Nr. DOK-3062

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12429-2020-2 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), 

susipažinusi su 2022 m. birželio 3 d. paduotu ieškovės UAB „Seminal Work“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 22 d. sprendimo peržiūrėjimo, 

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „Kirasa“ ieškovei UAB „Seminal Work“ 12 100 Eur skolą, 206,70 Eur palūkanas, 8 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. kovo 22 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. sprendimą ir ieškinį atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2020 m. kovo 23 d. atsakovė UAB „Kirasa“ ir P. R. sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį. 2020 m. balandžio 3 d. sudaryta pirkimo pardavimo sutartis ir susitarimas Nr. 2 prie šios sutarties (ieškinio priedas Nr.4), pagal kurią ieškovė UAB „Seminal Work“ įsipareigojo užsakovei UAB „Maisto pilys“ patiekti 500 000 vnt. medicininių vienkartinių kaukių, vieneto įkainis 0,40 Eur, viso už 200 000 Eur sumą. Prekės pagal minėtą sutartį UAB „Maisto pilys“ buvo perduotos pagal 2020 m. gegužės 18 d. priėmimo-perdavimo aktą. 2020 m. gegužės 20 d. ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą (Serija ZS Nr. 022) 12 100 Eur sumai (10 000 Eur plius PVM), kurią išrašė už suteiktas konsultavimo paslaugas. Atsakovė UAB „Kirasa“ sąskaitos neapmokėjo, nurodžiusi, kad ieškovės ir atsakovės nesieja jokie sutartiniai atlygintiniai konsultavimo santykiai. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė su atsakove būtų sudariusios rašytinę ar žodinę konsultavimo paslaugų sutartį, pagal kurią atsakovė turėjo gauti konsultavimo paslaugas iš ieškovės ir įsipareigojusi už tokias paslaugas sumokėti 10 000 Eur sumą. Jų susirašinėjimo medžiaga nepatvirtina konsultavimo paslaugų sutarties sudarymo. 

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 22 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. sprendimą.

Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas pagrindais, remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktu – skundžiamame teismo sprendime nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. 

Ieškovės UAB „Seminal Work“ kasaciniame skunde išdėstyti tokie argumentai:

1.       Apeliacinės instancijos teismas nepripažino sutarties sudarymo, nes sprendė, kad sutarties nesudarė atsakovės UAB „Kirasa“ vadovas, taip pat kad UAB „Kirasa“ vadovas galiojančių teisės aktų tvarka nebuvo suteikęs įgaliojimo bendrovės darbuotojams ar kitiems tretiesiems sudaryti su UAB „Seminal Work“ atlygintinų konsultavimo paslaugų sutartį. Toks teismo vertinimas nulėmė neteisėto sprendimo priėmimą, nes dėl to buvo atmestas ieškinio reikalavimas priteisti skolą. Apeliacinės instancijos teismas apskritai nepripažino numanomo ir tariamo atstovavimo ir jų visiškai nevertino, iš esmės pripažindamas, kad tik įmonės vadovas arba asmuo, turintis įmonės vadovo rašytinį įgaliojimą, gali veikti įmonės vardu. Tuo tarpu kasacinis teismas yra nurodęs, kad numanomas atstovavimas yra vienas tokių atstovavimo atvejų, kai pripažįstama egzistuojant atstovavimo prievolinius teisinius santykius, nesant išduoto įgaliojimo, t. y. toks atstovavimas, skirtingai nuo aiškiai išreikšto atstovavimo, suprantamas tiesiog iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Nepaisant to, kad toks atstovavimas nėra aiškiai išreikštas, materialiuoju teisiniu požiūriu jis yra visiškai pakankamas sukurti atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio teisėms ir pareigoms, lygiai taip pat kaip ir aiškiai išreikštas atstovavimas (CK 2.133 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-10 nutartis civilinėje byloje e3K-3-51-313/2021, 2012-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012, 2011-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2011, 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2007). Byloje nustatytų aplinkybių visuma (P. R. ir MB „Teisės projektai“, kurią atstovavo teisininkė G. B., prisistatinėjimas UAB „Kirasa“ vardu, P. R. naudojimas atsakovės el. pašto, pareigų (pardavimų vadybininkas) ir visų įmonės rekvizitų nurodymas el. laiškuose, P. R. veikimas UAB „Kirasa“ interesais sutartiniuose teisiniuose santykiuose, kuriose dalyvavo ieškovė ir kurie buvo susiję su šalių sutartiniais teisiniais santykiais, MB „Teisės projektai“ siuntimas susitarimų projektų UAB „Kirasa“ vardu, jų derinimas UAB „Kirasa“ vardu, UAB „Kirasa“ vadovo A. K. pridėjimas į šalių susirašinėjimą ir kt.) patvirtino, kad ieškovė turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu asmeniu (numanomas atstovavimas), o net jeigu tokios teisės šie asmenys neturėjo, tai visuma byloje pateiktų įrodymų patvirtina, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti tariamą atstovavimą. 

2.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad šalys nesusitarė dėl visų esminių sąlygų, pirmenybę teikė tik sutarties rašytinei formai ir vien todėl, kad sutartis nebuvo pasirašyta rašytine forma, sprendė, kad sutartis dėl konsultavimo paslaugų suteikimo tarp šalių nebuvo sudaryta. Tuo tarpu CK 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.162–6.187 straipsniai ir kt. sutarčių sudarymą reglamentuojančios teisės normos aiškintinos tokiu būdu, kad sutarties sudarymui ir galiojimui iš esmės pakanka, kad šalys susitartų dėl esminių sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), nesuabsoliutinant sutarties formos, jeigu įstatymai nenumato reikalaujamos formos (CK 6.181 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl sutarčių sudarymo, yra nurodęs, kad sutartis yra šalių susitarimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Tokį susitarimą gali patvirtinti ne tik rašytinis dokumentas, bet ir konkliudentiniai šalių veiksmai. Jei viena šalis tiekia prekes, o kita šalis jas priima ir už jas sumoka, akivaizdu, kad yra sudaryta šalių sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2012). Taigi, vertinant, ar sutartis buvo sudaryta, esminę reikšmę turi šalių susitarimo pasiekimas, o ne formalūs dalykai. Teismas šioje byloje netyrė ir nevertino šalių veiksmų dėl sutarties sudarymo, akcentavo tik rašytinę sutarties formą, todėl toks pažeidimas turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui, nes tokiu būdu apskritai paneigiama šalių galimybė sudaryti žodines sutartis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, vertindamas sutarties sudarymą, iš ieškovės reikalavo pašalinti bet kokias abejones dėl sutarties sudarymo, o į bylą pateiktus įrodymus vertino netinkamai arba dėl jų apskritai nepasisakė, tokiu būdu pažeisdamas įrodinėjimą, įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančias CPK normas (CPK 176, 183, 185 straipsniai). 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamu teismo sprendimu bei nepagrindžiama, kad bylą išnagrinėjęs teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. 

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). 

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. 

Grąžinti ieškovei UAB „Seminal Work“ (j. a. k. 302841097) 277 (du šimtus septyniasdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. birželio 2 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 2062.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai        Goda Ambrasaitė-Balynienė 

        Alė Bukavinienė 

        Virgilijus Grabinskas