Civilinė byla Nr. 2A-67/2011
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2;
44.8; 121;20(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 10 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Gintaro
Pečiulio ir Donato Šerno,
sekretoriaujant
Ilonai Kovger,
dalyvaujant
ieškovui A. N., jo atstovei advokatei Justinai Eugenijai
Alimienei,
atsakovui
A. L., jo atstovei advokatei Aušrai Bračiulienei, atstovui
V. M.,
viešame teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A.
N. ir atsakovo A. L. apeliacinius skundus dėl
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimo, kuriuo ieškinys
patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-334-370/2009
pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovui A. L. dėl nusikaltimu padarytos 251 250 Lt turtinės ir
neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas A. N. 2008-09-02 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su
ieškiniu atsakovui A. L. ir prašė priteisti 51 250 Lt turtinės
ir 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Nurodė, kad jam
nuo 1999-07-21 nuosavybės teise priklausė 16/100 dalių gyvenamojo namo, esančio
Smilčių g. 28, Palangoje, o atsakovas buvo šio namo ir žemės sklypo
bendraturtis. 2007 m. Palangos miesto apylinkės teismas 2002 m. birželio 17 d.
sprendimu įpareigojo atsakovą A. L. netrukdyti A. N. įsirengti atskirą vandens apskaitos kontrolinį
skaitiklį, uždraudė A. L. bendrąjį įvažiavimą prie namo naudoti
kitų asmenų transporto priemonėms laikyti, o bendro naudojimo patalpas naudoti
poilsiautojų apgyvendinimui.
Pagal A. N. pareiškimą dėl šio teismo sprendimo nevykdymo Palangos
miesto policijos komisariate 2003-09-15 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl padaryto
baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 245 straipsnio 1 dalyje, tai yra dėl
teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo (baudž. byla Nr.
1-5-676/2006). Ieškovas A. N. šioje baudžiamojoje byloje Palangos
miesto apylinkės teismui 2005-09-14 pateikė civilinį ieškinį dėl žalos
atlyginimo. Nurodė, kad A. L. nevykdant teismo
įpareigojimo, jis patyrė 50 000 Lt dydžio neturtinę ir 11 750 Lt dydžio turtinę
žalą (t. 3, b. l. 17).
Palangos miesto
apylinkės teismas 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pripažino A.
L. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą ir nuteisė jį 500 Lt bauda. Šis
teismas konstatavo, kad A. L. nevykdė įsiteisėjusio
Palangos m. apylinkės teismo 2002 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje
byloje ir be bendraturčio ieškovo A. N. sutikimo naudojo
gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpas poilsiautojams bei jų šeimos
nariams apgyvendinti, o bendrą įvažiavimą į kiemą – kitų asmenų transporto
priemonėms laikyti. Be to, teismas pripažino ieškovo A. N. teisę
į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti
civilinio proceso tvarka, nes neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir
negavus papildomų įrodymų nebuvo galima tiksliai apskaičiuoti žalos dydžio.
Klaipėdos
apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu minėtą Palangos miesto
apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendį panaikino, o A.
L. išteisino nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo
nusižengimo požymių.
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. N. kasacinį skundą, 2007 m. birželio 28 d. nutartimi
panaikino minėtą Klaipėdos apygardos nuosprendį ir paliko galioti nepakeistą
Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendį. Kasacinis
teismas konstatavo, kad A. L. veikos objektyvieji ir
subjektyvieji požymiai atitinka BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo
nusižengimo sudėtį.
Ieškovas A. N., remdamasis minimu Palangos miesto apylinkės teismo
nuosprendžiu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartimi
(baudž. byla Nr. 1-5-676/2006), kuriuose pripažinta jo teisė į civilinio
ieškinio patenkinimą, pareiškė pirmiau paminėtą ieškinį atsakovui A. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teigė, kad atsakovas,
norėdamas užvaldyti visą gyvenamąjį namą, įvairiais būdais trukdė jam naudotis
įvažiavimu į kiemą, bendrojo naudojimo patalpas naudojo poilsiautojams
apgyvendinti, vartojo smurtą, nuolat įžeidinėjo, rašė nepagrįstus skundus: pagal
atsakovo skundą 2002-07-09 jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo
protokolas, tačiau teismas 2002 m. rugsėjo 27 d. nutartimi šią bylą nutraukė; atsakovas
2005-04-04 buvo pateikęs skundą privataus kaltinimo tvarka ir Palangos miesto
apylinkės teismas 2006-05-24 nutartimi ieškovui buvo paskyręs kardomąją
priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvyti. Tačiau šio teismo 2007 m. gruodžio 27
d. nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas. Teigė, jog 2007 m. dėl šių
priežasčių buvo priverstas perleisti savo nuosavybės teisę į pirmiau nurodytą
turtą.
Ieškovas reikalavimą
atlyginti 51 250 Lt turtinę žalą grindė tuo, kad dėl prieš tai nurodytų
neteisėtų atsakovo veiksmų, tai yra teismo sprendimo nevykdymo ir nepagrįstų
atsakovo kaltinimų kitose bylose, jis patyrė išlaidų kelionėms (9 500 Lt), advokatų
paslaugoms (5 000 Lt), negalėdamas naudotis savo nuosavybe šeimos poilsiui Palangoje
turėjo nuomoti kitas patalpas (11 750 Lt), neteko galimybės gauti pajamas, jei jam
nebūtų trukdoma naudotis savo turtu (25 000 Lt).
Teigė, kad šiais
veiksmais atsakovas taip pat privalo atlyginti 200 000 Lt neturtinę žalą, kuri
pasireiškė dvasiniu sukrėtimu dėl jo konstitucinės teisės į nuosavybę
ilgalaikio pažeidimo, emocine depresija, patirtais dvasiniais ir nerviniais
išgyvenimais, negalėjimu naudotis savo ir savo šeimos poilsiui skirtu būstu
Palangoje, reputacijos pablogėjimu artimųjų, pažįstamų ir giminių akivaizdoje. Ieškovas
nurodė, kad neturtinė žala pasireiškė dar ir tuo, kad dėl nepagrįstai paskirtos
kardomosios priemonės buvo apsunkintas jo bendravimas su giminėmis ir kitais
asmenimis.
Atsakovas A. L. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškinio teiginiai
dėl turtinės žalos atlyginimo pagrindo ir dydžio su šia byla nėra susiję, o reikalavimas
dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, nes nenurodyti žalos dydžio
nustatymo kriterijai, nepateikti įrodymai, kad sirgo emocine depresija ar kokia
nors kita liga, patyrė dvasinius ir nervinius išgyvenimus, nėra duomenų apie ligos
paūmėjimą ar priežastinį ryšį su konkrečia baudžiamąja byla. Atsakovas
pažymėjo, kad pats ieškovas trukdė naudotis jam priklausančia turto dalimi.
Klaipėdos
apygardos teismas 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies
ir ieškovui A. N. iš atsakovo A. L. priteisė
10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas sprendė,
kad neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas yra pagrįstas Palangos miesto
apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendyje nustatytomis faktinėmis
aplinkybėmis, jog atsakovas, nevykdydamas teismo įpareigojimų, rodė nepagarbą
bendraturčio civilinėms turtinėms teisėms, o tai sukėlė ieškovo asmeninių
neturtinių teisių pažeidimą, pasireiškusį patirtais dvasiniais ir nerviniais
išgyvenimais, nepatogumais, kai jo nuosavybe be sutikimo naudojosi kiti
pašaliniai asmenys, apsunkintu bendravimu su kitais asmenimis, susirgimu
emocine depresija, pablogėjusia reputacija. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad
neturtinės žalos atlyginimo satisfakciją ieškovas iš dalies patyrė atsakovui
pritaikius baudžiamąją atsakomybę, jam padarytą neturtinės žalos dydį įvertino 10
000 Lt.
Teismas atmėtė kaip
neįrodytą ieškovo reikalavimą dėl turtinės 11 750 Lt bei 25 000 Lt žalos atlyginimo. Remdamasis minėtu teismo nuosprendžiu, pažymėjo, kad esant ginčui dėl
naudojimosi bendro naudojimo patalpomis ieškovas be kito bendraturčio sutikimo
negalėjo nuomoti patalpų kitiems asmenims, kaip jis tai draudė daryti atsakovui.
Teismas, netenkindamas ieškinių reikalavimų, susijusių su kelionių, mašinos
amortizacijos ir advokatų teisinių paslaugų išlaidų atlyginimu, jas įvertinęs
kaip kitose bylose pagal atsakovo A. L. privataus kaltinimo
ir administracine tvarka pareikštus skundus patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir
nurodė, jog jų atlyginimo klausimai turėtų būti sprendžiami tose konkrečiose
bylose.
Ieškovas A. N. apeliaciniu skundu prašo minėtą teismo sprendimą
panaikinti ir priimti naują sprendimą bei ieškinį tenkinti, priteisti
bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
1.
Teismas neteisingai nusprendė dėl ieškinio reikalavimo 11 750 Lt turtinės
žalos priteisimo klausimu. Baudžiamosios bylos Nr. 1-5-676/2006 medžiaga
nustatyta, jog atsakovas neteisėtai name apgyvendino nuomininkus, be
bendraturčio sutikimo leido jiems naudotis ieškovui priklausančiomis bendrojo
naudojimo gyvenamojo namo patalpomis bei kiemo dalimi, todėl ieškovas
buvo priverstas sau ir savo šeimai nuo 2003-07-12 iki 2003-08-11 bei nuo
2004-07-17 iki 2004-08-13 nuomoti kitas gyvenamąsias patalpas.
2.
Teismas netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą
nuostatą, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos
išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo
būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų
ir kreipimųsi į įvairias institucijas, ieškovas buvo priverstas dalyvauti
įvairiose apklausose prokuratūros bei policijos įstaigose, teikti procesinius
dokumentus, dėl ko jis patyrė 5 000 Lt išlaidų advokatų teisinėms paslaugoms apmokėti bei 9 500 Lt dydžio išlaidų, susijusių su kelionėmis ir
automobilio amortizacija.
3.
Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, netinkamai pritaikė CK
6.250 straipsnį ir priteisė nepagrįstai mažą neturtinės žalos atlyginimą.
Atsakovas A. L. atsiliepimu parašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas A. L. apeliaciniu skundu prašo minėto teismo sprendimo dalį,
kuria priteistas 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi
išlaidas. Skunde rašoma:
1. Teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą, nepagrįstai rėmėsi CK
6.250 straipsniu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti specialūs atvejai,
kai galima reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nenustatyta, jog žala
atlyginama dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo.
2. Teismas nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą ir neatsižvelgė
į visas reikšmingas bylos aplinkybes (patirtų praradimų dydis, jų įtaką žmogaus
tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams, žalą
padariusio asmens kaltė), nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo
kriterijais.
Ieškovas A. N. atsiliepimu parašo apeliacinį skundą atmesti. Teigia,
kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovo tyčinių veiksmų
tęstinumą, kryptingumą, dėl kurių ieškovas objektyviai negalėjo naudotis jam
priklausančia nuosavybe. Dėl atsakovo neteisėtų bei tyčinių veiksmų ieškovas
buvo kaltinamas civiline, administracine, privataus kaltinimo tvarka ir dėl to
patyrė dvasinius bei nervinius išgyvenimus, pažeminimą, susirgo emocine
depresija. Be to, dėl ieškovui nepagrįstai paskirtos kardomosios priemonės –
rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, buvo sumažėjusi jo
bendravimo galimybės. Ieškovas pažymėjo, kad moralinė žala yra dvasinė
skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai,
todėl materiali (piniginė) kompensacija už tokią žalą atlyginama vadovaujantis
visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu.
Apeliaciniai
skundai tenkintini iš dalies.
Kaip žinoma, CPK
263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas,
tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų
materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos
teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo
pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos
medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies
patenkinęs ieškovo ieškinį, nevisapusiškai ir nepilnai ištyrė aplinkybes,
svarbias nagrinėjamam ginčui išspręsti, neteisingai aiškino ir taikė materialinės
bei proceso teisės normas ir neatskleidė šios bylos esmės. Dėl minimos
priežasties ši civilinė byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl
skundžiamas teismo sprendimas yra
neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas (CPK
329
str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad
Palangos miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2002 m. birželio 17 d.
sprendimu civilinėje byloje Nr. 2–462–01/2002 iš dalies patenkino civilinio
ieškovo A. N. civilinį ieškinį ir uždraudė A.
L. gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpas naudoti poilsiautojams
apgyvendinti, taip pat nusprendė uždrausti A. L. bendrą
įvažiavimą į kiemą, esantį Palangoje, Smilčių g. 28, naudoti kitų asmenų
transporto priemonėms laikyti be A. N. sutikimo. Palangos
miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu
baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-676/2006 m. nurodė, kad A. L. nevykdė
paminėtu teismo 2002 m. birželio 17 d. sprendimu nustatytų draudimų: 2003
m. liepos 12 d.–rugpjūčio 11 d. ir 2004 m. liepos 17
d.–rugpjūčio 13 d. laikotarpiais be bendraturčio A. N. sutikimo
naudojo gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpas poilsiautojų ir jų šeimos
narių apgyvendinimui, taip pat naudojo bendrą įvažiavimą į Smilčių g. 28–ojo
namo kiemą, kitų asmenų transporto priemonėms laikyti. Atsižvelgdamas į šias
aplinkybes, teismas konstatavo, jog A. L. tyčia,
sąmoningai nevykdė teismo sprendimo ir padarė BK 245 straipsnyje
numatytą veiką.
Iš prijungtos anksčiau paminėtos
baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. N. pareiškė
civilinį ieškinį dėl 50 000 Lt neturtinės žalos ir 11 750 Lt turtinės žalos
atlyginimo iš A. L. (baudž. byla t. 3, b. l. 1, 17-18,
49-59). Teismas minėtame 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendyje nurodė, kad būtina
patikslinti ieškinyje nurodytos turtinės ir neturtinės žalų dydžio
paskaičiavimą, išsiaiškinti kitas su žalos atlyginimu susijusias faktines
aplinkybes, todėl sprendė, jog nėra galimybės šio ieškinio išnagrinėti
baudžiamojoje byloje. Taigi teismas pripažino A. N. teisę
į ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti
civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).
Kasacinis
teismas yra išaiškinęs, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas
privalo išspręsti civilinį ieškinį ir tik išimtiniais atvejais jis gali būti
neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą,
klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus
ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė
byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva
tęsiamas procesas pagal CPK taisykles. Paprastai ieškinį nagrinėja tas teismas,
kuris nagrinėjo baudžiamąją bylą ir nagrinėdamas civilinio ieškinio klausimą,
nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, bet remiasi baudžiamosios bylos
duomenimis dėl nusikalstama veika padarytos tiesioginės turtinės žalos, kuri
nustatyta apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir nustato priteistinos žalos dydį (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 21
d. nutartis civilinėje byloje E. B, A. M. v. Druskininkų savivaldybė,
bylos Nr. 3K-7-245/2010 kt.).
Iš nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos
matyti, kad ieškovas A. N., remdamasis Palangos miesto
apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendyje paminėta pripažinta
jo teise, šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti žalą,
kilusią iš atsakovo veiksmų, kurių neteisėtumas konstatuotas minėtoje
baudžiamojoje byloje (baudž. byla Nr. 1-5-676/2006), o taip pat ir žalą, atsiradusią
dėl kitokių atsakovo veiksmų, tai yra pagal A. L. privataus
kaltinimo tvarka pateiktą skundą dėl šmeižto (BK 154 str. 2 d.), kurioje kaltinamajam
A. N. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis
pasižadėjimas neišvykti, tačiau Palangos miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu
2006 m. liepos 14 d. nuosprendžiu A. N. išteisino (baudž.
bylos Nr. 1-62-676/2006); pagal A. L. privataus kaltinimo
tvarka pateiktą skundą dėl šmeižto (BK 154 str. 2 d.), kurioje kaltinamajam A. N. taip pat buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis
pasižadėjimas neišvykti, tačiau tas pats teismas įsiteisėjusiu 2007 m.
gegužės 22 d. A. N. išteisino (baudž. bylos Nr.
1-5-676/2007); pagal A. L. privataus kaltinimo tvarka
pateiktą skundą dėl neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo (BK 165
str.), kurioje tas pats teismas įsiteisėjusiu 2007 m. gruodžio 27 d. priėmė A. N. išteisinamąjį nuosprendį (baudž. bylos Nr.
1-6-47/2007).
Ieškovas reikalavimą atlyginti 200 000 Lt
neturtinę ir 51 250 Lt turtinę žalą grindė tuo, kad dėl prieš tai nurodytų
neteisėtų atsakovo veiksmų, tai yra teismo sprendimo nevykdymo ir nepagrįstų
atsakovo kaltinimų kitose bylose, jis patyrė išlaidų kelionėms (9 500
Lt), advokatų paslaugoms (5 000 Lt), negalėdamas naudotis savo nuosavybe šeimos
poilsiui Palangoje turėjo nuomoti kitas patalpas (11 750 Lt), neteko galimybės
gauti pajamas, jei jam nebūtų trukdoma naudotis savo turtu (25 000 Lt). Teisėjų
kolegija, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, o taip pat į tai, kad ši byla
nagrinėjama nuo 2008-09-02, sprendžia, jog tai, kad šis bendras ieškininis
reikalavimas išnagrinėtas užvestoje atskiroje civilinėje byloje, neduoda
pagrindo spręsti dėl absoliutaus šio sprendimo negaliojimo pagrindo ir jį naikinti
remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija
pažymi, kad nagrinėjamu atveju teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė,
jog nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų
įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, (CPK 182 str. 3 p.),
tačiau, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, jog teismas neturėjo pagrindo
išvadai, kad ieškovas iš viso nepagrindė iš baudžiamosios bylos kildinamo reikalavimo
dėl atlygintinos turtinės žalos (baudž. byla Nr. 1-5-676/2006). Kolegija taip
pat sprendžia, kad nepagrįsta teismo išvada, jog kiti ieškiniai reikalavimai dėl
atlyginimo kelionių, advokatų teisinių paslaugų išlaidų vertintini kaip kitose
bylose patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurių atlyginimo klausimai turi būti sprendžiami
tose konkrečiose bylose. Kaip žinoma, kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į
teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas
interesas (CPK 5 str.). Teismas, formaliai konstatavęs, kad tokie ieškininiai
reikalavimai nepagrįsti, jų nenagrinėjo, nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl
teisėjų kolegijos nuomone, bylos esmė liko neatskleista (CPK 185 str.).
Dėl
turtinės žalos (nuostolių)
Nagrinėjamu
atveju, kaip minėta, ieškovas prašė priteisti 51 250 Lt turtinę žalą, tai yra
tiesioginių nuostolių, susidedančių iš kelionių išlaidų (3 500 Lt benzinas ir 6
000 Lt automobilio amortizacija, iš viso 9 500 Lt, nes ieškovo gyvenamoji vieta
– Kaunas, o minėtos bylos vyko Palangoje, Kretingoje, Klaipėdoje), išlaidų
advokatų paslaugoms apmokėti (5 000 Lt) bei nuostolių, kuriuos patyrė šeimos
poilsiui Palangoje nuomodamas kitas patalpas, nes dėl atsakovo neteisėtų
veiksmų negalėjo naudotis savo nuosavybe (11 750 Lt); ir negautų pajamų, nes
dėl tos pačios priežasties neteko galimybės savo patalpų išnuomoti kitiems
asmenims (25 000 Lt).
Kaip
žinoma, turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos
išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo
būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, tai yra toks praradimas, kai
nukenčia asmens ekonominiai interesai. Nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens
padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2)
jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Šie, kaip ir žala, skirstomi į
tiesioginius (realius), netiesioginius ir negautas pajamas.
Kaip
minėta, teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl ieškovo patirtų tiesioginių
nuostolių konstatavęs, kad tokie reikalavimai nagrinėtini kitose bylose. Tačiau
kaip minėta, tokia teismo išvada nepagrįsta. Kaip matyti iš bylos medžiagos,
ieškovas pateikė ,,išlaidų, susijusių su automobilio naudojimu“, apskaičiavimą,
kuris pagrindžia šių prašomų priteisti išlaidų dydžius (t. 1, b. l. 168). Iš
šio apskaičiavimo duomenų matyti, kad ieškovas prašo priteisti išlaidas,
patirtas ne tik dėl kitų privataus kaltinimo tvarka pradėtų procesų, bet ir baudžiamojoje
byloje, kurioje ieškovui pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą (baudž. bylos
Nr. 1-5-676/2006). Tačiau pirmosios instancijos teismas šių duomenų netyrė, nevertino,
taip pat nereikalavo šias aplinkybes patvirtinančių, paneigiančių ar patikslinančių
įrodymų (CPK 185 str.). Be to, šioje baudžiamojoje byloje taip pat yra pateikti
įrodymai apie turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (baudž. byla, t. 3,
b. l. 50, t. 4, b. l. 6).
Teismas atmetė ieškovo reikalavimus
atlyginti netiesioginius nuostolius bei negautas pajamas motyvuodamas tuo, kad
dėl jų atsiradimo atsakovui nėra pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, be to, kad
ieškovas patalpų negalėjo išnuomoti be bendraturčio sutikimo. Tačiau reikalavimą
dėl 11 750 Lt dydžio netiesioginių nuostolių atlyginimo ieškovas buvo pareiškęs
taip pat ir baudžiamojoje byloje pateiktame civiliniame ieškinyje. Šių
nuostolių pagrįstumą grindė pateiktais finansiniais dokumentais, kvitais, kurių
teismas nenagrinėjo ir nevertino (baudž. byla t. 3, b. l. 51-58). Kartu
pažymėtina, kad priešingai nei nurodė teismas, baudžiamojoje byloje esantys VĮ
Registro centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai
nepatvirtina argumentų, kad ieškovas turi kito nekilnojamojo turto, išskyrus
16/100 dalių gyvenamojo namo, esančio Smilčių g. 28, Palangoje (baudž. byla t.
1, b. l. 135-182). Kadangi reikalavimas priteisti 25 000 Lt negautų pajamų
grindžiamas bendra ieškinine tvarka, privaloma nustatyti keturias civilinės
atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį
ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, šių lemiamą reikšmę
bylai turinčių aplinkybių teismas nenustatinėjo, neaiškino, ieškovo išdėstytų faktinių bei teisinių aplinkybių netyrė ir nevertino, o tik pasitenkino konstatavimu, jog tokie reikalavimai
nepagrįsti. Todėl šioje dalyje bylos esmė liko neatskleista (CPK 185 str.).
Dėl neturtinės žalos
Neturtinės žalos atlyginimo instituto
paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus
išgyvenimus, nepatogumus. Tokią žalą įvertinti pinigais yra neįmanoma, todėl
teismas, atsižvelgdamas į specifinius, tik šios kategorijos byloms būdingus
kriterijus, turi nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio
išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek
galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą
žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 2
dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius,
šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės
žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat
sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Konstatavus, kad teismas,
spręsdamas turtinės žalos atlyginimo klausimą, neatskleidė bylos esmės, teisėjų
kolegija laiko, kad neturtinės žalos dydis turi būti nustatomas konstatavus
turtinės žalos dydį (CK 6.250 str. 2 d.). Kartu pažymėtina, kad sprendžiant šį
klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovas prašo atlyginti žalą dėl
atsakovo tęstinio pobūdžio neteisėtų veiksmų, o taip pat į tai, jog kaip matyti
iš bylos medžiagos, Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 17
d. sprendimas taip ir nebuvo įvykdytas.
Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus
ir atsižvelgdama į byloje būtinų ištirti ir nustatyti faktinių aplinkybių
mastą, teisėjų kolegija sprendžia, kad
liko neatskleista bylos esmė ir dėl to ji galėjo būti neteisingai išnagrinėta (CPK
329
str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas privalo
patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tai yra turi pareigą
neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrinti faktinį sprendime padarytų išvadų
pagrindimą. Tačiau nagrinėjamu atveju, kai pirmosios instancijos teismas yra
neatskleidęs bylos esmės, tai reikštų naujai išnagrinėti visą bylą iš esmės, o
ne patikrinti skundžiamą sprendimą
apeliacine tvarka (CPK
301
str. 1 d., CPK 329 str. 1 d.). Šią
išvadą patvirtina taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama teismų
praktika šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d.
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005). Tuo remdamasi teisėjų
kolegija šioje nutartyje nenagrinėja šalių apeliaciniuose skunduose bei
atsiliepimuose į juos išdėstytų argumentų dėl
skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, šį sprendimą panaikina, o
bylą perduoda nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui, nes,
kaip minėta, esant neatskleistai šios bylos esmei, apeliacinės instancijos
teismas negali pašalinti minimo trūkumo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad
apeliacinės instancijos teisme šalys patyrė bylinėjimosi išlaidų, taip pat yra
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79, 98 str., 88 str. 1
d. 3 p., 92 str.). Tačiau bylą grąžinant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos
teismui, pareiga paskirstyti šias išlaidas, tenka šiam teismui (CPK 93
straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos
apygardos teismo 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą
pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Virginija Čekanauskaitė
Gintaras Pečiulis
Donatas Šernas