Civilinė byla Nr. 2A-403-790/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02453-2017-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.39.2.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. Z., B. Z. ir L. Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – akcinė bendrovė Lietuvos draudimas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. Z., B. Z. ir L. Z. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ 40 546,80 Eur draudimo išmoką, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad J. Z. (ieškovų sutuoktinė ir motina) 2014 m. gruodžio 14 d. sudarė su atsakove draudimo sutartį. Draudimo liudijime buvo nurodyta, kad įvykus draudiminiam įvykiui, be kita ko, draudėjos mirties atveju, bus išmokama 100 proc. draudimo išmoka, kurios suma siekia 140 000 Lt (40 546,80 Eur). (duomenys neskelbtini) J. Z. mirė, mirties priežastis – nepatikslintas piktybinis krūties navikas. Ieškovas A. Z., kaip mirusiosios įpėdinis, kreipėsi į atsakovę su prašymu išmokėti draudimo išmoką, tačiau trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) Lietuvos draudimas, administruojanti atsakovės žalą, pateikė ieškovui atsakymą, kad J. Z. mirtis nepripažintina draudiminiu įvykiu, nes ji nuslėpė nuo atsakovės svarbią informaciją apie savo sveikatos būklę, kurią žinodama, draudikė nebūtų sudariusi draudimo sutarties. J. Z. mirties nebuvo pripažinta draudiminiu įvykiu, todėl ieškovams nebuvo išmokėta draudimo išmoka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės pateiktuose draudėjos medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad iki draudimo sutarties sudarymo jai buvo nustatytas piktybinis krūties navikas, buvęs jos mirties priežastimi. Nors pateiktuose dokumentuose yra duomenų apie tam tikrus draudėjos sveikatos sutrikimus ir jai atliktus tyrimus, kurių ji nenurodė atsakovei pildydama anketą, nėra pagrindo teigti, kad šie sutrikimai – tai esminė ir pagrindinė draudiminio įvykio atsiradimo priežastis.
5. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, atsisakydama išmokėti ieškovams draudimo išmoką, rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.993 straipsnio 7 dalimi, kurioje nustatyta pareiga draudėjui įrodyti, kad nė vienas draudikas, žinodamas draudėjo dėl neatsargumo nenurodytas aplinkybes, nebūtų sudaręs draudimo sutarties. Atsakovė, įrodinėdama šią aplinkybę, apklausė Lietuvoje veikiančias draudimo bendroves, tačiau tik viena iš apklaustų bendrovių pateikė kategorišką atsakymą, kad draudimo sutartis, esant tokioms aplinkybėms, nebūtų sudaryta. Teismas taip pat nurodė, kad J. Z. nuo 2009 m. gruodžio 16 d. buvo sudariusi gyvybės draudimo sutartį su akcine bendrove (toliau – AB) „Swedbank gyvybės draudimas“, o gyvybės draudimo sutartis su atsakove buvo sudaryta atsakovei pasiūlius geresnes draudimo sąlygas. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad draudėja nesiekė slėpti informaciją apie savo sveikatą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Pagal kasacinio teismo praktiką, draudimo sutarties šalių tarpusavio santykiai turi būti grįsti didžiausiu pasitikėjimu, todėl draudėjas turi atskleisti draudikui visas aplinkybes, nurodytas draudimo rūšies taisyklėse, prašymuose, draudiko pateiktuose anketose. Byloje nėra ginčo, kad J. Z., pildydama anketą, kurioje atsakovė prašė pateikti duomenis apie sveikatos būklę, diagnozuotas ligas ir paskirtą gydymą, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad ji neturėjo jokių sveikatos sutrikimų. Draudėja, be kita ko, nepateikė domenų apie jai diagnozuotą mastopatiją, kuri didina tikimybę susirgti krūties piktybiniu naviku. J. Z. dėl neatsargumo neatskleidus šios informacijos, turėjusios įtakos draudimo rizikos vertinimui, atsakovė neturėjo galimybės tinkamai įvertinti draudimo riziką. Jeigu draudimo sutarties sudarymo metu draudėja būtų pateikusi tikrovę atitinkančią informaciją, atsakovė nebūtų sudariusi draudimo sutarties esamomis sąlygomis.
6.2. Teismas netinkamai aiškino CK 6.993 straipsnio 7 dalį. Pagal šią nuostatą turi būti vertinamas ne pats draudimo sutarties sudarymo ar nesudarymo faktas, o tai, ar kiti analogišką draudimo apsaugą teikiantys draudikai apdraustų klientą tapačiomis sąlygomis, jei šis asmuo nuo pat pradžių jiems būtų suteikęs informaciją, kurią nuslėpė nuo jį apdraudusio draudiko. Iš byloje pateiktų draudimo bendrovių atsakymų matyti, kad nė viena iš jų nebūtų prisiėmusi draudimo rizikos, susijusios su krūties piktybiniu naviku.
6.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad J. Z. ir AB „Swedbank gyvybės draudimas“ 2009 m. gruodžio 15 d. sudarytos draudimo sutarties liudijimas įrodo draudėjos sąžiningumą atskleidžiant duomenis apie savo sveikatos būklę. Vien tik iš pateikto draudimo liudijimo nėra aišku, kokiomis sąlygomis buvo sudaryta draudimo sutartis, nėra žinoma, ar sudarydama šią sutartį, draudėja pateikė draudikei informaciją apie anksčiau jai atliktus tyrimus ir kaip draudimo bendrovė šią informaciją įvertinto (ar sutarties individualiose sąlygose nėra išlygų dėl draudžiamųjų įvykių ir pan.). Be to, dauguma tyrimų ir diagnozių, kurių draudėja nenurodė atsakovei, buvo nustatyta po pirmiau minėtos draudimo sutarties su kita draudike sudarymo. Dėl nurodytų argumentų teismas neturėjo vadovautis šiuo draudimo liudijimu, nes jis nepatvirtina ir nepaneigia bylai reikšmės turinčių aplinkybių.
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai A. Z., B. Z. ir L. Z. prašo apeliacinį skunda atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
7.1. Atsakovė netinkamai aiškina CK 6.993 straipsnio 7 dalies taikymo sąlygas. Šioje normoje įtvirtintas atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindas gali būti taikoma tik nustačius, kad draudėja nuo draudimo bendrovės nuslėpė esminę informaciją, kuri lemia, kad draudimo sutartis sudaryta ne dėl tikėtino draudžiamojo įvykio, bet dėl objektyviai neišvengiamo draudžiamojo įvykio, ir visos Lietuvos teritorijoje veikiančios draudimo bendrovės nebūtų sudariusios draudimo sutarties tokioje situacijoje.
7.2. Atsakovė neįrodė, kad draudėja nuslėpė esminę informaciją ir draudimo sutartis sudaryta dėl objektyviai neišvengiamo draudžiamojo įvykio. Byloje nėra duomenų, kad J. Z. iki gyvybės draudimo sutarties sudarymo būtų sirgusi kokia nors liga, kuri buvo jos mirties priežastimi arba sudarė pagrindą teigti, kad mirtis dėl šios ligos yra neišvengiama. Draudėjos sveikatos pakitimų, dėl kurių atsakovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką, ir draudėjos mirties nesieja priežastinis ryšys. J. Z. galimai nuslėpta informacija šiuo atveju galėtų lemti draudimo rizikos padidėjimą ir sudaryti pagrindą didinti draudimo įmoką ar mažinti išmoką, tačiau šių aplinkybių atsakovė neįrodė.
7.3. Atsakovė neįrodė, kad visos kitos Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės būtų atsisakiusios sudaryti draudimo sutartį su J. Z. dėl draudimo sutarties sudarymo metu buvusios jos sveikatos būklės. Tik viena iš apklaustų bendrovių nurodė, kad būtų atsisakiusi sudaryti sutartį. Dalis draudimo bendrovių būtų atidėjusios sprendimo dėl sutarties sudarymo priėmimą, tačiau tai nereiškia, kad jos apskritai nebūtų sudariusios sutarties, o atsakovė tokių aplinkybių neįrodė.
7.4. Aplinkybė, kad J. Z. iki draudimo sutarties su atsakove sudarymo, buvo sudariusi draudimo sutartį su kitu draudiku, patvirtina, kad ji neturėjo tikslo sąmoningai nuslėpti informaciją nuo atsakovės. Negalima vertinti, kad draudėjos praeityje atlikti tyrimai ir / ar nustatyti sveikatos sutrikimai draudimo sutarties sudarymo metu buvo tokie reikšmingi, kad apie juos buvo būtina informuoti draudimo bendrovę.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
9. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokos priteisimo, draudėjai tinkamai neatskleidus draudikės prašomos informacijos apie savo sveikatos būklę. J. Z. ir atsakovė 2012 m. gruodžio 14 d. buvo sudariusios gyvybės draudimo sutartį, pagal kurią draudėjos mirties atveju ar jos mirties nuo nelaimingo atsitikimo atveju atsakovė įsipareigojo sumokėti draudėjos įpėdiniams 140 000 Lt (40 546,80 Eur) draudimo išmoką. (duomenys neskelbtini) J. Z. mirė, draudėjos mirties priežastis – nepatikslintas krūties piktybinis navikas. 2017 m. kovo 4 d. ieškovas A. Z. pateikė atsakovei prašymą išmokėti draudimo išmoką, tačiau trečiasis asmuo AB Lietuvos draudimas, administruojanti įvykius pagal atsakovės gyvybės draudimo sutartis, 2017 m. liepos 24 d. raštu informavo ieškovą, kad atsakovė, vadovaudamasi CK 6.993 straipsnio 7 dalimi, atsisako išmokėti draudėjos įpėdiniams draudimo išmoką. Priimdama tokį sprendimą, atsakovė rėmėsi iš medicinos įstaigų gautais duomenimis apie draudėjos sveikatą, pagrindžiančiais, kad J. Z., pildydama draudiko pateiktą anketą, neatskleidė esminės reikšmės turinčių duomenų apie savo sveikatos būklę, diagnozuotas ligas ir paskirtą gydymą, bei visų draudikų, teikiančių gyvybės draudimo paslaugas Lietuvoje, raštais, kuriuose, anot atsakovės, nurodyta, kad nei vienas draudikas, žinodamas visas aplinkybes, kurių J. Z. nenurodė iki draudimo sutarties sudarymo, nebūtų sudaręs su ja draudimo sutarties arba būtų sudaręs draudimo sutartį su išlygomis.
10. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovė neįrodė draudėjos neatskleistų sveikatos sutrikimų ir jos mirties ryšio, taip pat nesutiko su atsakovės pozicija, kad visi draudimo paslaugas teikiantys subjektai, žinodami draudėjos J. Z. neatskleistus duomenis apie jos sveikatos būklę, nebūtų sudarę su ja draudimo sutarties. Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovės pateiktus duomenis, tik vienas draudikas kategoriškai nurodė atsisakysiąs sudaryti draudimo sutartį, tuo tarpu kiti draudikai sutiktų sudaryti draudimo sutartis su tam tikromis išlygomis arba paprašytų pateikti papildomus duomenis, atlikti tyrimus ar pan. Savo ruožtu atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pažodžiui aiškina CK 6.993 straipsnio 7 dalies turinį – pagal šią nuostatą turi būti nustatomas ne pats draudimo sutarties sudarymo faktas, o tai, ar analogišką draudimo apsaugą teikiantys draudikai apdraustų klientą tokiomis pačiomis sąlygomis. Atsakovės vertinimu, iš pateiktų draudimo bendrovių atsakymų matyti, kad tuo atveju, jei J. Z. būtų pateikusi tikrovę atitinkančius duomenis apie savo sveikatos būklę, nė viena iš jų nebūtų prisiėmusi draudimo rizikos, susijusios su krūties piktybiniu naviku. Taigi, nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta, ar duomenų apie J. Z. sveikatos būklę neatskleidimas galėjo sąlygoti atsakovės teisės atsisakyti išmokėti ieškovams draudimo išmoką atsiradimą.
11. Vadovaujantis CK 6.986 straipsniu, draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Draudimo sutartis pagal savo pobūdį yra rizikos sutartimi, sudarant šią sutartį nėra aišku, ar draudimo rizika materializuosis, kada tai įvyks, todėl sutarties sudarymo metu draudikui nėra žinoma, ar jam atsiras pareiga mokėti draudimo išmoką. Siekdamas prognozuoti galimai atsirasiančių sutartinių įsipareigojimų mastą, kiekvienu konkrečiu atveju draudikas turi įvertinti draudimo riziką, o atlikdamas šį vertinimą, jis turi remtis draudėjo pateikta informacija, nes faktai, kuriais remiantis gali būti nustatyta draudimo rizika, paprastai būna žinomi tik draudėjui.
12. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, todėl draudimo sutarties šalys privalo atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008; 2011 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011). Šalių bendradarbiavimo principas turi ypatingą svarbą draudimo teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011). Draudimo sutartimi draudikas perima draudėjo nuostolių atsiradimo riziką, todėl prieš sudarydamas sutartį jis turi turėti galimybę sužinoti visas rizikos įvertinimui reikšmingas aplinkybes ir pagal jas nustatyti, ar sutartis gali būti sudaroma draudimo rūšies taisyklių (t. y. standartinių sąlygų, nustatytų atsižvelgiant į įprastomis aplinkybėmis atsirandantį rizikos laipsnį) pagrindu, ar dėl netipiškų aplinkybių ar išskirtinių draudėjo poreikių, galinčių sukelti didesnę ar mažesnę nei įprasta nuostolių atsiradimo tikimybę, tam tikros standartinės sutarties sąlygos turi būti pakeistos ir nustatytos individualiai. Draudikas pasitiki draudėjo atskleidžiamais faktais ir prisiima riziką manydamas, kad šis nenuslėpė jokių draudžiamojo įvykio tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015).
13. Draudėjo pareiga prieš sudarant draudimo sutartį atskleisti draudikui informaciją, turinčią įtakos draudiko apsisprendimui dėl šios sutarties sudarymo, prisiimamos rizikos ir konkrečių draudimo sąlygų, yra tiesiogiai įtvirtinta CK 6.993 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. CK 6.993 straipsnio 2 dalyje detalizuojama, kad esminėmis aplinkybėmis, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, pripažįstamos aplinkybės, nurodytos standartinėse draudimo sutarties sąlygose (draudimo rūšies taisyklėse), taip pat aplinkybės, apie kurias draudikas raštu prašė draudėjo suteikti informaciją.
14. Šios nutarties 13 punkte nurodytos informacijos neatskleidimo draudikui padariniai reglamentuoti minėto CK 6.993 straipsnio 4–7 dalyse. Aptariamo straipsnio 7 dalyje, kuria remiasi atsakovė, nustatyta, tuo atveju, jeigu draudikas, žinodamas aplinkybes, apie kurias draudėjas neinformavo dėl neatsargumo, nebūtų sudaręs draudimo sutarties, tai jis per du mėnesius nuo sužinojimo, kad draudėjas nepateikė šio straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos dėl neatsargumo, turi teisę reikalauti nutraukti draudimo sutartį; įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką tik įrodęs, kad nė vienas draudikas, žinodamas aplinkybes, kurių draudėjas nenurodė dėl neatsargumo, nebūtų sudaręs draudimo sutarties. Tai reiškia, kad vertinant, ar draudikas pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką šiuo pagrindu, turi būti nustatyta, kad, pirma, draudėja, sudarydama sutartį, neatskleidė draudikui tam tikrų reikšmingų aplinkybių, antra, nė vienas draudikas, žinodamas nuslėptas aplinkybes, nebūtų sudaręs draudimo sutarties. Pažymėtina, kad analogiškai ši nuostata yra aiškinama ir kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2014).
15. Byloje nėra ginčo, kad draudėja J. Z., sudarydama draudimo sutartį su atsakove, tinkamai neatskleidė jai visų prašomų pateikti duomenų apie savo sveikatos būklę. Iš byloje pateiktos 2012 m. gruodžio 14 d. draudžiamo asmens anketos matyti, kad draudėja neigiamai atsakė į visus atsakovės pateiktus klausimus, kurių pagrindu draudikė turėtų įvertinti galimas rizikas dėl draudžiamo asmens sveikatos būsenos. J. Z. draudžiamo asmens anketoje nurodė neturinti nepiktybinių auglių ir piktybinių ligų ar kitų, anketoje nepaminėtų susirgimų (9 ir 10 punktai), taip pat nurodė, kad per pastaruosius 5 metus ji nebuvo gydoma ligoninėje, operuota ar tiriama ir artimiausiu metu jai nėra planuojama atlikti operacijų ir tyrimų, ji neplanuoja gydytis ligoninėje ar sveikatos priežiūros centre (poliklinikoje) (11 ir 12 punktai). Tačiau byloje esantys J. Z. medicininių dokumentų išrašai patvirtinta, kad dar (duomenys neskelbtini) atlikus skydliaukės ir krūtų ultragarsinį tyrimą bei mamografijos tyrimą jai, be kita ko, buvo nustatytos abiejų krūtų mikrocistos, o nuo (duomenys neskelbtini) J. Z. buvo stebėta ir gydyta Vilniaus universiteto Onkologijos institute dėl cistinės mastopatijos. Šią informaciją J. Z. nuslėpė nuo atsakovės.
16. Pirmiau minėta, kad pagal CK 6.993 straipsnio 2 dalį, esminėmis aplinkybėmis, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, pripažįstamos aplinkybės, apie kurias draudikas raštu prašė draudėjo suteikti informaciją. Taigi, šios nuostatos prasme draudžiamo asmens anketoje nurodytos aplinkybės turėtų būti vertinamos kaip esminės aplinkybės. Nagrinėjamu atveju J. Z. nepateikė atsakovei anketoje nurodytų duomenų apie savo sveikatos būklę, diagnozuotas ligas, atliktus tyrimus ir teikiamą medicininę priežiūrą, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad sudarant draudimo sutartį, nebuvo atskleista esminė informacija, turėjusi įtakos draudikei sprendžiant dėl konkrečios draudimo rizikos prisiėmimo. Dėl šios priežasties atsakovė neturėjo galimybės objektyviai įvertinti draudimo sutartimi prisiimamos rizikos mastą, o tai neabejotinai apsunkino jai galimybę spręsti dėl draudimo sutarties sudarymo ir / ar draudimo sutarties sąlygų (taikomos apsaugos lygio, draudimo įmokų ir išmokų dydžio ir kt.). Tokiu būdu nagrinėjamoje byloje yra nustatyta pirmoji CK 6.993 straipsnio 7 dalies taikymo sąlyga – draudėja, sudarydama sutartį, dėl neatsargumo neatskleidė draudikui reikšmingų aplinkybių, šiuo atveju, susijusių su jos sveikata, atliktais tyrimais ir teikiama medicinine priežiūra ar gydymu.
17. Šios teismo išvados nepaneigia aplinkybė, kad J. Z. prieš sudarydama draudimo sutartį su atsakove, nuo 2009 m. gruodžio 16 d. buvo sudariusi draudimo sutartį su AB „Swedbank gyvybės draudimas“, kas, anot pirmosios instancijos teismo, patvirtina, kad draudėja neturėjo tikslo nuslėpti nuo atsakovės informaciją apie savo sveikatą. Visų pirma, nagrinėjamoje byloje nėra įrodinėjama, kad draudėja nuslėpė reikšmingą informaciją apie savo sveikatos būklę tyčia, sąmoningai siekdama suklaidinti atsakovę ir tokiu būdu paskatinti ją sudaryti gyvybės draudimo sutartį. Šioje nutartyje jau ne kartą minėta, kad atsakovė remiasi CK 6.993 straipsnio 7 dalimi, kurioje reglamentuojama situacija, kai asmuo neatskleidė duomenų dėl neatsargumo. Antra, kaip pagrįstai pažymėjo atsakovė, byloje yra pateiktas tik draudimo bendrovės AB „Swedbank gyvybės draudimas“ draudimo liudijimas, tačiau nėra pateikta draudimo sutartis, todėl šiuo atveju nėra aišku, ar draudėja buvo atskleidusi visą reikšmingą informaciją, kokiomis sąlygomis buvo sudaryta draudimo sutartis ir kokias rizikas jos pagrindu prisiėmė draudikė. Be to, iš pateikto draudimo liudijimo matyti, kad draudimo sutartis su AB „Swedbank gyvybės draudimas“ buvo sudaryta 2009 m. gruodžio 15 d., kai tuo tarpu dalis tyrimų ir diagnozių, kurių neatskleidė draudėja, atsirado vėliau (pvz., Vilniaus universiteto Onkologijos instituto išraše iš gydymo stacionare istorijos nurodyta, kad J. Z. pastarojoje įstaigoje stebėta ir gydyta dėl cistinės mastopatijos nuo (duomenys neskelbtini). Todėl, teismo vertinimu, ši aplinkybė neturi įtakos vertinant, ar draudėjos neatskleista informacija turi būti laikoma esmine informacija, turinčia reikšmės draudiko apsisprendimui sudaryti sutartį ir nepaneigia išvados, kad nagrinėjamu atveju J. Z. nepateikė atsakovei esminių duomenų apie savo sveikatos būklę. Vis dėlto, kaip buvo nurodyta šios nutarties 14 punkte, aplinkybė, kad draudėja neatskleidė draudikei tam tikrų reikšmingų duomenų, per se (pati savaime) nesudaro pagrindo atsakovei atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Pagal CK 6.993 straipsnio 7 dalį atsakovei kilo pareiga įrodyti, kad J. Z. atskleidus nuslėptą informaciją, visi analogiškas paslaugas teikiantys draudikai nebūtų sudarę su ja draudimo sutarties.
18. Šiame kontekste pažymėtina, kad ši CK 6.993 straipsnio 7 dalies taikymo sąlyga nagrinėjamu atveju neturėtų būti aiškinama tokiu būdu, kad draudėjai atskleidus dėl neatsargumo nuslėptus duomenis, nė vienas draudikas nebūtų sudaręs su ja draudimo sutarties kaip tokios. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju turi būti nustatyta, ar žinodami draudėjos nuslėptus duomenis apie jos sveikatos būklę, jai atliktus tyrimus ir teiktą gydymą, apklaustos draudimo bendrovės būtų prisiėmusios jos gyvybės draudimo riziką ir, be kita ko, būtų sutikusios išmokėti draudimo išmoką mirties nuo krūties piktybinio naviko atveju, o ne, pavyzdžiui, pasiūliusios paslaugą, kuriai neturi įtakos nuslėpta informacija (eliminavusios draudimo riziką, susijusią su krūties piktybiniu naviku ar, kaip buvo nustatyta pirmiau minėtoje kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2014, pasiūliusios gyvybės draudimo produktą be prisiimamos gyvybės draudimo rizikos, kai įvykus draudžiamajam įvykiui yra išmokama vien tik draudėjo sukaupta suma (sumokėtų draudimo įmokų suma, atskaičius atitinkamos draudimo sutarties sudarymo ir administravimo kaštus). Todėl nagrinėjamu atveju būtent šiuo aspektu turi būti vertinami atsakovės pateikti kitų bendrovių, teikiančių gyvybės draudimo paslaugas Lietuvoje, atsakymai dėl draudimo sutarčių (ne)sudarymo.
19. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, dalis atsakovės apklaustų bendrovių, žinodamos apie J. Z. sveikatos būklę, būtų atsisakiusius sudaryti su ja gyvybės draudimo sutartį ar nebūtų apdraudusios jos nuo mirties dėl krūties piktybinio naviko. Viena draudimo bendrovė – UAB „SEB gyvybės draudimas“ – kategoriškai nurodė, kad žinodama draudėjos nuslėptą informaciją, nebūtų sudariusi gyvybės draudimo sutarties. Draudimo bendrovė „Compensa Life Vienna Insurance Group“ taip pat atsisakytų suteikti J. Z. draudiminę apsaugą mirties nuo krūties piktybinio naviko atveju – nors ši bendrovė nurodė, kad būtų sudariusi gyvybės ir papildomo draudimo nuo kritinių ligų sutartį, tačiau ji pakeistų sutarties sąlygas, pripažindama nedraudžiamaisiais įvykiais mirtį nuo skydliaukės ir krūties piktybinio naviko bei kritinės ligos diagnozavimą. Draudimo bendrovės „Ergo Life Insurance“ SE ir „Mandatum Life Insurance Baltic“ SE nurodė, kad negavusios papildomų duomenų ar medicininių dokumentų išrašų nebūtų sudariusios draudimo sutarties. Vadinasi, šios draudimo bendrovės taip pat patvirtino, kad draudimo sutartis esant tokios aplinkybėms nebūtų sudaryta.
20. Tačiau kitos atsakovės apklaustos draudimo paslaugas teikiančios bendrovės nurodė, kad pagal esamus duomenis draudimo sutartis su J. Z. būtų sudaryta. Bendrovė „Swedbank Life Insurance“ SE nurodė, kad būtų sudariusi gyvybės draudimo sutartį su padidinta rizika ir nepateikė duomenų dėl kritinių ligų apsaugos, nes tokių paslaugų ši bendrovė neteikia; uždaroji akcinė gyvybės draudimo ir pensijų bendrovė „Aviva Lietuva“ nurodė, kad universalios gyvybės draudimo sutarties sudarymas būtų svarstomas apdraustajai atlikus ir pateikus papildomus tyrimus, jai galėtų būti siūlomi keli gyvybės draudimo variantai: universalus gyvybės draudimas su kritinių ligų apribojimu dėl skydliaukės navikų (taigi, nenurodant mirties dėl krūties piktybinio naviko kaip nedraudiminio įvykio); universalus gyvybės draudimas su kritinių ligų apribojimu dėl skydliaukės, krūtų ir gimdos priedų navikų ar tik investicinio pobūdžio draudimas, kuriame nėra atsižvelgiama į sveikatos rizikos faktorius. Gyvybės draudimo bendrovė UAB „Bonum publicum“ pateikė du atsakymus, kuriuose nurodė skirtingas galimo gyvybės draudimo sąlygas – 2017 m. balandžio 25 d. rašte pastaroji bendrovė nurodė, kad atsisakytų suteikti kritinių ligų draudimo apsaugą, tačiau kaip ir „Swedbank Life Insurance“ SE, būtų suteikusi gyvybės draudimą, atitinkamai padidindama riziką, savo ruožtu 2017 m. liepos 14 d. rašte nurodė, kad nebūtų suteikusi draudimo apsaugos nuo kritinių ligų, bet būtų suteikusi gyvybės draudimą, kuriame krūties piktybinis navikas būtų nurodytas kaip papildomas nedraudžiamasis įvykis – todėl teismas neturi pagrindo vertinti, kad ši bendrovė neabejotinai būtų atsisakiusi apdrausti J. Z. gyvybę ar būtų sudariusi gyvybės draudimo sutartį, kurioje mirtis nuo krūties piktybinio naviko būtų nurodyta kaip nedraudiminis įvykis.
21. Taigi, kaip matyti iš šios nutarties 19–20 punktuose išdėstytų aplinkybių, ne visos bendrovės, teikiančios gyvybės draudimo paslaugas Lietuvoje, būtų atsisakiusios sudaryti gyvybės draudimo sutartį su J. Z. ar būtų sudariusios tokią sutartį, pašalindamos iš draudžiamųjų įvykių mirties nuo krūties piktybinio naviko atvejį. Bendrovė „Swedbank Life Insurance“ SE ir UAB „Bonum publicum“ (minėta, byloje yra du pastarosios bendrovės atsakymai) aiškiai nurodė, kad žinodamos atsakovei neatskleistas aplinkybes, būtų sudariusios gyvybės draudimo sutartį su J. Z. atitinkamai padidindamos riziką. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad atsakovė neįrodė antrosios privalomos CK 6.993 straipsnio 7 dalies taikymo sąlygos – atsakovė neįrodė, kad nė viena iš draudimo bendrovių, žinodama draudėjos neatskleistą informaciją, nebūtų suteikusi jai draudiminės apsaugos, nors pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalį, būtent draudikė privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias ją nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė nepagrįstai nagrinėjamoje situacijoje rėmėsi CK 6.993 straipsnio 7 dalyje įtvirtintu reglamentavimu ir šiuo pagrindu atsisakė išmokėti ieškovams (J. Z. įpėdiniams) draudimo išmoką.
22. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neįrodė CK 6.993 straipsnio 7 dalies taikymo sąlygų. Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Marius Bajoras
Kazys Kailiūnas
Asta Radzevičienė