Baudžiamoji byla Nr. 1A-261-954/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-479775-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1
(S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio,
sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,
dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei,
nuteistosios K. R. gynėjai advokatei Eglei Grucytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo K. R. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje ir nuteista galutine 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 5 punktu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 26 d. (faktinio minėtos teisės sulaikymo).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuota transporto priemonė – automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. K. R. nuteista už tai, kad 2019 m. lapkričio 22 d., apie 12.52 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. 0364 nustatytas 2,08 promilių neblaivumas.
2. Kauno apylinkės teismas skirdamas bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones nuosprendyje nurodė, kad K. R. padarytas nusikaltimas susijęs su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, kelia pavojų ne tik pačiai kaltinamajai, bet ir aplinkiniams, ji rizikavo ne tik savo ir/ar aplinkinių sveikata ir/ar gyvybe, tuo pačiu buvo abejinga bet kokioms gręsiančioms pasekmėms. Taip pat teismas atsižvelgė į nuteistosios asmenybę, kad ji bausta administracine tvarka, taip pat ir dėl analogiškų veiksmų, todėl nusprendė taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vidutiniam įstatyme nustatytinam terminui – trejiems metams.
3. Nuteistoji K. R. apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2019 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise ir baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones sutrumpinti iki 1 metų ir 6 mėnesių, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo faktinės šio dokumento paėmimo dienos, tai yra nuo 2019 m. lapkričio 26 d.
3.1. Skunde nurodo, kad nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausti naudotis specialia teise - teisės vairuoti transporto priemones 3 metams. Apeliantės nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai paskyrė maksimalų 3 metų specialios teisės atėmimą, todėl ši nuosprendžio dalis turi būti pakeista.
3.2. Apeliantė pažymi, kad pirmos instancijos teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemones, nebetaikė tokių pačių standartų kaip skirdamas bausmę ir skyrė 3 metų teisės vairuoti atėmimą. Šiuo atveju ji nepadarė jokio eismo įvykio, nebuvo sužaloti jokie asmenys, nebuvo padarytas niekam materialinis nuostolis. Taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kad ji turi du nepilnamečius vaikus, kurių vienas turi rimtų sveikatos problemų, tai yra speciali priemonė yra būtina tenkinti nepilnamečių vaikų poreikius, be to ji nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.
3.3. Apeliantė nurodo, kad jai paskyrus baudą bei netgi baudžiamojo poveikio priemones, tai yra konfiskuoti kilnojamąjį turtą - transporto priemonę „Mercedes Benz“, ir trumpesnį - 1 metų ir 6 mėnesių specialios teisės atėmimą, bausmės tikslai jos akivaizdžiai bus pasiekti.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios K. R. gynėja advokatė E. Grucytė prašė ginamosios apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistosios K. R. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliaciniame skunde keliamas tik baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje termino klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ((duomenys neskelbtini)straipsnio 3 dalis).
6. Skunde apeliantė teigia, jog baudžiamojo poveikio priemonė maksimaliam terminui uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, paskirta neatsižvelgus į tai, jog jos padarytas pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių, nebuvo sužaloti žmonės, nesugadinta transporto priemonė. Teisėjų kolegija, išanalizavusi šiuos skundo argumentus, konstatuoja, jog baudžiamojo poveikio priemonė apeliantei skirta teisingai ir ją keisti (trumpinti jos terminą) skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamosios poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones terminas, skundžiamu nuosprendžiu paskirtas ne maksimaliam terminui, o nustatytas šio draudimo vidurkis.
6.1. Baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis. Pažymima, kad pagal teismų praktiką nustatant baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) taikymo terminą, atsižvelgtina į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, asmens kaltės laipsnį, kaltininko asmenybę.
6.2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemonę trejiems metams, tinkamai vadovavosi baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindais, teisingai parinko tiek jos rūšį, tiek ir jos trukmę. Iš bylos duomenų matyti, jog K. R.. anksčiau nebuvo teista, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nagrinėjamu atveju K. R. nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones ir būdama stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, tai yra, jai buvo nustatytas 2,08 promilių neblaivumas (pirmojo tikrinimo metu nustatytas 2,08 prom. girtumas, antrojo tikrinimo metu (po 20 minučių) nustatytas 2,09 prom. girtumas). Nusikalstamą veiką K. R. padarė veikdama tiesiogine tyčia. Apeliantei nustatytas girtumas ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (dienos metas, kaimo vietovėje, kur leistinas važiavimo greitis 50 km/h, transporto priemonę vairavo ne tik būdama neblaivi, tačiau ir viršydama leistiną važiavimo greitį 51 km/h), rodo, kad K. R. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra pavojingas ir šiurkštus, o tokie K. R. veiksmai kėlė pavojų ne tik jai pačiai, bet ir kitiems eismo dalyviams, ji rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, tačiau buvo abejinga bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Ir nors jokia žala neteisėtais apeliantės veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jos įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, sukelia didelį pavojų aplinkiniams.
6.3. Be to, iš bylos matyti, kad Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytą draudimą vairuoti transporto priemones esant neblaiviai K. R. pažeidė jau ne pirmą kartą. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkis metus matyti, kad ji 2016 m. rugpjūčio 3 d. bausta už tai, kad būdama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo transporto priemonę, ir už šį pažeidimą K. R. buvo paskirta administracinė nuobauda – 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams (b. l. 52–53). Nusikalstamą veiką, už kurios padarymą nuteista skundžiamu nuosprendžiu, K. R. padarė nepraėjus nei metams po to, kai jai buvo grąžinta teisė vairuoti transporto priemones. Pastarosios aplinkybės neigiamai charakterizuoja apeliantę bei rodo jos neatsakingą požiūrį į tokio pobūdžio teisės pažeidimus, kuriais keliamas pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui.
6.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, veikos pobūdis, jos pavojingumas bei padarymo aplinkybės, asmenybę charakterizuojantys bruožai, sudarė objektyvų pagrindą teismui nustatyti būtent tokį šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar, kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytos aplinkybės leidžia spręsti apie apeliantei būdingą ypatingai neatsakingą požiūrį į visuomenėje priimtinas ir nusistovėjusias elgesio taisykles, viešai įtvirtintas kelių eismo saugumo taisykles, atsainų požiūrį į galimas skaudžias tokio neteisėto elgesio pasekmes, o kartu ir į teisines tokio elgesio pasekmes bei dėl to kylančią realią grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai bei gyvybei. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant bausmės tikslų, siekiant užkirsti kelią naujoms neteisėtoms veikoms, siekiant užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, byloje nuteistajai K. R. pagrįstai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise trejiems metams.
6.5. K. R. skunde teigia, kad nustatant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nebuvo atsižvelgta į tai, jog ji turi du nepilnamečius vaikus, kurių vienas turi rimtų sveikatos problemų, todėl teisė vairuoti transporto priemones yra būtina tenkinti nepilnamečių veikų poreikius. Pažymima, kad šie apeliantės patiriami suvaržymai ir nepatogumai nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir nesudaro pagrindo trumpinti pirmosios instancijos teismo nustatyto šios poveikio priemonės taikymo termino ar iš visos šios priemonės netaikyti. Apeliantės minimos šeiminės aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, todėl šias aplinkybes, prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pati apeliantė. Pirmosios instancijos teismo išvadų dėl baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymo, nepaneigia ir apeliaciniame skunde pateiktų teismų nuosprendžių pavyzdžiai, nes visais pateiktais atvejais asmenims buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo vidurkis (BK 68 straipsnio 2 dalies redakcija galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d., kuri numatė, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų). Kitų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti K. R. atsakomybę nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.
6.6. Atsižvelgusi į visumą nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad K. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones trejus metus yra per griežta, neatitinkanti jos asmenybės bei neproporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė. Be to, pažymėtina, kad siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei pataisyti kaltininką nusveria jo patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo. Šiuo atveju nuteistosios K. R. patiriami suvaržymai ir nepatogumai pateisinami viešojo intereso ir visuomenės apsauga, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, turi prioritetą prieš asmeninius interesus.
7. Apibendrinant išdėstytų aplinkybių visumą konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu nuteistajai K. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones trejus metus nėra aiškiai per griežta, atitinka proporcingumo principo reikalavimus, padės užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir keisti nuosprendį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistosios K. R. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Algirdas Giedraitis
Darius Kantaravičius
Nerijus Meilutis