Civilinė byla Nr. e2A-1838-562/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15521-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.19.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Langų sistemos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024  m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Langų sistemos“ ieškinį atsakovei A. Š. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės A. Š. priešieškinį ieškovei UAB „Langų sistemos“ dėl darbų kainos sumažinimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Langų sistemos“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės A. Š. (toliau – ir atsakovė) 444,91 Eur skolos, 40,04 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad 2022 m. spalio 7 d. šalys sudarė sutartį Nr. V-22-10-07-08-LŠ (toliau – ir Sutartis), kuria remiantis ieškovė atsakovei pagamino ir pristatė gaminius (langus), kuriuos atsakovė 2022 m. lapkričio 15 d. priėmė ir pretenzijų nepareiškė. Pagal Sutartį buvo sulygta gaminių ir jų pristatymo kaina 3 214,61 Eur, tačiau atsakovė su ieškove atsiskaitė tik dalinai ir iki šiol yra skolinga ieškovei 444,91 Eur. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę su raginimais kuo greičiau atsiskaityti už priimtus gaminius, tačiau atsakovė iki šiol geranoriškai neatsiskaito, todėl ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės likusią 444,91 Eur skolą, taip pat pagal Sutarties 5.1 punktą už neatsiskaitymą laiku iki 2023 m. spalio 24 d. priskaičiuotus 40,04 Eur delspinigius (444,91 Eur x 0,05 proc. / 100 proc. x 180 d.), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Atsakovė atsiliepimu nesutiko su ieškiniu ir pareiškė priešieškinį, prašydama teismo įpareigoti atsakovę apmokėti patirtas 150 Eur išlaidas už garo juostos klijavimo darbus, užskaitant šią sumą iš Sutartyje bei technologinėje specifikacijoje-sąmatoje nurodytos 444,91 Eur montavimo darbų kainos bei priteisti atsakovei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Priešieškinyje atsakovė nurodė, jog langų montavimo darbai su ieškove sudarytoje sutartyje buvo užsakyti sumontuojant ir garo juostą. Garo juosta turėjo būti sumontuojama langų dėjimo metu, taip pat nupjaustomos užpurkštos putos. Kadangi Sutartyje nurodyta atskirai montavimo darbai, atskirai montavimo juosta, atsakovė domėjosi, ar juostą klijuos montavimo metu, ar juostą reiks klijuoti savarankiškai. Ieškovės darbuotoja atsakė, kad jei bus užsakytas montavimas su garo juosta, tai juosta bus užklijuota: „Jei užsakomas montavimas, klientas pageidauja su juostomis, tuomet jas klijuojame mes montavimo metu“. 2022 m. lapkričio 15 d. langai buvo atvežti ir sumontuoti, tačiau juostos nebuvo tinkamai suklijuotos, montavimo putos nenupjaustytos ir neuždengtos garo juosta. Atsakovė, norėdama išsiaiškinti, kaip tiksliai turėjo būti atlikti bei perduoti darbai, raštu paklausė ieškovės darbuotojų, kokių standartų laikosi įmonė montuodama langus, kokia yra įmonėje nustatyta tvarka perduodant darbus? buvo gautas atsakymas, kad vadovaujamasi Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos taisyklėmis „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas statybos taisyklėmis ST2491109.01:2015“ (toliau – ir Montavimo taisyklės) ir prisegtas tai nurodantis įmonės dokumentas „Įmonės standartas“. Tai, kad Montavimo taisyklėse numatyta, jog hermetizuojančios juostos (garo ir difuzinės) yra sumontuojamos iki priduodant montavimo darbus, rodo kad garo juostos klijavimas priklauso prie montavimo darbų ir turėjo būti atliktas pagal Sutartį iki reikalavimo pagal Sutartį sumokėti likusią pinigų dalį. Be to, faktą, kad juostos turėjo būti suklijuotos, patvirtina ieškovės darbuotojos atsakymas, kad jei klientas pageidauja su juostomis, juostos klijuojamos montavimo metu. Atsakovė prašė ieškovės tinkamai pabaigti darbus, tačiau ieškovės darbuotojai ar jų įgalioti asmenys darbų nebaigė, todėl atsakovei teko ieškoti kitų meistrų, nes pagal atsakovės turimą informaciją montavimo putos privalo būti apsaugotos nuo šviesos ir oro poveikio (buvo skambinta gamintojo Penosil atstovams ir konsultuotasi). Už langų garo juostų klijavimą atsakovė kitai įmonei sumokėjo 150 Eur, todėl atsakovė pareikštu priešieškiniu prašo teismo įpareigoti atsakovę apmokėti patirtas 150 Eur išlaidas už garo juostos klijavimo darbus, išskaitant šią sumą iš Sutartyje bei technologinėje specifikacijoje-sąmatoje nurodytos 444,91 Eur montavimo darbų kainos bei priteisti atsakovei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriame nurodė su priešieškiniu nesutinkanti, priešieškinį prašė atmesti. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė pažymėjo, kad prekės ir paslaugos (darbai) pagal Sutartį atsakovei buvo pilnai suteiktos, o taip pat ir garo juosta buvo užklijuota 2022 m. lapkričio 15 d. Jokių pretenzijų/nusiskundimų iš atsakovės ieškovė nėra gavusi. Kad atsakovė neturėjo jokių pretenzijų ieškovei dėl prekių ir suteiktų paslaugų/darbų pagal Sutartį patvirtina ir faktas, kad vietoje to, kad atsakovė, kuri yra susipažinusi su Sutarties ir garantijos sąlygomis, kreiptųsi į ieškovę (kurią priešieškinyje nurodo kaip netinkamai atlikusią darbus/paslaugas), kreipėsi į trečiąjį asmenį, kas kartu reiškia, kad atsakovė sąmoningai atsisakė ir garantijos taikymo. Akivaizdu, kad atsakovė iki priešieškinio pateikimo teismui dienos neįžvelgė jokių ieškovės neteisėtų veiksmų/neveikimo. Atsakovė tik gavusi ieškovės ieškinį, pateikė teismui priešieškinį dėl neva neatliktų darbų. Taigi, atsakovė praėjus apie 1,5 metų priešieškinyje nepagrįstai teigia, kad paslaugos pagal Sutartį nebuvo pilnai suteiktos, t. y. nebuvo tinkamai užklijuota garo juosta. Prie priešieškinio atsakovė prideda neaišku kada ir kokiame objekte fotografuotas nuotraukas bei jomis grindžia neva nekokybiškai atliktus darbus/suteiktas paslaugas pagal Sutartį. Tokie atsakovės argumentai vertintini kritiškai ir niekaip nepagrindžia neatliktų darbų/nesuteiktų paslaugų pagal Sutartį. Jokių kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių neva neatliktas paslaugas/darbus pagal Sutartį ar kitus atsakovės teiginius, atsakovė nepateikė. Taip pat paaiškinama, kad tokios klijuojamos juostos yra tik laikina apsauga ir už tolimesnius pakartotinio klijavimo arba kniedijimo darbus atsako pati atsakovė. Ieškovė atsiliepime pažymėjo, kad prie Sutarties pridėtoje sąmatoje garo juostos klijavimas yra nurodytas atskirai nuo montavimo darbų, kas reiškia, kad į montavimo darbų kainą garo juostos klijavimas nebuvo įskaičiuotas. Ieškovė el. laiške nurodė, kad juostos klijuojamos, tik jei klientas pageidauja ir tik jei užsakomas montavimas, nes tikėtina, kad klientui neužsakius montavimo darbų, nebūtų specialistų, kurie galėtų užklijuoti juostas, bet ne dėl to, kad garo juostos klijavimas yra montavimo darbų dalis.

6.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ir atsakovė palaikė teismui jų pateiktus pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Ieškovės atstovė prašė patenkinti ieškinį ir atmesti priešieškinį. Atsakovė prašė patenkinti priešieškinį; ieškiniu reikalaujamos sumos dalies, viršijančios priešieškinio sumą, sumokėjimo ieškovei atsakovė neginčijo (444,91 Eur – 150 Eur = 294,91 Eur), tačiau nesutiko ieškovės reikalavimais priteisti iš jos delspinigius, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priešieškinį tenkino visiškai:

7.1.                      priteisė iš atsakovės A. Š. 294,91 Eur skolos, 26,54 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 257,74 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Langų sistemos“.

7.2.                      Sumažino pagal 2022 m. spalio 7 d. sutartį Nr. V-22-10-07-08-LŠ ieškovės UAB „Langų sistemos“ suteiktų montavimo paslaugų kainą 150 Eur suma.

7.3.                      Priteisė iš atsakovės A. Š. 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, valstybės naudai.

8.       Pasisakydamas dėl darbų įvykdymo nurodė, kad ieškovė nepateikė prekių perdavimo-priėmimo akto, apsunkino atsakovei galimybes suprasti, kokie konkretūs darbai pristačius langus ieškovės darbuotojų buvo atlikti ir faktiškai perduoti atsakovei. Ieškovė byloje nepateikė įrodymų, kad atliko garo juostos montavimo darbus, nors teigė, kad šie darbai buvo atlikti. Iš šalių pasirašytos Sutarties (įrašų paskutiniame lape) ir technologinės specifikacijos-sąmatos turinio galima matyti, kad į montavimo darbų kainą įėjo ir garo juostos klijavimas iš vidaus. Nustačius, kad ieškovė sutartų rangos darbų neatliko ir atsakovė ieškovės darbų defektams sutvarkyti pasamdė kitus meistrus ir dėl to patyrė papildomų išlaidų, iš atsakovės ieškovei priteista 294,91 Eur skola už atliktus darbus ir ieškinio reikalavimas dėl 150 Eur sumos už darbus priteisimo atmestas, nes šioje dalyje teismas patenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą ir sumažino darbų kainą 150 Eur suma.

9.       Pasisakydamas dėl delspinigių, teismas nurodė, kad priteistini delspinigiai mažinami iki 26,54 Eur skaičiuojant juos nuo ieškovei priteistos sumos – 294,91 Eur.

10.       Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas nurodė, kad 

11.       Atsižvelgus į tai, kad buvo patenkinta 66,29 procentai ieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 198,87 Eur suma už ieškinio parengimą (300 Eur x 66,29 proc.). Spręsdamas dėl ieškovės patirtų advokatės atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimai buvo betarpiškai susiję, šalių į bylą teikti argumentai ir įrodymai buvo susiję tiek su ieškinio, tiek su priešieškinio nagrinėjimo dalyku, todėl teismas padarė išvadą, kad teismo posėdžiuose nagrinėjant kartu tiek ieškinį, tiek priešieškinį ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos buvo susijusios tiek su ieškinio, tiek su priešieškinio reikalavimais. Įvertinus tai, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies (patenkinta 66,29 proc. ieškinio reikalavimų), o priešieškinis patenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteista 66,29 Eur atstovavimo išlaidų (100 Eur x 66,29 proc.). Taigi, ieškovei iš atsakovės iš viso priteista 265,16 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidų (198,87 Eur + 66,29 Eur). Įskaičius priešpriešinius ieškovės ir atsakovės reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (iš ieškovės atsakovei priteista 22 Eur bylinėjimosi išlaidų) ieškovei iš atsakovės priteista 257,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Ieškovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimo dalį dėl ieškovės išlaidų advokato teisinėms paslaugoms priteisimo sumažinimo ir ieškovės naudai priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iš atsakovės padidinti nuo 257,74 Eur iki 589,19 Eur. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad:

12.1.                      Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi teismas be jokio pagrindo išlaidų mažinimą atliko net tris kartus: pirmiausia sumažino atstovavimo išlaidas nuo 600 Eur iki 200 Eur, tada nuo 200 Eur iki 100 Eur ir nuo 100 Eur, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, sumažino iki 66,29 Eur.

12.2.                      Nesutiktina su teismo išvada, kad ieškovės advokatei sumokėta 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų suma yra nepagrįsta ir neadekvati bylos nagrinėjimo eigai. Teismas, vertindamas atstovavimo išlaidų dydį, nepagrįstai apsiribojo tik teismo posėdžių trukme.

12.3.                      Vertinant pasirengimą teismo posėdžiui ar parengiamajam posėdžiui laiką, vertintina, jog pasirengimas vienam teismo posėdžiui ar parengiamajam posėdžiui net minimaliausiu vertinimu užima bent valandą. Įvertinant tai, kad buvo vienas parengiamas ir vienas teismo posėdis, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės ir šie abu posėdžiai truko daugiau nei 2 valandas, ir įvertinus pasiruošimo laiką jiems bent 2 valandas (iš tikrųjų ieškovės atstovės sugaištas laikas yra daug didesnis), neviršytų rekomenduotino maksimalaus 844,12 Eur dydžio ir būtų gerokai mažesnis, nei ieškovės prašoma priteisti suma.

12.4.                      Teismo argumentas, kad jis privalėjo skirti kitą posėdį, nes ieškovės atstovė negalėjo atsakyti į tam tikrus klausimus, nėra pagrindas sumažinti prašomas priteisti atstovavimo išlaidas. Nurodyti klausimai nebuvo keliami atsakovės procesiniuose dokumentuose, dėl jų nebuvo ginčo. Ieškovė neturėjo galimybės numatyti, kad parengiamajame teismo posėdyje bus keliami klausimai dėl kurių nebuvo pasisakyta procesiniuose dokumentuose.

12.5.                      Neaišku kokiu pagrindu teismas dar kartą atliko atstovavimo išlaidų mažinimą, jas sumažindamas nuo 200 Eur iki 100 Eur ir nuo jų proporcingai skaičiuodamas priteistiną dydį vien dėl to, kad buvo patenkintas priešieškinys. Aplinkybė, kad buvo patenkintas priešieškinys, nėra pagrindas mažinti ieškovės prašomas priteisti atstovavimo išlaidas. Jeigu atsakovė turėjo išlaidų, susijusių su priešieškinio pateikimu, tai galėjo jas pateikti teismui ir teismas jas būtų vertinęs. Tokie veiksmai, kai atsakovė nepateikė išlaidų už priešieškinio parengimą, o teismas tenkino priešieškinį ir tuo pagrindu sumažino priteistinas ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas, iš esmės reiškia, kad teismas priteisė atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas už priešieškinio patenkinimą, kurių ji realiai neturėjo.

13.       Atsakovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad:

13.1.                      Atsakovė siekė išspręsti ginčą taikiu būdu derybomis ir bendradarbiavimu, tačiau ieškovė nutarė kreiptis į teismą ir netinkamu elgesiu ieškovė sąlygojo bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas priėmė teisingą sprendimą jas sumažinti.

13.2.                      Į pirmąjį posėdį ieškovės atstovė atvyko nepasiruošusi, neperžiūrėjusi Sutarties ir kitų dokumentų, nes negalėjo atsakyti į klausimus dėl ginčo esmės, todėl nebuvo galima baigti pasiruošimo ir pereiti prie ginčo nagrinėjimo iš esmės jau pirmajame posėdyje. Atsižvelgiant į tai, galima nukrypti nuo proporcingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

15.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16.       Teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

17.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo ir paskirstymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18.       Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kad patyrė 900 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, kurias sudarė 300 Eur už ieškinio parengimą ir 600 Eur – už atstovavimą teismo posėdžiuose. Dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo už ieškinio parengimą neginčijama, todėl toliau pasisakoma dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo už advokatės atstovavimą teismo posėdžiuose.

19.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 600 Eur išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose nėra pagrįstos ir adekvačios bylos nagrinėjimo eigai, kadangi nagrinėjant bylą buvo tik du posėdžiai, kurių bendra trukmė 2 valandos ir 7 minutės, be to, atsakovė ieškovės ieškinį ginčijo tik dalyje, o pirmojo parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovė negalėjo atsakyti į teismo klausimus dėl darbų perdavimo aplinkybių, konkrečios datos, kas trukdė pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės pirmojo parengiamojo teismo posėdžio metu ir teismas skyrė dar vieną parengiamąjį teismo posėdį. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas ieškovei priteistinas atstovavimo išlaidos sumažino nuo 600 Eur iki 200 Eur. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimai buvo betarpiškai susiję, šalių į bylą teikti argumentai ir įrodymai buvo susiję tiek su ieškinio, tiek su priešieškinio nagrinėjimo dalyku, sumažino bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą iki 100 Eur ir įvertinus tai, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies, iš atsakovės priteisė 66,29 Eur atstovavimo išlaidų už atstovavimą teismo posėdžiuose.

20.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

21.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

22.       Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos).

23.       Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

24.       Remiantis Rekomendacijos 8.19 punktu, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą nustatytas koeficientas– 0,1. Taigi, nagrinėjamu atveju už atstovavimo teisme valandą maksimaliai galima priteisti 211,03 Eur dydžio atlyginimą (skaičiuota 2024 m. gegužės 2 dienai, kai išlaidos buvo apmokėtos). Kadangi teismo posėdžiai truko bendrai truko 2 valandas ir 7 minutes, išlaidų advokato pagalbai atlyginimo galima priteisti už dvi atstovavimo teismo posėdžiuose valandas (Rekomendacijų 9 ir 10 punktai). Taigi už atstovavimą teismo posėdžiuose priteistina maksimali suma 422,06 Eur (211,03 Eur x 2 val.).

25.       Pažymėtina, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams, susitikimus su klientais ir pan. atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022).

26.       Kasacinio teismo nutartyse nuosekliai nurodoma, kad CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 30, 31 punktai; 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-611/2024, 22 punktas).

27.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog yra pagrindas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidos sumažinti nuo 600 Eur iki 200 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl ieškovės atstovės veiksmų reikėjo skirti antrą parengiamąjį posėdį. Tačiau ieškovės atstovė paaiškino, kad jai parengiamojo posėdžio metu užduoti klausimai nebuvo keliami atsakovės procesiniuose dokumentuose, dėl jų nebuvo ginčo, todėl ieškovė neturėjo galimybės numatyti, jog parengiamajame teismo posėdyje bus pateikti šie klausimai.

28.       Pažymėtina, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovo atstovės nurodytas priežastis, lėmusias atidėti teismo posėdį, sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovės atstovės procesinis elgesys buvo nesąžiningas bei netinkamas, naudojantis CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis bei įgyvendinant nustatytas pareigas. Bylos duomenimis nustatyta, kad antro parengiamojo posėdžio metu, atlikus privalomus procesinius veiksmus, iš karto buvo pereita prie bylos nagrinėjimo iš esmės, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės atstovės veiksmais buvo užvilkintas bylos nagrinėjimas.

Dėl procesinės bylos baigties

29.       Įvertinus tai, kas konstatuota šios nutarties 24 ir 27 punktuose, ginčijamas sprendimas keičiamas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

30.       Atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytus maksimalius atlygintinų išlaidų advokato pagalbai dydžius, ieškovei už ieškinio parengimą atlyginamos visos 300 Eur dydžio patirtos išlaidos, o už atstovavimą teismo posėdžiuose – 422,06 Eur (211,03 Eur x 2 val.) išlaidos, viso – 722,06 Eur. Kadangi buvo patenkinta 66,29 proc. ieškinio reikalavimų, atlygintinų išlaidų suma – 478,65 Eur (722,06 Eur x 66,29 proc.).

31.       Atlikus priešpriešinių mokėtinų sumų įskaitymą, iš atsakovės ieškovei viso priteistinos 456,65 Eur (478,65 Eur – 22 Eur suma, kuri buvo priteista atsakovei iš ieškovės už sumokėtą žyminį mokestį) bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a :

ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Langų sistemos“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šią dalį išdėstyti sekančiai:

„Priteisti iš atsakovės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 456,65 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Langų sistemos“, juridinio asmens kodas 302323852“.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja        Rosita Patackienė