Administracinė byla Nr. A492-2672/2011

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00650-2010-9

Procesinio sprendimo kategorijos 11.4; 11.6.1; 14.3.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2011 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui K. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. M. K. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. M. K. P. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo byloje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyrius.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

pareiškėja B. M. K. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 4–8), kuriuo prašė pripažinti neteisėtais atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmus, atsisakant tvirtinti 0,1100 ha žemės sklypo, buvusio M. C. žemėje, planą ir įpareigoti atsakovą šį planą patvirtinti.

Skunde paaiškino, kad gavusi 2010 m. rugpjūčio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Tarnyba) raštą Nr. R4-61-(3.1) sužinojo, jog 2010 m. birželio 30 d. raštu Nr. (4.17)-D3-2096 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius atsisakė patvirtinti 0,1100 ha žemės sklypo, suformuoto buvusio savininko M. C. žemėje, planą, nes minėtoje teritorijoje suformuotas žemės sklypas buvo priskirtas valstybės išperkamai žemei. Nurodė, kad 2009 m. sausio 7 d. raštu Nr. R4-27-(3.4) Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos žemėtvarkos skyrius kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas patvirtinti žemės sklypo, suformuoto buvusios savininko M. C. žemėje, planą. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui buvo pateiktas 0,1257 ha žemės sklypo planas ir prašoma šią teritoriją pažymėti laisva neužstatyta žeme. 2009 m. rugpjūčio 27 d. buvo nutarta, kad nagrinėjamoje teritorijoje yra laisvos žemės, tačiau negalima nustatyti tikslių žemės sklypo ribų, kadangi pagal galiojančią Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 713, sklypo rytinė dalis patenka į miškų plotus, o sklypo riba eina griovio viduriu. Buvo pasiūlyta žemės sklypą formuoti paliekant penkis metrus nuo griovio šlaito. Atsižvelgiant į tokį pasiūlymą, buvo suformuotas 0,11 ha žemės sklypas ir pakartotinai pateiktas prašymas dėl žemės sklypo plano patvirtinimo. 2010 m. birželio 7 d. prašymas buvo netenkintas, nurodant, kad žemės sklypas patenka į teritorijas, kurios yra priskirtinos ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdinių funkcinių zonų teritorijai, kas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 3 dalį laikytina valstybės išperkama žeme. Pareiškėja mano, kad Įstatyme nėra numatyta, jog ekstensyvaus naudojimo želdiniai yra priskirtini valstybės išperkamai žemei.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 31) paaiškino, kad byloje nekeliamas ginčas, ar sklypas patenka į Palangos miesto bendrojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 teritoriją, kurioje yra ekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai. Palangos miesto bendrasis planas yra norminis teisės aktas, kuriuo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius privalo vadovautis, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos apygardos administracinis teisme yra nagrinėjamos dvi bylos (Nr. I-193-57/2010 ir Nr. I-845-57/2010), kuriose tiriamas Palangos miesto bendrasis plano sprendinių atitikimas Įstatymo 12 straipsnio nuostatoms.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime (b. l. 30) nurodo, kad pareiškėjos prašymui neprieštarauja, jei bus įrodyta, kad atsakovas nepagrįstai atsisako atlikti veiksmus.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu (b. l. 73–74) pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. birželio 18 d. raštu Nr. R4-352-(3.4) kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas buvusio savininko M. C. turėtoje vietoje esančią 0,1100 ha teritoriją pažymėti laisva (neužstatyta) žeme. Nustatyta, jog 2010 m. birželio 30 d. raštu Nr. (4.17)-D3-2096 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyrius buvo informuotas, jog buvusio savininko M. C. turėtoje žemėje suformuotas 0,1100 ha žemės sklypas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, todėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius negali patikslinti informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę bei patvirtinti parengto žemės sklypo plano. Teismas laikė, kad administracinis aktas, pareiškėjai sukeliantis teisines pasekmes, yra 2010 m. birželio 30 d. raštas Nr. (4.17)-D3-2096, todėl nagrinėjamos bylos atveju jis turėtų būti ginčo objektu, nes tik jį panaikinus, pareiškėjos teisės galėtų būti apgintos. Teismas nurodė, kad pareiškėja 2010 m. birželio 30 d. raštu Nr. (4.17)-D3-2096 įforminto sprendimo neginčijo. Pažymėjo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovui buvo išaiškinta apie pareiškėjos teisę nurodytą administracinį aktą ginčyti (ABTĮ 10 straipsnis), tačiau šia teise pasinaudoti atsisakyta.

III.

Pareiškėja B. M. K. P. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 77–79), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjos teisės gali būti apgintos tik panaikinus atitinkamus administracinius aktus. Pareiškėja mano, kad jos pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas – prašymas įpareigoti atsakovą atlikti atitinkamus veiksmus, yra tinkamas ir patenkinus šį reikalavimas jos teisės būtų apgintos. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jos skundo priėmimo klausimą, nenustatęs jokių trūkumų.

2. Teigia, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2010 m. birželio 30 d. raštas Nr. (4.17)-D3-2096, kurį pirmosios instancijos teismas laikė administraciniu aktu, neatitinka nė vieno iš bendrųjų reikalavimų, keliamų administraciniam aktui, todėl jis negali būti tokiu aktu laikomas.

3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nenustatė, kuo pasireiškia pareiškėjos teisių pažeidimas ir ar jos teisės objektyviai yra pažeistos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad neprieštarauja pareiškėjos reiškiamam prašymui, jei bus pripažinta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra formalus, priimtas nenustačius pareiškėjos teisių pažeidimo (b. l. 85).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinę bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos administracinis teismas, 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu atmesdamas skundą, nurodė, administraciniu aktu, pareiškėjai sukeliančiu teises, yra Palangos miesto savivaldybės administracijos 2010-06-30 raštas Nr. (4.17)-D3-2096 raštas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui, kuriuo informavo, jog buvusio savininko M. C. žemėje suformuotas 0,1100 ha žemės sklypas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, todėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius negali patikslinti informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę bei patvirtinti parengto žemės sklypo plano. Kadangi pareiškėja šiuo raštu įforminto sprendimo neskundė, teismas padarė išvadą, kad nenuginčijus šio administracinio akto, pareiškėjos skundas laikytinas nepagrįstu.

Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

Pateiktu skundu pareiškėja prašo atsakovo, Palangos miesto savivaldybės administracijos veiksmus, kuriais atsisakoma tvirtinti 0,1100 ha žemės sklypo, buvusio savininko M. C. žemėje, planą, neteisėtais, bei prašo įpareigoti atsakovą patvirtinti 0,1100 ha žemės sklypo, buvusio savininko M. C. žemėje, planą, kaip grąžintiną natūra, atkuriant nuosavybės teises į M. C. turėtą žemę.

Pareiškėja nurodė, kad ji yra pretendentė į buvusio žemės savininko M. C. nuosavybės teisių atkūrimą. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra Palangos miesto žemėtvarkos skyriuje pradėta dar 1991 metais.

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyrius 2010 raštu Nr. R4-619(31) informavo pareiškėją, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius atsisakė patvirtinti 0,1100 ha žemės sklypo, suformuoto buvusio savininko M. C. žemėje, planą; nurodė, kad Palangos žemėtvarkos skyrius 2010-06-30 raštu Nr. (4.17)-D3-2096 buvo informuotas apie tai, kad Komisijos dėl laisvos (neužstatytos) žemės posėdžio 2010-06-07 metu buvo nutarta buvusio savininko M. C. turėtoje žemėje suformuoto 0,1100 ha žemės sklypą priskirti valstybės išperkamai žemei. Pareiškėjai kartu buvo persiųstas ir Palangos žemėtvarkos skyrius 2010-06-30 raštas Nr. (4.17)-D3-2096.

Aptarti duomenys pagrindžia, kad pareiškėja šioje administracinėje byloje gina savo pažeistą teisę į nuosavybės teisių atkūrimą natūra, buvusioje savininko M. C. turėtoje žemės dalyje.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Taigi teismas, priėmęs nagrinėti pareiškėjos skundą, privalėjo identifikuoti jos pažeistą teisę arba įstatymų saugomą interesą, tai reiškia šiuo atveju nustatyti, kokiais viešojo administravimo subjekto veiksmai ar neveikimu yra pažeidžiamos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai. Remiantis pareiškėjos skunde nurodytais duomenimis, Palangos žemėtvarkos skyrius dar 2009-01-07 raštu Nr. R4-27-(3.4) kreipėsi Palangos miesto savivaldybės administraciją su prašymu patvirtinti žemės sklypo, suformuoto buvusio savininko M. C. žemėje, planą. Buvo pateiktas 0,1257 ha žemės sklypo planas. Komisija 2009-08-27 nutarė, kad nagrinėjamoje teritorijoje yra laisvos žemės, tačiau suformuoto sklypo rytinė dalis patenka į miškų plotus bei riba eina griovio viduriu, pasiūlė žemės sklypą formuoti paliekant 5 metrus nuo griovio šlaito. Pareiškėja suformavo mažesnio, 0,1100 ha ploto žemės sklypą, tačiau Komisija 2010-06-07 posėdyje nutarė buvusio savininko M. C. turėtoje žemėje suformuoto 0,1100 ha žemės sklypą priskirti valstybės išperkamai žemei, nes, remiantis Palangos miesto savivaldybės 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto miesto bendrojo plano sprendiniais, teritorija patenka į ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinę zoną.

Tokie duomenys patvirtina, kad pareiškėjos teisės buvo gali būti pažeistos, nepriimant konkretaus sprendimo dėl jos parengto 0,1100 ha žemės sklypo, suformuoto buvusio savininko M. C. žemėje, plano patvirtinimo, nes teritorija patenka į valstybės išperkamą žemę. Taigi teismas turėtų vertinti, ar pagrįsti tokie pareiškėjos nurodomi galimai jos teisių pažeidimą sukeliantys administravimo subjekto veiksmai ir skundą tenkinti ar atmesti. Nagrinėjamu atveju nėra konkretaus administravimo subjekto priimto sprendimo, kuris galėtų būti laikomas individualiu administraciniu aktu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme ir skundžiamas teismui.

Asmens pažeistos teisės galimas gynybos būdas yra ne tik konkrečių individualių administracinių aktų ginčijimas (ABTĮ 88 str. 1 d. 3 p.), bet ir ginčo išsprendimas kitu įstatymų numatytu būdu (ABTĮ 88 str. 1 d. 4 p.) ar įpareigojant administravimo subjektą per nustatytą terminą priimti atitinkamą sprendimą arba įvykdyti kitokį patvarkymą (ABTĮ 90 str.), kai nustatomas delsimas priimti sprendimą.

Palangos miesto savivaldybės administracijos 2010-06-30 raštas Nr. (4.17)-D3-2096 raštas yra adresuotas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos žemėtvarkos skyriui, juo informuojama apie tai, kad Komisijos dėl laisvos (neužstatytos) žemės posėdžio 2010-06-07 metu buvo nutarta buvusio savininko M. C. turėtoje žemėje suformuoto 0,1100 ha žemės sklypą priskirti valstybės išperkamai žemei. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad jis negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme, yra neatitinkantis nei įstatyme numatytai formai, nei jo turiniui keliamų reikalavimų, nėra adresuotas pareiškėjai. Tačiau negali būti atsisakoma ginti dėl galimai netinkamų viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo) neapibrėžtoje padėtyje atsidūrusio asmens teisę. Kai konkretus kompetentingo viešojo administravimo subjekto sprendimas, kurį pareiškėja galėtų skųsti teismui, nėra priimtas, Komisijos dėl laisvos (neužstatytos) žemės posėdžio 2010-06-07 metu priimtas nutarimas vertintinas tik kaip viena iš skundo pagrindą sudarančių aplinkybių. Pareiškėjai turint teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, jos nuosavybės teisių atkūrimas turi būti atliktas teisės aktų nustatyta tvarka ir nepagrįstai nevilkinant sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo (žr. mutatis mutandis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1586/2010). Todėl pirmosios instancijos teismas turėtų vertinti, ar administravimo subjekto (atsakovo) kompetencijai priskirtų sprendimų nepriėmimas nėra nepateisinamas delsimas, ir ar nėra pagrindo taikyti ABTĮ 88 str. 1 d. 4 p. ar 90 str. numatytą pareiškėjos teisių gynimo būdą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė administracinio proceso teisės normas, pareiškėjos skundas iš esmės liko neišnagrinėtas, todėl sprendimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti (ABTĮ 142 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos B. M. K. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti.

Nutartis neskundžiama.