Civilinė byla Nr.2S-881-656/2017

Teisminio proceso Nr.2-68-3-16211-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės (apeliantės) N. Š. ir suinteresuoto asmens (apelianto) M. Š. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (išieškotojo) V. Š. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje, suinteresuoti asmenys M. Š., N. Š., antstolė V. M..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas (išieškotojas) V. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti, kad  skolininkei  N. Š. priklauso bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu M. Š. ½ dalis sutuoktinio pensijos bei ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 667 straipsnis). Nurodė, kad antstolė V. M. vykdo jo naudai išieškojimą iš skolininkės N. Š. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-12 vykdomąjį raštą Nr. 2-12099-811/2013 ir 2015-10-22 vykdomąjį raštą Nr. 2-4303-430/2014. Antstolė pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.
2. Bylos nagrinėjimo metu M. Š. pateikė teismui pranešimus, kuriuose nurodė, kad vykdomosios bylos yra įvykdytos pilnai, o pagrindinė vykdomoji byla Nr. 0015/13/04649 yra įvykdyta dalinai. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino. Nustatė, kad N. Š. priklauso ½ dalis sutuoktinio M. Š. gaunamos pensijos bei ½ bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu M. Š. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Priteisė iš N. Š. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų V. Š. naudai. 
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjo naudai iš skolininkės N. Š. vykdomas išieškojimas dviejų vykdomųjų raštų pagrindu. Pastarosios skola sudaro 5 949,49 Eur kartu su vykdymo išlaidomis. Skola kreditoriui nėra padengta pilnai. Iš vykdomųjų bylų teismas nustatė, kad 1985-06-20 tarp skolininkės ir suinteresuoto asmens M. Š. yra sudaryta santuoka. Vedybų sutarčių registro duomenimis apie galiojančias vedybų ar turto padalijimo sutartis nėra. Skolininkės areštuotose sąskaitose piniginių lėšų nenustatyta, ji kito turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą neturi. VSDFV duomenimis skolininkė gauna pensiją, iš kurios kiekvieną mėnesį daromi atskaitymai. Bendrąją jungtine nuosavybe skolininkei ir sutuoktiniui priklauso butas. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes teismas sprendė esant pagrindą nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nenukrypstant nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).
5. Patenkinus pareiškimą, teismas iš skolininkės priteisė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.  

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

6. Skolininkė N. Š. ir suinteresuotas asmuo M. Š. padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuriais prašo teismo nutartį panaikinti. Atskirųjų skundų argumentai:
1. Teismas, tenkindamas pareiškimą dėl skolininkės turto dalies  nustatymo bendrojoje nuosavybėje, neatsižvelgė į tai, kad išieškotojui paskola yra grąžinta.
2. Teismas nepagrįstai priteisė išieškotojui 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, neatsižvelgęs į teismų formuojamą praktiką, išieškotiną sumą, bylos sudėtingumą. Apeliantų manymu, nagrinėjamu atveju iš jų bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteistos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
9. Apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį tuo pagrindu, kad negalėjo būti vykdomas skolininkės turto dalies nustatymas, nes ginčijamo teismo procesinio sprendimo priėmimo metu skolininkė jau buvo įvykdžiusi prievolę.
10. Teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178 straipsnis). Antstolė pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad 2017-01-20 M. Š. įmokėjo išieškotiną 2 318,22 Eur sumą į antstolės depozitinę sąskaitą taip padengdamas skolininkės N. Š. įsiskolinimus antstolės vykdomose vykdomosiose bylose. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismui 2016-12-09 priimant ginčijamą nutartį skolininkė įsiskolinimo pagal vykdomąsias bylas nebuvo padengusi. Todėl teismas pagrįstai sprendė prašymą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
11. CK 3.88 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
12. Nagrinėjamu atveju apeliantai neginčija bei nepateikia jokių duomenų, kad teismas būtų netinkamai nustatęs skolininkės turto dalį sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip pat nekėlė klausimo dėl galimybės nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).
13. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirųjų skundų bei atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
14. Apeliantai nesutinka su teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu.
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo teises gynė supaprastinto proceso tvarka, pateikdamas teismui pareiškimą dėl skolininko dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti savo reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju tokia byla priskirtina byloms, nagrinėjamoms ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 14 punktas).
16. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Todėl, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatomis, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos. Tačiau įstatyme numatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas realizavo savo teisę pateikti pareiškimą ypatingąja teisena, turėjo asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, o skolininkė bei jos sutuoktinis, atsiliepimuose nesutinkami su pareiškimu, aiškiai išreiškė priešingą poziciją bylos baigtimi. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo bendros taisyklės, jog ypatingosios bylos teisenoje bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, ir priteisti pareiškėjui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų apimtis, teismo posėdžiuose sugaištą pareiškėjo atstovo laiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, laiko pagrįsta 120 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.
19. Dėl nurodytų aplinkybių atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina, sumažinant bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 500 Eur iki 120 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio  1 dalies 4 punktu, teismas

n u t a r i a :

Skolininkės N. Š. ir suinteresuoto asmens M. Š. atskiruosius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti - sumažinti iš N. Š. V. Š. naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 500 Eur iki 120 Eur.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

           Teisėjas                                                                                                                Andrius Ignotas