Baudžiamoji byla Nr. 1A-123-768/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41997-2017-3

   Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 3 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. I. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. I. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį (2017 m. rugpjūčio 16 d. veika ) laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį (2017 m. rugpjūčio 18 d. veika ) laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsnio pagrindu subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. 20.29 val. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. 14.25 val., bei nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. 18.20 val. iki 2017 m. rugpjūčio 19 d. 13.00 val. (2 paros), laikant, kad jis yra atlikęs 2 laisvės atėmimo dienas.

Be to, nuteistajam uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus bei nuspręsta konfiskuoti nuteistajam priklausančią transporto priemonę – (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį ir išieškoti iš nuteistojo valstybės naudai automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 210 Eur.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

1. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. I. nuteistas už tai, kad pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:
1. 2017 m. rugpjūčio 16 d., 19.59 val., (duomenys neskelbtini) r., kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę, registruotą M. S. vardu – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu nustatytas 2,26 promilės girtumas, o kraujyje rasta 2,19 promilių etilo alkoholio.
2. 2017 m. rugpjūčio 18 d., 18.14 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., ties degaline, vairavo kelių transporto priemonę, registruotą D. P. vardu – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu nustatytas 2,53 promilės girtumas, o kraujyje rasta 2,61 promilių etilo alkoholio.

2. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu A. I. prašo paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti kita – viešaisiais darbais arba bauda. Skundo argumentų nenurodo.

3. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmetamas

3. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Apeliantas savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neginčija, tačiau prašo paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į viešuosius darbus arba baudą, todėl teisėjų kolegija dėl jo kaltės nepasisako ir baudžiamąją bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.
1. Apygardos teismas, išanalizavęs baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį bei apeliacinį skundą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę tiek už padarytus nusikaltimus atskirai, tiek subendrintą galutinę, apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, nuteistojo motyvus ir tikslus, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikaltimas veikas ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veikas padarė būdamas recidyvistu).
2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-137-693/2017, 2K-99-511/2018). Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas visiškai pagrįstai įvertino aplinkybes, jog nuteistasis padarė dvi tyčines, baigtas transporto eismo saugumui nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) kelių dienų laikotarpyje, būdamas ne kartą teistas praeityje (t. 1, b. l. 127-154), yra ne kartą baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, tame tarpe ir už vairavimą išgėrus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, šiuo metu turi galiojančių nuobaudų, baudos nesumokėtos, nedirba (t. 1, b. l. 122-126), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Taigi nusikaltimus apeliantas padarė kelių dienų laikotarpyje būdamas teistas, turėdamas neišnykusį teistumą, be to, nepraėjus nė mėnesiui po to, kai įsiteisėjo to paties teismo nutartis kitoje byloje, kur paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į arešto bausmę. Visos aptartos aplinkybės formuoja teismo nuomonę apie apelianto asmenybę, kad praeityje teismų jam paskirtos bausmės neturėjo jokios teigiamos įtakos, apeliantas nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka ir pažymi, kad, skirdamas apeliantui bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes.
3. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta visiškai jokių motyvų, kuriais remdamasis apeliantas prašo pakeisti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę į kitos rūšies bausmę. Nors apeliantas nurodo, jog laisvės atėmimo bausmė galėtų būti keičiama į baudą, tačiau teisėjų kolegijai kyla abejonių ar apeliantas apskritai galėtų įvykdyti tokią bausmę, kadangi administracine tvarka jam paskirtų baudų dar nėra sumokėjęs, šiuo metu nedirba, o esamas noras įsidarbinti dar negarantuoja sėkmingos darbo paieškos. Kita vertus, apeliantas bet kokiu atveju pajus materialinį suvaržymą, kadangi skundžiamu nuosprendžiu iš apelianto nuspręsta išieškoti valstybės naudai automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 210 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas pažymėta, nėra pagrindo manyti, jog apeliantas turės galimybę sumokėti dar ir už nusikaltimus paskirtą baudą.
4. Atkreiptinas dėmesys, jog apelianto nusikalstamas elgesys rodo jo jau susiformavusias antivisuomenines nuostatas į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir nenorą keisti savo gyvenimo būdo. Kaip minėta, anksčiau apeliantui skirtos bausmės jo elgesio teigiama linkme nepakeitė, be to, jis nevertino jam suteiktų galimybių pasitaisyti, ir toliau demonstravo teisei priešingą elgesį. Apelianto iš esmės paeiliui padaryti du nusikaltimai rodo, kad jo nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, priešingai - jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio pasekmė. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės paskirčiai (BK 41 straipsnio 2 dalis) įgyvendinti švelniausios BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje įtvirtintos bausmės rūšies – baudos – šiuo atveju nebepakanka. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat prašė jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti viešaisiais darbais, tačiau BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje net nėra numatyta galimybė už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, skirti viešųjų darbų bausmę.
5. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su apelianto asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas daro išvadą, kad apeliantui už padarytus nusikaltimus paskirta galutinė subendrinta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Tenkinti apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

A. I. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                  Donatas Jatužis

         Valdas Ciesiūnas

                                                                                                         Jolanta Raščiuvienė