Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-2437-806/2018

        Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01890-2018-0

        Procesinio sprendimo kategorija 9.15

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2018 m. spalio 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė - Lekarauskienė,

sekretoriaujant Simonai Klimašauskaitei,

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Viešųjų pirkimų tarnybos, atstovei E. K.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. A., jos atstovui advokatui Deividui Soloveičik,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančios VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, administracinio nusižengimo bylą.

Teismas

n u s t a t ė :

S. A., būdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Perkančioji organizacija) Mažos vertės pirkimų komisijos, sudarytos Perkančiosios organizacijos vadovo 2017 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 1RA-125, (toliau – ir Komisija) nare, 2018 m. vasario 1 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vykusio Komisijos posėdžio metu, balsuodama už sprendimą pritarti Pirkimo (Perkančiosios organizacijos apklausos būdu vykdyto mažos vertės viešojo pirkimo „(duomenys neskelbtini)“, Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbto (duomenys neskelbtini)) sąlygoms, kuriose nenurodyta, kokių konkrečių prekių priežiūros ir tvarkymo paslaugos yra įsigyjamos (t. y. nenurodytas gamintojas, modelis, turimų prekių kiekis ir kitos prekių techninės savybės, kurios galėjo įtakoti pasiūlymo kainą ir tiekėjo sprendimą dalyvauti viešajame pirkime), pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, taip pat balsuodama už sprendimą pritarti Pirkimo sąlygoms, kuriose nustatytos netinkamos pirkimo dokumentų sąlygos, reglamentuojančios perkamų paslaugų apmokėjimą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio 4 dalies nuostatas bei neįgyvendino 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos pareigos siekti, kad pirkimo objektui įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Šiais veiksmais S. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 184 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama S. A. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą nepripažino ir laikėsi rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytos pozicijos.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamos S. A. atstovas advokatas D. Soloveičik paaiškino, kad visa byla yra paremta Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) nuomonės dėstymu. Viešųjų pirkimų tarnyba norėdama, kad būtų inkriminuojamas nusižengimas, t.y. jo sudėtis, turėtų įrodyti kelis momentus, nes jį kildina iš principų pažeidimo, t.y. Viešųjų pirkimų įstatymo 17 str. 1 ir 2 dalys – „Principas ir tikslai“ ir Tarnyba sako, kad yra pažeistas lygiateisiškumo, nediskriminavimo principas. Šioje byloje nėra jokių įrodymų, kad tas principas būtų pažeistas, kitaip tariant yra VPT teiginys prieš jų teiginį. Administracinių nusižengimų atveju, kalbama apie administracinę atsakomybę, ne civilinį deliktą arba civilinę sutartinę atsakomybę, taikomi padidinto įrodytumo standartai, artimi baudžiamųjų bylų, todėl turėtų būti formuojama praktika reiklesnės įrodinėjimo naštos nustatymo institucijai, kuri surašo protokolą, šiuo atveju tai pačiai VPT. Byloje ir protokole tiesiog išdėstomi faktai, pasakoma, kad tai yra principų pažeidimas. Pažeidimas, pradedant nuo pirmo epizodo, kildinamas iš to, kad VPT sako, jog nenurodytas mažos vertės pirkimo sąlygose konkretus turimas įrenginys, t.y. jo pavadinimas, būtent nenurodyta, kokie jau turimi (duomenys neskelbtini) ir konkretus prekės ženklas, todėl atsiranda principo pažeidimas. Įstatyme nėra nuostatos, kuri pasakytų, kad perkant jau turimo įrenginio techninio aptarnavimo paslaugas, privalu nurodyti to įrenginio konkretų prekės ženklą, arba pavadinimą, arba gamintoją. Tai VPT įstatymo interpretavimas ir atitinkamai iš to kildinamas administracinis nusižengimas, kuris inkriminuojamas S. A.. Pažeidimo ji, kaip komisijos narė, nepadarė, todėl, kad turimos įrangos, kurios aptarnavimui yra perkamos paslaugos, konkretaus gamintojo nurodymas reikštų priešingai, kad yra ribojama konkurencija ir pažeidžiami principai, kuriuos VPT saugo inkriminuodama šitą administracinį nusižengimą. Kaip ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, yra taikoma 37 str. nuostata, kurioje yra sakoma, jog yra draudžiama nurodyti konkretų prekių ženklą arba gamintoją. Ši Viešųjų pirkimų įstatymo norma – 37 str. 5 d. yra specialioji norma, kuri sukonkretina 17 str. – viešųjų pirkimų principus. Tarptautinės vertės pirkimuose yra draudžiama nurodyti konkretų prekių ženklą arba gamintoją, nesuprantama, kodėl VPT mano, kad mažos vertės pirkimuose, kuriems irgi taikomi viešųjų pirkimų principai, turėtų būti nedraudžiama nurodyti konkretų gamintoją arba konkretų prekių ženklą arba konkretų standartą, patentą, tipą ir pan. Viešųjų pirkimų komisija, kurios narė šioje byloje yra ginamoji, priešingai stengėsi išvengti aptarto pažeidimo. Nebuvo visai nepasakyta, kokios paslaugos perkamos – pirkimų sąlygų antraštė jau skelbia apie perkamas konkretaus objekto – (duomenys neskelbtini) aptarnavimo ir techninės priežiūros paslaugas. VPT sako, kad nenurodyta „S.“ gamintojo įsigyta įranga ir technika ir todėl visi, kurie galėjo dalyvauti pirkime, galimai nesudalyvavo, nes nežinojo, jog pas juos yra „S.“ gamintojo įranga ir atitinkamai jie nežinojo, ką reikės aptarnauti, ir laimėjo tas, kas laimėjo anksčiau parduodamas tą įrangą (iš medžiagos matoma, kad buvo du pirkimai, ginčas yra dėl antrojo, o pirmuoju pirkimu buvo nupirkta pati įranga) ir galimai, toks asmuo žinojo, kad pirkimas yra jam. Užklausus kitoje rinkoje veikiančio dalyvio – kompanijos „H. P.“, kompanijos atstovas nurodė, kad jie buvo parsisiuntę sąlygas ir įvertinę visus aspektus, nusprendė nedalyvauti ir sutelkti dėmesį ties kitais projektais, kalbant apie specifikacijos aiškumą – nurodoma, kad jiems nekilo abejonių, jog kalba eina apie tą pačią įrangą, dėl kurios buvo varžomasi 2016 metais, pačiai specifikacijai klausimų neturėta. Šie rašytiniai rinkos dalyvių paaiškinimai patvirtina, kad jie suprato, kas buvo perkama ginčo pirkimu, priešingai nei nurodo VPT ir atitinkamai techninei specifikacijai jie klausimų neturėjo, sąlygos buvo aiškios. Nepateikta jokių papildomų įrodymų, neturima jokių apklausų, vertinimų, analizių, tyrimų. Nėra pagrindo teigti, jog dėl nenurodyto (duomenys neskelbtini) turimos įrangos konkretaus prekių ženklo buvo apribota konkurencija ir sukliudyta rinkos dalyviams suprasti, koks yra vykdomas pirkimas. Pažeidimas neįrodytas. www.cvpp.lt interneto puslapyje galima surasti visą reikiamą medžiagą, kuri yra paskelbta ir patalpinta. Net jei ir sąlygose ta informacija nėra išdėstyta, informacija apie tai, ką šiandien turi ir kuo naudojasi perkančioji organizacija savo kasdienėje veikloje yra internete, viešoje erdvėje, todėl kiekvienam atidžiam rinkos dalyviui informacija yra prieinama laisvai be jokių registracijų, mokesčių ar pan. Kitas epizodas – dėl kainodaros, jog perkančioji organizacija pažeidė kainodaros taikymo principus. Kaltinime nurodyta, kad pažeidimas pasireiškia tuo, jog yra pažeistas Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 10 p., numatantis, kad turėjo būti nustatoma įkainio, o ne fiksuotos kainos kainodara. Pagal tos pačios Kainodaros metodiką, kurį yra poįstatyminis aktas, 1 p. nurodyta, kad tokiems pirkimams koks buvo čia, t.y. ginčo pirkimas – šita kainodara netaikoma – tiksliau ji gali būti taikoma, tačiau tai nėra prievolė. Perkančioji organizacija siekia, kad tiekėjas prisiimtų riziką per nustatytą laiko tarpą, kuris yra labai trumpas – kelių valandų, per kuriuos tiekėjas privalėtų be papildomo mokesčio, išskyrus tą, kuris yra fiksuotas, konkrečiam mėnesiui atliki tų (duomenys neskelbtini) taisymo ir tvarkymo paslaugas. Išskirti pagrindinių, šalutinių, esminių detalių negalima – tai fiziškai neįmanoma, be to, tai prieštarauja pačiam įsigijimo tikslui. Perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų komisija norėjo įsigyti aptarnavimo paslaugą už fiksuotą mokestį, padalintą į 12 mėnesių. VPT vėlgi įvertina šitą epizodą, jog tai yra prieštaravimas racionaliam pinigų panaudojimui. Joks įstatymas nenumato, kad tokioje situacijoje reikia taikyti būtent fiksuoto įkainio sumą. Kyla ir kitas klausimas, ar turima įrodymų, kad yra permokėta, kad apribota kažkieno teisė arba yra išvaistyti pinigai. Sutarties suma – 16 000 eurų metams. VPT įrodymų nepateikė, tai tik nuomonė. Teismui pripažinus, jog pažeidimas buvo, kreipiamas dėmesys ir į tai, kad S. A. Komisijoje atliko tik sekretorės funkciją, t.y. protokolavimo funkciją, turėdama piniginę nuobaudą, negalėtų dirbti savo pagrindinio darbo, todėl šiuo atveju pakaktų skirti įspėjimą.

Teismo posėdyje institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Viešųjų pirkimų tarnybos, atstovė E. K. prašė S. A. pripažinti kalta padarius ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir skirti jai administracinę nuobaudą. Dėl pirkimo dokumentų neaiškumo, netikslumo ir informacijos juose nepakankamumo nurodė, kad nepaisant to, jog informacija apie Perkančiosios organizacijos turimą įrangą, kurios tvarkymo ir priežiūros paslaugos buvo perkamos ginčo pirkimu yra viešai prieinama, tai nepaneigia Perkančiosios organizacijos pareigos, kuri yra nustatyta tiek Viešųjų pirkimų įstatyme, tiek ir Mažos vertės pirkimų tvarkos apraše, kuriuo perkančioji organizacija, vykdydama šį konkretų pirkimą, privalėjo vadovautis, tiek ir Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje ne kartą nurodyta, kad perkančioji organizacija turi pareigą nustatyti tikslius ir aiškius pirkimo dokumentus, tam, kad tiekėjai galėtų pagal juos tinkamai parengti ir pateikti pasiūlymų, o pati perkančioji organizacija nusipirkti tai, ko jai iš tiesų reikia. Šiuo atveju, pirkimo dokumentai buvo patvirtinti tokie, kad juose nebuvo jokios informacijos apie pirkimo objektą, buvo tiesiog nurodyta, jog perkamos turimų (duomenys neskelbtini) įrangos priežiūros ir tvarkymo paslaugos, nenurodytas nei pavadinimas, nei modelis, nei turimos įrangos kiekis, nei bet kokios kitos techninės savybės, kurios turėjo lemti iš potencialių pirkėjų perspektyvos, dalyvauti ar ne šiame pirkime. Pagal tokias pirkimo sąlygas, kokios buvo nustatytos ginčo pirkime, pasiūlymą be jokių papildomų paaiškinimų galėjo pateikti tik tokie tiekėjai, kurie arba pagal ankstesnę sutartį vykdė garantinį šitos ginčo pirkimo įrangos aptarnavimą, arba kurie dalyvavo ankstesniame pirkime, kuriame ir buvo perkama ta įranga. Šiuo atveju, potencialūs pirkėjai, kurie nebuvo susidūrę, nežinojo apie perkančiosios organizacijos turimą įrangą, neturėjo galimybės pateikti savo pasiūlymus be papildomo paaiškinimo. Tai, Tarnybos manymu, lėmė šio pirkimo procedūrų neskaidrumą. Dėl pavadinimo nustatymo – techninėje specifikacijoje Perkančioji organizacija nurodė, kad siekia įsigyti (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini) priežiūros ir tvarkymo paslaugas, šiuo atveju vien iš to yra aišku, kad perkančioji organizacija kalba apie savo turimą įrangą ir pavadinimo nurodymas būtų ta informavimo priemonė, kuri suteiktų bent šiek tiek informacijos potencialiems pirkėjams apie tai, kokią įrangą perkančioji organizacija turi. Pažeidimas būtų tada, jeigu perkant ne jau turimos įrangos priežiūros ir tvarkymo paslaugas, bet pačią įranga, techninėje specifikacijoje būtų nurodyta, kad Perkančioji organizacija pageidauja įsigyti būtent „S.“ gamintojo įrangą. Šuo atveju, pavadinimo nurodymas būtų tik papildoma informacija. Iš techninės specifikacijos aišku, kad kalbama apie jau įsigytą įrangą. Dėl kainodaros – Tarnyba taip pat nustatė, kad Pirkimo sąlygose numatyta kainodara neužtikrina, kad Perkančioji organizacija sieks racionaliai naudoti lėšas, t.y. neužtikrino viešųjų pirkimo tikslo siekimo ir tai Tarnyba grindžia tuo, kad buvo perkamos ne tik priežiūros, bet akcentuotina – ir tvarkymo paslaugos ir už šias abi paslaugas pirkimo dokumentuose buvo nustatyta viena konkreti sulygta fiksuota suma, kuri tiekėjui turėjo būti mokama nepaisant to, ar tvarkymo paslaugos bus suteiktos ar ne. Šiuo atveju, Perkančioji organizacija įsipareigojo sumokėti konkrečią sumą, nepaisydama to, ar realiai jai bus suteiktos tos paslaugos, ar ne. Tuo atveju, jei tokios paslaugos suteiktos nebus, tai tokia pirkimo dokumentuose nustatyta kainodara užprogramavo, kad pinigai bus sumokėti už nieką – tai, Tarnybos vertinimu, yra neracionalu.

Viešųjų pirkimų tarnyba 2018 m. rugpjūčio 10 d. surašė S. A. administracinio nusižengimo protokolą Nr. VPT-ANR_P-10-2018 dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 184 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos esminės padaryto pažeidimo aplinkybės, grindžiamos 2018 m. birželio 27 d. Viešųjų pirkimų tarnybos surašytoje Pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-862 nustatytais pažeidimais (b. l. 2-4).

Iš Viešųjų pirkimų tarnybos 2018 m. birželio 27 d. Pirkimų vertinimo išvados Nr. 4S-862 matyti, kad vertinimo metu nustatyta, jog Perkančioji organizacija (duomenys neskelbtini) atliko (duomenys neskelbtini) pirkimą (Pirkimas Nr. 1). Siekdama, kad pasiūlymų kaina neviršytų planuotos Pirkimo Nr. 1 vertės, Perkančioji organizacija neteisėtai sutrumpino garantinį 36 mėn. įsigyjamų prekių terminą iki 12 mėn. vykdant derybas su tiekėjais, taip padarydama esminį Atviro konkurso sąlygų pakeitimą. Vienerių metų garantiniam terminui pasibaigus, nusprendė vykdyti naują pirkimą (Pirkimas Nr. 2), kad įsigytų iš esmės tapačias paslaugas, kurias būtų užtikrinusi 36 mėn. prekių kokybės garantija. Pasibaigus garantiniam vienerių metų terminui, Perkančioji organizacija paskelbė naują iš esmės tų pačių garantinių (priežiūros) paslaugų pirkimą (Pirkimas Nr. 2). Skelbime apie Pirkimą, Pirkimo sąlygose ir Pirkimo techninėje specifikacijoje nėra nurodyta, kokių konkrečių prekių priežiūros ir tvarkymo paslaugos yra įsigyjamos, t. y. nenurodytas gamintojas, modelis, turimų prekių kiekis ir kitos prekių techninės savybės, kurios gali įtakoti pasiūlymo kainą ir tiekėjo sprendimą dalyvauti viešajame pirkime. Perkančioji organizacija tiekėjams nustatė kvalifikacijos reikalavimą, kuris užtikrintų, kad pasiūlymą teikiantis tiekėjas būtų kompetentingas teikti techninėje specifikacijoje nurodytos įrangos priežiūros paslaugas(„Tiekėjas, jei nėra gamintojas, turi būti oficialus Techninėje specifikacijoje nurodytos įrangos gamintojo atstovas, įgaliotas parduoti, diegti ir prižiūrėti įrangą.“). Tačiau Pirkimo Nr. 2 sąlygų 2 priede (techninė specifikacija) nėra nurodyta jokių turimos įrangos techninių parametrų, o nurodyta informacija yra išskirtinai susijusi su nustatytų gedimų registravimu, reagavimo laiku, naujų dalių pristatymu ir, galimai, remonto paslaugų teikimu prekių buvimo vietoje. Techninėje specifikacijoje nenurodžius turimos įrangos techninių parametrų (gamintojo, modelio ir kt.), tiekėjai objektyviai negalėjo pateikti kvalifikacijos reikalavimo atitikimą įrodančius dokumentus. Iš trijų prie pirkimo prisijungusių tiekėjų, vienintelis tiekėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris tiekė prekes pagal sutartį, sudarytą po ankstesnio pirkimo (Pirkimas Nr. 1), kurio metu Perkančioji organizacija įsigijo prekes, kurių priežiūros ir tvarkymo paslaugas siekiama įsigyti Pirkimu Nr. 2, sugebėjo pateikti pasiūlymą Pirkimui Nr. 2. Tik ankstesniame pirkime dalyvavęs tiekėjas galėjo žinoti, kokių prekių priežiūros paslaugas Perkančioji organizacija ketina įsigyti šiuo Pirkimu Nr. 2 ir pateikti tinkamą pasiūlymą be papildomų pirkimo dokumentų paaiškinimų. Be to, nustatyta, kad atlikusi Pirkimą Nr. 2, Perkančioji organizacija priežiūros (garantines) paslaugas įsigijo už beveik tris kartus didesnę kainą, nei ankstesniu pirkimu, todėl turimas Pirkimui Nr. 2 skirtas lėšas panaudojo neracionaliai. Nustatyta ir tai, kad Pirkimo Nr. 2 sąlygų 1 priede nustatytoje pasiūlymo formoje tiekėjai turėjo nurodyti pasiūlymo kainą metams vienoje eilutėje, t. y. nurodyti perkamos paslaugos „(duomenys neskelbtini) priežiūros ir tvarkymo paslauga“ teikimo iki 2019-02-15 kainą, kuri vykdant sutartį negali keistis visą sutarties galiojimo laikotarpį. Pirkimo objektui, atsižvelgiant į jo pobūdį ir vadovaujantis Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau - Kainodaros taisyklės) 10 punkto nuostatomis, Perkančioji organizacija turėjo taikyti fiksuoto įkainio kainodarą. Tačiau Pirkimo Nr. 2 sąlygose nebuvo nustatyta jokių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti tiekėjo siūlomų paslaugų dalies vertę (pavyzdžiui, sąrašo prekių, kurių keitimas galimas paslaugos teikimo laikotarpiu, ir įkainių, pagal kuriuos būtų galima įvertinti tiekėjų siūlomos paslaugos kainos pagrįstumą, racionalumą). Dėl šios priežasties tiekėjas negalėtų apskaičiuoti suteiktų paslaugų dalies vertės, o Perkančioji organizacija paslaugų kainos pagrįstumą patikrinti. Pasiūlymo forma nesuderinta su tarp Perkančiosios organizacijos ir tiekėju pasirašytos sutarties nuostatomis. Nustatydama neaiškias, dviprasmiškas pirkimo dokumentų sąlygas, reglamentuojančias apmokėjimą už suteiktas paslaugas, bei nesivadovaudama Kainodaros taisyklių nuostatomis, Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 35 straipsnio 4 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, bei neįgyvendino 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos pareigos siekti, kad pirkimo objektui įsigyti lėšos būtų naudojamos racionaliai (b. l. 11-14)

Byloje pateikti S. A. rašytiniai paaiškinimai. Dėl vertinimo išvados II dalies 3 punkto pastebėjimų ji nurodė, kad nepriklausomai nuo ankstesnių pirkimų objekto ir garantinių įsipareigojimų apimties, įrangos sudėtingumas ir naudojimo paskirtis lemia, jog Perkančioji organizacija, siekdama efektyviai naudoti įrangą, turi būti įsigijusi specializuotas priežiūros ir palaikymo/tvarkymo paslaugas. Gamintojo pateikta informacija patvirtina, kad skirtingai nei įprastinės garantijos atveju, aukštesnio lygio palaikymo apsaugos atveju įranga į eksploataciją gali būti grąžinama net per 5 darbo dienas, kai standartiniu atveju tai būtų atliekama per 30 dienų, todėl paslaugos įsigijimas nedubliavo garantinės įrangos apsaugos ir sudarė prielaidas efektyviai ir racionaliai naudoti įsigytą įrangą, tai yra, ne pažeidė, o užtikrino VPĮ 17 straipsnyje nurodytus pirkimo tikslus. Išdėstė, jog šiuo atveju Perkančioji organizacija, siekdama nepažeisti VPĮ 37 straipsnio reikalavimų dėl konkretaus gamintojo (turint omenyje, kad rinkoje yra labai ribotas gamintojų, gaminančių tokią įrangą skaičius), neįvardino Perkančiosios organizacijos įsigytos įrangos gamintojo, be to, vertinant Pirkimo techninę specifikaciją buvo akivaizdu, jog šiuo atveju įsigyjamos paslaugos yra skirtos Perkančiosios organizacijos turimos ir įsigytos įrangos aptarnavimui, todėl Perkančioji organizacija turėjo galimybes įvertinti siūlomų paslaugų tinkamumą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimui. Pažymėjo, kad informacija dėl turimos įrangos nebuvo konfidenciali, buvo skelbiama viešai, o ankstesniame pirkime laimėjusio tiekėjo pasiūlymas bei sutartis buvo viešai paskelbti CVP IS. Prie Pirkimo buvo prisijungę 3 tiekėjai ir jiems nebuvo kilę klausimų dėl pastarojo sąlygų, Pirkimo sąlygos buvo aiškios ir tikslios, jų niekas neginčijo. Konkurso sąlygos turi būti vertinamos iš potencialių tiekėjų pusės. Dėl vertinimo išvados II dalies 4 punkto pastebėjimų, ji nurodė, kad įranga savo pobūdžiu yra itin sudėtinga, Perkančiajai organizacijai neįmanoma įvardinti jos sudėtinių dalių ar dažniausiai pasitaikančių gedimų, kuriuos tiekėjai turėtų įvertinti, nurodydami atskirus įkainius. Mano, jog dėl šios specifikos šiuo atveju Perkančioji organizacija galėjo rinktis taikyti tokią kainodarą, kuri buvo įtvirtinta Pirkimo dokumentuose. Perkančioji organizacija, spręsdama dėl kainodaros nustatymo, atsižvelgė į tai, kad šios srities tiekėjai, būdami savo srities žinovai/ekspertai, rengdami pasiūlymus turi realias ir geresnes galimybes numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas bei gali realiai įsivertinti riziką dėl šių išlaidų dydžio pagal pirkimo vykdytojo pirkimo dokumentuose pateiktą informaciją apie perkamą objektą. Perkamos paslaugos kainas iš esmės nustato gamintojas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad viešojo pirkimo atveju proporcinga rizika, tenkančia tiekėjams, būtų galima pripažinti, nustatant ir fiksuoto įkainio taisyklę, apibrėžiant tam tikrą pirkimo objekto mato vienetą (<...>, laiką, <...> ar pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Kainodaros taisyklių 5.1 punktas paslaugų pirkimų atveju leidžia taikyti mišrią kainodarą, todėl pirkimo atveju dėl pirkimo objekto specifikos galėjo būti pasirinkta taikyti fiksuoto įkainio kainodara pagal fiksuotos kainos analogiją, kai tiekėjas įsivertina paslaugos teikimui reikalingus kaštus ir pasiūlo įkainį už paslaugas per tam tikrą laikotarpį. Pabrėžė, kad pirkimo sutarties 23 ir 24 punktuose nurodytos sąlygos turėtų būti taikomos skaičiuojant paslaugų vertę pagal laikotarpį, kuriuo buvo vėluojama paslauga, tai yra, paslaugos vertė gali būti paskaičiuojama pagal techninio aptarnavimo ir priežiūros paslaugų teikimo sutrikimų laikotarpio trukmę proporcingai pasiūlytai paslaugų kainai. Perkančioji organizacija turi teisę reikalauti (įskaitant, sulaikyti mokėjimus už paslaugas) nuostolių atlyginimo, patirtų dėl vėlavimo teikti paslaugas ir negalėjimo naudotis įranga. Dėl šios priežasties mano, kad sutartyje numatytos sąlygos užtikrina pakankamą Perkančiosios organizacijos interesų apsaugą, o sankcijų/atsakomybės sistema neturėtų būti siejama ir tapatinama su kainodaros sąlygomis. Tačiau, atsižvelgus į VPT pateiktus pastebėjimus, ateityje numato taikyti kitokią ir VPT rekomendacijas atitinkančią kainodarą. Vertinant Pirkimų vertinimo išvadoje pateiktų pastebėjimų ir rekomendacijų pobūdį, svarbu pabrėžti, kad ji, S. A., kaip viešųjų pirkimų komisijos narė, buvo atsakinga už posėdžių protokolavimą. Atsižvelgus į tai, kad Pirkimų vertinimo išvadoje nurodomame sprendime aiškiai įvertinta, jog perkančiosios organizacijos atžvilgiu konstatuojamas pažeidimas yra susietas su ankstesnio 2016 metais vykdyto pirkimo rezultatais (vertinimo išvados IV dalis), kai ji dar nebuvo Komisijos nare, neturėtų būti laikoma, kad ji kaltais veiksmais pažeidė VPĮ ar nulėmė išvadoje nurodytus sprendimus, kurių atžvilgiu pateikti pastebėjimai ir rekomendacijos. Administracinių nuobaudų dėl viešųjų pirkimų neturėjo, todėl ši charakterizuojanti aplinkybė turėtų būti taip pat įvertinta, atsižvelgiant jau vien į tai, kad pats šis bylos nagrinėjimas yra ją sudrausminanti ir pamokanti procedūra, kuri paskatino dar labiau gerinti viešųjų pirkimų vykdymą, ir nėra tikslingumo taikyti ANK 184 straipsnio 1 dalį, jog būtų pasiekti viešųjų pirkimų pažeidimų prevenciniai ir administracinės atsakomybės tikslai (b. l. 5-7).

Iš centrinio viešųjų pirkimų portalo išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas mažos vertės skelbimas dėl Pirkimo (Nr. 2) (b. l. 15).

Iš skelbiamos apklausos sąlygų, patvirtintų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovės A. N., matyti, kad Pirkimo (Nr. 2) objektas apibūdintas ir reikalavimai jam nustatyti techninėje specifikacijoje; tiekėjas, dalyvaujantis pirkime, turi atitikti šiuos reikalavimus kvalifikacijai – tiekėjas, jei nėra gamintojas, turi būti oficialus techninėje specifikacijoje nurodytos įrangos gamintojo atstovas, įgaliotas parduoti, diegti ir prižiūrėti įrangą; atitiktį reikalavimui įrodantys dokumentai – techninėje specifikacijoje nurodytos įrangos gamintojo išduoto įgaliojimo, sutarties su gamintojo autorizuotu techninio aptarnavimo centru arba kito lygiaverčio dokumento kopija (jeigu tiekėjas yra įrangos gamintojo partneris/oficialus atstovas), patvirtinanti, kad tiekėjas yra gamintojo partneris/oficialus atstovas ar įgaliotas asmuo, turintis teisę teikti paslaugas; ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal kainą; pirkimo sutartyje nurodomas paslaugos įkainis, kuris yra fiksuotas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį (b. l. 16–23).

Iš Pirkimo (Nr. 2) techninės specifikacijos matyti, kad paslauga turi būti teikiama ne trumpiau kaip iki 2019 m. vasario 15 d. ir ne mažiau kaip dviem lygiais: 1 lygis – tiekėjas, priimantis ir registruojantis pranešimus apie gedimus, o taip pat atsakingas už visą aptarnavimo proceso vykdymą ir valdymą; 2 lygis – įrangos gamintojas, suteikiantis įrangos palaikymo, neveikiančių detalių pakeitimo naujomis paslaugą. Tiekėjas turi užtikrinti galimybę gedimų ir problemų registravimą atlikti telefonu ir elektroniniu paštu. Tiekėjas turi atlikti problemų registravimą, jų sprendimą savo kompetencijos ribose ir esant poreikiui eskalavimą įrangos gamintojui. Paslaugos teikimo laikotarpiu tiekėjas turi užtikrinti įrangos garantinių dalių išsiuntimą perkančiajai organizacijai ne vėliau kaip 5 d. d., nuo problemos identifikavimo. Paslaugos teikimo laikotarpiu tiekėjas turi užtikrinti programinės įrangos klaidų šalinimo paslaugas (b. l. 25).

Iš 2018 m. sausio 30 d. Mažos vertės pirkimų Komisijos (duomenys neskelbtini) priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo protokolo matyti, kad vienbalsiai buvo nutarta vykdyti pirkimą skelbiamos apklausos būdu. Protokolą pasirašė ir Komisijos posėdžio sekretorė S. A. (b. l. 26).

Iš 2018 m. vasario 1 d. Mažos vertės pirkimų Komisijos (duomenys neskelbtini) priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo protokolo matyti, kad buvo svarstoma dėl Pirkimo (Nr. 2) sąlygų. Komisijos narys J. R. pasiūlė Pirkimo sąlygose numatyti kvalifikacinį reikalavimą tiekėjams. Visi posėdyje dalyvavę komisijos nariai, tarp jų ir S. A., vienbalsiai balsavo už šį pasiūlymą. Buvo nutarta pritarti Pirkimo sąlygų papildymui ir teikti Pirkimo sąlygas (duomenys neskelbtini) Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovei A. N. jas tvirtinti (b. l. 27–28).

Iš 2018 m. vasario 12 d. Mažos vertės pirkimų Komisijos (duomenys neskelbtini) priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo protokolo matyti, kad buvo gautas vienas pasiūlymas. Komisija vienbalsiai nutarė, kad tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinka keliamus kvalifikacinius reikalavimus ir vienbalsiai nutarta kviesti minėtą tiekėją pasirašyti sutartį (b. l. 29–30).

Iš konfidencialumo pasižadėjimo matyti, kad S. A. 2017 m. liepos 3 d. pasirašė konfidencialumo pasižadėjimą, kaip Mažos vertės komisijos narė (b. l. 31).

S. A. 2017 m. liepos 3 d. pasirašė nešališkumo deklaraciją kaip Mažos vertės komisijos narė (b. l. 32).

Iš 2017 m. liepos 14 d. Perkančiosios organizacijos vadovo įsakymo Nr. 1RA-124 matyti, kad patvirtintos Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų organizavimo taisyklės (b. l. 33–45)

Iš 2017 m. liepos 14 d. Perkančiosios organizacijos vadovo įsakymo Nr. 1RA-125 matyti, kad viena iš Mažos vertės pirkimų komisijos narių paskirta S. A. (b. l. 46–52).

Byloje pateiktas Mažos vertės pirkimų komisijos darbo reglamentas (b. l. 53-56).

Teismo posėdžio metu pateikti S. A. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose išdėstyta, kad ji nesutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos išvadomis, jog jos veiksmai pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Visų pirma, nei vienoje VPĮ normoje nėra nurodyto konkretaus įpareigojimo viešojo pirkimo dokumentuose nurodyti prekių pavadinimus, gamintojus ar kitas charakteristikas. Priešingai, VPĮ 37 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apibūdinant pirkimo objektą techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis, tiekimo šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba. Jeigu techninėje specifikacijoje būtų nurodytas gamintojas, modelis, tai kaip tik apribotų konkurenciją ir pažeistų VPĮ 17 straipsnio 3 dalį, t. y. tik konkretaus gamintojo atstovas galėtų dalyvauti pirkime, tačiau būtų eliminuojami kiti tiekėjai, kurie turi teisę pardavinėti prekes arba tiesiog būtų jas įsigiję iš gamintojų ir galėtų perparduoti ir pan. Antra, netgi tuo atveju, jeigu būtų reikalavimas nurodyti, koks yra (duomenys neskelbtini) gamintojas ar koks yra (duomenys neskelbtini) modelis, šią informaciją Perkančioji organizacija, kurioje darbo funkcijas atlieka S. A., yra paskelbusi viešai. Kiekvienas viešųjų pirkimų dalyvis, kaip savo srities profesionalas, žino, jog visos viešųjų pirkimų sutartys yra prieinamos viešai www.cvpp.lt internetinėje svetainėje. (duomenys neskelbtini) vykdė (duomenys neskelbtini) pirkimą, o viešojo pirkimo sutartis buvo paskelbta nurodytoje interneto svetainėje. Sutartyje buvo tiksliai nurodyta, koks yra (duomenys neskelbtini) gamintojas ir modelis. Taip pat, kaip buvo nurodyta 2018 m. liepos 25 d. paaiškinimuose Viešųjų pirkimų tarnybai, informacija dėl (duomenys neskelbtini) modelių ir gamintojo buvo pateikta ir žiniasklaidoje. Trečia, (duomenys neskelbtini) kaip Perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nustatyti viešojo pirkimo sąlygas, todėl Komisijos nariai, įskaitant S. A., turėjo teisę nustatyti tokias pirkimo sąlygas, kurios visiškai užtikrintų (duomenys neskelbtini) kaip Perkančiosios organizacijos poreikius. Mano, kad ji neatliko neteisėtų veiksmų, numatytų ANK 184 straipsnio 1 dalyje, t. y. nėra administracinio nusižengimo sudėties, kadangi VPĮ normose nėra reikalavimų nurodyti prekių gamintojus, modelius ir kitus identifikacinius duomenis; net jeigu reikėtų nurodyti šiuos duomenis, visiems rinkos dalyviams ši informacija prieinama ir jie faktiškai suprato, kokio gamintojo ir modelio (duomenys neskelbtini) perkamos paslaugos; Viešųjų pirkimų tarnybos kvalifikuojamas tariamas pažeidimas yra subjektyvi nuomonė, vertinimas, kaip galėtų būti formuluojamos pirkimo sąlygos, tačiau ne imperatyvus VPĮ reikalavimas, kadangi nėra įtvirtintas nei VPĮ normose, nei pačios Institucijos parengtoje ir paskelbtoje Kainodaros taisyklių nustatymo metodikoje. Tai patvirtina vien tai, jog Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje visiškai nebuvo įpareigojimų (duomenys neskelbtini), pavyzdžiui, nutraukti sudarytą sutartį, sutrumpinti sutarties terminą ar pan. Viešųjų pirkimų tarnybos išvados ir protokolų teiginiai nėra pagrįsti imperatyviomis teisės normomis, todėl pateikti teiginiai laikytini tik Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonė, pozicija. Negalima administracinė atsakomybė už nuomonės, kuri nėra teisės aktas, tariamą neįgyvendinimą. Ketvirta, Konkurso sąlygų 3.1.1 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas buvo tiesiogiai susijęs su techninės specifikacijos reikalavimais, todėl, nustačius, jog techninės specifikacijos reikalavimai buvo pagrįsti ir teisėti, taip pat turi būti konstatuota, kad kvalifikacijos reikalavimas buvo teisėtas. Nesutinka, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyti neteisėti jos veiksmai – Pirkimo sąlygų 2 priede nustatytoje pasiūlymo formoje tiekėjai turėjo nurodyti pasiūlymo kainą metams, kas, Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, prieštarauja Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 10 punkto nuostatoms. Visų pirma, buvo vykdomas mažos vertės pirkimas dėl (duomenys neskelbtini) priežiūros ir tvarkymo paslaugų. Šio pirkimo vertė – 16 000 Eur. Tokios vertės pirkimai neturi ne tik jokios įtakos Europos Sąjungos viešųjų pirkimų rinkai, bet taip pat Lietuvos Respublikos ar netgi (duomenys neskelbtini) biudžetui. Šių paslaugų įsigijimas ir jų vertė nesukelia jokios žalos nurodytiems Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) interesams, todėl S. A. veiksmai vien dėl jų mažareikšmiškumo neturėtų būti administracinio nusižengimo teisenos dalyku. Antra, mažos vertės pirkimui Kainodaros taisyklių nustatymo metodika nėra privalomai taikomas teisės aktas. Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 1 punkte nurodyta, jog mažos vertės pirkimo atveju Kainodaros taisyklių nustatymo metodika Komisijos nariai, įskaitant ir ją, S. A., gali, bet neprivalo ja vadovautis. Kitaip sakant, pati Viešųjų pirkimų tarnyba priėmė teisės aktą, kuriame nurodyta, jog jis neprivalomas mažos vertės pirkimų atveju, tačiau vėliau pradeda administracinio nusižengimo teiseną dėl to, kad Komisijos nariai priėmė sprendimą nesivadovaudami šiuo teisės aktu. Kadangi teisės aktas nėra imperatyvaus pobūdžio viešam pirkimui, kurį vertinant yra inkriminuojamas ginčijamas administracinis nusižengimas, neteisėta ir nepagrįsta konstatuoti S. A. veiksmus, nesivadovauti šiuo teisės aktu, kaip administracinį nusižengimą. Trečia, net jeigu būtų laikoma, jog Kainodaros taisyklių nustatymo metodika taikytina, šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti Institucijos nurodytą 10 punktą, kuriame įtvirtintas fiksuoto įkainio metodas. (duomenys neskelbtini) pirko (duomenys neskelbtini) priežiūros ir tvarkymo paslaugas. (duomenys neskelbtini) yra itin sudėtingi įrenginiai, kuriuos sudaro net dviejų skirtingų grupių objektai: įrenginiai ir programinė įranga. (duomenys neskelbtini) sudėtis yra gana komplikuota, sudedamųjų dalių yra itin daug, todėl išvardinti visas dalis yra objektyviai neįmanoma, neadekvatu, sudėtinių dalių išvardinimas neatitiktų proporcingumo principo, atsižvelgiant į tai, jog vykdomas mažos vertės pirkimas. Kitaip sakant, (duomenys neskelbtini) sudedamųjų dalių išvardinimas bei kiekvienos sudedamosios dalies įkainio nurodymas, kaip tai vertina Viešųjų pirkimų tarnyba, būtų neproporcingas, neatitiktų paties pirkimo apimties, reikalautų nerealių administracinių resursų tai aprašant pirkimo sąlygose. Perkamos paslaugos buvo susijusios ne tik su sudedamųjų dalių pakeitimu naujomis dalimis, tačiau taip pat su programinės įrangos klaidų šalinimu, aptarnavimo paslaugomis. Komisijos nariai objektyviai negalėjo pateikti baigtinio klaidų, kurios gali atsirasti programinėje įrangoje, sąrašo bei reikalauti pateikti įkainių. Taip pat Komisijos nariai objektyviai negalėjo nurodyti visų aptarnavimo paslaugų baigtinio sąrašo bei reikalauti pateikti įkainių. Jeigu būtų priešingai ir būtų pateiktas toks sąrašas, o atsiradusi klaida nebūtų sąraše, tuomet (duomenys neskelbtini) turėtų įsigyti paslaugas papildomai, t. y. išleistų papildomas lėšas. Taigi, Komisijos nariai, įskaitant ir ją, S. A., faktiškai negalėjo nurodyti visų (duomenys neskelbtini) sudedamųjų dalių, nurodyti baigtinio programinės įrangos klaidų sąrašo, baigtinio aptarnavimo paslaugų sąrašo, todėl negalėjo taikyti ir Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 10 punkto. Kadangi nebuvo įmanoma nustatyti mato vienetų, tai Komisija teisėtai pasirinko fiksuotos kainos (metinio mokesčio) metodą. Jeigu teismas nenustatytų pagrindų nutraukti administracinio nusižengimo teisenos, prašo skirti mažesnę nuobaudą negu numatyta ANK 184 straipsnio 1 dalyje arba skirti minimalią ANK 184 straipsnio 1 dalyje nuobaudą – įspėjimą.

Į bylą pateikta 2016 m. spalio 20 d. prekių pirkimo – pardavimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) pirkimo.

Iš UAB „H. P.“ elektroninio laiško, atsakant į klausimą, kodėl bendrovė nedalyvavo Pirkime (Nr. 2), matyti, kad pateiktas atsakymas: kadangi įranga jau buvo įdiegta jų konkurentų, nematė prasmės dalyvauti konkurse dėl tos įrangos palaikymo, nes visų pirma gamintojas labiau palaiko tą tiekėją, kuris padarė įrangos pardavimą, antra, nenorėjo prisiimti atsakomybės už kitos kompanijos padarytą instaliaciją, potenciali planuota pelno vertė buvo neproporcinga galimiems įsipareigojimams. Buvo parsisiuntę konkurso sąlygas, bet įvertinus visus aspektus nusprendė nedalyvauti ir sutelkti dėmesį ties kitu projektu. Kalbant apie specifikacijos aiškumą, tai net neturėjo abejonių, jog kalba eina apie tą pačią įrangą, dėl kurios jie varžėsi 2016 metais. Pačiai techninei specifikacijai klausimų neturėjo.

Į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) nuotraukos.

Dėl S. A. atsakomybės pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį

ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą. 

Nagrinėjamu atveju, analizuojamas administracinėn atsakomybėn traukiamai S. A. inkriminuotas administracinis nusižengimas susijęs būtent su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų (VPĮ) įstatymo, kuriuo siekiama užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą, nuostatų pažeidimu.

Konkrečioje analizuojamoje situacijoje aktuali VPĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kur numatyta, jog Perkančioji organizacija viešojo pirkimo (pirkimų) procedūroms atlikti privalo (mažos vertės pirkimų procedūroms, pagal preliminariąją sutartį atliekamoms atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūroms – gali) sudaryti viešojo pirkimo komisiją (toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims atlikti. Jeigu perkančioji organizacija pirkimų procedūroms atlikti įgalioja kitą perkančiąją organizaciją, šiuos veiksmus atlieka įgaliotoji organizacija. Komisija dirba pagal ją sudariusios perkančiosios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik rašytines jos užduotis ir įpareigojimus. Šiuo atveju Perkančioje organizacijoje (VšĮ „(duomenys neskelbtini)“) mažos vertės pirkimų procedūroms buvo sudaryta Mažos vertės pirkimų komisija. Perkančiosios organizacijos Mažos vertės pirkimų komisijos darbo reglamento III skyriaus 11.1 punkte, be kita ko, įtvirtinta, jog Komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas, privalo laikytis VPĮ, viena iš Komisijos funkcijų – peržiūrėti parengtus mažos vertės pirkimo dokumentus, kad jų turinys atitiktų viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus. Iš 2017 m. liepos 14 d. Perkančiosios organizacijos vadovo įsakymo Nr. 1RA-125 matyti, kad viena iš Mažos vertės pirkimų komisijos narių paskirta S. A.. Iš 2018 m. vasario 1 d. Mažos vertės pirkimų Komisijos (duomenys neskelbtini) priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo protokolo matyti, kad buvo svarstoma dėl Pirkimo sąlygų, vienbalsiai pritarta pasiūlymui pirkimo sąlygose numatyti kvalifikacinį reikalavimą tiekėjams, nutarta teikti Pirkimo sąlygas (duomenys neskelbtini) Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovei A. N. jas tvirtinti, tarp Komisijos narių – S. A..

VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Atitinkamai tokia pareiga tenka perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijai, nagrinėjamoje situacijoje – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Mažos vertės pirkimų komisijai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje, susijusioje su viešųjų pirkimų principų aiškinimu ir taikymu, nuosekliai pažymi, kad perkančioji organizacija turi užtikrinti, jog atliekant viešo konkurso procedūras ir nustatant laimėtoją bus laikomasi lygiateisiškumo, dalyvių ir jų pasiūlymų nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Išvardytų principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešo konkurso tikslai ir bus išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje. Taigi viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų VPĮ aktualių nuostatų laikymosi pareiga, bet ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, byloje Nr. 3K-3-323/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-506/2009). Kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas lemia teismo pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad VPĮ įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Taigi viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-506/2009).

Viešųjų pirkimų skaidrumo principas pirmiausia reiškia galimybių viešumą, t. y. tiekėjų teisę žinoti apie perkančiųjų organizacijų poreikius ir planuojamus arba atliekamus pirkimus bei perkančiųjų organizacijų pareigą tiksliai laikytis viešųjų pirkimų teisės imperatyvių taisyklių, kurios nustato paskelbimo apie viešuosius pirkimus tvarką. Šis principas kartu reiškia garantiją, kad perkančiosios organizacijos sprendimai bus priimti išimtinai pagal nustatytas taisykles. Perkančiosios organizacijos privalo tiksliai ir nuosekliai laikytis imperatyvių viešųjų pirkimų įstatymo ir pirkimo dokumentų reikalavimų, atlikti visus šio teisės akto nustatytus veiksmus. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, turi užtikrinti skaidrumo principo įgyvendinimą, kuris inter alia (be kita ko), reiškia šių (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Tokia perkančiosios organizacijos pareiga išplaukia ir iš VPĮ 35 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodytas šios pareigos tikslas – užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Aiškių pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leidžia tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka. Reikalavimai pirkimo dokumentų turiniui, kokia informacija turi būti nurodyta, numatyta VPĮ 35 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog VPĮ įstatyme įtvirtintas skaidrumo principas šiuo atveju visgi pažeistas. Sutiktina su Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija, jog Pirkimo Nr. 2 sąlygose bei jų prieduose, konkrečiai „Techninėje specifikacijoje“, kurioje iš esmės ir turėjo būti apibūdintas pirkimo objektas ir reikalavimas jam, nenurodyta tiksli informacija, susijusi su prekėmis, kurių priežiūros ir tvarkymo paslaugas norima įsigyti, t.y. nenurodytas nei pavadinimas, nei modelis, nei turimos įrangos kiekis, nei kitos techninės savybės. Analizuojant Techninės specifikacijos turinį, matyti, jog joje išdėstyti bendri reikalavimai, keliami tiekėjui dėl gedimų ir problemų registravimo, paslaugos tiekimo laiko, nustatant valandas, reagavimo po pranešimo apie problemą ar gedimą, garantinių dalių išsiuntimo nustatytu laiku ir pan., tačiau tokia informacija iš esmės neleidžia aiškiau identifikuoti pirkimo objekto. Atitinkamai Pirkimo Nr. 2 sąlygose tiekėjams buvo iškeltas ir kvalifikacinis reikalavimas, betarpiškai susijęs su Perkančiosios organizacijos turima įranga, kuri turėjo būti aiškiau apibūdinta techninėje specifikacijoje. Teismas sutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, jog vien tai, kad pats pirkimas įvardintas „(duomenys neskelbtini) priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimas“, iš tiekėjų perspektyvos, atsižvelgiant vien jau į įrangos, kurios priežiūros ir tvarkymo paslaugas Perkančioji organizacija siekia įsigyti, sudėtingumą, nesudaro pagrindo ją atpažinti, o tuo pačiu ir konkrečiau suvokti, kokio būtent pobūdžio paslaugų iš potencialių tiekėjų tikimasi. Teismas sutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos atstovės teisme išsakyta nuomone, jog šiuo atveju turimos įrangos, kurios aptarnavimo paslaugos pirktinos, pavadinimo nurodymas neprieštarautų VPĮ nuostatoms (37 str. 5 d.), kaip tikino S. A. atstovas, o veikiau būtų informatyvi priemonė potencialiems tiekėjams apie tai, kokią įrangą Perkančioji organizacija turi, t.y. su kokiu konkrečiu objektu susijęs pirkimas, kas neabejotinai leistų aiškiau suvokti ir paslaugos, kurią norimą įsigyti pobūdį, įsivertinti galimybes ir pan. Manytina, jog pagal tokias neinformatyvias pirkimo sąlygas, be jokių patikslinimų ir paaiškinimų, pateikti pirkimo pasiūlymą galėjo tik išimtinai siauras galimų tiekėjų ratas, t. y. tie tiekėjai, kuriems buvo gana aiškiai žinoma Perkančiosios organizacijos turima įrangos specifika, taigi, iš esmės konkrečiai susiję su Pirkimu Nr. 1, kurio metu Perkančioji organizacija ir įsigijo šią įrangą. Tokia situacija ir susiklostė, kadangi, kaip matyti, pasiūlymą dėl Pirkimo Nr. 2 pateikė vienintelis tiekėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris ir tiekė prekes pagal sutartį, sudarytą po ankstesnio pirkimo (Pirkimas Nr. 1), kurio metu Perkančioji organizacija įsigijo prekes. S. A. atstovo nurodyta aplinkybė, kad vieno iš galimų tiekėjų – įmonės „H. P.“, atstovas, atsakydamas į Perkančiosios organizacijos užklausą, teigė, jog Pirkimo Nr. 2 sąlygos, techninė specifikacija jiems buvo aiški, tačiau konkurse įmonė nedalyvavo dėl kitų priežasčių, niekaip nepaneigia pirmiau aptartos išvados, kadangi, kaip matyti, įmonė „H. P.“ taipogi dalyvavo ir organizuotame Pirkime Nr. 1, kur varžėsi su UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jiems buvo žinoma Perkančiosios organizacijos įrangos specifika. Apibendrinant, teismas sutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos konstatuotu, VPĮ įtvirtintu skaidrumo principo pažeidimu. Pagrindinis skaidrumo principo, išplaukiančio iš lygybės principo, tikslas yra užtikrinti, jog bet kuris suinteresuotas subjektas, remdamasis visa atitinkama informacija, galėtų nuspręsti dalyvauti konkursuose, ir garantuoti, kad perkančioji organizacija neturėtų favoritų ir nesielgtų savavališkai. Visos pirkimo sąlygos ir taisyklės turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, tai turi atsispindėti Pirkimo dokumentuose. Šiuo atveju tokia pareiga neįgyvendinta, pirmiau aptartas Pirkimo sąlygų neinformatyvumas iš esmės sukūrė terpę nesąžiningai konkurencijai. Įvertinus tai, kad S. A., būdama Mažos vertės pirkimų komisijos nare balsavo už sprendimą pritarti analizuotoms Pirkimo Nr. 2 sąlygoms, kurios prieštarauja VPĮ įtvirtintam skaidrumo principui, ji yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas ir šioje dalyje jos veiksmuose nustatyta ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.

S. A. šioje byloje pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį buvo formuojamas kaltinimas ir dėl to, kad ji, balsuodama už sprendimą pritarti Pirkimo (Nr. 2) sąlygoms, kuriose nustatytos netinkamos pirkimo dokumentų sąlygos, reglamentuojančios perkamų paslaugų apmokėjimą, nesivadovaujant Kainodaros taisyklių nuostatomis, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio 4 dalies nuostatas bei neįgyvendino 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos pareigos siekti, kad pirkimo objektui įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. 

Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (Kainodaros taisyklės), patvirtintos 2017-06-28 VPT direktoriaus įsakymu Nr. 1S-95 1 punkte nurodyta, jog mažos vertės pirkimuose pirkimo komisijos nariai metodika gali, bet neprivalo vadovautis. Taigi, Perkančiajai organizacijai, tuo pačiu ir Komisijai šiuo atveju Kainodaros taisyklių laikymasis nėra imperatyvus. Atsižvelgus į tai, iš S. A. pareikšto kaltinimo atitinkama aplinkybė šalintina. Vis tik, teismo nuomone, tai nepaneigia Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos, jog būtent Pirkimo sąlygose numatytos nuostatos, reglamentuojančios perkamų paslaugų apmokėjimą, sudaro pagrindą kvestionuoti racionalų lėšų, skirtų pirkimui, panaudojimą. Atlikto vertinimo metu nustatyta, kad Pirkimo sąlygose nebuvo nustatyti jokie kriterijai, leidžiantys įvertinti tiekėjo siūlomų paslaugų dalies vertę (pavyzdžiui, sąrašo prekių, kurių keitimas galimas paslaugos teikimo laikotarpiu, ir įkainių, pagal kuriuos būtų galima įvertinti tiekėjų siūlomos paslaugos kainos pagrįstumą, racionalumą). Dėl šios priežasties tiekėjas negalėtų apskaičiuoti suteiktų paslaugų dalies vertės, o Perkančioji organizacija paslaugų kainos pagrįstumą patikrinti. Pirkimo dokumentų nuostatos nedera su tarp Perkančiosios organizacijos ir tiekėju pasirašytos sutarties nuostatomis. Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė teisme pažymėjo, kad Pirkimu Nr. 2 buvo perkamos ne tik priežiūros, bet ir tvarkymo paslaugos, tačiau už šias abi paslaugas pirkimo dokumentuose buvo nustatyta viena konkreti sulygta fiksuota suma, taigi ji tiekėjui iš esmės turėjo būti mokama nepaisant to, kad viena iš paslaugų net nebus suteikta. Teismas sutinka su Tarnybos išvada, kad Pirkimo dokumentuose aptartos Pirkimo sąlygos, konkrečiai susijusios su apmokėjimu už suteiktas paslaugas, buvo nustatytos neaiškiai, pakankamai dviprasmiškai ir tai suponuoja pagrindą abejoti lėšų, skirtų paslaugoms įsigyti, panaudojimo racionalumu, nors pareiga šio principo laikytis Perkančiajai organizacijai, taigi, ir jos Mažos vertės pirkimų komisijai, įstatyme numatyta. Kadangi S. A., būdama komisijos narė, balsavo už sprendimą pritarti aptartoms Pirkimo sąlygoms, jai kyla pareiga atsakyti už nustatytą pažeidimą.

Dėl administracinės nuobaudos

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika), į tai, kad nenustatyta S. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į jos asmenybę – dirbanti, rašytinių duomenų apie S. A. baustumą administracine tvarka byloje nėra, atstovo teigimu, ji nebausta, augina tris mažamečius vaikus. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas vertina, jog administracinio nubaudimo tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus ANK 184 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

S. A. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio 1 dalyje, paskirti įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                            Sonata Raupėnaitė - Lekarauskienė