Civilinė byla Nr. e2-3064-728/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43484-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2; 3.2.6.6.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 15 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Regina Eltermanienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. S. 349,78 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Atsakovui, kurio gyvenamoji vieta priėmus ieškinį tapo nežinoma, ieškinio su priedais ir teismo pranešimo nuorašai įteikti LR CPK 130 str. nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas nutaria, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 6 d.).
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Vadovaujantis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, surašo sutrumpintus motyvus, tai yra atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 9 d. atsakovui Jungtinėje Karalystėje buvo suteiktos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina – 349,78 Eur. Iš draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenų matyti, kad privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (2016-12-09) nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau – ESDK) Jungtinės Karalystės sveikatos priežiūros įstaigai, kadangi ESDK išduodama tik Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalomuoju draudimu apdraustiesiems asmenims (Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr.V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 1-2 p.). Ieškovė 2017 m. rugsėjo 4 d. pranešimu Nr. 4K-6602 kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovei žalą (CPK 178 straipsnis).
Asmuo, kuriam buvo išduota ESDK, pasirašytinai įsipareigoja informuoti ESDK išdavusią teritorinę ligonių kasą apie draustumo statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr.V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 10 p.). Asmuo, kuriam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ES šalyse, nepranešęs apie draudiminio statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą, atsako teisės aktų nustatyta tvarka, nes asmens sveikatos priežiūros išlaidos PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims. Atsakovas, Jungtinės Karalystės sveikatos priežiūros įstaigai pateikęs ESDK, gavo sveikatos priežiūros paslaugas, nors tuo metu nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Asmens, neteisėtai pasinaudojusio ESDK, sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos PSDF lėšomis. Dėl neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetui padaryta 349,78 Eur žala. Šiuo atveju yra visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (CK 6.246 straipsnis – 6.249 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 349,78 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.263, 6.280 straipsniai).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (349,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 3,58 Eur dėl procesinių dokumentų įteikimo patirtos teismo pašto išlaidos (CPK 79 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p.,7 d., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai (į. k. 188783796) iš atsakovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 349,78 Eur (tris šimtus keturiasdešimt devynis eurus 78 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už (349,78 Eur) priteistą bendrą sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 18,58 Eur (aštuoniolika eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Regina Eltermanienė