Civilinė byla Nr. 2YT-1384-991/2018
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-15081-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1
(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m. sausio 5 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. M. skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, antstolis G. J..
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas kreipėsi į antstolį su dviem 2017-11-17 skundais, kuriais prašė: panaikinti antstolio patvarkymus dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems; tuo atveju, jeigu pagal patvarkymus buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems; pakeisti pateiktus patvarkymus Marijampolės pataisos namams vykdyti išieškojimus iš skolininko priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija vienos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesio algos (toliau ir MMA), kuriais apribojama teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje; pakeisti pateiktą patikslintą patvarkymą Marijampolės pataisos namams vykdyti išieškojimus iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriais iš skolininko yra išieškoma kiekvieną mėnesį 70 procentų nuo skolininkui priklausančių lėšų dalies, viršijančios vieną MMA ir 50 procentų, nuo skolininkui priklausančių lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA, esančių Marijampolės pataisos namų sąskaitoje bei leisti per mėnesį naudoti vieną MMA įsigyti maisto produktams ir būtiniausioms reikmėms.
Antstolis G. J. išnagrinėjo skundus ir 2017-11-29 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino jų. Skundus kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui. Nurodė, kad visi patvarkymai ir vykdymo veiksmai buvo atlikti teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis teisės normomis reglamentuojančiomis vykdymo procesą ir išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu prašė skundus nagrinėti teismo nuožiūra.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio G. J. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-07-28 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1136-586/2015 dėl 4532,06 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka išieškojimo iš P. M., išieškotojos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, naudai. Antstolis 2017-10-10 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo, pareikalavo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Marijampolės pataisos namų sąskaitoje, išskaityti 70 procentų nuo dalies viršijančios vieną MMA ir 20 procentų nuo lėšų dalies, neviršijančios vienos MMA. 2017-10-27 priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo pinigines lėšas, esančias Marijampolės pataisos namuose, išskaitant 70 procentų nuo lėšų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 50 procentų nuo lėšų dalies, neviršijančios vieną MMA.
CPK 688 straipsnio 1 dalis numato, kad siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų.
CPK 733 straipsnis reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. Išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų nurodoma, kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas patvarkymas. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų turi būti nurodoma išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais, darbdavio atsakomybė už antstolio reikalavimo nevykdymą ir kiti sprendimui vykdyti būtini nurodymai.
Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį reglamentuoja CPK 736 straipsnis, kuris numato, kad iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaitoma 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu išskaitoma dalis iš 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, gali būti mažinama po 20 procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos. CPK 739 straipsnis numato pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima.
Klaipėdos apygardos teismas 2017-06-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-928-730/2017 nurodė, kad pradėjus išieškojimą skolininko naujai gaunamos jam priklausančios lėšų įplaukos iš trečiųjų asmenų laikytinos kitomis skolininko pajamomis, kurias skolininkas naudoja savo būtiniesiems poreikiams kalinimo įstaigoje patenkinti, dėl to išskaitoms iš tokio pobūdžio kitų pajamų taikytinos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733–743 straipsniai) ir atliekant išskaitas iš tokių lėšų negali būti taikoma CPK 668 straipsnio 1 dalis.
Kasacinis teismas aiškindamas išieškojimo iš kalinimo įstaigoje bausmę atliekančiam asmeniui priklausančio darbo užmokesčio ir kitų pajamų taip pat išaiškino, jog CPK 668 straipsnio, reglamentuojančio išieškojimą iš turto, nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų atlikimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, darytina išvada, kad tik atlikus išieškojimą iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio bei kitų pajamų, taip pat ir iš trečiųjų asmenų gautų piniginių lėšų, likusiai lėšų sumai, jeigu ji neviršija vieno MMA, taikoma CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata dėl draudimo išieškoti iš pinigų sumos, neviršijančios vieno MMA.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis priėmė du patvarkymus 2017-10-10 ir 2017-10-27, pirmuoju patvarkymu įpareigojo Marijampolės pataisos namus iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Marijampolės pataisos namų sąskaitoje, išskaityti 70 procentų nuo dalies viršijančios vieną MMA ir 20 procentų nuo lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA, antru patvarkymu areštavo pinigines lėšas, esančias Marijampolės pataisos namuose, išskaitant 70 procentų nuo lėšų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 50 procentų nuo lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes nėra aišku, kokio dydžio išskaitymus antstolis įpareigojo Marijampolės pataisos namus atlikti iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, todėl antstolis turėtų patikslinti kokio tiksliai dydžio išskaitos turėtų būti atliekamos. Atkreiptinas dėmesys, jog išskaityti 50 procentų nuo lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA galima tik, jei išieškojimas vykdomas pagal kelis vykdomuosius dokumentus. Pažymėtina, kad teismas nenustatė aplinkybių, kuriomis vadovaujantis būtų pagrindas panaikinti antstolio G. J. patvarkymus, kadangi jie priimti vadovaujantis CPK 733–743 straipsnių normomis.
Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjo P. M. skundai dėl antstolio G. J. veiksmų yra nepagrįstas, todėl netenkintini.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, straipsniais, 513 straipsnio 2 dalis, teismas
n u t a r i a :
pareiškėjo P. M. skundų netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) gražinti antstoliui G. J..
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova