Baudžiamoji byla Nr. 1S-204-397/2022

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21409-2019-1  

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – pareiškėja) atstovo advokato T. D. (toliau – pareiškėjos atstovas) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. kovo 22 d. nutarties, kuria atmestas AB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl civilinio ieškovo pakeitimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       2022 m. vasario 21 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo gautas AB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotosios atstovės advokato padėjėjos I. V. prašymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1541-917/2020 dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese. Prašyme nurodyta, kad 2019 m. spalio 19 d., išimant sodo namelio langą, buvo įsibrauta į I. J. B. sodo namelį, esantį SB „(duomenys neskelbtini)“, skl. (duomenys neskelbtini). Įsibrovus į sodo namelį iš jo buvo pagrobti daiktai. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-1541-917/2020 nukentėjusiosios I. J. B. civilinis ieškinys dėl jai padarytos žalos priteisimo buvo patenkintas ir 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžiu solidariai iš nusikalstamą veiką padariusių M. M., D. K. ir D. V. buvo priteista 1656,00 Eur turtinė žala. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. liepos 14 d. ir I. J. B. buvo išduoti vykdomieji raštai skolos išieškojimui. M. M., D. K. ir D. V. žalos neatlygino, todėl I. J. B. kreipėsi į AB „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo apdraudęs turtą, esantį SB „(duomenys neskelbtini)“, skl. Nr. (duomenys neskelbtini), būsto turto draudimu, dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Vadovaudamasi Būsto draudimo sutartimi, ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudėjai I. J. B. 1656,00 Eur draudimo išmoką. Išmokėjęs draudimo išmoką, AB „(duomenys neskelbtini)“ subrogacijos tvarka perėmė reikalavimo teisę į už žalą atsakingus asmenis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Taigi, reikalavimo teisė pagal 2020 m. birželio 23 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1541-917/2020 perėjo draudikui AB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau 2020 m. liepos 14 d. vykdomieji raštai nebuvo pateikti antstoliui vykdymui. Dėl tos priežasties pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo ir vykdomojo rašto išdavimo.

2.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi AB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotosios atstovės prašymą dėl civilinio ieškovo pakeitimo atmetė. Teismas padarė išvadą, jog atsižvelgus į tai, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo draudėjai I. J. B. 1656,00 Eur draudimo išmoką, turi būti sprendžiamas klausimas dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ teisės įgijimo regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš kalto asmens, tačiau šis klausimas turėtų būti nagrinėjamas, civilinio proceso tvarka.

3.       Nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartimi, pareiškėjos atstovas pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir priimti naują nutartį –pareiškėjos prašymą dėl išieškotojo pakeitimo, tenkinti.

4.1.       Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas priimdamas skundžiamą nutartį patvirtino, kad pareiškėja draudimo išmoką išmokėjo, tačiau nepagrįstai nurodė, kad ji savo reikalavimo teisę turėtų įgyvendinti iškeldama atskirą civilinę bylą.

4.2.       Skunde pažymima, jog išmokėjęs draudimo išmoką, AB „(duomenys neskelbtini)“ subrogacijos tvarka perėmė reikalavimo teisę į už žalą atsakingus asmenis. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Todėl, reikalavimo teisė pagal 2020 m. birželio 23 d. teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1541-917/2020 perėjo draudikui AB „(duomenys neskelbtini)“ įstatymo pagrindu. Pareiškėjos atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad tokiu atveju yra būtina reikalavimo teisių perleidimo sutartis, yra nepagrįsta. AB „(duomenys neskelbtini)“, išmokėjusi draudimo išmoką savo draudėjai, reikalavimo teisę subrogacijos tvarka perėmė įstatymo pagrindu, dėl tos priežasties teismo reikalavimas papildomai pateikti reikalavimo teisių perleidimo sutartį yra perteklinis ir atitinkama išvada priimta pažeidžiant materialinės teisės normas.

4.3.       Skunde pažymima ir tai, jog tarp I. J. B. ir civilinių atsakovų susiklostė deliktinės civilinės atsakomybės santykiai.  Klausimas dėl žalos atlyginimo teismo procesiniu sprendimu buvo išspręstas minėtu  Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. J. B. žala buvo priteista. Nuteistieji žalos I.J. B. neatlygino, todėl prievolė atlyginti žalą nebuvo įvykdyta, t.y. ši prievolė nėra pasibaigusi ir teisinis santykis egzistuoja. Pareiškėja draudimo išmoką, kuria buvo atlyginta žala, išmokėjo po teismo nuosprendžio priėmimo. Teismo nuosprendžiu ginčas dėl žalos priteisimo jau yra išspręstas, todėl skundžiamoje teismo nutartyje išreikšta pozicija, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų savo reikalavimo teisę įgyvendinti iškeldama naują civilinę bylą, neatitinka nei materialiosios, nei proceso teisės normų.

AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato T. D. skundas tenkintinas.

5.       Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis yra nepagrįsta, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sprendė, jog klausimas dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ teisės įgijimo regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš kalto asmens, turi būti nagrinėjamas, civilinio proceso tvarka.

6.       CK 6.1015 straipsnyje nustatyta, kad draudikui turto draudimo sutarties pagrindu išmokėjus draudimo išmoką pereina teisė reikalauti išmokėtą sumą iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ši teisės norma dispozityvi, nes draudimo sutartimi leidžiama susitarti kitaip, bet ginant draudiko interesus atvejais, nustatytais aptariamos normos 1 dalyje (kai žala, kurią atlyginant išmokama draudimo išmoka, padaroma tyčia), draudikui teisė pereina, nors draudimo sutartyje ir būtų nustatyta kitaip. Pagal CK 6.1015 straipsnį draudimo santykiuose draudėjo reikalavimo teisių į žalos atlyginimą iš atsakingo už padarytą žalą asmens perėjimas draudikui yra subrogacija. Subrogacijos esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoje nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-46/2009).

7.       Civilinėje teisėje galioja visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris taikomas ir tuomet, kai žalą patyręs asmuo įgyvendina reikalavimo teisę į atsakingą už padarytą žalą asmenį ir, jei žalos atsiradimo faktas pripažintas draudžiamuoju įvykiu, taip pat į draudiką pagal jo prisiimtą draudimo riziką. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas. Žalą padaręs asmuo moka arba draudėjui (žalą patyrusiam asmeniui), arba draudikui, priklausomai nuo to, kuris iš jų pareiškia reikalavimą. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį tie žalos atlyginimo santykiai yra atsirandantys delikto pagrindu arba iš tų asmenų sutarties.  Pažymėtina, kad draudikui teisė reikalauti atlyginimo išmokėtos draudimo išmokos dydžiu atsiranda nuo išmokos draudėjui ar naudos gavėjui išmokėjimo momento, jeigu draudimo sutartyje šalys nesusitarė kitaip.

8.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-1541-917/2020 nukentėjusiosios I. J. B. civilinis ieškinys dėl jai padarytos žalos priteisimo buvo patenkintas ir jai 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžiu solidariai iš nusikalstamą veiką padariusių M. M., D. K. ir D. V. buvo priteista 1656,00 Eur turtinė žala. Nuosprendžiui įsiteisėjus I. J. B. buvo išduoti vykdomieji raštai skolos išieškojimui. Byloje esančiais duomenimis, nukentėjusioji buvo apdraudusi savo turtą. Kadangi M. M., D. K. ir D. V. žalos neatlygino, I. J. B. kreipėsi į AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Vadovaudamasi Būsto draudimo sutartimi, AB „(duomenys neskelbtini)“ įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudėjai I. J. B. 1656,00 Eur draudimo išmoką, t.y. pareiškėja atlygino I. J. B. turtinę žalą, kuri buvo padaryta nuteistųjų M. M., D. K. ir D. V.. Taigi AB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjęs draudimo išmoką, t.y. atlyginęs nuteistųjų veiksmais padarytus nuostolius, subrogacijos tvarka perėmė reikalavimo teisę į už žalą atsakingus asmenis. Reikalavimo teisė pagal 2020 m. birželio 23 d. teismo nuosprendį baudžiamojoje, byloje Nr. 1-1541-917/2020 perėjo draudikui AB „(duomenys neskelbtini)“ įstatymo pagrindu.

9.       Kaip jau minėta, subrogacijos būdu perėjus teisei reikalauti žalos atlyginimo sumų į skolininką iš draudėjo draudikui, jo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo ir už žalą atsakingo asmens (skolininko) santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Kai subrogacija atsiranda draudėjui išieškotojo teisėmis dalyvaujant vykdymo procese ir šiame procese išsiieškant žalos atlyginimo sumas iš atsakingo už padarytą žalą asmens, draudikas gali pakeisti pradinį išieškotoją. Išieškotojo vykdymo procese pakeitimas atliekamas pirmosios instancijos teismo, kuriame buvo nagrinėjama byla, nutartimi, priimama pagal antstolio ar suinteresuoto asmens prašymą, nustačius reikalavimo perleidimą, skolos perkėlimą ar kitus įstatymo nustatytus atvejus (CPK 596 straipsnio 1 dalis). Įstodamas į pradėtą išieškojimą iš skolininko (atsakingo už žalą asmens) subrogatorius įgyja galimybę gauti savo reikalavimo patenkinimą, kai jau yra atsiskaityta su pradiniu išieškotoju (draudėju) ir šio reikalavimo teisė perėjo draudikui, taip antstolis gali atlikti tęstinius išieškojimo iš skolininko turto veiksmus, užtikrindamas operatyvesnį išieškotojų reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012). 

10.       Nagrinėjamu atveju AB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teises perėmė teismo nuosprendžio dalyje dėl žalos atlyginimo vykdymo stadijoje ir procesinių teisių perėmimas įvyko vykdymo procese, todėl  AB „(duomenys neskelbtini)“,  kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, kuriame buvo nagrinėjama byla, su prašymu pakeisti pradinį išieškotoją, tačiau Kauno apylinkės teismas pažeisdamas CPK 48 straipsnio 2 dalies nuostatas (teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas) ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos šiuo klausimu, nepagrįstai AB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą atmetė, nurodydamas pareiškėjai iš naujo kreiptis į teismą dėl žalos priteisimo, t. y. įpareigodamas iš naujo atlikti tuos pačius procesinius veiksmus, kurie jau buvo atlikti, t. y. įrodinėti už žalą atsakingų asmenų civilinę atsakomybę, kai šis klausimas jau išspręstas įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1541-917/2020.

11.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir dėl pareiškėjos atstovo skundo priimtinas naujas sprendimas.

             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

AB „(duomenys neskelbtini)“  atstovo advokato T. D. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - baudžiamojoje byloje Nr. 1-1541-917/2020 vykdymo procese išieškotoją I. J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pakeisti į naują išieškotoją AB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas           Gytis Večerskas