1-12-1-01058-2013-5
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.1.
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė,
sekretoriaujant Joanai Krivaitei,
dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. Š.,
kaltinamajam V. M.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2010 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.,
n u s t a t ė :
V. M. 2013 m. kovo 30 d., apie 02.30 val., viešoje vietoje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia be jokios pagrįstos priežasties sudavė M. Š. rankomis, kojomis ir nenustatytu daiktu ne mažiau 5 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas M. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda pakaušio viršutinėje kairėje pusėje, muštine žaizda smakro kairėje pusėje su poodine kraujosruva bei minkštųjų audinių patinimu, apatinių dantų kairėje pusėje vainiko lūžimu ir poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, dešinio peties srityje bei nugaros dešinėje pusėje, tuo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino. Duodamas parodymus paaiškino, kad jis buvo namuose, atvažiavo nukentėjusysis su A. Z., siūlė V. M. tėvui išgerti. Nepagarbiai su juo elgėsi. V. M. paprašė visus išeiti. Visi įsėdo į automobilį, kažkur važinėjosi, visą laiką nukentėjusysis nepagarbiai, įžūliai kalbėjo, siūlė amfetaminą. V. M. kantrybė trūko, gavosi, kad sumušė nukentėjusįjį, Tai buvo girtas konfliktas. Prie V. M. namų vyko statybos, jis susirado prie krūmų pagalį, su juo davė nukentėjusiajam per galvą, po to pagalį išmetė. Sudavė su pagaliu gal 2 kartus. Dar buvo R. Su nukentėjusiuoju buvo anksčiau kažkur susitikę per bendrus pažįstamus, jie atėjo išgerti brendžio, buvo neblaivūs. V. M. prieš tai buvo blaivus, po to išgėrė. Išėję jie sėdo į A. mašiną, priėjo R., jie įsėdo gerti brendžio. Važinėjo gana ilgai per kiemus Antakalnyje, sustojo vėl jo kieme. V. M. sėdėjo priekyje, nukentėjusysis – gale, vairavo, atrodo, A., V. M. buvo paprašęs pavažiuoti per savo kiemą. Nukentėjusysis siūlė važiuoti į miestą, V. M. sakė, kad nenori prarasti teisių. Viskas pasibaigė konfliktu. Nukentėjusysis pasakė „pašniojam amfos“, sunervino V. M., jis davė per galvą. Nukentėjusysis perlipo į priekį, V. M. priėjo prie mašinos, atidarė duris, jis dar kažką negero pasakė, V. M. sudavė kumščiu į galvą. Po to nukentėjusysis išlipo iš mašinos, tada V. M. porą kartų davė per galvą, pirma kumščiu. Tada jis nukrito, pradėjo keltis, kažką rėkė. V. M. rado pagalį ir porą kartų davė per nugarą, per galvą. Mušė rankomis per nugarą, viršutinę galvos dalį, lyg nespardė, neatsimena. Kodėl sudavė, nežino. Buvo išgėręs, sutinka, kad taip negalima elgtis. Tada buvo A., R. pamatė, kad muštynės, dingo. Vėliau jie įsėdo į mašiną, išvažiavo, nukentėjusysis liko. Išvažiavo kartu su A. ir R.
Nukentėjusysis M. Š. paaiškino, kad kovo 29 d. buvo jo gimtadienis, šventė Žvėryne su draugais. Paskambino A., pasakė, kad nori pasveikinti, pasiūlė susitikti. Jis atvažiavo su bendru draugu A., pasiūlė išgerti. Nuvažiavo į naktinę parduotuvę, M. Š. nupirko brendžio. A. nuvežė iki draugo namų, jam paskambino, išlipo su buteliu, dviese, A. ir V. M., nuėjo į namus. M. Š. sėdėjo mašinoje, laukė, galvojo, kaip jį čia jį paliko, tada užėjo į namus. Butelis jau buvo atidarytas, V. M. su A. gėrė, taip pat gėrė ir tėvas. V. M. apsirengė, jie išėjo iš tų namų, jokio konflikto nebuvo. A. pasiūlė važiuoti pas draugą. Vairavo V. M., nors buvo išgėręs. Važiavo kiemais, pasiskambino, bet neišėjo susitikti, apsisukę grįžo prie V. M. namų. M. Š. persėdo į priekį, A. išėjo į lauką parūkyti, R. sėdėjo gale. Niekas narkotikų nesiūlė, V. M. nepatiko, kad M. Š. atsisėdo priekyje. V. M. pabeldė į langą, M. Š. atidarė duris, V. M. smogė į galvą. M. Š. jautė, kad tai buvo metalinis daiktas, bandė atstumti, paslydo ant sniego, nukrito. V. M. daužė jam šonus kojomis, nes šonai buvo mėlyni. R. sakė, kad užtenka, nebemuštų jo, M. Š. taip pat prašė baigti. A. atsisėdo vairuoti, V. M. – šalia, R. į galą, ir jie išvažiavo. M. Š. nuėjo prie „Iki“ parduotuvės, iškvietė policiją, atvažiavo greitoji. M. Š. sėdėjo mašinoje priekyje, keleivio pusėje. Buvo daug smūgių, kruša. V. M. atidarė duris ir trenkė, jis automobilyje M. Š. pradėjo daužyti į galvą, veidą. Pora smūgių tokių, kad net dantis buvo nulaužtas. A. vairuotojo vietoje nebuvo, jis rūkė. M. Š. rietėsi, stengėsi išlipti iš mašinos. Ten buvo ne pagalys, o metalinė armatūra. Policija ieškojo, bet nerado. Smūgių buvo ne mažiau 5, daugiausia į veidą, akis; žandas, galva buvo pilni mėlynių, prakirsta kairėje pusėje. M. Š. buvo išgėręs simboliškai, kadangi buvo jo gimtadienis. M. Š. suprato, kad V. M. nepatiko, jog jis ne iš to rajono, ne vietinis, parodė nepagarbą, atsisėdo priekyje. Buvo A. ir R., daugiau gatvėje nieko nebuvo.
Protokolo-pareiškimo duomenimis, M. Š. 2013 m. kovo 30 d. kreipėsi dėl to, kad apie 02.30 val., (duomenys neskelbtini), draugo pažįstamas be jokios priežasties panaudojo fizinį smurtą, kuris pasireiškė smūgių sudavimu metaliniu daiktu per galvą ir įvairias kūno vietas, smūgių sudavimu kojomis į įvairias vietas ( b. l. 2).
Bendrosios pagalbos informacijos registravimo centro duomenimis, pranešėjas kreipėsi dėl to, kad sumušė prie namų (duomenys neskelbtini) buvo trise, vieną pažįsta. Mušė pažįstamo draugas, pasišalino su „Ford Mondeo“ raudonos spalvos. Pranešimas registruotas 2013-03-30, 02.44 val. ( b. l. 5).
Apžiūros 2013-03-30 protokolo duomenimis, nustatyta įvykio vieta – ties (duomenys neskelbtini) ( b. l. 6).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G1033/13(01) duomenimis, M. Š. padaryta muštinės žaizdos pakaušio viršutinėje dalyje kairėje pusėje, smakro kairėje pusėje su poodine kraujosruva bei minkštųjų audinių platinimu, apatinio danties kairėje pusėje vainiko lūžimas, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinio peties srityje, nugaros dešinėje pusėje, paveikus kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2013-03-30. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ( užduotyje nurodyta, kad 2013-03-30, apie 02.30 val., panaudotas fizinis smurtas, kurio metu metaliniu daiktu suduoti smūgiai per galvą į įvairias kūno vietas, suduoti smūgiai kojomis į įvairias kūno vietas). Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl penkių trauminių poveikių. Nustatyti kūno sužalojimai nebūdingi griuvimui, nebūdingi savęs žalojimui. Sužalojimų vietose nėra požymių, kuriais remiantis galima būtų nustatyti konkretų žalojusį daiktą ar įrankį (b. l. 11-12).
Teismas, vertindamas bylos nagrinėjimo metu surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad V. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta.
Kaltinamasis neneigė sudavęs smūgių nukentėjusiajam, tikslaus smūgių skaičiaus nurodyti negalėjo, nurodė, kad sudavė kumščiu, porą kartų – pagaliu, ar spardė, neatsimena.
Nukentėjusysis parodė, kad smūgių buvo ne mažiau penkių, daugiausia į veidą, akis, - žandas, galva buvo pilni mėlynių, prakirsta kairėje pusėje. Buvo daug smūgių, kruša. V. M. atidarė duris ir trenkė, jis automobilyje M. Š. pradėjo daužyti į galvą, veidą. Pora smūgių tokių, kad net dantis buvo nulaužtas. M. Š. jautė, kad tai buvo metalinis daiktas. M. Š. rietėsi, stengėsi išlipti iš mašinos. M. Š. bandė atstumti, paslydo ant sniego, nukrito. V. M. daužė jam šonus kojomis, nes šonai buvo mėlyni.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G1033/13(01) duomenimis, sužalojimai galėjo būti padaryti penkiais trauminiais poveikiais, sužalojimų vietose nėra požymių, kuriais remiantis galima būtų nustatyti konkretų žalojusį daiktą ar įrankį.
Daiktas, kuriuo padaryti sužalojimai, ikiteisminio tyrimo metu nesurastas ( apžiūros protokolo duomenys).
Teismas vertina, kad šiais tarpusavyje sutampančiais duomenimis įrodyta, jog kaltinamasis, nukentėjusiajam M. Š. rankomis, kojomis ir nenustatytu daiktu sudavė ne mažiau 5 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis parodė, kad jis sudavė nukentėjusiajam dėl to, kad šis nepagarbiai su juo elgėsi, siūlė pavartoti amfetamino.
Nukentėjusysis parodė, kad, jo nuomone, V. M. nepatiko, jog jis ne iš to rajono, ne vietinis, parodė nepagarbą, atsisėdo automobilio priekyje.
Teismas vertindamas kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus, atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad kaltinamasis, jo paties parodymais, veikos padarymo metu išgėręs, kaip jis teigė – tai buvo girtas konfliktas. Teismas daro išvadą, jog kaltinamojo suvokimą, jo gebėjimą atsiminti aplinkybes galėjo įtakoti alkoholis, todėl vertina jo parodymus kaip subjektyvų situacijos suvokimą. Taip pat teismas daro išvadą, kad, nors nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymai dėl kaltinamojo veiksmų priežasties iš dalies skiriasi, dėl esminės aplinkybės, inkriminuotos kaltinamajam, t. y., kad smūgiai buvo suduoti be pagrįstos priežasties, parodymai sutampa, ginčo, jog kaltinamasis veikė neadekvačiai, agresyviai, be tarpusavio santykių priežasties, byloje nėra.
Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje veikimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Laikoma, kad veikimas padarytas viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms. Vienas iš alternatyvių BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo – būdų yra įžūlus elgesys. Įžūlus elgesys – tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad viešoje vietoje, namo kieme, į kurį galėjo išeiti gyventojai, be nukentėjusiojo ir kaltinamojo ten esant ir kitiems asmenims, kaltinamasis elgėsi įžūliai: nors vietoje buvęs vienas iš asmenų prašė kaltinamojo nutraukti savo veiksmus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė nukentėjusiajam M. Š. rankomis, kojomis ir nenustatytu daiktu smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. V. M. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.
Nukentėjusysis M. Š. byloje pareiškė civilinį ieškinį- 400 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 9000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ( b. l. 15).
Dėl turtinės žalos nukentėjusysis paaiškino, jog patyrė išlaidas gydymui, pateikė patvirtinančius dokumentus. 2013-05-02 sąskaitos faktūros serija DAO Nr. 0451 duomenimis, M. Š. už gydymą sumokėjo 400 Lt ( b. l. 14). Kaltinamasis ieškinio nepripažino, nurodė, kad jam atlyginti neturi pinigų. Nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytas apatinių dantų kairėje pusėje vainiko lūžimas, dėl gydymo nukentėjusysis patyrė išlaidų, ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas, tenkintinas.
Civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos nukentėjusysis nurodė, kad veikos metu kaltinamasis jam išdaužė dantį, jam buvo praskelta galva, padarytas veido sužalojimas. Iki šiol yra randas ant veido. Dėl patirtų sužalojimų jis patyrė didelį stresą, gėrė raminančiuosius vaistus.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis paaiškino, kad ateityje jis norės išsigydyti randus, nes kas dieną, žiūrėdamas į veidrodį, prisimena, kas įvyko. M. Š. gydėsi namų sąlygomis jam skauda galvą, viena pusė – kaip užšaldyta. Dėl įvykio labai pergyveno tėvai. M. Š. sužalojimas buvo padarytas per jo gimtadienį, jis važinėjo po ligonines, kitą dieną buvo Velykos, o jis sėdo prie stalo su siūlėmis, ištinusiu veidu.
Kaltinamasis ieškinio nepripažino, nurodė, kad jam atlyginti neturi pinigų.
Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė: ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius.
Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. Kitas reikšmingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – žalą padariusio asmens kaltė, veikos pobūdis, jos pavojingumo laipsnis. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat vadovaujamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.
Teismas vertina, kad nukentėjusiojo paaiškinimais, specialisto išvada byloje yra įrodyta, kad dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo M. Š. buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškusi fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais. Neturtinė žala šioje byloje padaryta V. M. tyčiniais smurtiniais veiksmais, kurie atitinka nesunkaus nusikaltimo požymius, tiek V. M., tiek M. Š. – jauno amžiaus, darbingi asmenys. Nusikalstama veika padaryta ir turtinė žala, jos dydis nėra žymus.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime byloje Nr. 33/3 suformuluota nuostata, kad vienas iš veiksnių, turinčių lemiamą reikšmę užtikrinant bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, yra tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, taip pat tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose. Jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant.
Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo analogiškose bylose.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170/2013 atmestas nuteistojo kasacinis skundas. Šioje byloje G. L. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., iš jo priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti (nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje atmestas nuteistojo skundas. Šioje byloje V. S. pripažintas kaltu pagal BK 286 str., 187 str. 1 d., nukentėjusiajai M. R. (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas) priteista 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-680/2012 atmestas nuteistojo kasacinis skundas. Šioje byloje V. K. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d. (nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), nukentėjusiajam priteista 2700 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 gruodžio 13 d. nutartimi atmestas nukentėjusiojo kasacinis skundas. Šioje byloje A. P. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., iš jo priteista 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti ( nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-378/2011 atmestas nuteistojo kasacinis skundas. Šioje byloje P. J. nuteistas pagal BK 281 str. 1 d., nukentėjusiajai A. M. priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-144/2010 atmestas nuteistojo kasacinis skundas. Šioje byloje M. J. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., nukentėjusiajam (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas) priteista 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos, atlygintinos M. Š., dydį, atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį – yra moksleivis, taip pat į aplinkybę, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas. Įvertinęs bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad M. Š. ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, atlygintina 2000 Lt neturtinės žalos.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 262,46 Lt ieškinį ( b. l. 20-23). Iš 2013 m. gegužės 31 d. nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus matyti, kad V. M. Valstybinei ligonių kasai pervedė 262,46 Lt ( b. l.27). Vilniaus teritorinė ligonių kasa informavo, kad žalą dėl M. Š. gydymo V. M. atlygino, Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisako ieškinio ( b. l. 72). Byla dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio nutrauktina.
V. M. esmines kaltinimo aplinkybes pripažino, todėl teismas jo prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tarpusavyje sutampančiais kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, V. M. veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kaltinamojo parodymais – alkoholis turėjo įtakos veikos padarymui. V. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika - nesunkus nusikaltimas. V. M. teistas (b. l. 51-54), administracine tvarka baustas vieną kartą, 2010 metais, (b. l. 44), nėra registruotas Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje, 2011-09-15 buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. apžiūros kabinetą; išvada: lengvas girtumo laipsnis (b. l. 47), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 46, 48).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad V. M. yra jauno amžiaus, neigiamai įvertino savo poelgį. Šią aplinkybę teismas vertina mažinančia kaltinamojo pavojingumą. Bylos duomenimis, sužalojimai nukentėjusiajam padaryti panaudojant įrankį, tai teismas vertina aplinkybe, didinančia veikos pavojingumą. V. M. buvo teistas 2010 metais, būdamas nepilnamečiu, teistumas, vadovaujantis BK 97 str. 4 d., yra išnykęs. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai V. M. gali būti pasiekti skiriant laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojimus, galinčius teigiamai paveikti jo elgesį.
V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 38-39), paliktina.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., skirti bausmę - laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; visu laisvės apribojimo laikotarpiu mokytis arba pradėti dirbti, užsiregistruoti darbo biržoje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, V. M. palikti.
M. Š. ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti, dėl neturtinės žalos – tenkinti iš dalies, priteisti iš V. M. 400 Lt M. Š. turtinei žalai atlyginti, 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Bylą dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Nijolė Žimkienė