Civilinė byla Nr. 2A-598/2014

Teismo proceso Nr. 2-55-3-0762-2012-5

Procesinio sprendimo kategorijos:35.3.6.;43.2.;63.;126.5.;126.8.;(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 14 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo  bankrutavusios 16 – osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-280-585/2013 pagal ieškovo bankrutavusios 16 – osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos ieškinį atsakovei N. M. dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo.

              Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

              Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių nepagrįstą praturtėjimą, aiškinimo ir taikymo.

              Ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (131-136 b.l.) prašydamas priteisti iš atsakovės 852 005,08 Lt be teisinio pagrindo atsakovei išmokėtas lėšas (CK 6.237 str. 1 d.), 78 072,52 Lt palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė iki ieškovui bankroto bylos iškėlimo buvo Bendrijos pirmininkė, narė bei pajininkė ir savo sprendimu nuo 2009-04-01 iki 2011-02-18 be teisinio pagrindo sau išmokėjo iš Bendrijos 852 005,08 Lt tariamų paskolų grąžinimui. Atsakovės nurodomos paskolos yra tapačios kreditoriaus E. J. M. suteiktoms paskoloms, kuris ieškovo bankroto byloje pateikė rteikalavimą patvirtinti jo 5 862 786,88 Lt kreditorinį reikalavimą ir pagrindė jį bankiniais pavedimais. Todėl Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi, priimta ieškovo bankroto byloje Nr. B2-3814-585/2011 patvirtino minėto kreditoriaus 5 591 024,76 Lt finansinį reikalavimą, kurį sudaro 5 383 785,88 Lt suteikta paskola ir 207 238,88 Lt palūkanos. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-3814-585/2011 atmetė atsakovės argumentus, apie atsakovės ieškovui paskolų egzistavimą, todėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d., 2011 m. lapkričio 14 d. nutartys šiai bylai turi prejudicinę galią. Paskolos sutartys, kaip realiniai sandoriai laikomi sudaryti tik nuo pinigų perdavimo (CK 6.870 str. 2 d.), o atsakovė pinigų ieškovui nebuvo perdavusi, nes nepateikė jokių pinigų perdavimą patvirtinančių įrodymų. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad atsakovė neturėjo teisės sudaryti tokių sutarčių, nes veikė ir paskolos davėjo ir paskolos gavėjo vardu, todėl sudarė sandorius pati su savimi ir taip sukėlė interesų konfliktą, draudžiamą atstovui, dėl to atsakovės pasirašytos paskolos sutartys prieštarauja CK 2.134 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

I. Pirmosios instancijos eismo sprendimo esmė

              Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina šalis siejančius paskolos sutartinius santykius (11-21 b. l.), o  ieškovui nepareiškus ieškinio dėl tokių sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir sutarčių nenuginčijus (CK 6.875 str. 1 d.), ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas, numatantis prievolės be teisės akto arba sandorio, kaip jos pagrindo buvimą, negali būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-385/2010).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

              Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

              1. Teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų. E. J. M. Bendrijai buvo pervedęs 5 862 786,88 Lt. Bendrijos bankroto byloje 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi buvo patvirtintas E. J. M. kreditorinis reikalavimas, remiantis aukščiau suteiktomis paskolomis. N. M. per Bendrijos bankroto bylą nagrinėjančio teismo nustatytą terminą nepateikė pareiškimo administratoriui dėl jos įtraukimo į Bendrijos kreditorių sąrašą. Tik 2011-12-15, t. y. pusantro mėnesio praleidusi terminą pateikė administratoriui prašymą įtraukti ją į Bendrijos kreditorių sąrašą, grįsdama savo reikalavimą tomis pačiomis paskolos sutartimis, kurias šioje byloje atsakovė nurodo, kaip pagrindą pinigų išmokėjimui. Tokiu būdu atsakovė du kartus reikalauja tų pačių sumų pagal paskolos sutartis.  Atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu negalėjo nurodyti pagal kurią paskolos sutartį jai buvo išmokėtos aukščiau nurodytos Bendrijos lėšos.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

              1. Rašytinės paskolos sutartys nagrinėjamu atveju yra pagrindinis įrodymas, vertinant, ar buvo susiklostę paskolos santykiai tarp ieškovo ir atsakovo, ir jeigu vertinama, kad tokių paskolos santykių nebuvo, turi būti konstatuojamas ir rašytinių paskolos sutarčių negaliojimas pagal paskolos gavėjo reikalavimą jas pripažinti negaliojančias, ir tik jam įrodinėjant. Šiuo atveju, paskolos gavėja Bendrija negali nurodyti ir įrodymais pagrįsti fakto, kad paskolos suma nebuvo paskolos davėjo perduota, nes atitinkamai tokį perdavimą įrodo bankiniai pavedimai į gavėjo sąskaitą. Siekiant palankaus sprendimo, šiuo atveju būtina nuginčyti paskolos dalyko (pinigų sumos) perdavimą ir įsipareigojimą paskolos dalyką (pinigų sumą) (CK 6.870 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas nenuginčijo nei vienos iš minėtų privalomųjų paskolos sutarčių sąlygų, todėl atsakovės nuomone, teismo sprendimas šioje byloje yra teisingas ir pagrįstas.

              2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovė du kartus reikalauja tos pačios sumos pagal pasirašytas paskolos sutartis šioje civilinėje byloje ir ieškovo bankroto byloje. Bendrijos bankroto byloje atsakovė kreipėsi su prašymu įrašyti atsakovę į kreditorių sąrašą kartu su sutuoktiniu tokiam reikalavimui, kurį jau patvirtino teismas, nes reikalavimas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Kol nepriimtas sprendimas ją įrašyti į kreditorių sąrašą kartu su sutuoktiniu, ji neturi teisės to reikalavimo ginčyti. Aplinkybė, kad atsakovė prašo įrašyti ją į kreditorių sąrašą kartu su sutuoktiniui priklausančia 5 591 024,76 Lt finansinio reikalavimo suma, į kurią galimai yra įtrauktos ir atsakovei pagal paskolos sutartis grąžintos pinigų sumos, nereiškia, kad atsakovė reikalauja jas jai priteisti, ar jau nepagrįstai yra du kartus gavusi. Taip pat tai nereiškia, kad šioje byloje pateiktos paskolos sutartys yra negaliojančios. Kai atsakovė taps kreditore, turės teisę kreiptis dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo (sumažinimo), pateikdama teismui banko pavedimų kopijas, kuriomis remiantis Bendrija atsiskaitė su atsakove. Todėl atsakovė neturi ketinimų iš Bendrijos skolą išsiieškoti du kartus. Pažymi, kad ieškovo bankroto administratoriaus neginčijo atsakovės sutuoktinio 5 591 024,76 Lt kreditorinio reikalavimo, o priešingai, siekia dalį lėšų išieškoti ne iš Bendrijos, kaip skolininkės, o iš atsakovės, nors paskola Bendrijai buvo suteikta iš bendros sutuoktiniams priklausančios sąskaitos.

              3. Atsakovė praleido terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti dėl ieškovo bankroto administratoriaus veiksmų, kadangi bankroto bylos procesiniai dokumentai buvo siunčiami ne atsakovės advokatui Lietuvoje, o atsakovės buvusios gyvenamosios vietos adresu Portugalijos Respublikoje. Atsakovės sutuoktiniui (su kuriuo šiuo metu vyksta skyrybų procesas) buvo žinoma, kad atsakovė nebegyvena nurodytu adresu, todėl administratoriui buvo žinoma, kad atsakovei siunčiami procesiniai dokumentai nebus įteikti. Todėl ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad atsakovė per Bendrijos bankroto bylą nagrinėjančio teismo nustatytą terminą nepateikė pareiškimo administratoriui dėl jos įtraukimo į Bendrijos kreditorių sąrašą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

              Šioje apeliacijoje keliamas įrodymų vertinimo klausimas, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, dėl ieškovo (Bendrijos) atsakovei (Bendrijos pirmininkei, vienintelei narei ir pajininkei) pervestų lėšų paskirties ir nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto taikymo.

              Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės be pagrindo Bendrijos jai išmokėtus 852 005,08 Lt ir 78 072,52 Lt palūkanų. Ieškinį grindė nepagrįsto praturtėjimo teisės normomis (CK 6.237 str. 1 d.). Tuo tarpu atsakovė ieškinį prašė atmesti remiantis paskolos teisinių santykių egzistavimu. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nustatęs, kad šalis sieja paskoliniai santykiai, o ieškovas neginčija byloje pateiktų paskolos sutarčių, todėl sprendė, kad ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas negali būti taikomas.

              Taigi, teisme sprendžiant ieškovo pareikštą reikalavimą bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia abiejų proceso šalių pateikti tiek faktinio, tiek teisinio pobūdžio argumentai. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, aplinkybę, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Atsakovė turi teisę gintis nuo jai pareikšto ieškinio. Atsakovei pateikus atsikirtimus į ieškinį, taip įgyvendinami esminiai civilinio proceso principai – rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 12, 17 str.). Nuo atitinkamų šalių nurodytų aplinkybių įrodytinumo priklauso ginčo išnagrinėjimo teisme rezultatas. Teismas šalių teikiamų įrodymų pagrindu visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą, t. y. nustatyti, kokiu pagrindu turtas (pinigai) atsakovės gautas ir atitinkamai koks įstatymas reglamentuotų nustatytu pagrindu įgyto turto išreikalavimo taisykles.

                Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis, šie santykiai reglamentuojami CK šeštosios knygos II dalies ,,Kitais pagrindais atsirandančios prievolės” XX skyriaus normų. Šiame skyriuje įtvirtintos turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 str. 1 d.), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 str. 2 d.), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D. , bylos Nr.3K-3-593/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; kt.).

              Taigi, nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą ar buvo teisinis pagrindas taikyti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teises normas, svarbu nustatyti, ar egzistuoja pirmiau minėtos sąlygos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui.

              Byloje nustatyta, kad ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo buvo grindžiamas Bendrijos sąskaitos ataskaita (10 b. l.) ir Bendrijos bei atsakovės paskolos sutartimis (11-21 b. l.), kurios ieškovo įsitikinimu yra vienašališkai surašytos atsakovės, kaip vienintelės Bendrijos narės, pajininkės bei pirmininkės ir nepatvirtina tarp šalių deklaruojamų paskolos teisinių santykių. Apelianto teigimu, atsakovės nurodomas paskolas suteikė jos sutuoktinis E. J. M.. Vilniaus apygardos teismui 2011 m. liepos 7 d. nutartimi Bendrijai iškėlus bankroto bylą, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi buvo patvirtinti Bendrijos kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų ir kreditoriaus E. J. M. (atsakovės sutuoktinio) 5 591 024,76 Lt finansinis reikalavimas, kurį sudaro 5 383 785,88 Lt pagrindinė skola ir 207 238,88 Lt netesybos. Apelianto teigimu, atsakovė ĮBĮ nustatyta tvarka ir terminais nepateikė bankrutuojančios Bendrijos bankroto administratoriui savo finansinio reikalavimo, atsakovės sutuoktinio Bendrijai suteikta paskola buvo iš asmeninių lėšų, sutuoktinio reikalavimas jau patvirtintas Bendrijos bankroto byloje, todėl Bendrijos atsakovei pervestos lėšos priteistinos iš atsakovės vadovaujantis nepagrįsto praturtėjimo teisės normomis.

              Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismui 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtinus Bendrijos kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų ir kreditoriaus E. J. M. 5 591 024,76 Lt finansinį reikalavimas, atsakovė siekė būti įtraukta į Bendrijos kreditorių sąrašą su 6 340 567,24 Lt finansinio reikalavimo suma, kurią grindė Bendrijai suteiktomis paskolomis. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami Bendrijos ir atsakovės ginčą dėl jos 6 340 567,24 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nustatė, kad N. M. ir E. J. M. 1999 m. birželio 18 d. buvo sudarę bendrosios jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė statyti daugiabutį gyvenamąjį namą su garažais Paribio g. Vilniuje, kurio statybą nutarė finansuoti E. J. M. lėšomis, o kiti dalyviai susitarė veikloje dalyvauti savo darbu arba kitokia forma pagal tarpusavio susitarimą. Kreditorius E. J. M. Bendrijai suteikė 5 862 786 Lt paskolą, kurios 5 383 786 Lt suma liko kreditoriui negrąžinta. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 25 d. nutartyje, priimtoje 2A-598/2014 konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog E. J. M. įnašas pagal Jungtinės veiklos sutartį buvo jo asmeninė nuosavybė. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad N. M. ir E. J. M. nuo 1993 m. lapkričio 11 d. buvo sutuoktiniai; abu sutuoktiniai vertėsi nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu, nekilnojamojo turto sandorius sudarydami tiek atskirai, tiek kartu; byloje nėra pateikta duomenų apie sutuoktinių vedybų sutartį, ir kad verslo duodama nauda buvo naudojama tik E. J. M. interesų tenkinimui, ar kad sutuoktiniai buvo pasidaliję santuokoje įgytą turtą. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje taip pat konstatavo, kad N. M. sutuoktinis E. J. M., finansuodamas daugiabučio gyvenamojo namo statybą, o vėliau pareikšdamas finansinį reikalavimą Bendrijos bankroto byloje galėjo atstovauti ir pareiškėją (atsakovę šioje byloje), kuri iš esmės tai pripažino Jungtinės veiklos sutartimi, todėl sprendė, kad nėra teisinio pagrindo įtraukti ir N. M. į Bendrijos kreditorių sąrašą su jos prašoma finansinio reikalavimo suma. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė N. M. ir sutuoktinis E. J. M. nuo 1998 m. birželio 22 d. AB SEB banke valdė bendras sąskaitas (72 b. l.), iš kurių atsakovės sutuoktinis E. J. M. Bendrijai pervesdamas lėšas suteikė paskolą. Atsakovės teigimu, Bendrija grąžino prašomą priteisti iš atsakovės sumą į tą pačią sutuoktinių valdomą sąskaitą, tačiau atsakovės vardu. Apeliantas neginčija šios aplinkybės, kad iš E. J. M. gauta paskola ir atsakovei Bendrijos pervestos lėšos buvo į tą pačią sąskaitą, nors atsakovė pirmosios instancijos teisme atsiliepimą grindė taip pat ir šia aplinkybe. Apeliantas šios aplinkybės neginčija ir apeliacinės instancijos teisme, taip pat nepateikia rašytinių įrodymų, paneigiančių šiuos atsakovės argumentus. Todėl teisėjų kolegija laiko, kad atsakovei pervestos lėšos buvo į sutuoktinių (atsakovės ir kreditoriaus E. J. M.) bendrą sąskaitą. O kadangi atsakovės sutuoktinį E. J. M. su Bendrija siejo paskoliniai teisiniai santykiai, atsakovė šioje byloje taip pat pateikė rašytines paskolos sutartis, o Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 25 d. nutartyje, priimtoje 2A-598/2014 sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog E. J. M. įnašas pagal Jungtinės veiklos sutartį buvo jo asmeninė nuosavybė ir Bendrija atsakovei lėšas pervedė į E. J. M. ir atsakovės bendrą sąskaitą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju negali būti taikomos nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančios teisės normos, nes ginčo šalis sieja prievoliniai teisniai santykiai sutarčių pagrindu.

              Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

              Lietuvos apeliacinio teismo, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

              Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                      Rasa Gudžiūnienė

                                                                                    Kazys Kailiūnas

                                                                                    Egidija Tamošiūnienė