Civilinė byla Nr. e2S-1888-343/2018

           Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10433-2018-2

           Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.5.1 

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m.  spalio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-18770-924/2018 pagal ieškovo G. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

       n u s t a t ė :

                                                                      I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas G. A. iš atsakovės UAB „Tomadas“ prašė priteisti 730 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Teisme 2018 m. liepos 24 d. gautas ieškovo atstovo prašymas dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodyta, kad atsakovė ieškovui sumokėjo 730 Eur, todėl šiuo pagrindu prašo civilinę bylą nutraukti, priteisti iš atsakovės patirtas 2315,41 Eur bylinėjimosi išlaidas bei grąžinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio.

                                 II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl ieškinio atsisakymo priėmė ir civilinę bylą Nr. e2-18770-924/2018 nutraukė. Ieškovui grąžino 12,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio, o prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.

4.       Teismas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo konstatavo, kad ieškovas iki kreipimosi į teismą nepasinaudojo galimybe ginčą užbaigti taikiai. Atsakovė po pretenzijų jai pateikimo sutiko atlyginti ieškiniu prašomą sumą, paruošė taikos sutarties projektą, tačiau ieškovas vis tiek kreipėsi į teismą. Teismo vertinimu, jeigu ieškovas būtų priėmęs atsakovės pasiūlymą dėl taikaus ginčo išsprendimo, ieškovas nebūtų patyręs jokių bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškinyje nebuvo prašoma priteisti nuostolių iš atsakovės, kuriuos ieškovas patyrė ikiteisminiame procese.

5.       Spręsdamas dėl baudos skyrimo ieškovui klausimą teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, vien dėl to, kad ieškovas siekė prisiteisti jam padarytą žalos atlyginimą, ikiteisminiame procese vengiant taikaus ginčo išsprendimo.

               III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šioje dalyje ieškovo prašymą patenkinti, priteisti iš atsakovės 2315,41 Eur bylinėjimosi išlaidas, bei išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines normas, reglamentuojančias patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, bei nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Ieškovas ieškinį teisme pareiškė tik po to, kai atsakovė atsisakė sumokėti 730 Eur nuostolių atlyginimą, todėl byla iškelta dėl atsakovės netinkamo elgesio. Pažymėtina, kad ieškovas 2018 m. gegužės 30 d. atsakovei pateikė pretenziją dėl 730 Eur grąžinimo, kurią atsakovė ignoravo. 2018 m. birželio 14 d. buvo pateikta pakartotinė pretenzija dėl 730 Eur nuostolių atlyginimo ir 700 Eur advokato pagalbai apmokėti, tačiau atsakovė ir toliau ignoravo ieškovo reikalavimą.

6.2.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmens piniginių lėšų laikymą atstovo depozitinėje sąskaitoje, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimais dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo ikiteisminiame procese. Ieškovas iki ieškinio teisme pareiškimo dienos jau buvo patyręs bylinėjimosi išlaidas, kadangi veikė per atstovą. Ieškovo reikalavimas sumokėti jam nuostolių atlyginimą ir ikiteisminėje stadijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas į ieškovo atstovo depozitinę sąskaitą yra pagrįstas. Atsakovei nevykdant tokių reikalavimų, ieškovas pagrįstai pareiškė ieškinį.

6.3.                      Teismo vertinimas, kad ieškovas su atsakove atsisakė sudaryti taikos sutartį ikiteisminėje ginčo stadijoje yra nepagrįstas. Atsakovė ieškovui taikos sutarties projektą siuntė elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kurio ieškovas ir jo atstovas nežinojo. Tuo tarpu atsakovei buvo žinoma, kad ieškovas turi atstovą ir, žinodama atstovo rekvizitus, su juo dėl taikos sutarties nesusisiekė. Pažymėtina ir tai, kad taikos sutarties projekto sąlygose atsakovė neketino atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidų, patirtų ikiteisminėje ginčo stadijoje.

7.       Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą, skundą atmesti ir ieškovui skirti 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, bei konstatavo, kad ieškovas iki kreipimosi į teismą dienos ginčo nesistengė išspręsti taikiai. Ieškovas klaidina teismą, kad atsakovė atsisakė sumokėti 730 Eur į ieškovo atstovo depozitinę sąskaitą. Atsakovei nebuvo pateiktas 2018 m. balandžio 30 d. susitarimas dėl piniginių lėšų pervedimo į atstovo depozitinę sąskaitą, šį susitarimą atsakovė gavo kartu su procesiniais dokumentais.

7.2.                      Atsakovė niekada neatsisakė kompensuoti ieškovui transporto priemonės vertės, elgėsi sąžiningai, stengėsi bendradarbiauti su ieškovu ir ginčą išspręsti taikiai. Pažymi, kad ieškovas visada su atsakove bendravo iš el. adreso (duomenys neskelbtini). Atsakovė, gavusi 2018 m. gegužės 30 d. ieškovo pretenziją, negalėjo sumokėti reikalaujamos sumos, kadangi nebuvo nurodyta jokių rekvizitų, todėl atsakovė kreipėsi į ieškovo atstovą prašydama nurodyti ieškovo duomenis pavedimui atlikti, tačiau ieškovo atstovas to nepadarė. Ta pati situacija buvo ir gavus pakartotinę ieškovo atstovo pretenziją.

7.3.                      Ieškovas nesinaudoja savo procesinėmis teisėmis sąžiningai, nesiekia užtikrinti teisingo bylos išnagrinėjimo, meluoja ne tik ieškinyje bet ir atskirajame skunde, todėl dėl šių aplinkybių yra pagrindas ieškovui skirti baudą.

7.4.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovui paruošti procesiniai dokumentai nėra teisine prasme sudėtingi ir didelės apimties. Atsakovės nuomone, bendra 2315,14 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka bylos sudėtingumo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo atstovas patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėjo išankstine sąskaita, kuri net nebuvo apmokėta, o 2018 m. liepos 24 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovas apie patirtas išlaidas ikiteisminėje stadijoje nieko nenurodė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

      IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje atmestas ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pateikė teismui prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo tuo pagrindu, kad atsakovė įvykdė savo įsipareigojimus, visų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašymą dėl bylos nutraukimo pirmosios instancijos teismas patenkino, tačiau prašymą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.

11.       Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines normas, reglamentuojančias patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nukrypo nuo teismų praktikos. Nurodo, jog ieškinį teisme pareiškė tik po to, kai atsakovė atsisakė sumokėti 730 Eur nuostolių atlyginimą.

12.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

13.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014).

14.       Atsižvelgiant į Kasacinio teismo išaiškinimus, šioje byloje turi būti vertinama koks buvo šalių elgesys ir kiek jis turėjo įtakos bylinėjimosi išlaidų susidarymui. Byloje nustatyta, kad pirmoji pretenzija, kurioje buvo prašoma sumokėti 730 Eur nuostolių atlyginimą, atsakovei buvo išsiųsta 2018 m. gegužės 30 d. Pakartotinė pretenzija, kurioje prašoma sumokėti 730 Eur nuostolių atlyginimą, 79,80 Eur nuostolių atlyginimą ir 700 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti viso 1509,80 Eur. išsiųsta 2018 m. birželio 14 d. Vertinant atsakovės elgesį gavus minėtas pretenzijas, spręstina, kad atsakovė siekė ginčą išspręsti taikiai. Iš 2018 m. birželio 1d., 2018 m. birželio 4 d., 2018 m. birželio 14 d. ir 2018 m. birželio 15 d. elektroninių laiškų, siųstų ieškovui ir jo atstovui, matyti, kad atsakovė siekė bendradarbiauti su ieškovu, pateiktų pretenzijų neignoravo, į jas atsakinėjo. Pažymėtina, kad kartu su elektroniniu 2018 m. birželio 4 d. laišku, kuriuo ieškovui buvo atsakyta į pirmąją pretenziją, atsakovė išsiuntė ir taikos sutartį, į kurią ieškovas neatsakė. Įvertinęs nurodytą, teismas sprendžia, kad apelianto teiginys, jog atsakovė į pateiktas jo atstovo pretenzijas nereagavo yra nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad atsakovė kreipėsi tiek į patį ieškovą, tiek į jo atstovą prašydama pateikti ieškovo rekvizitus, kad galėtų atlyginti nuostolius, tačiau minėti duomenys nebuvo pateikti. Ginčo nėra dėl to, kad ieškovo atstovas nurodė depozitinės sąskaitos, į kurią atsakovė sumokėtų lėšas, rekvizitus, tačiau nepateikė 2018 m. balandžio 30 d. susitarimo dėl kliento piniginių lėšų pervedimo į atstovo depozitinę sąskaitą iš kurio atsakovei būtų aišku, kad atstovas turi teisę gauti ieškovui skirtinas sumas. Taigi, atsižvelgiant į šalių elgesį, spręstina, kad atsakovė buvo aktyvi, siekė ginčą išspręsti taikiai. Šis faktas ieškovui buvo žinomas, tačiau savo neaktyviais veiksmais ieškovas šia galimybe nepasinaudojo.

15.       Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad taikos sutarties projektas buvo siųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kurio nei ieškovas, nei jo atstovas nežinojo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu taip pat nesutinka. Kaip matyti iš byloje pateiktų elektroninio pašto laiškų, ieškovo nurodomas elektroninio pašto adresas iš tiesų ieškovui yra žinomas. Iš šio adreso ieškovas kontaktavo tiek su savo atstovu, tiek su atsakove. Toks ieškovo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas, siekiant suklaidinti apeliacinės instancijos teismą. Kartu pažymėtina ir tai, kad ši aplinkybė pagrindžia aukščiau padarytą išvadą, kad ieškovas žinojo apie taikos sutarties sudarymo galimybę, kadangi apie ją buvo informuotas.

16.       Vertinant apelianto argumentą dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo dar ikiteisminėje ginčo stadijoje, nustatyta, kad 2018 m. balandžio 30 d.  buvo išrašyta išankstinė apmokėjimo už teisines paslaugas sąskaita, kurioje be kita ko įtrauktas 1500 Eur mokestis už procesinių dokumentų ir jų priedų pagal ieškovo ieškinį atsakovei parengimas. Vertinant aplinkybes, kad ieškovo pretenzijos atsakovei dėl nuostolių atlyginimo buvo pareikštos 2018 m. gegužės 30 d. ir 2018 m. birželio 14 d., spręstina, kad ieškovas jau turėjo tikslą kreiptis į teismą dar prieš pareikšdamas minėtas pretenzijas ir neturėdamas tikslo ginčą išspręsti taikiai. Vertinant ieškovo 2018 m. liepos 24 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atkreiptinas dėmesys, kad prašoma priteisti bendrai patirtas bylinėjimosi išlaidas, neišskiriant išlaidų, patirtų ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje.  

17.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

18.       Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015).

19.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovui paruošti procesiniai dokumentai nėra teisine prasme sudėtingi bei didelės apimties. Ieškinio suma 730 Eur, o bylinėjimosi išlaidos 2315,41 Eur yra neproporcingai didelės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka bylos sudėtingumo, nei ieškiniu prašytos priteisti 730 Eur sumos dydžio. Pažymėtina, kad teismai ne kartą yra konstatavę, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirtis yra kompensacinio pobūdžio ir negali būti nepagrįsto praturtėjimo ir pasipelnymo šaltiniu. 

20.       Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas vis dėlto nepasinaudojo galimybe ginčą su atsakove išspręsti taikiai, nors ši teisė jam buvo suteikta. Minėta, kad atsakovė į siųstas pretenzijas atsakinėjo, buvo aktyvi, pats ieškovas pirmoje pretenzijoje nenurodė, kur pervesti lėšas, vėliau buvo nurodyta atstovo sąskaita, bet nepagrįsta atstovo teisė gauti ieškovui priklausančias lėšas, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė atmesti ieškovo prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

21.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

22.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl baudos skyrimo ieškovui.

23.       CPK 95 straipsnio 2 dalis numato, kad už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teismas, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo skirti ieškovui atsakovės prašomą 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi ieškovas turi įstatymo suteiktą teisę skųsti jam nepalankų teismo sprendimą ar nutartį.

          Dėl bylinėjimosi išlaidų.

24.       Atskirąjį skundą atmetus apeliantui bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

      Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį  palikti nepakeistą.

      Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                         Rūta Palubinskaitė