Civilinė byla Nr. e2-369-215/2015
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-04485-2014-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
37; 42.10; 116.5.1; 116.5.2.

MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
UŽ A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 2 d.
Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas K. S.,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui S. G. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir
n u s t a t ė:
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo S. G. priteisti 273,52 Lt skolos, 386,21 Lt delspinigių, 27,35 Lt baudos pagal sutartį Nr.1 ir 520,37 Lt skolos, 746,47 Lt delspinigių, 52,04 Lt baudos pagal sutartį Nr.2, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje, atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu atsakovas nepateikė, todėl ieškovei prašant priimtinas sprendimas už akių (LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d., 230 str. 2 d.).
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2006-11-06 UAB „Ūkio banko lizingas“ su atsakovu S. G. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 611530951 (toliau – Sutartis Nr.1), pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo fotoaparatą FinePIX S5600, už kurį per sutartyje nustatytą turto išpirkimo laikotarpį, iki 2007-05-06, įsipareigojo sumokėti lizingo bendrovei už prekę bendrą turto finansuojamą sumą, tačiau atsakovas su lizingo bendrove atsiskaitė nevisiškai. 2007-02-01 ieškovė ir atsakovas sudarė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos teise įsigijo prekę-mobilaus ryšio telefoną S. E. Z530i (toliau sutartis Nr.2), tačiau atsakovas savo įsipareigojimo mokėti už prekę nevykdė. 2009-03-04 UAB „Kapitalo valda“ su UAB „Ūkio banko lizingas“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/041, pagal kurią UAB „Ūkio banko lizingas“ atlygintinai perleido UAB „Kapitalo valda“ naudai savo reikalavimo teises į atsakovo S. G. skolas, kurias sudarė 273,52 Lt skolos, 386,21 Lt delspinigių, 27,35 Lt baudos pagal sutartį Nr.1 ir 520,37 Lt skolos, 746,47 Lt delspinigių, 52,04 Lt baudos pagal sutartį Nr.2. UAB „Kapitalo valda“ 2009-03-23 išsiuntė pranešimą atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir paragino atsakovą, tačiau atsakovas pranešimo neatsiėmė. Atsakovas apie adreso pasikeitimą nėra pranešęs, todėl yra pažeidęs sutarčių reikalavimus ir privalo ieškovui sumokėti skolas, delspinigius, baudas.
Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (LR CK 6.2 str.). LR CK 6.200 str. 1 d. numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (LR CK 6.63 str. 1 d., 6.205 str.). CK 6.567 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita.
LR CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Reikalavimo perėmėja UAB „Kapitalo valda“ 2009-03-23 išsiuntė skolininkui raštišką pranešimą dėl reikalavimo perleidimo su raginimu sumokėti įsiskolinimą. Nors skolininkui siųstas pranešimas neįteiktas, laikytina, kad reikalavimo įgijėja tinkamai informavo skolininką apie reikalavimo perleidimą ir tik informavusi įgijo prievolės užtikrinimui nustatytas teises. Pažymėtina, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/041 ir perdavimo priėmimo aktu ieškovė įgijo reikalavimo teisę į 273,52 Lt skolos, 386,21 Lt delspinigių, 27,35 Lt baudos pagal sutartį Nr.1 ir 520,37 Lt skolos, 746,47 Lt delspinigių, 52,04 Lt baudos pagal sutartį Nr.2.
LR CK 6.101 str. 2 d. numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės.
Ieškovė vadovaudamasi Sutarties 11.1 punktu, kuriuo atsakovas įsipareigojo, pirminiam kreditoriui UAB „Ūkio banko lizingas“, vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, prašo iš atsakovo priteisti 386,21 Lt ir 746,47 Lt delspinigių už pradelstas atsiskaityti.
Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju matyti, kad pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko linzingas“ perleisdamas reikalavimo teisę ieškovei į skolininko S. G. skolas, paskaičiavo delspinigius už skolininko laiku nesumokėtų lizingo įmokų dalį, t. y. 273,52 Lt ir 520,37 Lt, ir šiuos įsiskolinimus perleido ieškovei. Todėl teismas daro išvadą, kad UAB „Ūkio banko lizingo“ reikalavimo atsakovui perėmėja UAB „Kapitalo valda“ teisę skaičiuoti netesybas, pagal lizingo sutarties 11.1 punktą įgijo tik išsiuntusi pranešimą atsakovui dėl reikalavimo perleidimo, t.y. nuo 2009-03-23.
Netesybos kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma atlieka nuostolių kompensuojamąją funkciją, nes atlygina nukentėjusiai šaliai patirtus nuostolius (Lietuvos A. T. 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2003;.2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2004; 2005 m. spalio 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2005). Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos A. T. 2006 m. kovo 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006).
LR CK 6.73 str. 2 d. numato galimybę teismui sumažinti netesybas, jeigu jos aiškiai per didelės, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos A. T. 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1094/2003).
Atsižvelgiant į Lietuvos A. T. formuojamą teismų praktiką, taip pat į tai, jog atsakovas yra vartotojas, kuris išperkamosios nuomos sutartį sudarė per trečiuosius asmenis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, didžiąją įsiskolinimo dalį jau yra sumokėjęs pradiniam kreditoriui, darytina išvada, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai, po 0,2 procentą už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku neapmokėtos sumos yra akivaizdžiai per dideli, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai, bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tik kartą, 2009-03-23, išsiuntė pranešimą skolininkui dėl įsiskolinimo sumokėjimo, po to daugiau nei ketverius metus nebandė išsiieškoti skolos nei ikiteismine nei teismine tvarka, ieškovės prašomi priteisti delspinigiai mažintini iki protingos sumos po 0,02 procentus už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku neapmokėtos sumos, skaičiuojant juos nuo 2009-03-23, t. y., 273,52 Lt x 0,02 % x 1922 d. = 105,14 Lt, 520,37 Lt x 0,02 % x 1922 d. = 200,03 Lt, todėl šios ir priteistinos ieškovei (CK 6.71 str., 6.73 str.).
Ieškovė vadovaudamasi Sutarties 5.5 ir 11.2 punktais, kuriais atsakovas įsipareigojo, per 5 dienas informuoti lizingo įmonę jei pasikeičia, nuomininko adresas, telefonas ar banko rekvizitai, keičiasi darbovietė ar turto laikymo vieta, o pažeidus šį sutarties punktą mokėti 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą, prašė priteisti iš atsakovo 27,35 Lt baudą ir 52,04 Lt baudą. Reikalavimas tenkintinas ir 27,35 Lt bauda bei 52,04 Lt bauda priteistina iš atsakovo ieškovei.
CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro byloje sumokėtas 48,10 Eur (166,07 Lt) advokato pagalbai apmokėti ir 153,00 Lt žyminis mokestis, paduodant ieškinį teisme, todėl ieškovei iš atsakovo žyminis mokestis priteistinas 17.43 Eur, nes tiek reikėjo sumokėti, o likusi dalis yra grąžintina ieškovei , nes neviršija minimalių dydžių (CPK 80 str., 82 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi ir 285-287 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
priimti sprendimą už akių.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta Mažeikių m., ieškovei UAB „Kapitalo valda“, į. k. 126308223;
- 229,93 Eur (du šimtus dvidešimt devynis eurus 93 ct) (793,89 Lt) skolos;
- 88,38 Eur (aštuoniasdešimt aštuoni eurai 38 ct) (305,17 Lt) delspinigių;
- 22,99 Eur (dvidešimt du eurus 99 ct) (79,39 Lt) baudos;
- 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (341,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-01-05, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
- 17,43 Eur (septyniolika eurų 43 ct) žyminio mokesčio ir 48,10 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 10 ct) už advokato pagalba.
Gražinti ieškovei UAB „Kapitalo valda“, į. k. 126308223, permokėto žyminio mokesčio 26,88 Eur.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
A. S. G negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ per 30 (trisdešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.
Teisėjas K. S.