Baudžiamoji byla Nr. 1-2920-1128/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34892-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos

1.1.6.6; 1.2.25.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas,

sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,

dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko,

kaltinamajam T. Ž.,

jo gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

T. Ž. 2021 m. spalio 7 d., apie 18.11 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto

priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „NISSAN NOTE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,58 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais T. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis T. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad spalio 7 d. jis važiavo transporto priemone būdamas neblaivus ir padarė nusižengimą, dėl kurio labai gailisi. Spalio 7 d. grįžo iš darbo, pavartojęs alkoholį nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę. Iš darbo grįžau 15.30 val., o 16 val. pavartojau alkoholį.  Vartojo alkoholį, nes tuo metu jautė įtampą ir negerai pasielgė. Įtampa buvo dėl darbo, buvo pervargęs. Su drauge buvo konfliktas, trumpai apsibarė, nes nespėja su darbais darbe, negali jai padėti. Iš dalies dėl to konflikto su drauge pavartojo alkoholį. Pavartojo Delait, tai energetinis gėrimas su alkoholiu, koks stiprumas jo, gerai neatsimena, gal 4 laipsnių stiprumo. Išgėrė 4-5 0,3 l. butelius, gal 4 laipsnių. Gėrimas buvo Delait, o ne „Džin tonikas“. Išgėręs pradžioje gerai jautėsi, todėl nusprendė važiuoti į parduotuvę, nepasirinko saugaus greičio ir bandė išvengti susidūrimo su mašina ir atsitrenkė į stovinčią mašiną. Po įvykio vartojo alkoholį, likerį „Moka“, mažą, jis gulėjo mašinoje. Apžiūros metu nerado butelio, nes kai atidarė dureles, iškrito tas butelis. Tada buvo aplink daug žmonių, nežino, kur tas butelis. Be jo automobilyje daugiau nieko nebuvo. Įvykio metu iš paskos važiavo kaimynas ir jis sustojo, kai pamatė mane, priėjo ir paklausė, kas nutiko. Kaimynas J., o pavardės negali pasakyti, šalimais gyvena. Jis nebuvo įlipęs į mano automobilį. Išklausė kursus laidojo prašymu, jis nurodė išklausyti. Laiduotojas D. P. jo draugas, 20 metų mes draugauja, jis yra autoritetas, susipažino statybos klausimais. Bendrauja kiekvieną savaitę, po keletą kartų, susiskambina, susitinka, šeimomis bendrauja, į žvejybą nuvažiuoja. Labai gailisi, pirmą kartą toks įvykis jam.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

2021 m. spalio 7 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad T. Ž. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. Patikrinimo alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-01-26 2021 m. spalio 7 d. 19.55 pirmuoju tikrinimu nustatytas 2.58 prom. neblaivumas, antru bandymu 20.14 val. – 2,71 neblaivumas (b. l. 9).

Liudytojas R. G. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio pareigose. 2021-10-07 patruliuojant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktines vyriausiuoju patruliu G. G. apie 19.40 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo nurodymą vykti į eismo įvykį (duomenys neskelbtini), kur į pranešėjos automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo automobilis „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neblaivus. Atvykus į įvykio vietą į juos kreipėsi pranešėja D. K., kuri paaiškino, kad būnant darbo vietoje – kebabinėje, pamatė, kad į jos stovintį automobilį „Audi“. Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė automobilis Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas važiavo dideliu greičiu ir nesuvaldė automobilio. Priėjus prie „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pateikė asmens tapatybės kortelę, iš kurios paaiškėjo, kad vairuotojas T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Paklausus, ar T. Ž. vartojo alkoholį, atsakė, kad vartojo jau po eismo įvykio. T. Ž. sutiko pasitikrinti blaivumą. Tarnybiniu alkotesteriu Alkotest 7510, Nr. ARKB-0126, jam pirmuoju tikrinimu 19.55 val. buvo nustatytas 2.58 promilės girtumas, antruoju tikrinimu 20.14 val., jam buvo nustatytas 2.71 promilės girtumas. Paklausus dar kartą prieš kiek laiko jis vartojo alkoholį, pasakė, kad apie 16.00 val., kur važiavo, nepaaiškino. Eismo įvykio įforminimui į įvykio vietą buvo iškviestas ekipažas V1824. T. Ž. buvo sulaikytas ir pristatytas į VPK OVS. Faktinis sulaikymo laikas 19.55 val. Įvykis filmuotas Bodycam Nr. 1716 (b. l. 43-44).

Liudytoja D. K. parodė, kad dirba kebabinėje, adresu (duomenys neskelbtini), kepėja. 2021-10-07 apie 11.00 val. ji į savo darbą atvyko savo automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paminėtą automobilį paliko stovėti tvarkingą prie savo darbo vietos, šalikelėje. Būnant darbe, kebabinės viduje, apie 18.10 val. išgirdo stabdymo garsą, t. y. padangų cypimą ir tada garsą - smūgį, trenksmą. Tada kolegė iškarto pasakė, kad kažkas įvažiavo į jos automobilį. Iš karto nubėgo prie savo automobilio ir pastebėjo, kad automobilis yra sudaužytas ir nustumtas į griovį. Prie automobilio stovėjo priekiu sudaužytas automobilis „Nissan Note“, kurio viduje sėdėjo du vyrai. Už vairo sėdėjo vyras, kuris buvo geltona striuke ir abu vyrai išlipo iš automobilio. Vairuotojas buvo akivaizdžiai girtas, t. y. pajautė nuo jo alkoholio kvapą, jis svirduliavo ir nerišliai kalbėjo. Jis tada iš karto iškvietė policiją, kadangi vairuotojas automobilį vairavo girtas. Laukdama policijos pareigūnų stebėjo minėtą vairuotoją, kad jis nepabėgtų iš eismo įvykio. Po eismo įvykio „Nissan Note“ vairuotojas tikrai nevartojo alkoholio, nes jį visą laiką jį stebėjo. Minėtas vyriškis tik nusipirko limonado ir vandens kebabinėje, kurį iki atvykstant policijos pareigūnams gėrė. Atvykus policijos pareigūnams keleivis iš automobilio „Nissan Note“ kažkur pasišalino. Atvykus policijos pareigūnams girtas vairuotojas tada jau bendravo su pareigūnais. Dėl padarytos žalos kreipėsi į draudimą ir jis atlygins žalą, daugiau neturi ką pasakyti (b. l. 48-49).

Liudytoja J. R. parodė, kad turi automobilį „Nissan Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas jos vardu. Apie 8 metus ji pažįstama su T. Ž., jis yra jos dukros D. tėvas. Su T. Ž. šiuo metu kartu gyvena, bet oficialiai nesusituokę. 2021-10-07 T. Ž. po darbo grįžo į namus. Namuose tarp jos ir T. Ž. įvyko konfliktas, po kurio laiko jis išvažiavo iš namų jos automobiliu „Nissan Note“. Pati nematė, kad jis vartotų alkoholį namuose, to nepastebėjo. Apie 19.00 val. jai paskambino T. Ž. ir pasakė, kad su jos automobiliu „Nissan Note“ padarė avariją. Eismo įvykis buvo 500 metrų nuo namų ir ji ten nuvažiavo pasižiūrėti. Pastebėjo, kad T. Ž. yra išgėręs ir prisipažino, kad automobilį vairavo girtas ir jį sudaužė. Dėl paimto automobilio ir jo sudaužymo nereiškia jokių pretenzijų T. Ž. ir civilinio ieškinio taip pat nereiškia (b. l. 53). 

2021-10-07 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), 19.55 val. nustatytas 2,58 promilės neblaivumas, 20.14 val. - 2,71 promilės neblaivumas (b. l. 12-14).

VĮ „Regitra” pažymoje nurodyta, kad automobilio „Nissan Note ”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra J. R. (b. l. 29).

VšĮ „Emprekis” pažymoje nurodyta, kad automobilio „Nissan Note Visia City M5” vertė yra 1 722 eurų be PVM, kaina su PVM – 2180 Eur (b. l. 32).

2021 m. spalio 8 d. nutarimu T. Ž. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 74-75).

BK 2811 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog T. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo T. Ž. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų R. G., D. K., J. R. parodymai, tarnybinis pranešimas, vairuotojo neblaivumo patikrinimo rezultatai, įvykio registracijos duomenys, transporto priemonės apžiūros protokolas, duomenys apie transporto priemonę. T. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

T. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teisiamajame posėdyje kaltinamojo gynėja prašė atleisti T. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad yra visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai – T. Ž. savo kaltę pripažino ir gailisi, nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas, teigiamai charakterizuojamas, ateityje laikysis įstatymų. Laiduotojas D. P. yra vertas teismo pasitikėjimo – turi aukštąjį išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai, neteistas, baustas administracine tvarka.

Rašytiniame prašyme dėl atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimą D. P. nurodo, kad jį su T. Ž. sieja glaudūs santykiai, jie pažįstami daugiau nei 20 metų. Po įvykio pradėjo dažniau bendrauti, jis T. Ž. yra autoritetas. Teismo posėdžio metu D. P. nurodė, kad žiūri neigiamai į tai, ką T. Ž. padarė, jis stengsis daryti T. Ž. teigiamą įtaką.

Prokurorė prašymui dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo. Prašė skirti 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl T. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

T. Ž. padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis anksčiau neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, administracine tvarka baustas. Viso proceso metu T. Ž. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. Jis savo elgesį vertina neigiamai, išklausė 4 valandų kursus apie alkoholio poveikį žmogaus sveikatai, išgyvena dėl neatsakingų veiksmų, jo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, jis nėra sistemingas įstatymų pažeidėjas, klausimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad T. Ž. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).

D. P. yra kaltinamojo draugas, tarp jų daugiau kaip 20 metų yra draugiški santykiai, jis T. Ž. yra autoritetas, dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai, neteistas, baustas administracine tvarka, darbe charakterizuojamas kaip iniciatyvus, principingas, mandagus, korektiškas (duomenys neskelbtini). Daug kartų skatintas, nėra turėjęs tarnybinių nuobaudų (b. l. 118).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, D. P. šeiminę padėtį, gaunamas pajamas, darytina išvada, kad T. Ž. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Prokurorė prašė taikyti kaltinamajam T. Ž. baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams (BK 68 straipsnis) ir konfiskuoti automobilio „Nissan Note“ vertę (BK 72 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).

Kaltinamasis T. Ž. BK 2811 straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. spalio 8 d. 

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš T. Ž. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytai nusikalstamai veikai ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo T. Ž. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Byloje nustatyta, kad T. Ž. padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis automobiliu „Nissan Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui – J. R. Bylos nagrinėjimu metu nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama daryti BK uždraustas veikas.

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

Pagal VšĮ „Emprekis” informaciją, automobilio „Nissan Note“ vidutinė kaina Lietuvoje yra 1 722 eurų be PVM, kaina su PVM – 2180 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo T. Ž. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 2180 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). 

Ikiteisminio tyrimo metu T. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos ir vairuotojo pažymėjimas, saugomas šioje byloje, perduotinas į VĮ „Regitra”.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

T. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojo D. P., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti T. Ž. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 8 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra”.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti T. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš T. Ž. automobilio „Nissan Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 2180 Eur valstybės naudai. 

T. Ž. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra”.

Išaiškinti T. Ž., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti D. P., kad jis, kaip laiduotojas, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                              Linas Pukinskas