Civilinė byla Nr. 2S-289-109/2010

                                                 Pirmosios instancijos teismo teisėja Ričardas Juodis

Procesinio sprendimo kategorija 106.8.1; 122.3

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. D. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo H. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

            Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas H. D. 2009 m. spalio 30 d. kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti, pripažinti ir atkurti jo nuolatinę gyvenamąją vietą ir registraciją Lietuvos Respublikoje Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sudervės seniūnijoje, Sudervės kaime. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo 1985 metais neteisėtai nuteistas laisvės atėmimu, neteisėtai išregistruotas iš gyvenamosios vietos, todėl iki dabar jis neteisėtai netekęs registracijos, buto, turto, darbo, stažo ir nuolatinės gyvenamosios vietos (b. l. 3).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi (b. l. 12-13) pareiškėjo pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas iš pareiškėjo prie pareiškimo pridėtų dokumentų nustatė, kad duomenys apie buvusią jo gyvenamosios vietos registraciją Sudervės kaime iki jo nuteisimo laisvės atėmimo bausme yra, jokių duomenų apie jo vėlesnę registraciją Sudervės kaime jis neturėjo, ten negyveno, kadangi iš jos išregistruotas teisėtai (prejudicinis faktas 2004 m. birželio 15 d. Vilniaus apygardos teismo sprendime). Pareiškėjas nenurodė, kokias teisines pasekmes jo prašomas faktas jam sukels, tokių teisinių pasekmių nenustatė ir teismas, tokiu būdu teismas vertino, kad faktas dėl gyvenamosios vietos ir registracijos šiuo atveju negali būti nustatytas, kadangi jis nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių.

Atskiruoju skundu pareiškėjas H. D. (b. l.18) prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-11-05 nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl pareiškimo priėmimo iš naujo. Apeliantas nurodo, kad neturėdamas nuolatinės gyvenamosios vietos jis negali pasinaudoti LR BVK 157 str. 3 d. 3 p. dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Todėl apylinkės teismo nutartis yra neteisėta, nes pareiškime nurodyto juridinio fakto nustatymas, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, sukeltų pareiškėjui teisines pasekmes.

Atskirasis skundas atmestinas.

Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis  yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir  padarytomis išvadomis.

Teismo nutartis priimta atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 56 „Dėl  teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje” paskelbtus išaiškinimus (1.1, 1.2, 1.3 punktai), todėl  pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (subjektinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, - bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas H. D. Vilniaus miškų urėdijos Sudervės girininkijos tarnybiniame bute, esančiame Vilniaus g. 33, Sudervės kaime, buvo registruotas nuo 1977 m. gegužės 19 d. iki 1980 m. (2008-09-16 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sudervės seniūnijos raštas Nr. 4-2.2-362 b. l. 6). 1985 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pareiškėjui buvo paskirta vienerių metų pataisos darbų ne pagal gyvenamąją vietą bausmė, išskaičiuojant 15 proc. darbo užmokesčio į valstybės pajamas. 1985 m. spalio 15 d. nutartimi bausmė pakeista laisvės atėmimo bausme tam pačiam laikui. 1987 m. vasario 26 d. nutartimi buvo konstatuota, kad ieškovui neteisėtai į bausmės laiką nebuvo įskaitytas buvimo stacionarinėje teismo psichiatrinėje ekspertizėje laikas. Apelianto nurodyti argumentai dėl jo nepagrįsto ir neteisėto nuteisimo ir ryšium su tuo neteisėtu jo išregistravimu iš gyvenamosios vietos yra paneigti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2⁵¹-597/2004 (b. l. 7-9).

CPK 444 straipsnis numato atvejus, kai teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Vienas tokių atvejų yra bylos dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Šiuo atveju pareiškėjas gali pasinaudoti kita – gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka.

Dėl virš nurodytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, vadovaudamasis civilinio proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis pareiškimų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą, bei atsižvelgdamas į tai, faktas dėl pareiškėjo išregistravimo iš jo gyvenamosios vietos yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris nėra nuginčytas ar negaliojantis, tinkamai taikė ir išaiškino procesines ir materialines teisės normas, ir padarė teisingą išvadą, kad prašomas nustatyti faktas pareiškėjui nesukurtų jokių teisinių pasekmių, todėl pareiškėjo prašymas yra teisme nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies, 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a  :

            atskirąjį skundą atmesti.

            Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                           Birutė Bobrel

Kolegijos teisėjai                                                                                                             Aušra Baubienė

                                                                                                                     Raimondas Buzelis