Skundo byla Nr. II-398-961/2019                                                                           

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. atstovės advokatės Jūratės Matonienės skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2019 m. vasario 14 d. sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių.

Teismas

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto R. K. 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-21036-2018 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) R. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 60 EUR bauda už tai, kad jis 2018 m. liepos 5 d. 23.45 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo vietoje, kur sustojusi transporto priemonė kliudė kitoms transporto priemonėms ar eismui (b.l. 22).

2018 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-489-1011/2018 nutartimi atmetė R. M. skundą dėl minėto 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo (b.l. 51-53).

2019 m. sausio 8 d. Vilniaus apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-19-8312/2019 atmetė R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties (b.l. 71-74). 

2019 m. sausio 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate buvo gautas R. M. prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą paaiškėjus naujoms aplinkybėms bei sustabdyti skundžiamo nutarimo vykdymą. 

Išnagrinėjus gautą prašymą priimtas 2019 m. vasario 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK 18088367935. Sprendimas motyvuotas tuo, procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas tik tuomet, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Išnagrinėjus R. M. prašymą ir įvertinus jame pateiktų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad prašymas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo nėra pagrįstas, R. M. pateikti argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylos tyrimą, kadangi visos reikšmingos įvykio aplinkybės buvo nustatytos, patikrintos ir ištirtos Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant skundą dėl nutarimo, taip pat sprendimas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Naujai paaiškėjusių aplinkybių nenustatyta.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. gegužės 2 d. gautas R. M. atstovės advokatės Jūratės Matonienės skundas dėl 2019 m. vasario 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės priimto sprendimo. Skunde nurodyta, kad sprendimas dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo buvo priimtas to paties pareigūno R. K., kuris priėmė ir skundžiamą nutarimą R. M. atžvilgiu, atsisakymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą grindžiamas formaliais pagrindais, neįsigilinus į pareiškėjo pateikto prašymo motyvus. Pareiškėjas savo prašyme buvo nurodęs, kad pagrindai atnaujinti užbaigtos administracinio nusižengimo bylos procesui yra nurodyti 2018 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-o skyriaus nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-32063-18) motyvuose. Tačiau pareigūnas R. K., priimdamas sprendimą atsisakyti atnaujinti procesą, net neatkreipė dėmesio į pateiktą dokumentą, kuriuo atliekant ikiteisminį tyrimą ir vertinant surinktus įrodymus buvo nustatyta, jog iš tikrųjų pareiškėjas administracinio nusižengimo nepadarė ir pareigūnai tikslo jam surašyti administracinio nusižengimo protokolo neturėjo, nes tam nebuvo jokių priežasčių.

Skunde nurodyta, jog 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-32063-18 motyvuose yra nurodyta, kad „Duomenų, kurie objektyviai ir neginčijamai patvirtintų policijos pareigūnų V. V. ir L. S. parodymus apie R. M. aktyvų pasipriešinimą ir V. V. sužalojimo aplinkybes, negauta. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, R. M. buvo sulaikytas panaudojant fizinę jėgą ir prietaisą Taser. Pasak R. M., policijos pareigūnui pareikalavus gultis ant žemės, jis (R. M.) atsisakė tai padaryti, nes, jo manymu, tam nebuvo pagrindo, ir, vengdamas sulaikymo, sukabino savo rankas bei tokiu būdu nesileido sulaikomas, o pirmą kartą jo atžvilgiu panaudojus prietaisą Taser, jis nugriuvo ant žemės kartu su jį laikiusiu pareigūnu. Tokie R. M. veiksmai vertintini kaip asmens protestas ir spontaniška reakcija į įvykio metu susiklosčiusią situaciją. Kaip matyti, policijos pareigūnai, pareikalavę tinkamai pastatyti automobili, neįspėjo R. M., kad už kelių eismo taisyklių pažeidimą bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Ir R. M. pirmą kartą priėjus prie policijos tarnybinio automobilio, kuriame buvojo draugas M. A., pasiteirauti dėl pastarojo sulaikymo priežasties, policijos pareigūnai paprašė jį pasitraukti ir netrukdyti. Ir tik R. M. antrą kartą priėjus prie policijos tarnybinio automobilio, jis buvo įspėtas, kad jam bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolų, protokolas M. A. buvo surašytas 2018 m. liepos 6 d. 00.20 val., o R. M. – 2018 m. liepos 6 d. 01.38 val. Šie duomenys ir nustatytos aplinkybės liudija, kad policijos pareigūnai iš karto po to, kai nurodė R. M. pastatyti automobilį pagal kelių eismo taisyklių reikalavimus, nebuvo nusprendę R. M. surašyti protokolą dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Todėl darytina išvada, kad vėlesni pareigūnų veiksmai sąlygojo R. M. neigiamą reakciją į jų reikalavimus.“

Skunde taip pat nurodyta, kad KET 150.10 punkte nustatyta, jog sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Ir vadovaujantis teismų praktika tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, jog už KET 150.10 punkto pažeidimą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, jeigu byloje yra objektyvių duomenų (skundų ar pranešimų) apie tai, jog sustojusi transporto priemonė trukdytų įvažiuoti kitoms transporto priemonėms į kiemą, trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę ar kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui (pvz. Klaipėdos apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-241-651/2018).

Skunde pažymėta, kad sutinkamai su teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nutarimą grindžiant nusižengimą vien tik prielaidomis. Institucijos ar teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, administracinių nusižengimų procese, be kita ko, reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi būti įrodyta bet kokią abejonę vertinant šio asmens naudai.

Tačiau nagrinėjamu atveju tiek protokole, tiek nutarime be deklaratyvaus ir nekonkretaus teiginio, jog „Pareiškėjas 2018 m. liepos 5 d., apie 23.45 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobili BMV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo vietoje, kur sustojusi transporto priemonė kliudė kitu transporto priemonių eismui“, nėra nurodyta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjui inkriminuojamo nusižengimo padarymą. Teismai iš esmės tik formaliai perrašė šią nutarimo formuluotę, tačiau jokių kitų duomenų nerinko, nors pareiškėjas prašė išreikalauti iš (duomenys neskelbtini) filmuotą automobilių stovėjimo aikštelės medžiagą, nes pareigūnai, surašę protokolą, tokių duomenų nerinko. Duomenų nerinko, nes jų nebuvo, nes pareigūnai net neišlipdami iš savo automobilio apie 23 val. vakaro tik paklausė kas automobilio savininkas ir paprašė perstatyti automobilį į stovėjimui skirtą vietą, ką nedelsdamas pareiškėjas, kaip automobilio savininkas ir padarė. Automobilis nestovėjo kelio ženklo „Stovėti ar sustoti draudžiama“ ribose, nes automobilių stovėjimo aikštelėje tokio ženklinimo nėra. Buvo beveik vidurnaktis, todėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)automobilių stovėjimo aikštelėje, jokio transporto priemonių eismo nebuvo, aikštelė buvo beveik tuščia. Pareiškėjas, kaip automobilio savininkas buvo šalia automobilio, jo palikęs nebuvo. Pats vyr. patrulis V. V. savo tarnybiniame pranešime nurodo, jog šalia automobilio buvęs pareiškėjas, paprašius perstatyti automobilį, tą geranoriškai padarė. Nors automobilis niekam netrukdė, tačiau nenorėdamas dėl to veltis į diskusijas su policijos pareigūnais, pareiškėjas geranoriškai pakluso pareigūnų reikalavimui perstatyti automobilį į kitą vietą. Visa ši situacija taip ir būtų pasibaigusi, kadangi po šio veiksmo policijos pareigūnai nekvietė pareiškėjo į tarnybinį automobilį, neprašė pateikti automobilio dokumentų ir nesiruošė jam surašyti jokio protokolo už neva padarytą administracinį nusižengimą, ir apie tokio protokolo surašymą pareiškėjas įspėtas nebuvo.

Pareiškėjo atstovės nuomone, jei 2018 m. rugpjūčio 9 d. Institucijai priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10- ANR_N-21036-2018 būtų buvę žinomos šios nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-32063-18 nurodytos aplinkybės, tai galimai administracinio nusižengimo byla pareiškėjo atžvilgiu nebūtų buvus pradėta, o jeigu tokios aplinkybės būtų paaiškėjusios pareiškėjo skundo nagrinėjimo teisme metu, tai administracinio teisės pažeidimo byla būtų nutraukta. 

Skunde pažymėta, kad šios nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatytos esminės aplinkybės, kurios laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, ir sudaro pagrindą skundžiamo nutarimo panaikinimui ir proceso administracinio nusižengimo byloje atnaujinimui, nes minėtame nutarime konstatuotas faktas, jo pareigūnai protokolo surašyti neketino, o jį surašė daug vėliau ir visiškai dėl kitų aplinkybių, nesusijusių su įvykiu, dėl kurio buvo surašytas protokolas. Prašo panaikinti sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylą R. M. atžvilgiu; taip pat sustabdyti R. M. atžvilgiu 2018 m. rugpjūčio 9 d. priimto nutarimo vykdymą.

Skundas netenkintinas.

Įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo institutą pagal paskirtį ir tikslus priskyrė išimtinei procedūrai, kuri taikoma tik ypatingais atvejais. Įsiteisėjęs sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byla buvo išspręsta, įgyja res judicata galią, kas reiškia šalių ginčo galutinį išsprendimą bei negalimumą revizuoti įprastinėmis procesinėmis priemonėmis.

Nagrinėdamas R. M. skundą teismas nustatė, kad bylą išnagrinėjus pirmos instancijos teisme, byla buvo peržiūrėta ir įrodymai joje įvertinti ir aukštesnės instancijos teismo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartimi R. M. apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą, tiek Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą dėl pareiškėjui pritaikytos administracinės atsakomybės. Tokiu būdu administracinio nusižengimo byla buvo užbaigta.

ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu

Teismas, susipažinęs ir įvertinęs pateiktą skundo medžiagą, neturi pagrindo nepritarti 2019 m. vasario 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo Patrulių rinktinės tarnybos organizavimo skyriaus sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių byloje motyvams. R. M. prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, teiktame minėtai institucijai, taip pat ir teismo nagrinėjamame skunde minimos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis, kad jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Pareiškėjas kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodo tai, kad 2018 m. lapkričio 30 d. nutraukus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-32063-18, nutarimu konstatuota, kad „<... policijos pareigūnai iš karto po to, kai nurodė R. M. pastatyti automobilį pagal kelių eismo taisyklių reikalavimus, nebuvo nusprendę R. M. surašyti protokolą dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo...>.“ Tačiau tai yra tik prielaida, o ne faktas, nes neatsižvelgiant į tai, kada administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas R. M. už KET pažeidimą, jis buvo surašytas.

 Ši pareiškėjo nurodoma kaip neva naujai paaiškėjusi aplinkybė, kad „pareigūnai tikslo jam surašyti administracinio nusižengimo protokolo neturėjo, nes tam nebuvo jokių priežasčių“ – buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu tiek pačiam pareiškėjui, tiek bylą nagrinėjantiems teismams, jos buvo aiškintinos. Tai patvirtina skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo medžiaga. Pareiškėjo cituojamo nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuose išvardinti įvykio dalyvių, policijos pareigūnų parodymai iš esmės atitinka tų asmenų parodymus, duotus nagrinėjant R. M. skundą dėl jam paskirtos nuobaudos apylinkės teisme bei apeliacinės instancijos teisme. R. M. visų šių procesų metu teigė, kad automobilis netrukdė eismui, kad policijos pareigūnų nurodymą patraukti automobilį jis įvykdė, o po šio veiksmo policijos pareigūnai nekvietė jo į tarnybinį automobilį, neprašė pateikti automobilio dokumentų ir nesiruošė jam surašyti jokio protokolo už neva padarytą administracinį nusižengimą. Tačiau R. M. skundai dėl Institucijos nutarimo skirti nuobaudą už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą buvo atmesti. Taigi prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą išvada, kad dėl šių aplinkybių nepasitvirtino R. M. tyčia sąmoningai panaudoti fizinį smurtą prieš pareigūną, nesudaro pagrindo abejoti išvada, jog R. M. įvykio metu ir vietoje pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.10 punktą.    

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, įvertinus tai, jog jos iš esmės galėjo būti žinomos ir nagrinėtos teisinio proceso, vykusio tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme metu, negali būti pripažintos nei naujai paaiškėjusiomis, nei turinčiomis esminę reikšmę bylai. Dėl to nėra teisinio pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Tokiu būdu teismas daro išvadą, jog 2019 m. vasario 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės tarnybos organizavimo skyriaus sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių byloje ROIK Nr. 18088367935 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso  661 straipsnio 6 dalimi, teismas

n u t a r i a :

atmesti R. M. atstovės advokatės Jūratės Matonienės skundą dėl 2019 m. vasario 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės tarnybos organizavimo skyriaus sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių byloje ROIK Nr. 18088367935.

Nutartis ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                  Ilona Mateikienė