Civilinė byla Nr. 2A-1373-343/2013

(Proceso Nr. 2-05-3-05229-2012-3)

Procesinio sprendimo kategorijos: 36.2; 63.2; 121.21

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Ramūno Mitkaus ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo S. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1172-584/2013 pagal ieškovės „Swedbank“, AB ieškinį atsakovams S. J. ir uždarajai akcinei bendrovei „Vežėjas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškiniu (b.l. 3-6) ieškovė prašė priteisti jai solidariai iš atsakovų 7 232,47 Lt skolos, sutartines palūkanas už negrąžintą 4 739,52 Lt kreditą skaičiuojant nuo 2012-04-05 iki visiško kredito grąžinimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas nurodydama, kad 2006 m. spalio 3 d. ieškovė ir atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Vežėjas“ sudarė overdrafto sutartį, kurios sąlygos buvo pakeistos 2007 m. spalio 3 d., pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 25 000 Lt kreditas. Kredito gavėjos įsipareigojimų tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas atsakovo S. J. laidavimu pagal 2006 m. spalio 3 d. laidavimo sutartį. Pagal laidavimo sutartį atsakovas S. J. įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu, jei kredito gavėja tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį. Laiduotojo įsipareigojimai pagal laidavimo sutartį galioja iki visiško prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo. Kredito gavėja savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, nustatytu laiku suteikto kredito negrąžino bei neatliko kitų privalomų mokėjimų, todėl ieškovė kreipėsi į atsakovus su pasiūlymu taikiai spręsti susidariusią situaciją, bet atsakovai sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir per papildomai jiems suteiktą terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 21 d. sprendimu (b.l. 115-119) ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 7 232,47 Lt skolos, sutartines kintamas metines palūkanas, kurios skaičiuojamos imant palūkanų keitimo dieną REUTERS informacinėje sistemoje Lietuvos banko paskelbtų 6 mėnesių VILIBOR palūkanų normą ir pridedant 3,00 procentų metinių palūkanų dydžio „Swedbank“, AB skolinimosi rizikos ir pelno maržą, ir kurios kiekvienų metų balandžio 3 d. ir spalio 3 d. keičiamos 6 mėnesiams į priekį, imant palūkanų keitimo dieną REUTERS informacinėje sistemoje Lietuvos banko paskelbtų 6 mėnesių VILIBOR palūkanų normą ir pridedant 3,00 procentų metų palūkanų dydžio „Swedbank“, AB skolinimosi rizikos ir pelno maržą, už negrąžintą 4 739,52 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2012-04-19 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7 232,47 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, po 108,50 Lt žyminio mokesčio iš kiekvieno iš atsakovų ir likusią ieškinio dalį atmetė. Iš atsakovų valstybei priteista po 14,52 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė atsakovų neatsiskaitymo faktą, kadangi detaliame skolos paskaičiavime nenurodyta, jog skola sumokėta. Teismo manymu, tai patvirtina ir ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovės sąskaitoje atliktas įrašas yra tik programinis (techninis), siekiant apriboti atsakovės galimybę naudotis kreditu. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl atsakovo S. J. pateiktą vienintelį atsakovės banko sąskaitos išrašą teismas vertino kritiškai. Teismas pažymėjo, kad atsakovai nepateikė jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių skolos ieškovei sumokėjimo faktą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad overdrafto sutartyje ieškovė ir atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Vežėjas“ susitarė, jog atsakovei nevykdant sutarties ši nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško skolos ieškovei grąžinimo įsipareigoja mokėti sutarties 2.1. punkte numatytas palūkanas, ieškinį dalyje dėl šių palūkanų priteisimo tenkino iš dalies, nurodydamas, kad sutarties 2.1. punkte numatyto dydžio palūkanos priteistinos nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki visiško kredito grąžinimo, taip pat priteisė ir procesines 6 procentų dydžio metines palūkanas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 126-127) atsakovas S. J. kaip nepagrįstą prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimą dalyje dėl solidarios atsakomybės taikymo skolininko S. J. atžvilgiu ir priteistų sumų. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vežėjas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB, 2009 m. kovo 27 d. išrašas patvirtina, kad skola pagal pagrindinę overdrafto sutartį Nr. 06-07-4642-OJ yra padengta ir įsipareigojimai pagal šią sutartį yra pilnai įvykdyti, todėl ir atsakovo kaip laiduotojo prievolės ieškovei pagal laidavimo sutartis yra pasibaigusios.
2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo pateiktą banko sąskaitos išrašą, jo paaiškinimus, o spręsdamas apie susidariusį įsiskolinimą rėmėsi tik ieškovės pateiktomis skolos ir delspinigių paskaičiavimo lentelėmis bei ieškovės atstovo paaiškinimais apie vidines banko taisykles. Ieškovė nepateikė jokių vidinių „Swedbank“, AB taisyklių, patvirtintų vadovų parašais, ar techninių reglamentų, pagal kuriuos neatsiskaičius už paskolas ar suteiktus kreditus yra daromi vidiniai užskaitymai ir t. t.
3. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo argumentus, jog esant neigiamam sąskaitos likučiui jokios piniginės operacijos, išskyrus skolos dengimą, negalėjo būti vykdomos, kadangi nesant sąskaitoje pinigų iš jos išimti daugiau pinigų nėra įmanoma, dėl ko priešingi ieškovės atstovo teiginiai yra neįrodyti ir neatitinka tikrovės.
4. Teismas nesiaiškino, kada overdrafto sutartis baigėsi ir turėjo baigtis iš tikrųjų, kadangi ieškovė atsakovą apie tariamą įsiskolinimą informavo tik 2012 m. kovo 31 d. raštu, nors teismo posėdžio metu ieškovės atstovas informavo, kad sutartis buvo nutraukta 2012 m. balandžio 5 d., kas prieštarauja ieškovės teiginiui, jog sutartis buvo nutraukta 2009 m. kovo 27 d. ją padengiant iš kitos banko sąskaitos bei pačioje sutartyje numatytam kredito grąžinimo terminui (2008 m. spalio 3 d.).
5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nuo 2008 metų priskaičiavo įvairius delspinigius, palūkanas ir mokesčius, kai pati skola buvo tik 4 739,52 Lt. Atsakovui kaip laiduotojui buvo atimta teisė grąžinti pagrindinio skolininko tariamo įsiskolinimo pagrindinę skolą ir teismo sprendimu nepagrįstai papildomai priteista dar 2 494,95 Lt, nors atsakovo prievolė yra išnykusi nuo 2009 m. kovo 27 d.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 145-147) ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikimas su apeliaciniu skundu yra grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantas remiantis su ieškove sudaryta laidavimo sutartimi įsipareigojo atsakyti ieškovei visu savo turtu, jei kredito gavėja tinkamai nevykdytų bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį. Laiduotojas atsako bankui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėja, t. y. kredito gavėjai pažeidus kredito sutarties įsipareigojimus apeliantas yra solidariai atsakingas už kredito grąžinimą, už palūkanų bei netesybų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą bei kitų kredito sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimą. Apelianto kaip laiduotojo įsipareigojimai pagal laidavimo sutarties nuostatas galioja iki visiško prievolių ieškovei pagal kredito sutartį įvykdymo. Šalims susitarus pakeisti prievolės pabaigos terminą, CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos terminas netaikomas, o prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios iki tol, kol bus grąžinta visa paskola.
2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad visa kredito suma pagal overdrafto sutartį yra padengta 2009 m. kovo 27 d., o sutartis Nr. 06-074642-OJ yra pilnai įvykdyta. 2009 m. kovo 27 d. nei į atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vežėjas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nei į jokią kitą atsakovės sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB, nebuvo pervesta nei 4 739,52 Lt, nei panaši suma, taip pat minėtą dieną nuo atsakovės sąskaitos nebuvo nurašytos jokios sumos, kurios galėtų būti panaudotos mažinti atsakovės įsiskolinimą ieškovei. 2009 m. kovo 27 d. įrašas, esantis atsakovės sąskaitoje, yra būtinas programinis pakeitimas, atliekamas paskolos gavėjos sutarties Nr. 06-074642-OJ nutraukimo atveju tam, kad paskolos gavėjai būtų apribota galimybė naudotis neigiamu sąskaitos likučiu (kredito limitu) ir nebūtų galimybės nurašinėti lėšas nuo minėtos sąskaitos. Nurodyto įrašo pagrindu lėšos nebuvo nei įskaitytos, nei nurašytos. Minėtas įrašas reiškia, kad banko programa apskaitė atsakovės įsiskolinimą virtualiose paskolinėse sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir 09-02 5835-KK, ir pašalino galimybę nurašinėti lėšas nuo limito sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Tai yra tik techninis įrašas sąskaitoje, panaikinantis galimybę nurašinėti lėšas nuo sąskaitos. Nurodyti veiksmai (įrašai) yra atliekami kiekvieną kartą ieškovės klientų sąskaitose, kurie yra sudarę overdrafto sutartį ir turi kredito limitą sąskaitoje bei su kuriais overdrafto sutartis yra nutraukta.

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Vežėjas“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaudamasi CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias prievolių tinkamo neįvykdymo teisines pasekmes, laiduotojo atsakomybę, procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, pažeidus procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, o taip pat pažeidus materialinės teisės normas, reglamentuojančias prievolių užtikrinimą laidavimu.

Dėl procesinių teisės normų pažeidimo.

Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo S. J. pateiktas 2012-04-02 išrašas iš UAB „Vežėjas“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) neįrodo atsakovo argumentų, jog skola pagal pagrindinę overdrafto sutartį Nr. 06-07-4642-OJ buvo sumokėta. Atsakovas teigia, jog teismas, priteisdamas iš atsakovų skolą, nepagrįstai rėmėsi vien ieškovės argumentais bei įrodymais apie nesumokėtos skolos dydį, priskaičiuotas palūkanas bei delspinigius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto skundo argumentais, kadangi pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatavo, jog pateiktas banko sąskaitos išrašas nėra pakankamas įrodymas išvadai, jog UAB „Vežėjas“ 2009 03 27 sumokėjo ieškovei visą likusią 4 739,52 Lt skolos dalį, padaryti. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu UAB „Vežėjas“ būtų pilnai atsiskaitęs su banku, tokios aplinkybės turėtų atsispindėti įmonės buhalterinėje apskaitoje bei kituose įmonės finansiniuose dokumentuose. Nagrinėjamu atveju atsakovai į bylą nepateikė jokių patikimų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas aplinkybes, kad pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina tik tai, jog 2009 m. kovo 27 d. įrašas, esantis atsakovės sąskaitoje, yra būtinas programinis pakeitimas, atliekamas paskolos gavėjos sutarties Nr. 06-074642-OJ nutraukimo atveju tam, kad paskolos gavėjai būtų apribota galimybė naudotis neigiamu sąskaitos likučiu (kredito limitu) ir nebūtų galimybės nurašinėti lėšas nuo minėtos sąskaitos. Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 02 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 02 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė 2012 03 21 pranešimais „Dėl skolos „Swedbank, AB“ informavo atsakovus apie tai, kad jų įsiskolinimas bankui yra 7 215,23 Lt (b. l. 17-18). Kaip matyti, atsakovai, gavę šiuos pranešimus, jokių atsikirtimų bankui nereiškė, savo argumentų dėl neva sumokėtos skolos nepateikė. Tokios aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog atsakovai žinojo, kad nėra pilnai atsiskaitę su banku, priešingu atveju, atsakovai nebūtų sutikę su tokiomis banko pretenzijomis ir būtų jas ginčiję. Taigi, nesant teismui pateiktų įrodymų apie skolos bankui sumokėjimą, atsakovo S. J. pateiktas vien sąskaitos išrašas nepatvirtina, jog atsakovai tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus bankui. Pažymėtina, kad CPK 178 str. numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi, teisėjų kolegija nekonstatuoja įrodinėjimo taisyklių ir įrodymų vertinimo pažeidimo pirmosios instancijos teismo sprendime bei daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog įsipareigojimai pagal tarp šalių pasirašytą sutartį buvo įvykdyti.

Dėl materialinių teisės normų pažeidimo.

Apeliantas skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti ieškovei iš atsakovų delspinigius bei palūkanas, paskaičiuotas nuo negrąžintos skolos dalies. Pažymėtina, jog

tiek netesybų (CK 6.71-6.75 str.), tiek kompensuojamųjų palūkanų (CK 6.261 str., 6.210 str.) tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Tokias įstatyme numatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Nagrinėjamu atveju bylos šalys prievolės atsiskaityti neįvykdymo padarinius numatė sutartyje. Iš šalių sudarytos Overdrafto sutarties Nr. 06-074642-OJ 2.1 punkto matyti, jog šalys susitarė metinę palūkanų normą skaičiuoti pagal šiame punkte nustatytą tvarką, 7.2 punktas numatė ieškovės teisę skaičiuoti 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimas praleistas, o sutarties 5.5 punktas numatė kredito gavėjo pareigą sumokėti ieškovei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo viso kredito gavėjo įsiskolinimo nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško skolos grąžinimo. Sutartyje numatytos netesybos laikomos iš anksto kreditoriaus numatytais nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovams sutartyje nustatytu terminu nesumokėjus visos skolos dalies, ieškovė turi teisę į sutartines netesybas (CK 6.71 str. 1 d., 6.256 str. 2 d.) bei sutartines palūkanas (CK 6.210 str., 6.261 str.). Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovui neginčijant netesybų bei priskaičiuotų palūkanų dydžio, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jų vertinti netesybų ir palūkanų mažinimą reglamentuojančių teisės normų pagrindu (CK 6.73 str.; 6.258 str.). Byloje nustačius, jog atsakovai tinkamai nevykdė savo sutartinių prievolių pagal Overdrafto sutartį Nr. 06-074642-OJ ir Laidavimo sutartį Nr. 06-074642-OJ-LA1, laikytina, jog ieškovė turėjo pagrindą priskaičiuoti atsakovams sutartines palūkanas bei netesybas ir reikalauti jas priteisti teismine tvarka.

Teisėjų kolegija nevertina kitų apelianto apeliacinio skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų, nes jie neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Pirmiau nurodytų aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai pripažinti ginčijamą sprendimą pagrįstu, teisėtu, todėl apeliacinis skundas remiantis pirmiau nurodytais motyvais ir argumentais atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                  Žibutė Budžienė

                                                                                                                Ramūnas Mitkus

Rūta Palubinskaitė