Civilinė byla Nr. e2A-2174-921/2025

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.1.7.6; 3.3.1.21

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Tomo Romeikos ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas, patikslinęs ieškinį, prašė: 1) išreikalauti iš atsakovo neteisėto valdymo ieškovui nuosavybės teise priklausantį automobilį „Honda CR-V“ (toliau – ir automobilis) natūra (su visomis automobilio dalimis), tokį, koks buvo jo įsigijimo iš MB „Saulužė“ metu (2020 m. kovo 12 d.); 2) paaiškėjus, kad automobilis nėra išsaugotas (t. y. išardytas, be automobilio eksploatacijai būtinų detalių (be variklio, pavarų dėžės, kėbulo detalių ir etc.) – priteisti iš atsakovo 14 773 Eur automobilio vertės kompensaciją, o atsakovui priteisti automobilį (jo liekanas); 3) priteisti ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2019 m. gegužės 6 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo Jungtinių Amerikos Valstijų aukcione nupirkti automobilį, pergabenti į Kauną per 2 mėn. nuo sutarties pasirašymo ir perduoti jį pirkėjui (ieškovui), o ieškovas už automobilį avansu atsakovui sumokėjo 7 000 Eur. 2019 m. vasarą automobilis iš Jungtinių Amerikos Valstijų buvo pristatytas atsakovui, kurį sutvarkęs turėjo perduoti ieškovui. Perkamas automobilis buvo aprūkęs, tačiau automobilis kūrėsi, važiavo. Ieškovas nurodė, kad savo lėšomis pirko bei vežė atsakovui reikalingas automobilio detales, o atsakovo nurodymu, sąskaitas už prekes išrašė UAB „Renatėlė“ vardu. Ieškovas 2020 m. kovo mėn. pastebėjo, kad darbai nevyksta, todėl pareikalavo perduoti jam automobilio dokumentus. Atsakovas nurodė, kad to negali padaryti, nes nėra sumokėjęs automobilio kainos įmonei, per kurią buvo perkamas automobilis Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tuomet ieškovas MB „Saulužė“ sumokėjo 2 500 Eur, taip įsigijo automobilį, gavo automobilio dokumentus, tapo automobilio savininku. Ieškovas 2020 m. birželio mėn. su potencialiais automobilio pirkėjais nuvykęs pas atsakovą, rado išardytą automobilį (išimtas variklis ir kitos automobilio detalės, žibintai, nuimtos apdailos detalės, nuimti priekiniai automobilio ratai, pakeisti galiniai ratai ir kt.). Todėl ieškovas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas. Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, motyvuojant tuo, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai.

3.       Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad 2019 m. gegužės 6 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad ieškovas sutarties sudarymo dieną avansu sumoka atsakovui 7 000 Eur, atsakovas nėra patvirtinęs, kad minėtą pinigų sumą yra gavęs. Atsakovo teigimu, ieškovas melavo ieškinyje teigdamas, kad sumokėjo MB „Saulužė“ 2 500 Eur. Atsakovas nesutiko ir su ieškovo teiginiais, kad ieškovas pirko ir vežė automobilio remontui reikalingas detales. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas nėra mokėjęs už automobilio remonto darbus. Atsakovas nurodė, kad darbai užtruko dėl to, kad ieškovas nemokėjo pinigų nei jam, nei dažytojui. Atliktų darbų ir panaudotų dalių kaina viršija 9 000 Eur, kurios ieškovas nesumokėjo. Kadangi ieškovas atsakovui yra skolingas už automobilio remontą bei dalis, ieškinio reikalavimas išreikalauti automobilį negali būti patenkintas. Atsakovas yra pasiruošęs grąžinti ieškovui automobilį iš karto, kai jis atsiskaitys už atliktus darbus ir panaudotas dalis.

4.       Trečiasis asmuo UAB „Renatėlė“ rašytiniuose paaiškinimuose su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2019 m. birželio 15 d. priėmė remontui ieškovui priklausantį automobilį, atliko automobilio remonto darbus bei pakeitė detales. Kadangi ieškovas už atliktus darbus ir automobilio dalis neatsiskaitė, UAB „Renatėlė“ sustabdė darbų atlikimą ir pasinaudojo jai įstatymo suteikiama teise sulaikyti automobilį kol ieškovas pilnai atsiskaitys už jau atliktus darbus.

5.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patikslinto ieškinio reikalavimas buvo suformuluotas taip: priteisti iš atsakovo 7 000 Eur sumokėto avanso pagal 2019 m. gegužės 6 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį; išreikalauti iš atsakovo ieškovui priklausantį automobilį natūra, tokį, koks jis buvo jo įsigijimo iš MB „Saulužė“ metu (2020 m. kovo 12 d.), o paaiškėjus, kad automobilis nėra išsaugotas – priteisti iš atsakovo 14 773,00 Eur automobilio vertės kompensaciją; taip pat priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

6.       Kauno apygardos teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme įsiteisėjo Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas dėl 7 000 Eur avanso priteisimo.

7.       Ieškovas, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, palaikė ankstesnę poziciją, kad jo pareikštas ieškinys yra vindikacinis ir turėtų būti taikomos šį teisės institutą reglamentuojančios teisės normos. Ieškovas nesutiko su pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovą su atsakovu siejo rangos teisiniai santykiai.

8.       Atsakovas, bylą grąžinus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas automobilio sulaikymo teise nesinaudojo ir nesinaudoja. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas nėra atsiskaitęs už automobilio remonto darbus.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 9 500 Eur vertės kompensaciją, o atsakovui priteisė automobilį (automobilio liekanas); priteisė iš atsakovo ieškovui 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (9 500 Eur) nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kitą ieškinio dalį dėl automobilio išreikalavimo natūra atmetė.

3.       Teismas nustatė, kad bylą nagrinėjant pirmą kartą, Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 29 d. sprendime padarė išvadą, kad ieškovą ir atsakovą siejo prievoliniai rangos teisiniai santykiai – ieškovas perdavė automobilį remontuoti atsakovui. Kauno apygardos teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartyje tokiai teisiniai kvalifikacijai neprieštaravo, tik nurodė, kad turi būti įvertintas atsakovo naudojimosi sulaikymo teise teisėtumas. Pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme trečiasis asmuo UAB „Renatėlė“ teigė besinaudojantis sulaikymo teise, kadangi ieškovas neatsiskaitęs už automobilio remonto darbus. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo trečiasis asmuo jokios pozicijos nepareiškė. Atsakovas tvirtino nesinaudojantis transporto priemonės sulaikymo teise.

4.       Atsakovas tvirtino, kad ieškovas nėra atlyginęs automobilio remonto išlaidų, todėl esą UAB „Renatėlė“ arba atsakovas turį reikalavimo teisę į ieškovą. Tačiau bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme atsakovas nenurodė, kokio dydžio prievolės ieškovas nėra įvykdęs. Ieškovas tvirtino atsiskaitęs už automobilio remonto darbus iš anksto, kadangi atsakovas buvo skolingas ieškovui ir šalys susitarė, kad paskola bus grąžinta atsakovui suremontavus automobilį. Atsakovas nepareiškė ieškovui jokios rašytinės pretenzijos dėl skolos už remonto darbus sumokėjimo, taip pat nereiškė priešieškinio dėl skolos priteisimo ir nenurodė, kad tokią pretenziją būtų pareiškusi UAB „Renatėlė“.

5.       Teismas pažymėjo, kad ši civilinė byla buvo iškelta 2021 m. spalio 7 d. Trečiasis asmuo UAB „Renatėlė“ tik daugiau nei po metų nuo bylos iškėlimo (pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras – 2022 m. lapkričio 13 d.) galimai pareikalavo ieškovą įvykdyti prievolę (sumokėti remonto kainą). Todėl teismas padarė išvadą, kad kreipimosi į teismą metu nei atsakovas, nei UAB „Renatėlė“ negalėjo naudotis daikto sulaikymo teise, kadangi reikalavimo teisė tuo metu nebuvo vykdytina (jos įvykdymo terminas nebuvo pasibaigęs).

6.       Nenustačius esminių daikto sulaikymo teisės įgyvendinimo sąlygų, atsakovui teismo posėdžių metu teigiant, kad jis nesinaudoja daikto sulaikymo teise, teismas konstatavo, kad apygardos teismui iškeltas argumentas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo spręsti dėl kitokių vindikacinio ieškinio taikymo sąlygų.

7.       Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog šiuo metu ieškovo ir atsakovo nesieja rangos teisiniai santykiai, kadangi rangos sutartis šalių yra nutraukta – atsakovas neketina užbaigti ginčo automobilio remonto, o ieškovas neįsipareigoja atlyginti už automobilio remonto darbus ir nereikalauja, kad tokie darbai būtų atlikti. Teismas padarė išvadą, kad nebėra šalis siejančios sutarties ar kitų prievolinių teisinių santykių. Ieškovas iš esmės prašo grąžinti ginčo automobilį natūra arba sumokėti 14 773 Eur dydžio vertės atlyginimo, priteisiant likusį automobilį (jo kėbulą su esančiomis dalimis) atsakovui.

8.       Teismas, atlikęs automobilio apžiūrą, nustatė, kad 2024 m. lapkričio 21 d. ginčo automobilis egzistavo (buvo automobilio kėbulas, pro langus matėsi tvarkingas vidus, tačiau nei atsakovas, nei ieškovas automobilio neatrakino). Įvertinęs automobilio buvimo vietą (atsakovui, ne UAB „Renatėlė“ nuosavybės teise priklausantis turtas), teismas konstatavo, kad ginčo daiktas yra valdomas atsakovo. Byloje nėra ginčo, kad automobilis nuosavybės teise priklauso ieškovui. Todėl teismas sprendė, kad pasibaigus šalių sutarčiai (nutrūkus rangos teisiniams santykiams) yra pagrindas taikyti restituciją – grąžinti rangovui perduotą daiktą daikto savininkui.

9.       Teismas, atsižvelgęs į bylos šalių elgesį ikiteisminio baudžiamojo proceso metu ir bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka (nuolat keičiant parodymus, išreiškiant priešiškus santykius, neteikiant pakankamų įrodymų ir pan.), įvertinęs nustatytą faktinę aplinkybę, kad ginčo automobilio būklė ir sudėtis yra nuolat kintanti, teismo apžiūros metu konstatavus, jog automobilis yra be variklio, padarė išvadą, kad šioje situacijoje restitucija natūra negalima. Todėl teismas taikė restituciją – priteisė daikto vertę ieškovui, o ginčo automobilio kėbulą su teismo sprendimo įsiteisėjimo metu esančiomis dalimis – atsakovui.

10.       Teismas iš byloje pateiktos 2019 m. gegužės 6 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir ieškovo, kopijos, nustatė, kad automobilio kaina 7 000 Eur. MB „Saulužė“ 2020 m. kovo mėnesį išrašė ieškovui 2 500 Eur PVM sąskaitą faktūrą už automobilį. MB „Saulužė“ ieškovui 2020 m. kovo 12 d. išrašė 2 500 Eur pinigų priėmimo kvitą. Teismas vertino, kad pateikti duomenys nėra pakankami siekiant nustatyti ginčo automobilio perdavimo atsakovui momentą ir būklę. Įvertinęs ieškovo pateiktus duomenis apie panašių automobilių vertę, teismas padarė išvadą, kad teisingas, protingas ir sąžiningumo principą atitinkantis automobilio vertės dydis restitucijos taikymo metu yra 9 500 Eur.

11.       Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas patikslintą ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteisė 9 500 Eur automobilio vertę, o automobilio kėbulą su jame esančiomis detalėmis priteisė atsakovui.

12.       Teismas kartu tenkino ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Tačiau nurodė, kad vadovaujantis teismine praktika, taikant restituciją, procesinės palūkanos priteistinos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos.

13.       Teismas, spręsdamas ieškovo atstovės teismo posėdžio metu pareikštą prašymą dėl baudos atsakovui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (už proceso vilkinimą), nustatęs, kad abi bylos šalys bendradarbiavo – siekė ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu (nepaisant to, kad toks taikus sprendimas nepavyko), atsižvelgiant į abiejų šalių parodymų keitimą, pareikšto prašymo netenkino.

14.       Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas nustatė, kad patenkinta 43,46 proc. ieškinio reikalavimų (9 500 Eur iš 21 773 Eur). Tačiau, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys ilgai rinko įrodymus – jie buvo teikiami arba prašoma išreikalauti iki pat paskutinio posėdžio, nepaisant, kad bylą jau antrą kartą nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Be to, bylos nagrinėjimas keliuose posėdžiuose užtruko išimtinai dėl su atsakovo pasyvumu renkant (bandant surinkti) įrodymus pagal išduotą teismo liudijimą. Nustatęs paminėtas aplinkybes, bei atsižvelgę į tai, kad ieškinio patenkinimo dalis yra artima pusei visų pareikštų reikalavimų, teismas sprendė, kad nėra pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidų ir kiekvieną byloje dalyvaujantį asmenį paliko prie jo patirtų išlaidų.

III.                      Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

1.       Apeliaciniu skundu ieškovas prašo: pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimą civilinėje dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų – paskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš atsakovo ieškovui 4 144,64 Eur bylinėjimosi išlaidas; pakeisti sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo ir priteisti ieškovui iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos; priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:

22.1.                      Teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, byla buvo nagrinėjama iš esmės tik dėl vieno reikalavimo, t. y. dėl daikto išreikalavimo arba kompensacijos priteisimo. Šis reikalavimas buvo patenkintas 64,31 proc. (9 500 Eur x 100 proc. /14 773 Eur). Ieškovo bylinėjimosi išlaidos buvo ženkliai didesnės nei atsakovo. Šioje civilinėje byloje (neįskaitant šio apeliacinio skundo parengimo) ieškovas patyrė iš viso 13 283,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, nėra pernelyg didelės, atitinka sąžiningumo principą bei advokato lūkesčius dėl teisės į tinkamą atlyginimą. Todėl teismas ieškovui, atsižvelgiant į proporcingai patenkintų reikalavimų dalį, turėjo priteisti ne mažiau kaip 5 772,88 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu atsakovo į bylą buvo pateikti įrodymai tik dėl 2 879,80 Eur realiai patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, atsakovui iš ieškovo turėtų būti priteisiamos 1 628,24 Eur bylinėjimosi išlaidos (2 879,8 Eur x 56,54 proc. /100 proc.). Įskaičius priešpriešines sumas, iš atsakovo ieškovui teismas turėjo priteisti 4 144,64 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

22.2.                      Nepagrįstai teismas procesines palūkanas paskaičiavo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Priešingai nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015, 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019 t. y. nutartyse, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia. Sutartis jau buvo nutrūkusi kreipimosi į teismą metu. Teismas iš esmės pripažino, kad nei atsakovas nei UAB „Renatėlė“ neturėjo sulaikymo teisės ir nepagrįstai negrąžino automobilio, keitė jo būklę, jį išardė. Ieškovas norėjo automobilį atsiimti dar iki kreipimosi į teismą dienos, tačiau atsakovas jo neatidavė, išėmė iš automobilio varikį, ieškovo automobiliu naudojosi kaip savo, dėl ieškovas buvo inicijavęs ikiteisminį tyrimą, kurio medžiaga prijungta prie šios bylos. Net ir laikantis pirmosios instancijos teismo pozicijos, kad tarp šalių buvo rangos santykiai ir jie nutrūko, akivaizdu, kad jie nutrūko iki 2020 m. birželio 10 d., o tai patvirtina, kad ieškovas turėjo reikalavimo teisę į atsakovą kreipimosi į teismą metu, todėl procesinės palūkanos turi būti priteisiamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

3.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad:

-       ieškovas kreipėsi į teismą su ieškinių, kurį patikslinęs, prašė: 1) priteisti iš atsakovo 7 000 Eur sumokėto avanso pagal 2019 m. gegužės 6 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį; 2) išreikalauti iš atsakovo ieškovui priklausantį automobilį natūra, tokį, koks jis buvo jo įsigijimo iš MB „Saulužė“ metu (2020 m. kovo 12 d.), o paaiškėjus, kad automobilis nėra išsaugotas (t. y. išardytas, be automobilio eksploatacijai būtinų detalių (be variklio, pavarų dėžės, kėbulo detalių) – priteisti iš atsakovo 14 773 Eur automobilio vertės kompensaciją; 3) priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

-       Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2043-752/2024 ieškinį atmetė, paskirstė tarp šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas;

-       Kauno apygardos teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-776-945/2024 panaikino Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl automobilio išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;

-       ieškovas, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, patikslino ieškinio reikalavimus, ir prašė: išreikalauti iš atsakovo neteisėto valdymo ieškovui nuosavybės teise priklausantį automobilį natūra (su visomis automobilio dalimis), tokį, koks buvo jo įsigijimo iš MB „Saulužė“ metu (2020 m. kovo 12 d.), o paaiškėjus, kad automobilis nėra išsaugotas (t. y. išardytas, be automobilio eksploatacijai būtinų detalių (be variklio, pavarų dėžės, kėbulo detalių ir kt.)) – priteisti iš atsakovo 14773 Eur automobilio vertės kompensaciją, o atsakovui priteisti automobilį (jo liekanas); 2) priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4.                      Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 9 500 Eur vertės kompensaciją, o atsakovui automobilį; priteisė ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kitą ieškinio dalį atmetė.

5.                      Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriama prašo: pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų ir priteisti ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos; pakeisti pirmosios instancijos sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant ieškovui iš atsakovo 4 144,64 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

6.                      Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo priteistos ieškovui iš atsakovo procesinės palūkanos ir nepaskirstytos tarp šalių jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl procesinių palūkanų termino skaičiavimo

7.                      Apeliantas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, vadovaujantis teismų praktika, taikant restituciją procesinės palūkanos priteisiamos nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismų praktika, kurios faktinės bylos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl ši sprendimo dalis turi būti pakeista. Teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentams, laiko juos visiškai pagrįstais.

8.                      Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9.                      Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė palūkanas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015 bei 2019 m. spalio 28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019. Šiose bylose kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo.

10.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018, 18 punktas). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 61 punktas; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021, 58 punktas).

11.                      Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015 buvo sprendžiamas klausimas dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, o civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019 – dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tarpusavio skolų įskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo. Šiose bylose buvo išaiškinta, kad pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją nėra pripažįstama jau praeityje egzistavusi prievolė, o sukuriama nauja restitucijos prievolė, kurios atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas. Dėl šios priežasties tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo.

12.                      Taigi, esminė aplinkybė, nulėmusi tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės suformulavimą (procesinių palūkanų skaičiavimą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento), buvo konstatavimas fakto, kad kreipimosi į teismą metu piniginė prievolė neegzistavo, ji atsirado tik teismui pritaikius restituciją.

13.                      Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas sandorio pripažinimo negaliojančiu klausimas. Šioje byloje buvo reiškiamas reikalavimas išreikalauti ieškovui nuosavybės teise priklausantį automobilį iš atsakovo neteisėto valdymo, o, paaiškėjus, kad automobilis neišsaugotas – priteisti automobilio vertės kompensaciją, automobilį (jo liekanas) paliekant atsakovui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo automobilis priklausė ieškovui, taip pat nenustatė, kad buvo pagrindas taikyti daikto sulaikymo teisę. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju restitucija natūra negalima, todėl, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, priteisė ieškovui iš atsakovo 9 500 Eur kompensaciją. Šios sprendimo dalies nė viena iš šalių neginčijo. Taigi, minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo prievolė grąžinti ieškovui automobilį egzistavo ieškovo kreipimosi į teismą metu, o pirmosios instancijos teismas tik patvirtinto tokios prievolės atsiradimo momentą.

14.                      Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015 ir 2019 m. spalio 28 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019 pateiktais išaiškinimais, nes šių bylų faktinės aplinkybės skyrėsi nuo nagrinėjamos bylos. Kadangi šiuo atveju atsakovo piniginė prievolė egzistavo jau bylos iškėlimo teisme metu, procesinės palūkanos turėjo būti priteistos nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta procesinių palūkanų skaičiavo pradžia nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, keistina, nustatant, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

15.                      Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepaskirstė šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo vertinimu, jo patirtos išlaidos buvo didesnės nei atsakovo, todėl, pirmosios instancijos teismui ieškinį tenkinus iš dalies, tačiau neskirstant bylinėjimosi išlaidų, atsakovas dėl savo neteisėtų veiksmų nepagrįstai išvengė pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija šiuos ieškovo argumentus laiko pagrįstais.

16.                      CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

17.                      CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

18.                      CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

19.                      Kaip minėta anksčiau, ieškovas pradiniu ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo 7 000 Eur avansą, išreikalauti iš atsakovo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, o paaiškėjus, kad pastarasis nėra išsaugotas – priteisti 14 773 Eur automobilio vertės kompensaciją. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2043-752/2024 ieškovo ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-776-945/2024 panaikino Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir paskirstytos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita sprendimo dalis palikta nepakeista. Išnagrinėjęs bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 9 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad iš viso ieškovas buvo pareiškęs reikalavimų už 21 773 Eur (7 000 Eur avansas ir 14 773 Eur automobilio vertės kompensacija), darytina išvada, kad buvo patenkinta 43,63 proc. ieškinio reikalavimų (9 500 Eur x 100 proc./21 773 Eur), o ne 64,31 proc., kaip nurodė atsakovas apeliaciniame skunde.

20.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas iš viso patyrė 13 283,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro:

-       7 263,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmosios intencijos teisme (490 Eur žyminis mokestis, 542 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, likusi suma - už suteiktas advokato teisines paslaugas – ieškinio, patikslinto ieškinio, dubliko, prašymų rengimą ir teikimą teismui, pasirengimą ir atstovavimą teisme ir kt.);

-       490 Eur žyminis mokestis už pirmą apeliacinį skundą, 1 452 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 1 415,70 Eur už kasacinio skundo parengimą. Iš viso šiose proceso stadijose ieškovas patyrė 3 357,70 Eur bylinėjimosi išlaidų;

-       2 662 Eur bylinėjimosi išlaidų, nagrinėjant bylą antrą kartą pirmosios instancijos teisme (už atstovavimą ir pasirengimą teismo posėdžiuose, už atstovavimo teisminės mediacijos metu ir kt.).

21.                      Visos ieškovo patirtos išlaidos yra patvirtintos dokumentais, pagrįstos, protingo dydžio, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

22.                      Atsakovas, nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad iš viso patyrė 4 815,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis realiai patyrė 2 879,50 Eur bylinėjimosi išlaidas (už atsiliepimo į ieškinį parengimą, konsultacijų teikimą, tripliko parengimą, atstovavimo teismo posėdžiuose ir kt.). Šios išlaidos yra pagrįstos, protingo dydžio, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

23.                      Tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad patyrė likusią bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y. 1 936 Eur. Pažymėtina, kad atsakovas šioms išlaidoms pagrįsti pateikė 3 PVM sąskaitas faktūras, kurios turėjo būti apmokėtos 2023 m. gegužės ir liepos mėn., tačiau duomenų, patvirtinančių, kad jo pateiktos PVM sąskaitos faktūros yra apmokėtos, nepateikė.

24.                      Remiantis kasacinio teismo praktika,  CPK 98 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekianti šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos privalo pateikti dokumentus, įrodančius konkrečias suteiktas teisines paslaugas ir jų kainą (dydį.). Tuo atveju, kai šalis, siekianti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo byloje, yra sudariusi susitarimą dėl tokių išlaidų mokėjimo atidėjimo, teismui kartu su prašymu priteisti tokių išlaidų atlyginimą bei dokumentais, patvirtinančiais konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), turi būti pateikti ir dokumentai, kurie patvirtina, kad nurodyto dydžio išlaidos būtinai (neišvengiamai) turės būti apmokėtos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamų atstovavimo išlaidų mokėjimo atidėjimą gali patvirtinti rašytinis šalies susitarimas su advokatu dėl paslaugų kainos (jos dalies) mokėjimo atidėjimo ar mokėjimų išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, 102 punktas). Vien PVM sąskaitos faktūrų pateikimas, be įrodymų apie jų apmokėjimą ar mokėjimo atidėjimą, nelaikytinas pakankamu pagrindu pripažinti išlaidas realiomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-378/2025).

25.                      Kaip minėta anksčiau, atsakovo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, kurių bendra suma yra 1 936 Eur, apmokėjimo terminai pasibaigė 2023 m. gegužės ir liepos mėn. Nepaisant to, atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad minėtos PVM sąskaitos faktūros buvo apmokėtos. Tokių duomenų nepateikta ir šiame apeliaciniame procese. Taip pat nėra pateikta ir įrodymų, kad tarp atsakovo ir jo atstovo būtų buvęs sudarytas susitarimas dėl šių PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminų pratęsimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas argumentus dėl šių išlaidų nepagrįstumo buvo nurodęs ir apeliaciniame skunde, paduotame dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo. Atsakovas pateikė atsiliepimą į minėtą apeliacinį skundą, tačiau jame nenurodė jokių aplinkybių, kodėl byloje nėra dalies PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo dokumentų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo nepagrindė 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidų realumo.

26.                      Apibendrindama tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas pagrindė turėjęs 2 879,80 bylinėjimosi išlaidų, iš bendros nurodytos 4 815,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos.

27.                      Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas neskirstyti tarp šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, rėmėsi tuo, kad šalių parodymai nuolat kito, užtruko įrodymų rinkimas, o bylos nagrinėjimo trukmę iš dalies nulėmė atsakovo pasyvumas renkant įrodymus pagal išduotą teismo liudijimą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad ieškinio patenkinimo dalis yra artima pusei visų pareikštų reikalavimų, šios aplinkybės sudarė pagrindą neskirstyti bylinėjimosi išlaidų ir palikti kiekvieną šalį prie savo išlaidų. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

28.                      Kasacinio teismo nutartyse nuosekliai nurodoma, kad CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 30, 31 punktai; 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-611/2024, 22 punktas).

29.                      Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nurodytos priežastys – šalių parodymų kaita, ilgas įrodymų rinkimas – nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Toks procesinis elgesys buvo būdingas abiem šalims, todėl tai negali būti pagrindas vienai iš jų nesuteikti teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Be to, įvertinus, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė (teismo posėdžiai, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, kelis kartus buvo atidėti) išimtinai dėl atsakovo pasyvumo renkant įrodymus pagal teismo išduotą liudijimą, darytina išvada, jog neskirstant išlaidų ieškovas patirtų neigiamas pasekmes dėl atsakovo procesinio elgesio. Juolab, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas patyrė daug didesnes bylinėjimosi išlaidas, nei atsakovas.

30.                      Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neskirstyti bylinėjimosi išlaidų neatitinka nei CPK 93 straipsnio 4 dalies įtvirtintų sąlygų, nei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, todėl ši sprendimo dalis keistina.

31.                      Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalims. Ieškovui iš atsakovo priteistinas 5 795,46 Eur (13 283,20 Eur x 43,63 proc./100 proc.), o atsakovui iš ieškovo – 1 623,17 (2 879,50 Eur x 56,37 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Įskaičius šias sumas, ieškovui iš atsakovo priteistinas 4 172,29 Eur (5 795,46 Eur – 1 623,17 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

32.                      Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės priimto procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo 

33.                      Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias procesines palūkanas, nukrypo nuo šių materialinės teisės normų aiškinančios teismų praktikos. Taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, ir kartu netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir ieškovui iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, taip pat paskirstyti tarp šalių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

34.                      Patenkinus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistinos jo patirtos 726 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese, kurios yra pagrįstos, protingo dydžio, neviršija Rekomendacijoje numatytų maksimalių dydžių (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 500 Eur vertės kompensaciją, o atsakovui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti automobilį „Honda CR-V“, VIN kodas (duomenys neskelbtini) (automobilio liekanas).

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 500 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. spalio 7 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 4 172,29 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitą ieškinio dalį dėl automobilio išreikalavimo natūra atmesti.“

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                        Edvardas Paliokas

Tomas Romeika

Jurgita Sujetienė