Civilinė byla Nr. e2A-8-450/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00761-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1; 2.6.18.3; 2.6.18.6; 2.2.2.3.1.10

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vilkpėdės šilas“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ (buvęs pavadinimas akcinė bendrovė Firma „VITI“) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vilkpėdės šilas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Firma VITI“ dėl įpareigojimo atlyginti statinio trūkumų šalinimo išlaidas, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Būsto švara“ (šiuo metu likviduojama dėl bankroto), uždaroji akcinė bendrovė „Projestos projektai“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Daila“, AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialas (šiuo metu išregistruota iš juridinių asmenų registro).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Daugiabučių namų savininkų bendrija „Vilkpėdės šilas“, administruojanti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, esančius daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose adresu: (duomenys neskelbiami) (toliau – Gyvenamieji namai), prašė iš atsakovės akcinės bendrovės Firma „VITI“ (nuo 2020 m. kovo 13 d. pakeistas pavadinimas į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Firma VITI“) priteisti 1 709 609,85 Eur Gyvenamųjų namų statybos defektų ir dėl to atsiradusių trūkumų pašalinimo išlaidoms atlyginti. 2019 m. spalio 16 d. teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimą sumažino iki 1 496 088,66 Eur.

2.       Ieškinyje nurodė, kad Gyvenamuosius namus pastatė statytoja atsakovė UAB „Firma VITI“, kuri suteikė Gyvenamiesiems namams įstatymuose numatytas garantijas dėl jų tinkamumo naudoti. Garantinio laikotarpio metu buvo nustatyti defektai, esantys bendrosios dalinės nuosavybės objektuose. Nustačius defektus, 2013 m. balandžio 22 d. buvo pateikta pretenzija atsakovei dėl defektų pašalinimo, tačiau atsakovė jų nepašalino, išskyrus keletą smulkių defektų šalinimą. Esminiai Gyvenamųjų namų defektai, kurie iš esmės trukdo naudotis atitinkamomis Gyvenamųjų namų dalimis, ir kurių laiku nepašalinus kyla grėsmė pastato(-ų) tvirtumui, stabilumui ir saugumui, nebuvo pašalinti.

3.       Ieškovė patikslino ieškinio pagrindą pagal eksperto Dariaus Kalibato 2017 m. rugsėjo 20 d. teismo ekspertizės akto išvadas ir į civilinę bylą pateikto, statybos specialisto R. S. parengto dokumento „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbiami), įrengtų šlaitinių stogų techninis įvertinimas“ (toliau – Techninis įvertinimas) išvadas. UAB  „Naujamiesčio būstas“ pagal teismo ekspertizės aktą ir Techninį įvertinimą sudarė darbų, reikalingų Gyvenamųjų namų statybos defektams ir dėl jų atsiradusių trūkumų pašalinti, sąmatas. Dalis statybos defektų yra pašalinta ieškovės lėšomis ir ši suma nėra įtraukta į eksperto (ir specialisto) sąmatas. 

4.       Atsakovė UAB „Firma VITI“ su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis, todėl pateikė prašymą skirti byloje statybos techninę ekspertizę defektų atsiradimo priežastims nustatyti. 2016 m. liepos 18 d. nutartimi teismas tenkino atsakovės prašymą ir paskyrė ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui D. Kalibatui. Atsakovė, remiantis ekspertizės aktu, teigė, kad faktiškai visi defektai atsirado dėl netinkamai parengto projekto bei netinkamos pastatų eksploatacijos, tai sudaro pagrindą išvadai, jog statytoja nėra atsakinga už šiuos defektus. 

5.       Atsakovė, kaip statytoja ir dalies butų Gyvenamuosiuose namuose savininkė, ragino Gyvenamuosius namus administruojančią įmonę tinkamai vykdyti administratoriaus funkcijas, kaip tai numato Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2002, tačiau namo administratorė savo funkcijas vykdė netinkamai, neatliko privalomų darbų, dėl to buvo daroma žala, atsirado defektai. 

 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir ieškovei priteisė iš atsakovės 226 158,74 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo šios bylos iškėlimo dienos (2014 m. balandžio 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė. 

7.       Teismas nustatė, kad Gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkai pretenzijas dėl atskirų statybos darbų defektų atsakovei UAB „Firma VITI“ teikė nuo 2009 metų; į pretenzijas rangovė reaguodavo, buvo atliekami defektų taisymo darbai, kai kuriuos iš jų pašalinant, dalis defektų po atliktų darbų dar labiau atsiskleisdavo, kai kuriuos trūkumus – rangovė atsisakydavo taisyti nurodydama, jog jie atsiradę ne dėl jos kaltės. 

8.       Teismas, įvertinęs atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo darbų apimtį, sprendė, kad ne visi nustatyti trūkumai buvo ištaisyti, o kai kuriems ištaisytiesiems defektams nepakanka kosmetinio pertvarkymo, nes būtina pašalinti defektų atsiradimo priežastis.

9.       Teismas nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. ekspertizės akte ekspertas pateikė išvadą, jog apžiūros metu nustatyta, kad A. Z. 2014 m. kovo 28 d. Daugiabučių gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbiami) statybinių konstrukcijų ir komunikacijų apžiūros defektiniame akte ir 2016 m. gegužės 23 d. patikslintame ieškinyje nurodyti Gyvenamųjų namų defektai egzistuoja ir pateikė užfiksuotą detalią nustatytų defektų apimtį. 

10.       Teismas nurodė, kad 2019 m. birželio 13 d. pakartotinės ekspertizės akte ekspertas D. Kalibatas pateiktoje išvadoje nurodė, jog ekspertizės metu buvo tikrinami 2018 m. balandžio 4 d. ieškovės patikslintame ieškinyje ir eksperto R. S. parengtoje daugiabučių Gyvenamųjų namų įrengtų šlaitinių stogų įvertinime nurodyti defektai; ekspertas suskirstė (sustambindamas) užfiksuotus defektus, pažymėjo, kad, įrenginėjant pastato stogo laikančias medines konstrukcijas, buvo iš esmės pažeisti techniniai reikalavimai, principinės medinių konstrukcijų įrengimo taisyklės, pastatų atitvarų šiltinimo taisyklės ir kiti norminiai aktai. 

11.       Teismas vertino, kad byloje esantys įrodymai pagrindžia ieškovės nurodytų darbų trūkumus, todėl konstatavo, jog ieškovė įrodė darbų trūkumų faktą. 

12.       Nurodė, kad ekspertas 2017 m. rugsėjo 20 d. ekspertizės akte išskyrė statybos darbų trūkumus, kurių atsiradimą lėmė aplinkybė, jog Gyvenamųjų namų valdytojai nevykdė namų techninės priežiūros ir kurių buvo galima išvengti. Ekspertas užfiksavo patalpų savininkų pasirinkto laikino stogo uždengimo padarytą žalą, t. y. varžtais pradurtą stogo dangą, tvirtinant medinius tašus prie stogo dangos, falcinių sujungimų. 

13.       Teismas vertino, kad kitų statybos defektų, išskyrus eksperto nurodytus trūkumus, atsiradimą lėmė ne gyventojų ir Gyvenamųjų namų administratoriaus netinkamas namų eksploatavimas ir priežiūra, ką akivaizdžiai pagrindžia nustatyti darbo trūkumai ir jų sukeliami defektai. Be to, ekspertas nurodė, kad nustatyti stogo defektai taisytini ir tuo atveju, jeigu Gyvenamųjų namų stogai nebūtų laikinai uždengti pasirenkant netinkamą laikino uždengimo tvirtinimo būdą. Didžioji darbų trūkumų dalis lėmė nuolatinį lauko kritulių prasiskverbimą, kurie pateko į pastato vidų, požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, gadino įrangą ir statinio konstrukcijas, ir tokie trūkumai nesietini vien su netinkamu eksploatavimu ar netinkama priežiūra, tai yra statybos darbų trūkumų pasekmė. 

14.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė buvo ne kartą įpareigota pateikti į bylą visą (pilnos apimties) Gyvenamųjų namų statybos techninį ir darbo projektus, visus statybos žurnalus, tačiau atsakovė pateikė ne pilną projektą (dalį Techninio projekto ir dalį Darbo projekto), todėl ekspertas, atlikdamas ekspertizę, vertino tik dalį projektinės dokumentacijos. Statybos žurnalai, iš kurių būtų galima vertinti, kaip buvo atliekami konkretūs statybos darbai, byloje apskritai nebuvo pateikti, nenurodant jokių nepateikimo priežasčių. 

15.       Byloje atliktų ekspertizių išvadas, kuriose nurodyti atsakingi asmenys už išvardinamus trūkumus, teismas vertino kritiškai, nes ekspertas atsakomybę už statybos defektus siejo su normatyvinių teisės aktų reikalavimais, kurie nustato statybos darbus atliekančių asmenų teises ir pareigas, o pirminiai dokumentai, kurių pagrindu būtų galima įvertinti, kaip tokie asmenys vykdė jiems tenkančias pareigas, nebuvo pateikti. Atsakovei nepateikus nutarties 14 punkte išvardintų dokumentų, teismas vertino, kad egzistuoja pagrindas konstatuoti atsakovei nepalankiausias aplinkybes, kurias ekspertizės aktas galėjo patvirtinti, t. y., jog projektavimo darbai buvo atlikti tinkamai, o būtent statybos darbai buvo atlikti nekokybiškai, tai ir lėmė ieškovės nurodytus statinių defektus. 

16.       Teismas darė išvadą, kad atsakovei, kaip Gyvenamųjų namų statytojai ir rangovei, tenka visa atsakomybė už statinių kokybę; atsakovė, kaip patalpų (jų dalių) pardavėja, įstatymų numatytais pagrindais garantavo, jog Gyvenamieji namai visu statybos darbų garantiniu laikotarpiu atitiks statinio kokybės reikalavimus. 

17.       Ieškovės ieškinio pareiškimas teismui buvo pateiktas 2014 m. balandžio 2 d., galiojant bendrajam statinio garantiniam terminui, todėl nėra tikslinga vertinti, ar nustatytieji darbo trūkumai priskirtini paslėptiems statinio elementams, nes visiems darbų trūkumams nėra praleistas bendrasis statinio garantinis terminas ir atitinkamai nėra praleistas ieškinio senaties terminas. 

18.       Teismas, remdamasis 2019 m. birželio 13 d. ekspertizės akto išvadomis, konstatavo, kad bendra nustatytų defektų Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbiami) remonto darbų lokalinės sąmatos suma yra 127 546 Eur, o gyvenamojo namo (duomenys neskelbiami) – 98 821 Eur, iš viso 226 367 Eur, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 226 158,74 Eur sumą statybos darbų trūkumams pašalinti. Teismas nenustatė pagrindų priteistiną sumą mažinti dėl atsakovės nurodomo šalių nebendradarbiavimo. 

19.       Teismas, atsižvelgdamas į ekspertizės aktų išvadas, kuriose konstatuota, kad UAB „Naujamiesčio būstas“ pateiktos lokalinės sąmatos yra pernelyg didelėmis kainomis, jas lyginant su programinės įrangos „Sistela“ skaičiuojama kaina, įvertinęs aplinkybę, jog slėgio perkryčio reguliatoriaus neveikimo priežastis nenustatyta, trūkumas nebuvo fiksuotas darbų perdavimo metu (vadinasi tuo metu veikė), defekto atsiradimo laikas nurodomas pasibaigus garantiniam laikotarpiui; įvertinęs, kad vandens sistemos diagnostika (423,50 Eur) ir įrengti du vandens pakėlimo siurbliai (8 716,84 Eur) visos bylos nagrinėjimo laikotarpiu nebuvo įvardinami kaip darbo trūkumai, taip pat įvertinęs eksperto išvadą dėl netinkamo patalpų savininkų pasirinkto laikino stogo uždengimo, kuris galėjo padaryti žymiai didesnę žalą, negu gauta nauda; atsižvelgęs į eksperto išvadą, kad lifto įrengimas nėra priskiriamas statybos metu sukurtam produktui, kuriam garantiją suteikia gamintojas; įvertinęs, kad automobilių stovėjimo aikštelės (byloje vartojama sąvoka „parkingas“) priešgaisrinės signalizacijos vamzdynų korozijos šalinimo darbai ir sulaužytų įvažiavimo latakų remonto darbai yra įtraukti į eksperto paskaičiuotą darbų trūkumų šalinimo sąmatą, kuria teismas vadovavosi, ieškovės reikalavimus dėl jau patirtų statybos remonto išlaidų atlyginimo, netenkino. 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 

20.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Prašė skirti byloje pakartotinę statybos ir statybos kainų teismo ekspertizę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1.                      Teismas nepagrįstai priteisė mažesnę nei reikalaujama būsimų defektų šalinimo išlaidų sumą, apsiribodamas ekspertizės aktuose nurodytomis sumomis, neatsižvelgdamas į išsakytus (ir nepaneigtus) ekspertizės aktų trūkumus. Teismas nepagrįstai neskyrė pakartotinės ekspertizės.

20.2.                      Ieškovė prašomą priteisti Gyvenamųjų namų statybos defektų ir dėl jų atsiradusių vėlesnių pažaidų šalinimo išlaidų sumą grindė: UAB „Naujamiesčio būstas“ pagal eksperto D. Kalibato 2017 m. rugsėjo 20 d. ekspertizės aktą ir Techninį įvertinimą parengtais komerciniais pasiūlymais ir šiuos pasiūlymus pagrindžiančiomis sąmatomis; jau patirtomis 26 544,76 Eur išlaidomis 2017 m. rugsėjo 20 d. ekspertizės akte nurodytų defektų bei pažaidų šalinimui pagrindžiančiais dokumentais. 

20.3.                      Kelis metus besitęsiant civilinės bylos nagrinėjimui, buvo nuspręsta gyventojų lėšomis pradėti stogų remonto darbus – projekto pagrindu gautas statybą leidžiantis dokumentas remonto darbams.

20.4.                      Teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės 2019 m. spalio 3 d. prašymu (DOK-42220) ir 2019 m. spalio 16 d. pakartotiniu prašymu (DOK-42420), teikiamus papildomus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius ieškinio kainą, motyvuodamas, kad jų pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (po to vyko 3 teismo posėdžiai), tačiau priėmė šių rašytinių įrodymų pagrindu ieškovės pateiktą ieškinio kainos sumažinimą. Byloje susiklostė situacija, kai sumažinta ieškinio kaina (stogų remontui) ir Gyvenamųjų namų stogų remonto kaina turėjo būti įrodinėjama nesančių byloje rašytinių įrodymų pagrindu. Teismas, atsisakęs priimti papildomus įrodymus, nepagrįstai apribojo ieškovės galimybes įrodinėti byloje realias išlaidas Gyvenamųjų namų stogų remontui, pažeidė civilinio proceso rungimosi, dispozityvumo, betarpiškumo principus, o taip pat bendruosius teisingumo ir protingumo principus.

20.5.                      Teismo ekspertui pateikus 2017 m. rugsėjo 20 d. Ekspertizės aktą, byloje faktiškai nekilo ginčo, kad šio akto išvados dalyje dėl sprendinių ir atliktinų darbų defektų (pažaidų) pašalinimo apimties bei jų kainos nėra pakankamai pagrįstos. Ekspertizės akte nebuvo nurodyti Gyvenamųjų namų stogų defektai ir nenurodytos užfiksuotų defektų techninės priežastys – kokie konkretūs netinkami statybos sprendiniai lėmė defektų atsiradimą, nenurodyti konkretūs jų šalinimo būdai.

20.6.                      Nepagrįstai paskirta papildoma ekspertizė, kurios atlikimą pavesta atlikti tam pačiam ekspertui D. Kalibatui, byloje galėjo būti svarstomas tik naujos ekspertizės skyrimo klausimas. 

20.7.                      Ekspertas D. Kalibatas parengė 2019 m. birželio 13 d. Ekspertizės aktą, kuriame pagrįstai pritarė specialisto R. S. parengtame Techniniame įvertinime konstatuotiems Gyvenamųjų namų stogų statybos defektams ir dėl to atsiradusioms pažaidoms, tačiau dėl  defektų šalinimo sprendinių ir atliktinų darbų kainų tyrimas nebuvo atliktas.

20.8.                      UAB „Naujamiesčio būstas“ atliko faktinės situacijos tyrimą ir po to parengė Komercinius pasiūlymus bei jas tikslinančias sąmatas. Ekspertas defektų šalinimo sąmatas apskaičiavo teoriškai. Ieškovė prašė teismo skirti pakartotinę ekspertizę defektų šalinimo sprendinių ir Darbų kiekių žiniaraštyje, Komerciniuose pasiūlymuose bei Sąmatose numatytų defektų šalinimo kainų įvertinimui, tačiau teismas atsisakė ją skirti.

20.9.                      Teismas negalėjo remtis Ekspertizės aktais kaip patikimais įrodymais nustatant priteistiną išlaidų Gyvenamųjų namų statybos defektams ir pažaidoms pašalinti sumą. Teismo išvados dėl priteistos ieškinio sumos yra nepagrįstos ir prieštaringos. Neaišku, kaip teismas apskaičiavo defektų remonto dydį Gyvenamajam namui (duomenys neskelbiami) (127 546 Eur) ir Gyvenamajam namui (duomenys neskelbiami) (98 821 Eur), tuo pačiu ir bendrą 226 367 Eur sumą; nenurodyta, iš kokių sumų ir kaip atimami stogo remonto darbų paskaičiavimai.

20.10.                      Spręsdamas dėl priteistino reikalavimo dydžio teismas nevertino statybos kainų padidėjimo per bylos nagrinėjimo laikotarpį. Dalyje dėl ieškovės patirtų 26 544,76 Eur išlaidų teismas sprendime pakartojo tik 2017 m. rugsėjo 20 d. Ekspertizės akto motyvus, o dėl dalies realiai patirtų išlaidų – visiškai nepasisakė.

21.       Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti arba sumažinti priteistą ieškinio reikalavimo dydį iki 67 847,62 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1.                      Teisinis reguliavimas atriboja rangovo, projektuotojo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybę už defektus, atsiradusius garantiniu laikotarpiu. Teismas šios aplinkybės nevertino, nenustatė įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių.

21.2.                      Gyvenamieji namai pripažinti tinkamais naudoti, aktas nėra nuginčytas.

21.3.                      Projektuotojas turi pareigą garantuoti, kad parengtas statinio projektas, be kita ko, užtikrintų, kad pastatytas statinys atitiktų esminius statinio reikalavimus, ir atsako, jeigu dėl parengto projekto sprendinių yra pažeidžiami esminiai statinio reikalavimai. Teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovei tenka visa atsakomybė už gyvenamųjų namų statinių normatyvinę kokybę; nepagrįstai eliminavo projektuotojo bei statinio techninio prižiūrėtojo atsakomybę.

21.4.                      Atsižvelgiant į eksperto išvadą, atsakovės atsakomybė spręstina tik dalyje, kurioje ekspertizės akte nurodyta, kad statytojas atsakingas už šiuos defektus: požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje nekokybiškai įrengta grindų danga; daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbiami), ties įėjimu į kiemą, sutrūkusios plytelių ir sienų sankirtos; tinkamai neskardinti balkonai.

21.5.                      Užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Ekspertizės išvadoje konstatuota, kad trūkumas „tinkamai neskardinti balkonai“ yra akivaizdus ir egzistavo darbų perdavimo metu, todėl šiuo trūkumu ieškovė neteko teisės remtis.

21.6.                      Atsakovė į bylą yra pateikusi 2007 m. rugsėjo 13 d. dokumentacijos perdavimo aktą, patvirtinantį, kad iš atsakovės reikalaujami pateikti dokumentai buvo perduoti naujajam valdytojui kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakyme dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo, t. y. buvo perduoti tuometinei administratorei UAB „Auksinis varnas“.

21.7.                      Besiskverbiantis vanduo į pastato konstrukcijas yra dėl netinkamo projektavimo, o ne dėl statybos darbų trūkumų. 2017 m. rugsėjo 20 d. ir 2019 m. birželio 13 d. ekspertizės aktai papildo vienas kitą, todėl nėra pagrindo abejoti eksperto išvadomis.

21.8.                      Ekspertui buvo pateiktas statinio techninis projektas (su ginču susijusi dalis, kitos dalies atsakovė neturi), o darbo projektas negali prieštarauti statinio techniniam projektui, todėl teismo išvada dėl projektuotojo atsakomybės nebuvimo nepagrįsta.

21.9.                      Byloje esantys įrodymai pagrindžia ieškovės neveikimą – ieškovei apie defektus buvo žinoma ne vėliau kaip nuo 2010 m., tačiau ieškovė nurodytų defektų nešalino. Laiku nešalinant defektų, jų apimtis didėjo, dėl to išaugo defektų šalinimo kaštai ir jų mastas. Net teismui nusprendus, kad atsakovė atsakinga dalyje dėl defektų šalinimo išlaidų, jos  atsakomybė, atsižvelgiant į ieškovės ilgalaikį neveikimą bei 30 proc. padidėjusias statybos kainas, turėtų būti mažinama ne mažiau kaip 70 proc. Be to, ieškovė netinkamai vykdė šalių bendradarbiavimo pareigą bei nesudarė sąlygų atsakovei pačiai ištaisyti atliktų statybos rangos darbų defektų. Atsakovė praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą.

22.       Trečiasis asmuo UAB „Projestos projektai“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

22.1.                      Teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad atsakovė yra atsakinga už kilusius ginčo statinių defektus, ir, nepateikusi į bylą reikšmingos dalies statybinės dokumentacijos ginčo aplinkybių vertinimui ir ekspertizės atlikimui, neturi teisės atsakomybės nukreipti projektuotojai, gyventojams ar namo administratorei. Atsakovė vertintina kaip rangovė, statytoja (užsakovė) ir pardavėja.

22.2.                      Teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad nekokybiški statybos darbai, kuriuos organizavo ir atliko atsakovė ar jos samdyti subrangovai, lėmė ieškovės nurodomus defektus, atsakovė nepateikė tokias išvadas paneigiančių rašytinių įrodymų.

22.3.                      Pilnos apimties statinio projektas ir statybos žurnalai atsakovės į bylą nebuvo pateikti, todėl teismas pagal byloje esančių įrodymų visumą pagrįstai konstatavo, kad nustatyti statybos defektai yra nekokybiškų statybos darbų rezultatas. Išsamus statinio statybos eigos ir panaudotų statybos produktų aprašymas statybos žurnale suteikia galimybę statinio statybos ar naudojimo metu atsiradus statinio defektams (deformacijoms), kitiems nukrypimams nuo projekto, nustatyti defektų atsiradimo laiką (statybos ar naudojimo metu), priežastis (projektavimo, statybos, naudojimo klaidos), kaltus asmenis. Pilno statinio projekto duomenys itin reikšmingi, siekiant nustatyti atsakingus asmenis dėl kilusių statybos defektų, o byloje esantys epizodiniai dokumentai patvirtina atsakovės atsakomybę. Darbo projektas taip pat nebuvo pateiktas pilnos apimties.

22.4.                      Iš byloje pateikto atsakovės 2007 m. rugsėjo 13 d. akto matyti, kad atsakovė namo administratoriui perdavė tik dalį statybinės dokumentacijos, iš jos – techninį projektą (kurio dalį į bylą atsakovė pateikė), tačiau nei darbo projektas, detalizuojantis techninį projektą, nei statybos žurnalai nurodytame akte nenurodyti. Atsakovei nepateikus statybos dokumentų (pilno statinio projekto ir statybos žurnalų), negalima atsakomybę už statinio trūkumus perkelti projektuotojui.

22.5.                      Byloje atliktų ekspertizių duomenys dėl jų nepakankamo motyvavimo ir ribotos statinio dokumentacijos vertinimo negali būti vertinami kaip patikimi ir sudarantys pagrindą šalinti atsakovės – statytojos, pagrindinės rangovės ir butų pardavėjos, atsakomybę dėl statinių defektų.

22.6.                      Nors byloje atliktos ekspertizės aktas turi trūkumų, tačiau jame nustatyta esminė aplinkybė – trūkumų faktas bei trūkumams šalinti reikalingų išlaidų suma. 

23.       Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o ieškovės – tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

23.1.                      Atsakovė yra ne tik Gyvenamųjų namų statybos generalinė rangovė, tačiau ir statytoja bei butų (kitų patalpų) pardavėja, todėl atsakovės atsakomybė yra ir kaip statybos darbų generalinės rangovės, ir kaip pardavėjos.

23.2.                      Atsakovė kaip pardavėja įstatymų numatytais pagrindais garantavo, kad Gyvenamieji namai visu statybos darbų garantiniu laikotarpiu atitiks statinio normatyvinės kokybės reikalavimus. Platesnė nei tik statybos darbų rangovo atsakomybė reiškia, kad atsakovė, gindamasi nuo ieškinio reikalavimo, negali nurodyti buvus netinkamą statybos projekto kokybę, techninės priežiūros vykdymą ar vadovavimą statybai.

23.3.                      Atsakovė pateikė į bylą tik dalį Gyvenamųjų namų statybos techninio projekto dokumentų; Gyvenamųjų namų statyba baigta 2009 m. balandžio 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu, todėl atsakovė negalėjo dokumentų perduoti UAB „Auksinis varnas“ likus dviem metams iki Gyvenamųjų namų statybos pabaigos, t. y. 2007 m. rugsėjo 13 d.

23.4.                      Atsakovė neįrodė, kad kuris nors iš defektų, kurių faktu grindžiamas ieškinio pareiškimas, atsirado dėl ieškovės ar Gyvenamųjų namų patalpų savininkų konkrečių veiksmų (neveikimo).

23.5.                      Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Gyvenamųjų namų patalpų savininkų teisių pažeidimai buvo nustatyti galutinai tik byloje atlikus ekspertizes, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Be to, ieškovės atstovai tiek teikdami paaiškinimus teisme bylos nagrinėjimo metu, tiek baigiamosiose kalbose prašė teismo, tuo atveju, jei bus konstatuotas ieškinio senaties termino praleidimas, ieškinio senatį atnaujinti.

23.6.                      Nedelsiant šalinti paaiškėjusius statybos defektus savo lėšomis (o vėliau reikalauti šių išlaidų iš atsakovės) bendrija ir jos atstovaujami Gyvenamųjų namų patalpų savininkai nebuvo finansiškai pajėgūs. Be to, tokiu būdu būtų sunaikinti defektų faktą ir priežastis nurodantys įrodymai ir ieškinio įrodinėjimas būtų apsunkintas.

24.       Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o atsakovės – tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

24.1.                      UAB „Naujamiesčio būstas“ sudarytomis darbų, reikalingų Gyvenamųjų namų statybos defektams ir dėl jų atsiradusioms pažaidoms pašalinti, sąmatomis nėra pagrindo remtis, nes jos prieštarauja ekspertizės išvadoms. Kita vertus, tokio pobūdžio darbus namo administratorius privalo pirkti remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-913 patvirtintomis „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų pavyzdinėmis taisyklėmis“, pagal kurių 2.1 punktą, net ir vykdydamas pirkimus apklausos būdu, administratorius privalo apklausti ne mažiau kaip 3 potencialius pasirinktus tiekėjus.

24.2.                      Byloje yra pateiktas komentaras dėl R. S. parengto techninio įvertinimo, kuriame nurodyta, kad atliktame techniniame vertinime, aprašyti defektai apima stogo konstrukciją, todėl tokiems defektams vertinti specialistas turėtų turėti konstruktoriaus kvalifikaciją. R. S. atliktame techniniame vertinime pateikta lokalinė sąmata nepasirašyta, jis neatliko statinio ekspertizės, atliktas techninis vertinimas negali būti vertinamas kaip objektyvus ir išsamus dokumentas, pagrindžiantis defektus ir jų šalinimo išlaidas.

24.3.                      UAB „Naujamiesčio būstas“ pateiktos lokalinės sąmatos yra didelėmis kainomis ir jose nurodyti su defektų šalinimu nesusiję darbai.

24.4.                      Byloje eksperto išvadose yra nustatyti defektai ir apskaičiuota defektų šalinimo kaina, bei nurodyti sprendiniai. Pirminiu ieškinio reikalavimu, ieškovė pareiškė reikalavimą dėl stogo remonto, tačiau vėliau ieškovė reikalauja naujo Gyvenamųjų namų stogo pakeitimo, tai reiškia daikto pagerinimą.

24.5.                      Ieškovė nesutinka su eksperto išvadoje siūlomais defektų šalinimo sprendimais, tačiau nepateikė įrodymų, kad jie būtų netinkami. Ekspertas detaliai analizavo atliktinus statybos darbus, jų kiekius ir pasisakė dėl kiekvieno defekto remonto darbų, todėl nepagrįstas ieškovės argumentas dėl ekspertizės aktų nepagrįstumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

25.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

26.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė iš atsakovės 226 158,74 Eur Gyvenamųjų namų statybos defektų ir dėl jų atsiradusių pažaidų pašalinimo išlaidoms atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo šios bylos iškėlimo dienos (2014 m. balandžio 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ginčas byloje kilo dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant atliktų statybos darbų trūkumų ir jų pašalinimo apimtį ir išlaidų atlyginimo dydžio, taip pat dėl atsakomybės už pripažintų tinkamu naudoti statinių nustatytų defektų ir ieškinio senaties termino, kurį, atsakovės teigimu, ieškovė praleido.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

27.       Byloje nustatyta, ir dėl šių faktinių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra, kad daugiabučius gyvenamuosius namus (duomenys neskelbiami), pastatė statytoja atsakovė UAB „Firma VITI“, kuri suteikė Gyvenamiesiems namams įstatymuose numatytas garantijas dėl Gyvenamųjų namų tinkamumo naudoti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2005 m. liepos 8 d. patvirtino projektavimo sąlygų sąvadą, registracijos Nr. RPS1000, ir 2005 m. spalio 14 d. išdavė atsakovei statybos leidimą Nr. GN/1352/05-1387 daugiabučiui gyvenamajam namui statyti; 2008 m. birželio 19 d. patvirtino techninio projekto korektūrą ir 2008 m. liepos 9 d. išdavė atsakovei naują statybos leidimo versiją 1 Nr. GN/1352/05-1387 pagal koreguotą projektą. Gyvenamieji namai buvo pripažinti tinkamais naudoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. balandžio 2 d. pripažinimo tinkamu naudotis aktu Nr. (109)11.4-673), kuriame nurodytas statytojas – UAB „Firma VITI“ ir rangovas – UAB „Firma VITI“. Statyba vyko pagal projektą, kurį 2008 m. parengė UAB „Veduva“.

28.       Ieškovės teigimu, garantinio laikotarpio metu buvo nustatyti Gyvenamųjų namų defektai, esantys bendrosios dalinės nuosavybės objektuose. Buvo nustatyti šie defektai: (duomenys neskelbiami) namo 3 laiptinės stogelio į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę defektas (nėra stogelio); požeminės automobilių stovėjimo aikštelės visų priešgaisrinių vartų defektai (netinkamai įrengti visi priešgaisriniai vartai); požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse ir garažų aikštelėse neveikia gaisrinės saugos sistemos dėl esamų defektų (netinkamai įrengta priešgaisrinė apsaugos sistema); požeminių automobilių stovėjimo aikštelių ir garažų aikštelių grindų dangos nekokybiško įruošimo defektai (grindų danga skilinėja, trupa, atsirado duobės); požeminių automobilių stovėjimo aikštelių ir garažų perdangos hidroizoliacijos įruošimo defektai 3 528 kv. m (pro esamą hidroizoliaciją į požemines automobilių stovėjimo aikšteles ir garažus skverbiasi vanduo); (duomenys neskelbiami) namo, 1–6 laiptinių cokolinių aukštų apdailos darbų įruošimo defektai (cokoliniuose aukštuose atsirado pelėsis, nuo sienų lupasi apdailos tinkas ir dažai); (duomenys neskelbiami) namo, 1–4 laiptinių cokolinių aukštų apdailos darbų įruošimo defektai (cokoliniuose aukštuose atsirado pelėsis, nuo sienų lupasi apdailos tinkas ir dažai); (duomenys neskelbiami) namo, 1–6 laiptinių, apdailos įruošimo esami defektai (įtrūkusios sienos, nutrupėję sienų dažai); šiluminio mazgo esamo įrengimo defektai (neveikia slėgio perkirčio reguliatorius); (duomenys neskelbiami) namo, 1–4 laiptinių, apdailos įruošimo esami defektai (įtrūkusios sienos, nutrupėję sienų dažai); (duomenys neskelbiami) namo, 2 laiptinės langų įruošimo darbai (skilinėja langai); (duomenys neskelbiami) namo 4 laiptinės lifto įruošimo darbai (liftas nebuvo pajungtas); (duomenys neskelbiami) namų elektros skydinės apdailos darbų atlikimo defektai (lupasi apdailos tinkas ir dažai); (duomenys neskelbiami) namo įėjimo į kiemą arka (blogai atlikti apdailos darbai); (duomenys neskelbiami) namų fasadų apdailos darbų atlikimo defektai (įskilusios sienos, nutrupėjęs dekoratyvinis tinkas, nutrupėję dažai); (duomenys neskelbiami) namų visų balkonų (233 vnt.) hidroizoliacijos įruošimo defektai (hidroizoliacija praleidžia vandenį); (duomenys neskelbiami) namų visų balkonų (233 vnt.) laikančiųjų metalinių konstrukcijų įruošimo darbų defektai (esamos metalinės konstrukcijos padengtos korozija); (duomenys neskelbiami) namų visų balkonų (233 vnt.) apskardinimo apdailos darbų defektai (lietaus vanduo skverbiasi į namų sienų ir balkonų konstrukcijas); požeminių automobilių stovėjimo aikštelių ir garažų laikančiosios metalinės sijos, esančios prie elektros skydinės įruošimo defektas (esamos metalinės sijos konstrukcija padengta korozija); (duomenys neskelbiami) namų visų išorinių pamatų perimetro hidroizoliacijos įruošimo defektai (pro esamą hidroizoliaciją į automobilių stovėjimo aikšteles ir garažus skverbiasi vanduo); požeminių automobilių stovėjimo aikštelių ir garažų esamų komunikacijų pažeidimų defektai (esamos komunikacijos padengtos metalo korozijos sluoksniu, elektros instaliacija pažeista); (duomenys neskelbiami) namų stogų konstrukcijų defektai (daugiabučių stogai įrengti taip, kad nėra tinkami nei lietaus vandeniui, nei tirpstančiam sniegui nutekėti, todėl esant dideliam vandens kiekiui jis skverbiasi pro stogo konstrukcijas); (duomenys neskelbiami) namo 1–6 ir (duomenys neskelbiami) namo 1–4 laiptinėse esančių langų defektai (langų konstrukcijos įruoštos nekokybiškai); (duomenys neskelbiami) namo 3–4 laiptinių ir (duomenys neskelbiami) namo 2–3 laiptinių sienų ir grindų įruošimo defektai, neįrengtos deformacinės siūlės (nesant deformacinėms siūlėms sienų ir grindų konstrukcijos trūkinėja). Ši defektų apimtis išvardinta atsakovei ieškovės 2013 m. balandžio 22 d. pateiktoje pretenzijoje dėl vengimo pašalinti Gyvenamųjų namų statybos defektus ir konstatuota A. Z. 2014 m. kovo 28 d. statybinių konstrukcijų ir komunikacijų apžiūros defektiniame akte.

29.       Ieškovė 2013 m. balandžio 22 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl vengimo pašalinti statybos defektus Gyvenamuose namuose, adresu (duomenys neskelbiami); kartu su prašymu pateikė užfiksuotų defektų sąrašą ir fotonuotraukas; Gyvenamųjų namų gyventojų pretenzijas ir susirašinėjimą su atsakove. Atsakydama į Gyvenamųjų namų savininkų pretenziją, 2013 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 0424-T-398 atsakovė atsisakė šiuos defektus pašalinti, nurodydama, kad dalis pretenzijoje keliamų reikalavimų nėra aktualūs ir daliai nurodytų defektų negali būti taikomos garantinės sąlygos. Byloje pateiktas 2014 m. balandžio 15 d. pastato apžiūros aktas Nr. 1559, kuriame fiksuoti įrengti, nesilaikant priešgaisrinių reikalavimų, elektros kabelių perėjimai, neapsaugota nuo korozijos laikančioji metalinė sija, neteisingai pajungtas slėgio perkryčio reguliatorius, bei R. S. 2017 m. parengtas daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbiami) įrengtų šlaitinių stogų įvertinimas. Ieškovės prašymu, UAB „Corpus A“ 2016 m. vasario 3 d. surašė statinio apžiūros aktą Nr. VC7-9-2-3/1, kuriame nurodė, kad dėl blogai įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės hidroizoliacijos buvo atjungtas elektros tiekimas visame garaže. 2016 m. vasario 8 d. antstolis D. Šidlauskas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 178-16-03 (priedas Nr. 21) užfiksavo požeminės parkavimo aikštelės būklę (fotonuotraukose) ir nurodė, kad „požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo matomas vandens prasisunkimas per sienas ir lubas“.

30.       Pirmosios instancijos teismas, atsakovės prašymu, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius ginčo klausimus, reikalaujančius specialių žinių, 2016 m. liepos 18 d. nutartimi paskyrė ekspertizę, kurią pavedė atlikti ekspertui D. Kalibatui. Atlikęs ekspertizę, 2017 m. rugsėjo 20 d. aktu ekspertas konstatavo gyvenamųjų namų (duomenys neskelbiami) statybos defektus (iš esmės pripažino, kad nustatyti defektai atitinka A. Z. 2014 m. kovo 28 d. statybinių konstrukcijų ir komunikacijų apžiūros defektiniame akte bei 2016 m. gegužės 23 d. patikslintame ieškinyje nurodytus gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbiami) defektus) bei apskaičiavo jų kiekius ir sudarė defektų ištaisymo remonto darbų lokalinę sąmatą (134 196,91 Eur su PVM (110 906,64 Eur + 23 290,37 Eur PVM)). Ekspertas nustatė šių defektų atsiradimo priežastis, vertino jų atsiradimo laiką, taip pat nustatė, kad egzistuoja ir defektai, nurodyti UAB „Corpus A“ pastato apžiūros akte Nr. 1559 bei 2016 m. vasario 3 d. apžiūros akte Nr. VC7-9-2-3/1.

31.       Byloje buvo paskirta papildoma ekspertizė, kurią atliko ekspertas D. Kalibatas. 2019 m. birželio 13 d. Ekspertizės akte nurodyti gyvenamųjų namų šlaitinių stogų defektai (netinkamai įrengta gyvenamųjų namų stogų: garso izoliacija; medinės laikančios konstrukcijos; konstrukcijų šiltinamasis sluoksnis; hidroizoliacinis sluoksnis (difuzinė plėvelė) ir stogo vėdinimas; stogo danga; virš stogo esantys elementai; sutapdintas stogas), iš esmės patvirtino defektus, įvardintus 2018 m. balandžio 4 d. ieškovės patikslintame ieškinyje ir eksperto R. S. parengtame gyvenamųjų namų įrengtų šlaitinių stogų įvertinime. Ekspertas sudarė gyvenamojo namo (duomenys neskelbiami) stogo remonto lokalinę sąmatą pagal 2019 m. kovo mėn. kainas – 67 347 Eur su PVM; gyvenamojo namo Vilniuje, (duomenys neskelbiami) – 58 818,96 Eur su PVM; padarė išvadą, kad bendra nustatytų defektų daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbiami) remonto darbų kaina yra 127 546 Eur (be stogo remonto darbų); daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbiami) – 98 821 Eur (be stogo remonto darbų).

32.       Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartimi byloje paskirta pakartotinė statybos ir statybos kainų ekspertizė, ekspertizę pavesta atlikti ekspertui Vytui Girdauskui. 2022 m. rugsėjo 23 d. gautas eksperto V. Girdausko 2022 m. rugsėjo 22 d. parengtas teismo ekspertizės aktas, kuriame ekspertas atsakė į visus teisėjų kolegijos suformuluotus klausimus; atskleidė nustatytų defektų ir pažaidų pobūdį, technines priežastis; nurodė defektų (pažaidų) pašalinimo būdus (sprendinius) ir padarė išvadas, kad Gyvenamųjų namų stogų defektų šalinimo (stogo remonto) kaina, skaičiuojant ją dabartinėmis kainomis, yra 691 722,17 Eur; požeminės automobilių aikštelės stogo defektų ir su jais susijusių trūkumų pašalinimo kaina, skaičiuojant ją dabartinėmis kainomis, yra 358 262,35 Eur; balkonų ir fasadų defektų šalinimo (remonto) kaina, skaičiuojant ją dabartinėmis kainomis, yra 185 443,81 Eur, iš viso: 1 235 428,33 Eur.

33.       Nustatyta, kad 2019 m. spalio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės galutinė ieškinio reikalavimų suma buvo sumažinta iki 1 496 088,66 Eur, kurią sudaro šios išlaidos: 1) kiemo nuogrindos ir parkingo perdangos remontui 417 764,60 Eur; 2) Gyvenamųjų namų balkonų remontui 622 352,30 Eur; 3) Gyvenamųjų namų stogų remontui 429 427 Eur ir 4) 26 544,76 Eur ieškovės realiai jau patirtos išlaidos. Ieškovė tiek apeliaciniame skunde, tiek rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad galutinė ieškinio kaina nustatyta sumažinant prašomas priteisti išlaidas dėl Gyvenamųjų namų stogų remonto iki 429 427 Eur. Pažymėtina, kad ieškovė kartu su apeliaciniu skundu buvo pateikusi rašytinius įrodymus, patvirtinančius Gyvenamųjų namų stogų remonto kainos pasikeitimą šioje dalyje, ir Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi šiuos įrodymus priėmė į bylą.

Dėl atsakovės teisinio statuso ginčo teisiniuose santykiuose

34.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Gyvenamuosius namus pastatė statytoja atsakovė UAB „Firma VITI“, kuri suteikė Gyvenamiesiems namams įstatymuose numatytas garantijas dėl jų tinkamumo naudoti (plačiau žr. šios nutarties 27 punktą). 

35.       Ginčo sprendimui aktuali Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) redakcija, galiojusi ginčo gyvenamųjų namų statybos laikotarpiu, nuo leidimo vykdyti statybos darbus išdavimo 2005 m. spalio 14 d. iki statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto išdavimo 2009 m. balandžio 2 d. Nuo 2002 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2001 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija su atskirų straipsnių pakeitimais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šia Statybos įstatymo redakcija. Statybos įstatymo 2 straipsnio 49 dalis nustatė, kad statinio statybos rangovas yra fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, turintys šio įstatymo nustatytą teisę užsiimti statyba.

36.       Byloje nustatyta, kad atsakovė yra verslininkė, jos verslas – parduoti sukurtą statybos būdu nekilnojamąjį daiktą. Atsakovės veiklos specifiškumas pasireiškia tuo, kad jos veikla nukreipta ne į nekilnojamojo turto perpardavimą ar pardavimą, o, visų pirma į nekilnojamojo turto sukūrimą statybos būdu ir taip sukurto turto pardavimą. Taigi atsakovė veikia pirmiausiai kaip nekilnojamojo daikto sukūrėja (daikto gamintoja) ir tik vėliau – kaip nekilnojamojo daikto pardavėja. Atsakovė, kaip rangovė, atsako statinio įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovės prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (Statybos įstatymo 36 straipsnio 2 dalis).

37.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas – rangovo pareigos pabaigus statybos darbus nesibaigia. Statybos įstatymas nustato statinio garantinius terminus ir rangovo pareigas per statinio garantinius terminus (Statybos įstatymo 36 straipsnis). Statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų (Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalis). Pagal Statybos įstatymo 36 straipsnio 2 dalį statinio projektuotojas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas CK nustatyta tvarka atsako už statinio sugriuvimą ar per garantinį terminą nustatytus defektus.

38.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė šiuo atveju buvo ir užsakovė, organizavusi statybos darbus bei atitinkamai pagal Statybos įstatymo 16 straipsnį (redakcija Nr. IX-583) pati samdžiusi statybos techninį prižiūrėtoją, o galiausiai veikė ir kaip pardavėja gyventojų (patalpų savininkų) atžvilgiu parduodama pirkėjams (butų, patalpų savininkams) gyvenamųjų namų patalpas (butus). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė ginčo pastatų (duomenys neskelbiami) statybos atžvilgiu vykdė statytojo (užsakovo), pagrindinio rangovo, ir pastatytų namų (butų, patalpų) pardavėjo funkcijas.

Dėl ieškinio senaties termino

39.       Atsakovė nurodo, kad ieškovė pirminį ieškinį byloje pareiškė 2014 m. balandžio 2 d., o patikslintą ieškinį – 2018 m. kovo 30 d., t. y. praleidusi ieškinio senaties terminus, todėl prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškovės ieškinį bei apeliacinį skundą atmesti.

40.       Rangovo pareigos garantuoti statinio kokybę per garantinį terminą ypatumai lemia ir teisių gynimo būdus, taikytinus rangovui pažeidus šią pareigą. Rangos sutartiniuose santykiuose pareigos garantuoti statinio kokybę įstatymo nustatytą garantinį terminą pažeidimo atveju užsakovo teisių gynimo būdus nustato CK 6.664 straipsnis, reglamentuojantis darbų kokybės garantinį terminą ir pareigos garantuoti kokybę per garantinį terminą pažeidimo pasekmes. Atitinkamai CK 6.644 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas. Šie teisių gynimo būdai nulemia ir ieškinio senaties terminus.

41.       Reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis (CK 6.667 straipsnio 1 dalis). Kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos (CK 6.667 straipsnio 3 dalis).

42.       CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje ir taikytina esant rangos teisiniams santykiams. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Kadangi CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, nustatytos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kurios taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

43.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė garantiniu laikotarpiu 2013 m. balandžio 22 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl vengimo pašalinti statybos defektus naujai pastatytuose daugiabučiuose namuose adresu (duomenys neskelbiami) ir kartu su šia pretenzija pateikė ankstesnes pavienių Gyvenamųjų namų gyventojų pretenzijas bei susirašinėjimą su atsakove. Ieškovė pirminį ieškinį teismui pateikė 2014 m. balandžio 2 d. prašydama priteisti ieškovės naudai iš atsakovės avansu išlaidas statybos defektams pašalinti – preliminariai 845 642,00 Lt (244 914,85 Eur). Kadangi ginčo santykiui taikytinas CK 6.667 straipsnio 1 dalimi apibrėžtas vienerių metų ieškinio senaties terminas, pagal to paties straipsnio 3 dalį skaičiuotinas nuo ieškovės pareiškimo apie trūkumus momento, darytina išvada, kad ieškovė šio ieškinio senaties termino nepraleido. Be to, nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad 2018 m. kovo 30 d. ieškovė teikė naują ieškinį, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė ne pateikė naują, o patikslino pirminį ieškinį pagal eksperto D. Kalibato 2017 m. rugsėjo 20 d. teismo ekspertizės akto išvadas ir į bylą pateikto statybos specialisto R. S. parengto Techninio įvertinimo išvadas, prašydama priteisti iš atsakovės 1 709 609,85 Eur Gyvenamųjų namų statybos defektų ir dėl jų atsiradusių pažaidų pašalinimo išlaidoms atlyginti; 2019 m. spalio 16 d. teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimus sumažino iki 1 496 088,66 Eur. Todėl ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido.

Dėl eksperto V. Girdausko (ne)šališkumo ir ekspertizės akto pagrįstumo

44.       Atsakovė procesiniuose dokumentuose, be kita ko, kelia daugybę įvairių argumentų, kurių pagrindu įrodinėja apeliacinės instancijos paskirto teismo eksperto V. Girdausko šališkumą ir jo pateiktos išvados turinio trūkumus, šios išvados nepagrįstumą, taip pat kvestionuoja apeliacinės instancijos teismo galimybę remtis eksperto V. Girdausko 2022 m. rugsėjo 22 d. parengtu teismo ekspertizės aktu.

45.       CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai; prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Taigi ekspertizė skiriama tada, kai, surinkus ir ištyrus byloje esančius įrodymus, iškyla klausimų, kuriems išsiaiškinti reikia specialių žinių. Ekspertizė gali būti skiriama tiek šalių, tiek teismo iniciatyva.

46.       Teismui eksperto išvada neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis).

47.       Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

48.       Teismo pareiga kritiškai vertinti ekspertizės išvadą yra siejama su, pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumais, antra, išvados turinio trūkumais (išvados prieštaringumu, prieštaravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.); dėl ekspertizės išvadoje tiriamų klausimų specifikos teismui galimybės nustatyti specialių žinių reikalaujančio tyrimo procesą, jo išsamumo lygį ar išvadų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais yra ribotos; dėl to teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio išvados didele dalimi priklauso bylos baigtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 49 punktą; 2020 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020 41 punktą).

49.       Teismo skiriamas ekspertas turi, be kita ko, atitikti objektyvumo ir nešališkumo reikalavimus. Šie reikalavimai užtikrinami sudarant galimybę dalyvaujantiems byloje asmenims siūlyti ekspertus ir išreikšti savo nuomonę dėl pasiūlytų kandidatūrų (CPK 212 straipsnio 1 dalis), taip pat per nušalinimo institutą. Pagrindai ekspertui nušalinti yra tokie patys kaip teisėjui (CPK 67 straipsnio 1 dalis), be to, jis negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jei yra dėl tarnybos ar kitaip priklausomas bent nuo vienos iš šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų arba jeigu jis atliko reviziją, auditą ar kitokį patikrinimą, kurio medžiaga buvo pagrindas tai civilinei bylai iškelti (CPK 67 straipsnio 2 dalis).

50.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei atsakovės argumentus, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, jog ekspertas galimai buvo šališkas ir šis atsakovės keliamas klausimas dėl eksperto V. Girdausko šališkumo įvairiais pagrindais ne kartą jau buvo išspręstas apeliacinės instancijos teismo 2020 m. lapkričio 16 d., 2022 m. sausio 24 d. bei 2023 m. sausio 5 d. nutartimis. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartyje pažymėta, kad skiriant eksperto kandidatūrą atlikti byloje teismo paskirtą ekspertizę, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi įvertino eksperto kvalifikaciją bei jo kandidatūros tinkamumą; jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu nušalinti ekspertą, atsakovė nepateikė; nenustatyta eksperto neteisėtų veiksmų (galimo vilkinimo) atliekant ekspertizę byloje, priešingai, ekspertas aktyviai naudojasi jam suteikta teise reikalauti papildomų duomenų ekspertizės išvadai parengti, todėl atsakovės prašymas nušalinti ekspertą V. Girdauską atmestas. 2023 m. sausio 5 d. nutartyje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti apie tai, jog pakartotinę teismo ekspertizę atlikęs ekspertas V. Girdauskas vienokiu ar kitokiu aspektu turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir galėjo būti šališkas teikdamas teismui išvadas, todėl apeliantės argumentus dėl teismo eksperto šališkumo atmetė kaip neįrodytus.

51.       Atsakovė teigia, kad eksperto V. Girdausko 2022 m. rugsėjo 22 d. parengtas teismo ekspertizės aktas turi trūkumų, kuriems esant teismas negali vadovautis šia ekspertize, ir nurodo tokius ekspertizės akto trūkumus: 1) dėl eksperto kompetencijos atlikti statybos techninės veiklos ekspertizę; 2) ekspertizės akte išvardintos naudotos priemonės (liniuotė, ruletė, slankmatis, drėgnomatis (2 vnt.), lazerinis atstumo matuoklis, gulsčiukas) turi metrologines patikras, tačiau tai patvirtinančių galiojančių dokumentų nepateikta; 3) atliekant ekspertizę, ekspertas galėjo vadovautis teisės aktais bei normatyviais dokumentais, kurie galiojo projektavimo sąlygų išdavimo metu, t. y. 2005 m. liepos 8 d., tačiau vadovavosi vėliau priimtais teisės aktais bei kita medžiaga (dalies teisės aktų šaltinių redakcijos apskritai nėra nurodytos, dalis priimti po projektavimo sąlygų išdavimo, t. y. po 2005 m. liepos 8 d.); 4) teismo ekspertas, atsakydamas į trečiojo asmens atstovo klausimą, patvirtino, kad atliekant ekspertinį tyrimą ir pateikiant išvadą į ekspertizei užduotą pirmąjį klausimą („Kokie nustatyti daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbiami) stogų konstrukcijų ir jų elementų defektai?“) nepagrįstai rėmėsi bei taikė statybos techninio reglamento STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ nuostatas, kurios nebuvo privalomos projektuojant ginčo objektu esančius statinius; 5) ekspertas nepagrįstai padarė išvadą dėl netinkamo šiltinimo sluoksnio įrengimo ir konstatavo defektą bei suskaičiavo defektų šalinimo kiekį ir kainą; 6) vien tai, kad nustatyti tam tikri stogo defektai stogo dalyje, nereiškia, jog reikia keisti visą stogą; 7) ekspertizės akto 9 lape ekspertas įvedė sąvoką ,,Įprastai tokios rūšies statybos darbams keliami reikalavimai“, kuria paaiškino, kaip statybos darbų kokybės parametrai, įtvirtinti atitinkamos srities viešai paskelbtose statybos taisyklėse bei rekomendacijose, parengtose taikant galiojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, tačiau normatyviniai statybos dokumentai tokios sąvokos nenustato; 8) ekspertizės akto 2.11 punkte ,,Stogų, įrengtų virš gyvenamųjų namų, tyrimų rezultatai“ pateikiami tyrimo rezultatai, tačiau tyrimo eiga neaprašyta; 9) akto 20 lape nurodoma, kad atlikto tyrimo rezultatai yra užfiksuoti ir aprašyti akte bei jo priede Nr. 2 „Fotofiksacija stogų konstrukcijų, įrengtų virš daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbiami), Vilniuje, su trumpais aprašymais jų būklės bei defektų“, tačiau tyrimo rezultatai ir aprašymas turi būti užfiksuoti akte; akto 21 lape 2.11.2 punkte „Stogų konstrukcinių sprendinių tyrimo rezultatai“, nurodoma, kad atliekant tyrimą nustatyta, jog šių stogų tipas – šlaitinis sutapdintas, šlaitų kiekis – vienas (vienšlaitis), nuolydis – 8 laipsniai, tačiau tyrimas nenurodytas ir neaprašytas; akto 2.11.3 punkte neaišku kuo remiantis pateikiami stogų dangoms įrengti panaudotų plieninių lakštų techninių parametrų bei jų gamintojo nustatymo rezultatai; 10) ekspertas nenustatė, kokio tipo, gamintojo skardos lakštai panaudoti, todėl ekspertizės akto argumentai ir padaryta prielaida dėl lakštų kilmės nepagrindžia, kad panaudoti skardos lakštai yra netinkami; 11) ekspertas daro išvadą, kad: stogo dangos (plieninių lakštų) pagrindas, įrengtas iš medinių grebėstų, nustatytų reikalavimų netenkina, tačiau neaprašė tyrimo eigos, nenurodo, pagal kokių gamintojų instrukcijas padarė išvadas; 12) atsakydamas į klausimą, kokioje, kokio gamintojo ir kada parengtoje montavimo instrukcijoje nurodyta, kad mansardinių aukštų stogų grebėstai turi būti sutankinti, paliekant tik 20 mm tarpą, ekspertas nurodė, jog taip nurodyta šaltinių 30 punkte minimoje instrukcijoje, tačiau instrukcija parengta 2021 m.; 13) nepateikta tyrimo atlikimo eiga apie stogų konstrukcijose įrengtų vėdinamų oro erdvių tarpų ir hidroizoliacines bei difuzines funkcijas atliekančių plėvelių būklės tyrimo rezultatus; 14) akto 40 lape ekspertas remiasi prielaidomis, o ne ištirtomis aplinkybėmis – daro prielaidą, jog plėvelė gali būti suplėšyta po išilginiu grebėstu dėl stogdengių neatsargumo atliekant stogo įrengimo darbus ir šių įplyšimų, esančių po tašeliu, gali ir nesimatyti. Ekspertizės akto 40 lapo 3 punkte ekspertas nurodo, kad stogo konstrukcijoje, prieš vėdinimo kaminus bei stoglangius, nėra įrengti drėgmės nutekėjimo latakai, neaišku, kur toks reikalavimas nustatytas. Ekspertizės akto 41 lape teigia, kad atliekant stogo šiltinimą mineralinės vatos plokštėmis turėjo būti laikomasi šių taisyklių, kurių nepagrindžia; 15) ekspertas neatsakė į klausimą, kokiuose statybos normatyviniuose dokumentuose nustatytas reikalavimas įrengti ištisinį lentų paklotą; 16) neaišku, kuo ekspertas rėmėsi, grįsdamas išvadą dėl garso izoliacijos įrengimo; 17) neaišku, kuo remiantis akto 56 lape daroma išvada dėl normatyvinių reikalavimų minimaliam kiemo aikštelių nuolydžiui formuoti; 17) akto 59 lape nurodytos išvados dėl galimo vandens prasiskverbimo priežasčių grindžiamos prielaidomis; 18) akto 62 puslapio 2.13 punkte pateikti balkonų būklės tyrimo rezultatai, tačiau tyrimas neaprašytas; 19) ekspertizės akte nenurodyta ir neskaičiuoti atidengti automobilių stovėjimo aikštelės stogo plotai; 20) nepateikė defektų šalinimo darbų apimties, nepateikė darbų žiniaraščių, t. y. nenurodė, kokius darbus būtina atlikti, kokie jų kiekiai; 21) atsakovės pateiktos daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbiami) stogų apžiūros metu darytos fotonuotraukos, kuriose užfiksuota, kad apžiūros metu matavimus atlikinėjo ne teismo ekspertas, bet ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas R. Č. bei trečiasis atsakovei nežinomas asmuo, todėl ekspertizės metu gauti duomenys negali būti laikomi objektyviais.

52.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, kvestionuodama apeliacinės instancijos teismo galimybę remtis eksperto V. Girdausko ekspertizės aktu, viena vertus, rėmėsi formaliais pagrindais, t. y. nurodė, jog ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pateikti pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 straipsnio 1 dalis); ekspertizės akte atlikti tyrimai neaprašyti, tik pateiktos išvados; ekspertizės turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvados, pateiktos dėl to, dėl ko tyrimai neatlikti; nėra eksperto naudotų prietaisų metrologinių patikrų ir pan. Kita vertus, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 5 d. nutartyje, spręsdamas atsakovės prašymą skirti pakartotinę ekspertizę, susipažinęs su V. Girdausko ekspertizės akto turiniu, nusprendė, kad priešingai nei nurodo atsakovė šis aktas atitinka tokiam dokumentui keliamus reikalavimus ir nenustatė pažeidimų – teismo eksperto išvados pateiktos atlikus objektų apžiūrą, matavimus, paskaičiavimus ir rezultatų įvertinimą, t. y. pakankamai motyvuotos ir aiškios, tikslios, atsižvelgiant į teismo ekspertui pateiktų klausimų formuluotes; savo motyvus bei išvadas teismo ekspertas paaiškino teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, atsakydamas į teismo bei byloje dalyvaujančių asmenų klausimus (CPK 217 straipsnis).

53.       Pažymėtina, kad ekspertas atsakė į visus šioje byloje specialiųjų žinių reikalavusius klausimus; atskleidė nustatytų defektų ir pažaidų pobūdį, technines priežastis; nurodė defektų (pažaidų) pašalinimo būdus (sprendinius) ir padarė išvadas, jog Gyvenamųjų namų stogų defektų šalinimo (stogo remonto) kaina, skaičiuojant ją dabartinėmis kainomis, yra 691 722,17 Eur; požeminės automobilių aikštelės stogo defektų ir su jais susijusių trūkumų pašalinimo kaina, skaičiuojant ją dabartinėmis kainomis, yra 358 262,35 Eur; balkonų ir fasadų defektų šalinimo (remonto) kaina, skaičiuojant ją dabartinėmis kainomis, yra 185 443,81 Eur, iš viso: 1 235 428,33 Eur. Be kita ko, pati atsakovė 2022 m. lapkričio 25 d. prašydama apklausti teismo ekspertą D. Kalibatą, pripažįsta, kad abu ekspertai tiek V. Girdauskas, tiek ir D. Kalibatas ankstesniame ekspertizės akte nustatė panašius ginčo daugiabučių namų bei automobilių stovėjimo aikštelių defektus, tačiau ekspertų nustatyti defektų šalinimo sprendiniai yra skirtingi, atitinkamai skiriasi defektų šalinimo kaštai. Teisėjų kolegija nenustatė V. Girdausko ekspertizės akto trūkumų, kurie sudarytų pagrindą nelaikyti jo pakankamai išsamiu ir juo nesiremti, todėl sprendžiant klausimą dėl Gyvenamųjų namų statybos defektų ir dėl jų atsiradusių pažaidų apimties remsis eksperto V. Girdausko ekspertizės akto išvadomis, vertindamas jas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir dėl konkrečių ekspertui V. Girdauskui užduotų klausimų ir jo išvadų pagrįstumo pasisakys darant išvadas dėl eksperto nustatytų Gyvenamųjų namų defektų šalinimo masto.

Dėl Gyvenamųjų namų statybos defektų apimties ir jų šalinimo išlaidų

54.       Byloje nustatyta, kad Gyvenamųjų namų statybos defektai (pažaidos) susideda iš kelių grupių, t. y.: 1) stogų, įrengtų virš Gyvenamųjų namų, pažaidos; 2) stogo, įrengto virš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės pažaidos; 3) balkonų pažaidos. Statybos defektai (šios nutarties 31 punkte) užfiksuoti atsakovei ieškovės 2013 m. balandžio 22 d. pateiktoje pretenzijoje dėl vengimo pašalinti Gyvenamųjų namų statybos defektus ir konstatuoti A. Z. 2014 m. kovo 28 d. statybinių konstrukcijų ir komunikacijų apžiūros defektiniame akte; taip pat nustatyti bei patvirtinti tiek eksperto D. Kalibato, tiek V. Girdausko pateiktuose ekspertizės aktuose, skiriasi tik ekspertų nustatyti defektų šalinimo sprendiniai. Be to, ieškovė teigė, kad dalį ekspertizės akte nustatytų statybos defektų ir pažaidų jau yra pašalinusi savo lėšomis: įrengė stogelį ties įėjimu į Gyvenamojo namo (duomenys neskelbiami) 3-iąją laiptinę (605 Eur); šalino slėgio perkryčio reguliatoriaus neveikimo priežastis ir atliko vandens sistemos diagnostiką (423,50 Eur), įrengė du vandens pakėlimo siurblius (8 716,84 Eur); saugant viršutinių Gyvenamojo namo (duomenys neskelbiami) aukštų patalpas nuo nuolatinio vandens pratekėjimo per netinkamai įrengtas stogų konstrukcijas, stogą laikinai uždengė plėvele (7 453,48 Eur), atliko automobilių stovėjimo aikštelės priešgaisrinės signalizacijos vamzdynų korozijos šalinimo darbus (1 011,53 Eur); atliko sulaužytų įvažiavimo latakų remonto darbus (1 325,60 Eur); atliko lifto gyvenamojo namo (duomenys neskelbiami) 4-oje laiptinėje remonto darbus 7 008,80 Eur (24 200 Lt), iš viso: 26 544,76 Eur, kuriuos prašė priteisti iš atsakovės.

55.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Statybos įstatymo redakcijos Nr. IX-583 4 straipsnis apibrėžė esminius statinio reikalavimus (dabar galiojančio Statybos įstatymo 4 straipsnis įtvirtina, kad esminius statinio reikalavimus nustato 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011). Šio straipsnio 1 dalis nustatė, kad statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų šiuos esminius statinio reikalavimus: 1) mechaninio atsparumo ir pastovumo, t. y. kad apkrovos, galinčios statinį veikti statybos ir naudojimo metu, nesukeltų šių pasekmių: viso statinio ar jo dalies griūties, didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai; žalos dėl aplinkybių, kurių be didelių sunkumų ir išlaidų galima išvengti ar jas apriboti (sprogimas, smūgis, perkrova, žmonių padarytos klaidos); 2) gaisrinės saugos, t. y. kad kilus gaisrui statinio laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką galėtų išlaikyti jas veikusias ir dėl gaisro atsiradusias apkrovas; būtų apribota: gaisro kilimo galimybė ir ugnies bei dūmų plitimas statinyje, gaisro išplitimas į gretimus statinius; statinyje esantys žmonės galėtų saugiai išeiti iš jo ar būtų galima juos išgelbėti kitomis priemonėmis; veiktų žmonių įspėjimo ir gaisro gesinimo sistemos; gelbėtojai (ugniagesiai) galėtų saugiai dirbti; 3) higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, t. y. kad būtų nepažeistos statinyje ar prie jo esančių žmonių higienos sąlygos ir nekiltų grėsmė žmonių sveikatai dėl šių priežasčių: kenksmingų dujų išsiskyrimo, pavojingų kietųjų dalelių ar dujų atsiradimo ore, pavojingos spinduliuotės, vandens ar dirvožemio taršos, nuotėkų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų netinkamo šalinimo, statinių konstrukcijų ar statinių vidaus drėgmės; 4) saugaus naudojimo, t. y. kad statinį naudojant ar prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, sužeidimo ar sužalojimo elektros srove, sprogimo) rizikos; 5) apsaugos nuo triukšmo, t. y. kad statinyje ar prie jo būnančių žmonių girdimas triukšmas nekeltų grėsmės jų sveikatai, leistų miegoti, ilsėtis bei dirbti normaliomis sąlygomis; 6) energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, t. y. kad naudojamas šiluminės energijos kiekis, atsižvelgiant į vietovės klimato sąlygas ir gyventojų poreikius, nebūtų didesnis už reikiamą (t. y. apskaičiuotą pagal higienos normų ir pastato ar jo patalpų paskirties reikalavimus). To paties straipsnio 2 dalis nustatė, kad šio straipsnio 1 dalyje išvardytus esminius statinio reikalavimus (vieną, kelis ar visus) bei statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai, nurodyti šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose.

56.       Taigi Statybos įstatymu apibrėžtais esminiais statinio reikalavimais įstatymų leidėjas iš esmės siekia užtikrinti kertinį ir esminį visuomenės interesą, kad statiniai būtų projektuojami ir statomi taip, jog nekeltų pavojaus žmonių, naminių gyvūnų ar nuosavybės saugai ir nepakenktų aplinkai. Vienas iš šio intereso elementų yra saugaus ir stabilaus, t. y. kokybiško, statinio sukūrimo užtikrinimas. Tai reiškia, kad Statybos įstatymu siekiama užtikrinti ne tik statinio savininko (statinio statytojo (užsakovo)), bet ir trečiųjų asmenų teises bei interesus. Šiam interesui įgyvendinti ir jį užtikrinti Statybos įstatymu nustatoma teisinių reikalavimų sistema, apimanti, be kita ko, ir įstatymo nustatytas rangovo pareigas, kurios apima rangovo pareigas statybos proceso metu ir pareigas pasibaigus statybos procesui, t. y. pareigą sukurti saugų ir stabilų statinį bei pareigą garantuoti, kad statinys tam tikrą įstatymo nustatytą terminą būtų kokybiškas. Šios rangovo pareigos yra nulemtos įstatymo ir yra imperatyviosios.

57.       Viena iš rangovo esminių pareigų yra vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą, vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, teritorijų planavimo dokumentais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, laikytis nustatytų statinio projektavimo sąlygų reikalavimų, viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, bei statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytų reikalavimų, vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus (Statybos įstatymo redakcijos Nr. IX-583 15 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Ši ir kitos įstatymu nustatytos rangovo pareigos užtikrina, kad statybos procesas būtų organizuojamas ir vykdomas taip, jog statomas ir pastatytas statinys atitiktų esminius statinio reikalavimus, kaip apibrėžta Statybos įstatyme. Esminiai statinio reikalavimai turi būti užtikrinti per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. Ekonomiškai pagrįsta statinio naudojimo trukmė – laikotarpis, per kurį tikslinga naudoti statinį palaikant jo naudojimo savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, atsižvelgiant į visus tarpusavyje susijusius aspektus: projektavimo, statybos, naudojimo bei naudojamo statinio draudimo išlaidas, išlaidas naudojimo sutrikimams išvengti; statinio griūties riziką ir pasekmes jo naudojimo laikotarpiu; planuojamą dalinį atnaujinimą; valymo, techninio aptarnavimo, priežiūros bei remonto išlaidas (Statybos įstatymo redakcijos Nr. IX-583 2 straipsnio 70 dalis).

58.       Kaip minėta, rangovo pareigos pabaigus statybos darbus nesibaigia. Statybos įstatymas nustato statinio garantinius terminus ir rangovo pareigas per statinio garantinius terminus (Statybos įstatymo redakcijos Nr. IX-583 36 straipsnis).

59.       Pagal CK 6.697 straipsnio 1 dalį, per visą garantinį laiką rangovui kyla pareiga užtikrinti, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį, jeigu ko kita nenustatyta statybos rangos sutartyje. Nurodyto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta rangovo, projektuotojo, statinio projekto ekspertizės rangovo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybė už defektus, nustatytus per penkerių metų garantinį terminą (dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų, dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų), jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.698 straipsnio 1 dalis).

60.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018, 23 punktas; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022, 33 punktas).

61.       CK nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas (šiuo atveju dabartiniams Gyvenamųjų namų savininkams atstovaujanti ieškovė) privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo (atsakovės) neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 38 punktas; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022, 35 punktas).

62.       Teisėjų kolegija šios nutarties 53 punkte konstatavo, kad remsis eksperto V. Girdausko, kuris patvirtino konkrečiuose objektuose įvardintus pateiktame apžiūros defektiniame akte nustatytus defektus, kurie, pažymėtina iš esmės atitinka ir ankstesnėje teismo eksperto D. Kalibato ekspertizės akte nustatytų defektų apimtį, 2022 m. rugsėjo 22 d. pakartotinės ekspertizės akto išvadomis.

63.       Atsakovė, siekdama įrodyti, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl Gyvenamųjų namų defektų ir jų šalinimo išlaidų dydžio, neturėtų vadovautis eksperto V. Girdausko teismo ekspertizės aktu, turėjo pagrįsti, kodėl ekspertizės akte nurodyti duomenys nepagrįsti.

64.       Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismo ekspertas turi teisę savarankiškai pasirinkti atliekamų tyrimų būdus. Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. ekspertizės įžanginėje dalyje nurodyti ekspertui pateikti duomenys ir informacijos šaltiniai, kuriais jis rėmėsi, atlikdamas tyrimą; taikyti tyrimo metodai ir naudotos priemonės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, tiriant objektą, dalyvavo ne tik ieškovės pirmininkas R. Č., ieškovės techninės priežiūros vadovas R. S., bet ir atsakovės technikos tarnybos vadovas D. P., kurie galėjo išsakyti savo nuomonę dėl nustatytų Gyvenamųjų namų trūkumų.

65.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ypatingų statinių techninės priežiūros vadovo A. Z. 2014 m. kovo 28 d. statybinių konstrukcijų ir komunikacijų apžiūros defektiniame akte užfiksuoti tokie trūkumai: 1) pastatų balkonų viršutinės plokštumos hidroizoliacija neatlikta, arba atlikta netinkamai; 2) balkonų laikančios metalinės konstrukcijos pažeistos korozijos, ko pasėkoje metalinių konstrukcijų apsauginė danga (gruntas, dažai) atšokus nuo metalinio paviršiaus; 3) balkonų perimetrų skardinimas atliktas netinkamai, ko pasėkoje krituliai ir iš balkonų cementinio pasluoksnio besiskverbianti drėgmė su joje ištirpusiomis agresyviomis medžiagomis, nuteka balkono skardinėmis briaunomis ir pastato fasadu; 4) balkonų apatinės plokštumos dažų danga pažeista prasiskverbusios drėgmės, vietomis atšokusi ir nusilupusi nuo paviršiaus; 5) fasado struktūrinė apsauginė danga pažeista drėgmės, vietomis atšokusi nuo paviršiaus; 6) neteisingai atliktas, atskirų stogo karnizų vietų, skardinimas; 7) laiptinės sienų dažytas paviršius pažeistas nuolat prasiskverbiančios drėgmės; 8) pažeista arba technologiškai neteisingai įrengta, atskirų požeminės automobilių aikštelės perdengimo vietų, hidroizoliacinė danga; 9) dėl nuolat prasiskverbiančio lauko kritulių poveikio, sukelta korozija pažeidusi statinio priešgaisrinės signalizacijos vamzdynų, bei ventiliacijos ortakių, elektros ir silpnų srovių laidų, laikančių elementų metalinius paviršius; 10) neįrengta laikančios metalinės konstrukcijos apsauga nuo korozijos; 11) korozijos pažeistas metalinės perdangos konstrukcijos paviršius; 12) atskirų trinkelių dangos plokštumų nuolydis per mažas, kad užtikrinti tinkamą kritulių nubėgimą nuo paviršiaus; 13) neteisingai įrengti paviršinio vandens nuvedimo latakai. Latakų grotelių viršaus altitudė aukščiau nei betoninių trinkelių dangos altitudė; 14) dėl neteisingo įrengimo suskilę atskiri paviršinio vandens nuvedimo latakų betoninių lovelių ruožai; 15) neteisingai įrengtas kritulių vandens nuo stogo nuvedimas. Nurodyti trūkumai iš esmės atitinka pakartotinės ekspertizės akte nustatytus defektus, jie nufotografuoti ir išsamiai aptarti.

66.       Atsakovė teigia, kad ekspertas V. Girdauskas, nustatydamas Gyvenamųjų namų trūkumus, vadovavosi vėliau nei 2005 m. liepos 8 d. išduotas projektavimo sąlygų sąvadas bei 2005 m. spalio 14 d. išduotas statybos leidimas priimtais teisės aktais ar jų redakcijomis bei kita medžiaga ir juose nurodytais techniniais reikalavimais.

67.       2022 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje eksperto V. Girdausko apklausos metu, ekspertas nurodė, kad, atliekant ekspertinį tyrimą, vadovavosi Gyvenamųjų namų statybos metu galiojančiais teisės aktais ir konkrečiai įvardijo tokius pagrindinius norminius teisės aktus: statybos techninį reglamentą STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintas statybos taisykles, priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ pagrindu; konkrečiai Statybos taisykles ST121895674.03:2005. Nurodė, kad normatyviniai statybos techniniai reikalavimai ir statybos taisyklės 2005–2009 m. iš esmės nesikeitė, nepriklausomai nuo statybos techninių dokumentų redakcijų, o informacijos šaltinių sąraše ekspertas nurodė vėlesnes statybos taisyklių redakcijas, nes, kaip paaiškino, šiuo metu jos yra prieinamos internetinėje erdvėje; tuo tarpu, ekspertas, atlikdamas pakartotinę ekspertizę, išvadose vadovavosi 2005 m. Statybos taisyklėmis (turi popierinėje laikmenoje); taip pat vadovavosi ir įprastai tokios rūšies darbams keliamais reikalavimais. Atsikirsdamas į atsakovės argumentus, kad, surašant pakartotinės ekspertizės aktą, vadovavosi vėliau priimtais teisės aktais nei 2005 m. liepos 8 d. išduotas projektavimo sąlygų sąvadas, registracijos Nr. RPS1000 ir 2005 m. spalio 14 d. statybos leidimas Nr. GN/1352/05-1387, ekspertas nurodė, jog teisės aktų galiojimas laike nesietinas su projektavimo sąlygų išdavimo data. Taigi ekspertas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išsamiai išaiškino ekspertizės akte nurodytą tyrimo eigą, paaiškino, kokiais teisės aktais rėmėsi pateikdamas išvadas.

68.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad byloje nustatyta, jog teismo ekspertizei atlikti buvo pateikti tik atskiri fragmentai iš statinio techninio projekto ir darbo projekto dokumentų, be kurių statybos darbai negalėjo būti atlikti; iš pateiktų projekto dokumentų išimti (pašalinti) aktualūs tyrimui dokumentai; pateikti projekto dokumentai nėra pasirašyti ir patvirtinti statybos techninio prižiūrėtojo; nepateikti privalomieji statybos darbų vykdymo dokumentai (statybos darbų žurnalai, statybos darbams atlikti panaudotų statybos medžiagų dokumentai), tai apribojo eksperto galimybes nustatyti, kada ir kokiomis sąlygomis ginčo darbai buvo atlikti, kokios medžiagos statybos darbams atlikti buvo panaudotos. Pažymėtina, kad už šių dokumentų pateikimą yra atsakinga atsakovė.

69.       Kasacinis teismas yra nurodęs bei teisės doktrinoje pripažįstama contra spoliatorem prezumpcija, kuri, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, taikytina ir šioje byloje. Ji reiškia, kad, jeigu šalis slepia, sunaikina, trukdo gauti arba atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010). Kadangi atsakovė nepateikė būtinų statybos dokumentų, egzistuoja pagrindas konstatuoti apeliantei (atsakovei) nepalankiausias aplinkybes, kurias galėjo patvirtinti pakartotinės ekspertizės aktas, jeigu ekspertui būtų buvusi pateikta pilna statinių dokumentacija.

70.       Ekspertas paaiškino, kad aptariamu atveju buvo sudėtinga tirti Gyvenamųjų namų atitikimą statinio normatyvinės kokybės reikalavimams dėl statinio projekto dokumentų ir statybos darbų atlikimo faktą, apimtis, kiekius patvirtinančių dokumentų trūkumo, todėl ekspertui teko vadovautis ir įprasta statybos darbų bei statinio kokybe, taip pat statybos darbų rangovų (statybos darbus profesionaliai atliekančių įmonių) aprašymais patvirtintose ir įregistruotose statybos taisyklėse.

71.       Viena vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai reglamentai“ 28 punkto nuostatas statybos taisykles priima (tvirtina) statinių projektavimo, statinių statybos, statinių projektų ekspertizės ir statinių ekspertizės įmonės, tiekėjai bei visų išvardytų įmonių asociacijos; bet kurio iš šių subjektų priimtas (patvirtintas) statybos taisykles, įregistruotas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje po 2002 m. birželio 30 d., gavęs šio subjekto sutikimą raštu, turi teisę priimti (patvirtinti) savo veiklos reikmėms kitas subjektas. Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodė konkrečių taisyklių, kuriomis vadovavosi, vykdydama statybos darbus. Kita vertus, atsakovė nenurodė ir konkrečių nuostatų bei normų, kurios, atliekant pakartotinę ekspertizę, buvo netinkamai taikytos laike – kas pasikeitė vėlesnėse statybos reglamentų redakcijose ir kiek šie pakeitimai aktualūs ginčo teisiniams santykiams; kokie pakeitimai ir kokioms konkrečioms eksperto išvadoms galėjo turėti įtakos atsakovės įvardijamos teisės aktų redakcijos. Be to, teisėjų kolegija nenustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (2005–2009 m.) iš esmės būtų pasikeitę normatyviniai statybos techniniai reikalavimai, todėl atmestini atsakovės argumentai dėl eksperto išvados netinkamumo. Nurodytina ir tai, kad atsakovei vengiant pateikti Gyvenamųjų namų statybos dokumentus, kuriuose buvo užfiksuoti konkretūs statybos sprendiniai, konkrečių darbų atlikimo faktai, darbams panaudotos medžiagos, ekspertas V. Girdauskas, atlikdamas ekspertizę, pagrįstai, be kita ko, vadovavosi ir Lietuvos statybininkų asociacijos patvirtintomis Statybos taisyklėmis, kurios, priešingai nei teigia atsakovė, nėra taikomos tik statybininkų asociacijos nariams, kaip įprastais statybos darbų kokybės reikalavimais (CK 6.663 straipsnio 1 dalis).

72.       Atsakovė kvestionuoja ekspertizės akto išvadas dėl netinkamo stogų šilumos izoliacijos sluoksnio ir garso izoliacijos nurodydama, kad teismo posėdyje ekspertas V. Girdauskas pripažino, jog eksperto išvadoje neteisingai nurodė teisės akto redakciją, todėl neaišku, kuo rėmėsi, grįsdamas išvadą dėl gyvenamųjų namų stogų garso izoliacijos įrengimo.

73.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo atsakovės argumentu, nes, viena vertus, apklausos metu ekspertas konkrečiai nurodė, kad vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. kovo 12 d. STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ patvirtinta redakcija. Kita vertus, atsakovė nepaneigė, kad ankstesnė šio statybos techninio reglamento redakcija skyrėsi nuo nurodytos, ar jog ekspertas turėjo vadovautis kita teisės norma; apeliantė neįvardijo, kokie reikalavimai iš esmės skyrėsi ir kokią įtaką jie turėjo eksperto prieitoms išvadoms ar jų pagrindimui.

74.       Nurodytina, kad pakartotinės ekspertizės akto 50 lape ekspertas nurodė, kad nėra įrengtos garsą izoliuojančios tarpinės po stogo danga. Stogų konstrukcijų garsą izoliuojančios savybės turi atitikti Lietuvos Respublikos normatyvų reikalavimus, nustatytus STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 46 punkte, tačiau pateiktoje tyrimui atlikti medžiagoje nėra nei pastato atitvarų projektinių garso izoliacijos skaičiavimų, nei akustinių matavimų bei garso klasifikavimo protokolų. Pagal įprastinės kokybės reikalavimus, po kiekvienu skardos lakštu triukšmui sumažinti, turėjo būti įrengtos garsą izoliuojančios tarpinės. Tai savo montavimo instrukcijose nurodo visi plieninių stogo skardos lakštų gamintojai ir kaip pavyzdį ekspertas nukreipė į RUUKKI gamintojo internetinę svetainę. Be kita ko, apklausos metu ekspertas V. Girdauskas dar kartą patvirtino, kad apsauga nuo triukšmo yra statybos techniniame reglamente numatytas reikalavimas, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakove, jog nėra aiškūs tokio techninio reikalavimo informacijos šaltiniai.

75.       Atsakovės teigimu, ekspertas Ekspertizės akto 2.11 punkte stogų įrengimo tyrimo rezultatus fiksavo neatskleisdamas tyrimo eigos, t. y. išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvados, pateiktos dėl to, dėl ko tyrimai neatlikti. Priešingai nei teigia atsakovė, iš Ekspertizės akto turinio matyti, kad visos eksperto V. Girdausko išvados yra pagrįstos tyrimo eigos duomenimis, t. y. jei išvada daroma, prie kurios nėra atitinkamo paaiškinimo, tuomet daroma nuoroda į konkrečią eksperto išvados akto priedų fotonuotrauką, prie kurios pateikiamas eksperto komentaras, pavyzdžiui, Ekspertizės akto 2.11 punkte, kur fiksuojami ir aprašomi stogų, įrengtų virš gyvenamųjų namų, tyrimų rezultatai, pateikiama nuoroda į Ekspertizės akto 2 priedą. Pažymėtina, kad Ekspertizės akto priedai yra eksperto išvados dalis, pačiuose prieduose yra aiškiai įvardijama, jog šie priedai yra „prie teismo ekspertizės akto“ Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad eksperto V. Girdausko išvados yra motyvuotos, pagrįstos civilinės bylos medžiaga, nurodant konkrečius bylos lapus, įvardijami konstrukciniai sprendiniai, atlikto tyrimo eiga išsami, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės nurodytais tariamais Ekspertizės akto trūkumais.

76.       Atsakovė taip pat kėlė abejones dėl Ekspertizės akto motyvų, susijusių su stogų dangos techniniais parametrais, tipu, teikdama nuorodą, kad ekspertas negalėjo nustatyti, kokio tipo ir  gamintojo skardos lakštai buvo panaudoti stogų dangai.

77.       Ekspertizės akte nurodyta, kad Gyvenamųjų namų stogų įrengimui yra panaudoti plieniniai valcinio profilio „Classik“ lakštai, užspaudžiami su įspraudos (click) sistema, be priekinio lakšto krašto užlenkimo; įrengta stogo danga primena tradicinį valcuoto profilio stogą. Stogo dangai įrengti panaudotų plieninių lakštų faktiniai geometriniai matmenys, labiausiai atitinka geometrinius matmenis Latvijos AB „Marupes Metalmeistars“ gaminamų (gamintų) profilių MMR Solo – W38/2 (minimalus nuolydis nenurodytas); kitas artimas pagal geometrinius matmenis yra koncerno RUUKKI įmonių gamintas valcinis profilis „Classic Economy B“, gamintas be priekinio krašto užlenkimo (minimalus nuolydis 14 laipsnių); kitas artimas – koncerno TOODE įmonių gamintas valcinis profilis „KLASSIK“ (mažiausias nuolydis 15 laipsnių). Plieninių lakštų tvirtinimas (fiksavimas) prie pagrindo (grebėstų) turėjo būti atliktas pagal stogo dangos gamintojo instrukcijas ir įprastinės kokybės reikalavimais.

78.       Apklausos metu ekspertas išsamiai pasisakė ir dėl kito atsakovės keliamo klausimo – kokiu atstumu turėjo būti išdėstyti (sutankinti) stogų grebėstai, pažymėdamas, kad konkretus išdėstymo žingsnis yra nustatomas atsižvelgiant į konkretų lakštų profilį bei skardos storį, taip pat į stogo plokštumos nuolydį ir į stogo konfigūraciją bei iš to sekančius mechaninius poveikius. Tokią išvadą ekspertas padarė remdamasis turima ekspertine patirtimi ir įprastais kokybės reikalavimais. Ekspertizės akto 29–30 lapuose išsamiai aptarti atskirų gamintojų stogų dangų montavimo instrukcijoje nurodyti grebėstų išdėstymo žingsniai ir vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 92.3 punktu prieita  prie išvados, kad stogo dangos (plieninių lakštų) pagrindas, įrengtas iš medinių grebėstų, nustatytų reikalavimų netenkina.

79.       Statybos techniniame reglamente STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 92.2 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei šlaitinio stogo nuolydis mažesnis nei 25 laipsniai, visos skardos jungtys turi būti su dvigubais falcais.

80.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, apklausos metu ekspertas V. Girdauskas išsamiai paaiškino sutapdintų, vienšlaičių stogų sąvokas, nuolydžių skirtumus, taip pat paaiškino, jog tam tikra stogo plieninė danga (priklausomai nuo jos profilių, jungčių) gali būti taikoma tik tam tikro nuolydžio stogams; nurodė, kad atliekant pakartotinę ekspertizę, vadovavosi ne tik STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 92.2 punktu, kur nustatyta, jog turi būti stogo danga įrengta su dvigubų, o ne viengubų falcų, kaip šiuo atveju, jungtimis, bet ir naudojosi kelių gamintojų montavimo instrukcijomis. Ekspertas nurodė, kad šio profilio lakštai gali būti naudojami įrengimui tik tų stogų, kurių nuolydis yra ne mažesnis kaip 25 laipsniai. Kadangi Gyvenamųjų namų stogų plokštumų nuolydžiai yra mažesni nei 25 laipsniai, todėl paminėti profiliai šių stogų įrengimui negalėjo būti naudojami ir turėjo būti naudojami profiliai, kurių jungtys – dvigubi falcai (užlankai) sujungiami (užvalcuojami) rankiniu būdu, betarpiškai stogo dangos įrengimo metu. Kita vertus, atsakovė, būdama Gyvenamųjų namų statytoja, neatskleidė, kokio gamintojo, ir kokio tipo stogo dangą naudojo; nepateikė stogams įrengti naudotų medžiagų aprašymų, kas iš esmės apsunkino ekspertinį tyrimą. Būtent statytoja – atsakovė turėjo pareigą pateikti į bylą šiuos duomenis ir paneigti Ekspertizės akte padarytas išvadas, tačiau to nepadarė. Todėl ekspertas, remdamasis stogų tyrimo rezultatais ir vadovaudamasis STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, pagrįstai pateikė išvadą, kad stogo dangai įrengti panaudoti plieniniai lakštai paskirties reikalavimų netenkina.

81.       Atsakovė nurodė, kad Ekspertizės akte ekspertas nepateikė informacijos apie Gyvenamųjų namų stogų konstrukcijose įrengtų vėdinamų oro erdvių tarpų ir hidroizoliacines bei difuzines funkcijas atliekančių plėvelių būklės tyrimo atlikimą; tyrimas neaprašytas, nenurodytos  naudotos priemonės.

82.       Ekspertizės akto 2.11.5 punkte – Stogų konstrukcijose įrengtų vėdinamų oro erdvių tarpų ir hidroizoliacines bei difuzines funkcijas atliekančių plėvelių būklės tyrimo rezultatai – yra pateikiamos išvados, kad, atliekant tyrimą, buvo nustatyti šie stogų konstrukcijų vėdinimo ir hidroizoliacines bei difuzines funkcijas atliekančių plėvelių defektai (trūkumai): 1) vėdinami oro erdvės tarpai stogų konstrukcijose buvo suformuoti, tačiau jie nefunkcionuoja, natūralus stogų konstrukcijų vėdinimas neveikia; 2) įrengtos stogų difuzinės plėvelės yra nesandarios, dėl to drėgmė skverbiasi į stogo apšiltinamąjį sluoksnį, blogina jo termoizoliacines savybes, patenka į patalpas. Ekspertas priėjo tarpinės išvados, kad stogo konstrukcija išorės oru nėra vėdinama, todėl drėksta ir šunta (pūva) stogo konstrukcijos mediena, apšiltinimo sluoksnyje kaupiasi (nepasišalina) drėgmė, blogėja apšiltinimo sluoksnio termoizoliacinės savybės; neventiliuojama drėgna aplinka yra palanki stogo dangos lakštų apatinių paviršių korozijai. Atliekant plėvelių įrengimo statybos darbų atitikties kokybės reikalavimams tyrimą nustatyta, kad įrengiant plėveles nesilaikyta šių reikalavimų: 1) nesandarios yra gretimų plėvelės juostų užlaidos (STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 97.2 punktas; STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 63.2 punktas; Ekspertizės akto 2 priedo (65 pav.); nesandarios yra išilginių grebėstų (ventiliacijos tašelių) sandūros su plėvele; 3) nesandarūs yra plėvelių prijungimai prie vertikalių paviršių (Ekspertizės akto 2 priedo 82–83, 85–90 pav.); 4) stogo konstrukcijoje, prieš vėdinimo kaminus bei stoglangius, nėra įrengti drėgmės nutekėjimo latakai; įrengtas latakas nukreipia į tarpą tarp gretimų gegnių sniego tirpsmo ar kitaip ant difuzinės plėvelės prasiskverbusį vandenį.

83.       Ekspertizės akto 38–40 lapuose ekspertas išsamiai aprašo atliekant tyrimą nustatytas faktines aplinkybes; pateikia nuorodą į šių aplinkybių fotofiksacijas Ekspertizės akto 2 priede, prie kurių pateikiami papildomi paaiškinimai, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad tyrimas neaprašytas. Teisėjų kolegija atkreipia atsakovės dėmesį, kad tyrimui naudotos priemonės yra aiškiai įvardintos Ekspertizės akto 2 dalyje, t. y.: foto aparatas „Samsung Galaxy A5“; liniuotė 2 m, ruletė 5 metrų; slankmatis; dronas dji mini 2; drėgnomatis Testo 616; drėgnomatis GANN Hydromette; fotoaparatas „Samsung Galaxy A52“; ruletė 5 metrų (metrologinis ženklas galioja iki 2021 m. gruodžio 31 d.); lazerinis atstumo matuoklis „Stabila LD-420“; gulsčiukas nuolydžių Stanley Fatmax, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakove, jog nebuvo aprašytos naudotos priemonės. Teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, ekspertizės aktas, atskiros jo dalys ir priedai yra vientisas dokumentas, kuris turi būti aiškinamas atsižvelgiant į visas dalis, o ne atsietai iš konteksto paimant atskirus eksperto atlikto tyrimo teiginius. Kita vertus, atsakovė yra pati statytoja – profesionalė, todėl jai turėjo būti žinomi stogų šilumos sluoksnio įrengimo reikalavimai, tačiau apeliantė konkrečių argumentų, paneigiančių eksperto V. Girdausko išvadas, neįvardijo, kaip ir nenurodė teisės aktų reikalavimų, kurie paneigtų padarytas išvadas.

84.       Vertindama atsakovės nurodytą argumentą, kad pats ekspertas V. Girdauskas pripažino suklydęs Ekspertizės išvadoje taikydamas STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“, teisėjų kolegija nurodo, jog Techninio projekto brėžinys „Stogo planas“ projektuotojo yra pasirašytas 2007 m. sausio mėn., aiškinamasis raštas – 2008 m. sausio mėn., 2008 m. birželio 19 d. buvo patvirtinta atsakovės techninio projekto korektūra ir 2008 m. liepos 9 d. atsakovei išduota nauja statybos leidimo versija Nr. GN/1352/05-1387 pagal koreguotą projektą; korektūroje buvo pakeista ir projekto dalis, susijusi su stogų konstrukcijų įrengimu, todėl ekspertas pagrįstai taikė nurodytą STR, kadangi esminė projekto korektūra buvo atlikta galiojant STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“. Be to, priešingai nei teigia atsakovė, ekspertas V. Girdauskas nėra pripažinęs, kad suklydo taikydamas minėtą statybos techninį reglamentą. 

85.       Teisėjų kolegija vertina, kad ekspertas V. Girdauskas turėjo pagrindo vadovautis ir Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklėmis KPT SDK 07, patvirtintomis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-7, kadangi ekspertas tyrė kiemo aikštelės, kurios danga skirta judėti transporto priemonėms, kuri tuo pačiu yra automobilių stovėjimo aikštelių (požeminių) stogas, konstrukcijas.

86.       Atsakovė teigia, kad Ekspertizės akto 59 lape nurodytos išvados dėl galimo vandens prasiskverbimo priežasčių grindžiamos prielaidomis. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė apskritai nėra pateikusi privalomųjų statybos darbų vykdymo dokumentų, kas iš esmės apsunkino ekspertinio tyrimo atlikimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ekspertas V. Girdauskas pagrįstai darė išvadas, vertindamas jam pateiktus duomenis.

87.       Atsakovė kelia abejones dėl faktinių aplinkybių, kad ekspertas apžiūrėjo tik 46 procentus stogo ir ne visus balkonus. Teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, apeliantė nenurodė, kur būtų pasakyta, koks pavyzdžių kiekis stogo konstrukcijų būklei įvertinti, atliekant tyrimą, būtų pakankamas eksperto įsitikinimui, teikiant išvadas. Apklausiant teismo posėdyje ekspertas V. Girdauskas nurodė, kad apžiūrėjo Gyvenamųjų namų stogo dalį, kuri buvo atidengta; nurodė, jog automobilių stovėjimo aikštelių dalyje buvo atidengta nuo 25 iki 50 kv. m stogo įvairiose jo dalyse, padaryta geodezinė nuotrauka; paaiškino, kad gyvenamųjų namų balkonai buvo apžiūrėti, apžiūros metu kiekvienas balkono tipas išmatuotas, įvertino, jog to pakako konkretiems sprendiniams priimti. Kita vertus, sutiktina su ieškove, kad stogo atidengimas (apžiūros metu) tiesiogiai lemia riziką po atidengta dalimi gyvenantiems žmonėms patirti vandens užliejimus esant krituliams, taigi turi būti vykdomas itin atsargiai ir racionaliai. Be to, nėra reikalavimų vertinant stogo konstrukcijų būklę atidengti visą stogą, o kitų konkrečių duomenų, pagrindžiančių, kad likusi neatidengta stogo dalis įrengta kitaip arba nėra pažeista, atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taigi atsakovė nenurodė svarių argumentų, kurie leistų vertinti, kad teismo eksperto pasirinkti tyrimo būdai (kaip (kokia apimtimi)) buvo atliekamas gyvenamųjų namų stogų ir (ar) automobilių parkavimo konstrukcijų atidengimas (matavimo procesas); kokia apimtimi buvo apžiūrėti balkonai ir juose išmatuoti defektai, nagrinėjamu atveju buvo netinkami. Todėl vien deklaratyviais teiginiais paremtos apeliantės (atsakovės) abejonės negali paneigti ekspertizės akte padarytų išvadų.

88.       Atsakovės argumentai dėl fotonuotraukose užfiksuotų kitų asmenų, jos vertinimu, atliekančių kai kuriuos matavimus, jau buvo įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartyje, kurioje pažymėta, kad šios aplinkybės nedaro įtakos į bylą pateiktoms eksperto įvertinimais padarytoms išvadoms, kurias ekspertas akte išsamiai argumentavo bei papildomai (kilus klausimų) pagrindė teismo posėdyje jo apklausos metu, todėl nesudaro pagrindo abejoti jų teisingumu.

89.       Teisėjų kolegija nurodo, kad, priešingai nei teigia atsakovė, ekspertas V. Girdauskas defektų šalinimo darbų apimtį pateikė prie Ekspertizės akto pridėtose lokalinėse sąmatose detaliai įvardindamas darbo ir išlaidų aprašymus (reikiamus kiekius), vieneto kainą ir bendrą darbų kainą. Iš pateiktų lokalinių sąmatų, sudarytų pagal 2022 m. balandžio mėn. kainas, aišku, kokie konkrečiai darbai turėtų būti atlikti, nurodyti jų kiekiai bei įvardinta kaina.

90.       Atsakovė pateikė duomenis ir paaiškino, kad sąmatininkas A. K. atliko eksperto V. Girdausko pakartotinės ekspertizės akto sąmatų patikrinimą 2022 m. įkainiais. Apeliantės teigimu, patikrinus sąmatas, matyti, kad ekspertizės akte sąmatos yra parengtos su klaidomis – lokalinėje sąmatoje 1 gyvenamasis namas (duomenys neskelbiami) – stogo ir jo elementų remonto darbai – ekspertas paskaičiavo sąmatoje nurodytų darbų kainą – 399 905,42 Eur, tuo tarpu sąmatą patikrinęs sąmatininkas A. K. nustatė, jog tų pačių darbų kaina yra 384 758,35 Eur; lokalinėje sąmatoje 2 gyvenamasis namas (duomenys neskelbiami) – stogo ir jo elementų remonto darbai – ekspertas paskaičiavo, kad sąmatoje nurodytų darbų kaina yra 291 816,75 Eur, sąmatą patikrinęs sąmatininkas A. K. nustatė darbų kainą – 283 716,30 Eur; lokalinėje sąmatoje 4 gyvenamas namas – požeminė automobilių stovėjimo aikštelė – ekspertas paskaičiavo, jog sąmatoje nurodytų darbų kaina yra 327 941,41 Eur, sąmatininkas A. K. nustatė – 315 112,22 Eur; nustatyti neatitikimai ir likusiose sąmatose, A. K. suskaičiavo net didesnes sumas nei ekspertas.

91.       Teisėjų kolegija nesirems atsakovės pateiktų sąmatininko A. K. lokalinių sąmatų duomenų, nes, viena vertus, jos niekuo nepagrįstos, neaišku, kuo remiantis atlikti skaičiavimai, kaip nustatyti medžiagų (darbų) kiekiai, kaip nustatyta konkretaus darbo, medžiagos vieneto kaina, iš esmės neaišku, kokiais duomenimis vadovaudamasis sąmatininkas atliko pateiktus skaičiavimus. Be to, parengti duomenys išimtinai apeliantės (atsakovės) užsakymu, negali paneigti didesnę įrodomąją reikšmę turinčių eksperto V. Girdausko ekspertizės akte nurodytų išvadų bei jas pagrindžiančių sąmatų teisingumo; kita vertus, ekspertizės akte nurodyti šaltiniai, kuriais remiantis, ekspertas padarė išvadas dėl atliktinų statybos defektų šalinimo apimties bei kainų. Pažymėtina ir tai, kad lokalinėse sąmatose nurodyti kainų skirtumai susidarė ne dėl  eksperto V. Girdausko padarytų aritmetinių klaidų skaičiavimuose, o sąmatininkui skirtingai nustatant vieneto kainas tam tikrose atliktinų darbų (nurodytų medžiagų) pozicijose. Ekspertas V. Girdauskas pagrįstai, nustačius, kad statybos darbų defektai paaiškėjo garantiniu laikotarpiu, nustatytų Gyvenamųjų namų statybos defektų ir pažaidų pašalinimo kainas skaičiuoja pagal esamas kainas, nes ieškinys pareikštas dėl būsimų defektų šalinimo išlaidų, kurias ieškovė patirs šalindama nustatytus Gyvenamųjų namų defektus, todėl 2014 m. defektų šalinimo kainos nagrinėjamu atveju neturi reikšmės apskaičiuojant nuostolių atlyginimo dydį. 

92.       Ekspertizės akte ekspertas V. Girdauskas priėjo prie išvadų, kad Gyvenamųjų namų stogų defektų šalinimo (stogo remonto) kaina, skaičiuojant ją dabartinėmis kainomis, yra 691 722,17  Eur, iš jų gyvenamojo namo (duomenys neskelbiami) – 399 905,42 Eur ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbiami) – 291 816,75 Eur; požeminės automobilių aikštelės stogo defektų ir su jais susijusių trūkumų pašalinimo kaina, skaičiuojant ją dabartinėmis kainomis, yra 358 262,35 Eur, iš jų požeminės automobilių stovėjimo aikštelės stogo remonto darbai – 327 941,47 Eur; paviršinių nuotekų šalinimo tinklų įrengimo darbai – 30 320,88 Eur; Gyvenamųjų namų balkonų ir fasadų defektų šalinimo (remonto) kaina, skaičiuojant ją dabartinėmis kainomis, yra 185 443,81 Eur, iš jų gyvenamojo namo (duomenys neskelbiami) – 110 988,53 Eur; gyvenamojo namo (duomenys neskelbiami) – 74 455,28 Eur. Patikslinto ieškinio reikalavimų dėl išlaidų Gyvenamųjų namų stogų remontui suma yra 429 427 ir ši suma yra mažesnė, nei nustatyta 2022 m. rugsėjo 22 d. ekspertizės akte – 691 722,17 Eur (399 905,42 + 291 816,75), ir nors toks kainų skirtumas susidarė ekspertui V. Girdauskui paskaičiavus Gyvenamųjų namų stogų defektų šalinimo (stogo remonto) kainą aktualiomis (dabartinėmis) kainomis, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo priteisti daugiau šių defektų šalinimo išlaidų nei ieškovė prašo. Todėl iš atsakovės ieškovei pagal eksperto V. Girdausko ekspertizės akte nustatytus Gyvenamųjų namų stogų (sumažinus iki ieškovės prašomos priteisti stogų defektų šalinimo sumos), požeminės automobilių aikštelės stogo ir balkonų bei fasadų defektus bei apskaičiuotas šių defektų šalinimo kainas iš viso priteisiama 973 133,16 Eur (429 427 + 358 262,35 + 185 443,81) suma, kuri neviršija ieškovės ieškiniu prašomos priteisti sumos (CK 6.697 straipsnio 3 dalis). 

93.       Ieškovė taip pat prašė iš atsakovės priteisti jau realiai patirtas savo lėšomis pažaidų pašalinimo išlaidas: už stogelio įrengimą ties įėjimu į Gyvenamojo namo (duomenys neskelbiami) 3-iąją laiptinę (605 Eur); už atliktą vandens sistemos diagnostiką šalinant slėgio perkryčio reguliatoriaus neveikimo priežastis (423,50 Eur) ir dviejų vandens pakėlimo siurblių įrengimą (8 716,84 Eur); už stogo laikiną uždengimą plėvele, saugant viršutinių Gyvenamojo namo (duomenys neskelbiami) aukštų patalpas nuo nuolatinio vandens pratekėjimo per netinkamai įrengtas stogų konstrukcijas (7 453,48 Eur); už atliktus automobilių stovėjimo aikštelės (požeminės) priešgaisrinės signalizacijos vamzdynų korozijos šalinimo darbus (1 011,53 Eur); už atliktus sulaužytų įvažiavimo latakų remonto darbus (1 325,60 Eur); už atliktus lifto gyvenamojo namo (duomenys neskelbiami) 4-oje laiptinėje remonto darbus 7 008,80 Eur (24 200 Lt), iš viso: 26 544,76 Eur.

94.       Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos. Be to, jos turi būti protingos ir pagrįstos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-688/2013).

95.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio reikalavimą šioje dalyje atmetė, atsižvelgdamas į ekspertizės aktuose nurodytas išvadas, kad UAB „Naujamiesčio būstas“ pateiktose lokalinėse sąmatose nurodytos kainos yra pernelyg didelės, lyginant jas su programinės įrangos „Sistela“ skaičiuojama kaina; nurodė, jog slėgio perkryčio reguliatoriaus neveikimo priežastis nenustatyta, trūkumas nebuvo fiksuotas darbų perdavimo metu (vadinasi tuo metu veikė), atsiradimo laikas nurodomas pasibaigus garantiniam laikotarpiui; vandens sistemos diagnostika (423,50 Eur) ir įrengti du vandens pakėlimo siurbliai (8 716,84 Eur) viso civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu nebuvo įvardinami kaip trūkumai. Be to, lifto įrengimas nėra priskiriamas statybos metu padarytam, sukurtam produktui, kuriam garantiją suteikia gamintojas. Vertino, kad priešgaisrinės signalizacijos vamzdynų korozijos šalinimo darbai ir sulaužytų įvažiavimo latakų remonto darbai yra įtraukti į eksperto paskaičiuotą darbų trūkumų šalinimo sąmatą. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su nurodytais pirmosios instancijos teismo argumentais.

96.       Pirma, atsakydamas į 3-iąjį klausimą ekspertas V. Girdauskas nurodė, kad stogų uždengimas laikina danga (plėvele) buvo būtinas ir vienintelis galimas sprendinys, leidęs bent iš dalies laikinai stabilizuoti atmosferinės drėgmės skverbimąsi į stogo konstrukcijos vidų, o iš jos į patalpas; laikinos dangos pritvirtinimą mediniais tašeliais, juos prigręžiant prie stogo plieninių lakštų įspraudų (click) galima laikyti stogo dangos sugadinimu, tačiau šis sugadinimas apimčiai (kiekiui) drėgmės, patenkančios per nesandarią stogo dangą į stogo konstrukcijos vidų, esminės įtakos neturėjo. Be to, ekspertas nurodė, kad laikinas stogo remontas (uždengimas plėvele) neturi įtakos stogų defektų šalinimo remonto kainai (Ekspertizės akto 69 lapas). Vadinasi, atsakovė turi atlyginti ieškovei jos patirtas būtinas stogų uždengimo laikina danga (plėvele) išlaidas, kurios sudarė 7 453,48 Eur.

97.       Antra, ieškovė prašo atlyginti 7 008,80 Eur patirtas išlaidas už atliktus lifto gyvenamojo namo (duomenys neskelbiami) 4-oje laiptinėje remonto darbus; šias išlaidas grindžia 2014 m. balandžio 24 d. UAB „Schindler – liftas“ remonto sąmata.

98.       Patikslintame ieškinyje (2016 m. gegužės 23 d.) ieškovė išvardija visus nustatytus Gyvenamųjų namų (patalpų) defektus, tarp kurių lentelės 12 punkte nurodyta, kad gyvenamo name Nr. 9 4- oje laiptinėje nebuvo pajungtas liftas. Kada fiksuoti nurodyti defektai (tarp jų ir neveikiantis liftas) ieškinyje nenurodyta, tačiau kartu su ieškiniu pridėta 2013 m. balandžio 22 d. pretenzija atsakovei dėl vengimo pašalinti gyvenamųjų namų statybos defektus, kurioje nurodyta, kad  neveikia (duomenys neskelbiami) namo 4 laiptinės liftas, kuris iš viso nebuvo eksploatuotas. Pretenzijoje nurodoma, kad 2011 m. lapkričio mėn. atlikta lifto apžiūra bei nustatyti defektai: būtina pakeisti valdymo plokštę, akumuliatorių. Pažymėtina, kad apeliantė (atsakovė) 2013 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 0424-T-398 atsisakė išvardintus defektus šalinti, pasiteisindama, jog defektai neaktualūs.

99.       Iš 2014 m. balandžio 24 d. UAB „Schindler – liftas“ remonto sąmatos matyti, kad ji išrašyta už lifto (duomenys neskelbiami) namo 4-oje laiptinėje paleidimą, remonto suma yra 24 200 Lt (7 008,80 Eur), kuriuos ir prašo priteisti ieškovė. Pažymėtina, kad ekspertas D. Kalibatas 2017 m. rugsėjo 22 d. ekspertizės akto 17 punkte nurodė, jog apžiūros metu nustatyta, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbiami) 4-oje laiptinėje jau pajungtas liftas ir jis eksploatuojamas, tai tik patvirtina aplinkybę, jog ieškovė įrodė realiai patyrusi išlaidas lifto remontui (pajungimui). Be kita ko, ieškovė prašo priteisti tik už neveikiančio lifto sutaisymą bei paleidimą realiai patirtas išlaidas ir nereikalauja UAB „Schindler – liftas“ remonto sąmatoje nurodytos kitos dalies medžiagų bei remonto išlaidų (17 980,60 Lt arba 5 207,54 Eur). 

100.       CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, jog statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Pagal šio straipsnio 3 dalį, rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. 

101.       Remiantis CK 6.686 straipsnio nuostatomis, statybą aprūpinti medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis privalo rangovas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tą daryti yra užsakovo pareiga. Šalis, kuri privalo aprūpinti statybą medžiagomis ir įrengimais, atsako už jų defektus, dėl kurių tų medžiagų ar įrengimų negalima naudoti nepabloginant statybos darbų kokybės, jeigu neįrodo, kad tų medžiagų ar įrengimų negalima panaudoti dėl aplinkybių, už kurias atsako kita šalis. 

102.       Statybos įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje pateikta sąvoka: statinio inžinerinės sistemos – statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti skirtos sistemos: vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, elektroninių ryšių, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, šiukšlių šalinimo, signalizacijos, liftų ir kitos sistemos kartu su jų reguliavimo, valdymo ir automatizavimo įranga. 

103.       Kadangi įstatymai numato statybos dalyvių atsakomybę už statinio defektus per garantinį terminą, o statinio inžinerinės sistemos (tarp jų – ir lifto) kartu su jų reguliavimo, valdymo ir automatizavimo įranga laikytinos statinio dalimis, teisėjų kolegija vertina, kad liftui taikytinas CK 6.698 straipsnyje nurodytas garantinis terminas – penkeri metai. Kadangi rangovė, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį, šiuo atveju apeliantė (atsakovė), kaip rangovė, atsako už statinyje įrengtų įrenginių (šiuo atveju – lifto) defektus per garantinį terminą, kadangi ji kaip statytoja  statybą aprūpino visais statybos produktais, įrenginiais (tarp jų – ir liftu). Nurodytina ir tai, kad šiuo atveju nėra paneigta ir aplinkybė, jog konkretaus namo laiptinėje įrengtas liftas iš viso nebuvo paleistas ir neveikė nuo pat jo įrengimo (CPK 178 straipsnis). Atsakovė neįrodinėjo ir nepateikė duomenų, kad liftas neveikė dėl netinkamo jo naudojimo ar kitokių priežasčių.

104.       Nustačius, kad ieškovės 2013 m. balandžio 22 d. pretenzija pateikta per gyvenamojo namo (duomenys neskelbiami) garantinį laikotarpį, atsakovei neįrodinėjant ir nepaneigiant šių išlaidų pagrįstumo ir savo, kaip generalinės rangovės, atsakomybės už lifto pajungimą, atsakovė turi ieškovei atlyginti jos realiai patirtus 7 008,80 Eur nuostolius. 

105.       Trečia, dėl kitų ieškovės nurodomų jos patirtų išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovės: už stogelio įrengimą (605 Eur); už atliktą vandens sistemos diagnostiką (423,50 Eur) ir dviejų vandens pakėlimo siurblių įrengimą (8 716,84 Eur); už atliktus priešgaisrinės signalizacijos vamzdynų korozijos šalinimo darbus (1 011,53 Eur); atliktus sulaužytų automobilių stovėjimo aikštelės įvažiavimo latakų remonto darbus (1 325,60 Eur), teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad, viena vertus, tarp šalių nėra ginčo, jog ginčo grūdinto stiklo stogelio ir įvažiavimo latakų įrengimo darbai buvo atlikti, kadangi tokie defektai priskiriami akivaizdiems trūkumams, todėl galėjo būti nustatyti normaliai priimant gyvenamųjų namų statybos darbus, vadinasi, priimant darbus jie buvo įrengti, o duomenų dėl kieno kaltės stogelis ir latakai buvo sugadinti (sulaužyti) byloje nepateikta. Kita vertus, byloje nenustatytas slėgio perkryčio reguliatoriaus neveikimas šių darbų perdavimo–priėmimo metu ir neaiškios slėgio perkryčio reguliatoriaus neveikimo priežastys; nenustatyta, kad šių sistemų neveikimas atsirado garantiniu laikotarpiu ir dėl atsakovės kaltės, jog ji būtų atsakinga už šiuo atliktus darbus garantiniu laikotarpiu. Nors pirminiame ieškinyje fiksuotas netinkamas priešgaisrinės apsaugos sistemos įrengimas, tačiau nenustatytos priešgaisrinės signalizacijos vamzdynų korozijos priežastys; be to, pagal ieškovės pateiktą UAB „Corpus A“ 2017 metų mokėjimo pranešimą, matyti, kad buvo atliekami vamzdyno valymo, dažymo ir uždengimo nuo pratekėjimo darbai, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, sietini su vamzdynų priežiūra, galimai jų techniniu aptarnavimu, nusidėvėjimu ar dėl ilgalaikio naudojimo atsiradusių pažeidimų šalinimu. Todėl šių ieškovės patirtų nuostolių teisėjų kolegija nepriteisia.

106.       Kiti ieškovės ir atsakovės apeliacinių skundų argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi teisinės reikšmės ginčui išspręsti, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

107.       Apibendrindama padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas ir teismų praktiką, teisėjų kolegija nusprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimas keistinas atsižvelgiant į pakartotinės 2022 m. rugsėjo 22 d. ekspertizės akto išvadas ir atitinkamai nustatytas Gyvenamųjų namų statybos defektų ir dėl jų atsiradusių pažaidų pašalinimo išlaidas bei ieškovės realiai dėl statybos defektų jau patirtus nuostolius. Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keičiama ir iš atsakovės ieškovei priteisiama 987 595,44 Eur ( 973 133 + 7 453,48 + 7 008,80) suma Gyvenamųjų namų statybos defektų ir dėl jų atsiradusių pažaidų pašalinimo išlaidoms atlyginti; 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 987 595,44 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. balandžio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

108.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

109.       Ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius 13 232,91 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti; 6 050 Eur išlaidas, sumokėtas UAB „Ginstata“ už atestuoto statybos specialisto R. S. parengtą Techninį įvertinimą; 427,77 Eur, išlaidas, sumokėtas UAB „Naujamiesčio būstas“ už Gyvenamųjų namų defektų ir pažaidų apžiūrą sąmatų sudarymą. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktą bylinėjimosi išlaidomis (išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu) laikomos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad tokioms išlaidoms priskiriamos ieškovės 6 050 Eur išlaidos sumokėtos UAB „Ginstata“ už atestuoto statybos specialisto R. S. (dirbančio šioje bendrovėje) parengtą Techninį įvertinimą, taip pat pagrįstai tokiomis išlaidomis nepripažino 427,77 Eur, sumokėtų UAB „Naujamiesčio būstas“ už Gyvenamųjų namų defektų ir pažaidų apžiūrą sąmatų sudarymą. 

110.       Ieškovės patirtos 13 232,91 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 6 050 Eur išlaidos, sumokėtos UAB „Ginstata“, yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Todėl ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies 66 proc. nuo visų reikalavimų sumos (987 595,44 ÷ 1 496 088,66 x 100 proc.), atitinkamai pakeičiamas ir išlaidų paskirstymas priteisiant ieškovei iš atsakovės 12 726,72 Eur ((13 232,91 + 6 050) x 66 ÷ 100) už advokato teisinę pagalbą ir techninio įvertinimo atlikimą išlaidų, ieškovės patirtų pirmosios instancijos teisme.

111.       Atsakovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius 5 567,21 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti; 3 500 Eur išlaidas, susijusias su ekspertizių atlikimu; 76 Eur išlaidas dėl sumokėto žyminio mokesčio už atskiruosius skundus. Byloje taip pat gautas atsakovės 2020 m. sausio 17 d. prašymas atlyginti advokatų profesinei bendrijai „ADLEX“, su kuria teisinių paslaugų sutartis sudaryta 2019 m. spalio 31 d., sumokėtus 15 730 Eur už teiktą teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašymą šioje dalyje atmetė, nes teismui nebuvo pateiktas išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas, bylos nagrinėjime atstovas nedalyvavo, procesinių dokumentų į bylą neteikė.

112.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės 5 567,21 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių ir į tai, kad 3 500 Eur išlaidos, susijusios su ekspertizių atlikimu, yra pagrįstos, taip pat į ieškovės atmestų reikalavimų dydį (34 proc.), atsakovei iš ieškovės priteisiama 3 082,85 Eur ((5 567,21 + 3 500) x 34 ÷100) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai ir atliktoms ekspertizėms apmokėti ir 25,84 Eur (76 x 34 ÷100) išlaidos dėl sumokėto žyminio mokesčio už atskiruosius skundus. Atikus pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiama 9 618,03 Eur (12 726,72 – 3 082,85 – 25,84) ieškovės patirtų išlaidų pirmosios instancijos teisme.

113.       Trečiasis asmuo UAB „Projestos projektai“ pateikė įrodymus, pagrindžiančius 2 988,70 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą apmokėti; trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Būsto švara“ pateikė įrodymus, pagrindžiančius 1 953,70 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą apmokėti. Trečiųjų asmenų išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių ir atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų asmenų išlaidos susidarė iš esmės dėl atsakovės procesinio elgesio ir pozicijos byloje, todėl iš atsakovės trečiajam asmeniui UAB „Projestos projektai“ priteisiama 1 972,54  Eur (2 988,70 x 66 ÷100), trečiajam asmeniui LUAB „Būsto švara“ 1 289,44 Eur (1 953,70 x 66 ÷100) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

114.       Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, todėl ieškinį tenkinus iš dalies 66 proc. nuo visų (1 496 088,66 Eur) reikalavimų sumos iš atsakovės priteisiama 7 425 Eur (11 250 x 66 ÷100) žyminio mokesčio už ieškinį į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).

115.       Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo ir ieškovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies proporcingai paskirstomos šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

116.       Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ieškovė prašė jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 11 118,82 Eur (9 512,50 Eur, sumokėtų į teismo depozitinę sąskaitą teismo nutarčių dėl mokėjimų ekspertui ir rezoliucijos dėl specializuotų tyrimo apmokėjimo pagrindu; 1 606,32 Eur, sumokėti UAB „Norai“ už požeminės automobilių aikštelės stogo paslėptų konstrukcijų atidengimo (trinkelių nuėmimo, kasimo ir pan.) bei stogo dangos atstatymo darbus); 8 712 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nagrinėjant šią bylą apeliaciniame teisme, rengiant procesinius dokumentus, teikiant su byla susijusias teisines konsultacijas ir į bylą pateiktų procesinių dokumentų bei rašytinių įrodymų teisinį įvertinimą. Pateikė patirtas išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus. Ieškovės išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl atsižvelgiant į ieškovės apeliaciniame teisme patenkintų reikalavimų dydį 60 proc. ((987 595,44 – 226 158,74) ÷ 1 269 929,92 x 100 proc.), iš atsakovės ieškovei priteisiama 6 499,81 Eur ((9 226,70 + 1 606,32) x 60 ÷100) (77 proc. pagal eksperto V. Girdausko 2022 m. rugsėjo 26 d. sąskaitą faktūrą Nr. V22-02 ir stogo paslėptų konstrukcijų atidengimo išlaidų), taip pat ieškovei iš Lietuvos apeliacinio teismo depozitinės sąskaitos grąžinama nepanaudota už ekspertizės atlikimą įmokėta suma, t. y. 285,80 Eur (9 512,50 – 9 226,70) suma ir iš atsakovės ieškovei priteisiama 5 227,20 Eur (8 712 x 60 ÷ 100) suma už advokato teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, iš viso iš atsakovės ieškovei priteisti 11 727,01 Eur (6 499,81 + 5 227,20) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

117.       Atsakovė prašė iš ieškovės jos naudai priteisti 11 192,50 Eur atstovavimo išlaidų, 250 Eur už eksperto apklausą bei 2 671 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Pateikė patirtas išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas nebuvo tenkintas, žyminio mokesčio išlaidos atsakovei neatlyginamos. Kitos atsakovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl atsižvelgiant ieškovės apeliaciniame teisme patenkintų reikalavimų dydį 60 proc. ir atitinkamai atsakovės laimėtą 40 proc. dalį, iš ieškovės atsakovei priteisiama 4 577 Eur ((11 192,50 + 250) x 40 ÷100). Atikus apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiama 7 150,01 Eur (11 727,01 – 4 577) ieškovės patirtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

118.       Trečiojo asmens UAB „Projestos projektai“ 5 772,91 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių ir atsižvelgiant į tai, kad jos susidarė iš esmės dėl atsakovės procesinio elgesio ir pozicijos byloje, todėl iš atsakovės trečiajam asmeniui UAB „Projestos projektai“ priteisiama 3 463,75 Eur (5 772,91 x 60 ÷100) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

119.       Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, todėl apeliacinį skundą tenkinus iš dalies 60 proc. nuo ginčijamų (1 269 929,92 Eur) reikalavimų sumos iš atsakovės priteisiama 6 299,40 Eur (10 499 x 60 ÷100) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ (juridinio asmens kodas 221504240) ieškovei Daugiabučių namų savininkų bendrijai „Vilkpėdės šilas“ (juridinio asmens kodas 303259317) 987 595,44 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt septynis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 44 ct) sumą statinių trūkumų šalinimo išlaidoms atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo šios bylos 2014 m. balandžio 2 d. iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ (juridinio asmens kodas 221504240) ieškovei Daugiabučių namų savininkų bendrijai „Vilkpėdės šilas“ (juridinio asmens kodas 303259317) 9 618,03 Eur (devynis tūkstančius šešis šimtus aštuoniolika eurų 3 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ (juridinio asmens kodas 221504240) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Projestos projektai“ (juridinio asmens kodas 226116380) 1 972,54 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt du eurus 54 ct) bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ (juridinio asmens kodas 221504240) trečiajam asmeniui likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Būsto švara“ 1 289,44 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ (juridinio asmens kodas 221504240) 7 425 Eur (septynis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio už ieškinį išlaidų į valstybės biudžetą“.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ (juridinio asmens kodas 221504240) ieškovei Daugiabučių namų savininkų bendrijai „Vilkpėdės šilas“ (juridinio asmens kodas 303259317) 7 150,01 Eur (septynis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt eurų 1 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ (juridinio asmens kodas 221504240) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Projestos projektai“ (juridinio asmens kodas 226116380) 3 463,75 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ (juridinio asmens kodas 221504240) 6 299,40 Eur (šešis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt devynis eurus 40 ct) žyminio mokesčio už ieškovės apeliacinį skundą išlaidų į valstybės biudžetą.

Grąžinti ieškovei Daugiabučių namų savininkų bendrijai „Vilkpėdės šilas“ iš Lietuvos apeliacinio teismo depozitinės sąskaitos už ekspertizės atlikimą ieškovės įmokėtą ir nepanaudotą 285,80 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 80 ct) sumą.

Teisėjai                                                Marius Bajoras

Asta Radzevičienė

Gintaras Pečiulis