Baudžiamoji byla Nr. 1-3094-1015/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36780-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.6.; 1.2.25.6

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,

sekretoriaujant Rasai Pladaitei,

dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,

kaltinamajam S. S., jo gynėjui advokatui Mindaugui Bliuvui,

vertėjai Svetlanai Minakovai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirbantis, vedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį. 

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

S. S. 2019 m. rugpjūčio 12 d., apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Land Cruiser. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas (kraujyje rasta 2,03 promilės etilo alkoholio).

Nurodytais veiksmais S. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi. Parodė, kad tą dieną neplanavo vairuoti automobilio, buvo apsipykęs su žmona, darbe (duomenys neskelbtini) pasiliko remontuoti mašiną, persirengęs išgėrė degtinės, gal apie 100 g., galvojo namo grįžti autobusu. Žmona paskambino pikta, kad reikia vaiką paimti iš draugo, jis pasielgė neapgalvotai, negalvojo, kad nuo alkoholio bus toks poveikis, nuo alkoholio vartojimo buvo praėję gal 5 minutės, išvažiavo automobiliu. Per galinio matymo veidrodėlius pamatė švyturėlius, sustojo, policininkai paėmė dokumentus, liepė pūsti, nelabai kaip sekėsi, nes jam astma, trumpas iškvėpimas. Nurodė, kad jaučiasi labai kaltas, kiekvieną dieną galvoja apie tai. Automobilis yra bendra nuosavybė su žmona, laiduotoja yra jo sesuo, kuri jį globojo nuo mažens, jie praleidžia bendrai šventes, atostogas, susitinka, ji lankė jį ir ligoninėje po minėto įvykio, ji žino apie įvykį. Nurodė, kad sesuo labai teigiamas žmogus, daro jam įtaką, jam, sprendžiant klausimus, sesers nuomonė svarbi.

Laiduotoja siekianti būti S. P., apklausta teisiamajame posėdyje, nurodė, kad S. S. yra jos jaunesnis brolis, su kuriuo jos santykiai yra labai artimi – kartu su šeimomis praleidžia šventes, gimtadienius, atostogauja, ji yra kaltinamojo sūnaus krikšto mama. Jos šeima – tai vyras, su kuriuo susituokę jau (duomenys neskelbtini) metai, turi dvi suaugusias dukras, du anūkus. Nurodė, kad apie įvykį sužinojo iš brolio, iš pradžių galvojo, kad brolis pajuokavo, netikėjo, kad galėjo toks įvykis nutikti. Brolis jai paaiškino, kad jis važiavo vaiko paimti vaiko, nors buvo mašiną pastatęs remontui ir niekur neplanavo nuvažiuoti, bet kai reikėjo paimti vaiką, važiavo, nes labai atsakingas. Nurodė, kad su broliu bendrauja telefonu, susitinka, po šio įvykio net vakarais pasiima šunis ir eina pasivaikščioti, kad galėtų pasikalbėti. Kiek ji mato, jam gėda dėl įvykio. Po įvykio jis gulėjo ligoninėje, o dabar ji jaučia, kad jis nori išsikalbėti, ji jį išklauso, jų santykiai tapo dar artimesni. Dėl savo įtakos nurodė, kad brolis yra suaugęs žmogus, ji jam gali daryti įtaką tik savo pavyzdžiu, pokalbiais, jos nuomonė jam svarbi ir taip buvo visą laiką. Jos pajamos nedidelės, yra siuvėja, jei bus nurodyta mokėti užstatą, ji gali sumokėti apie 1000 eurų.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu S. S. taip pat savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad gailisi. Parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. Vilniuje po darbo planavo paremontuoti savo automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkydamas automobilį išgėrė nemažiau kaip 100 gramų degtinės, nes niekur važiuoti neplanavo, tačiau paskambino žmona ir pasakė, kad reikia paimti vaiką, kuris jau stovi lauke ir jo laukia. Jis spontaniškai atsisėdo prie jam priklausančio automobilio Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir išvažiavo. Atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) g., sustojo ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš išlipdamas iš automobilio išgirdo sireną ir per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė policijos automobilio švyturėlius. Tada prie jo priėjo policijos pareigūnas ir paprašė pateikti dokumentus. Jis policijos pareigūnui dokumentus pateikė. Prisipažino, kad vartojo alkoholį. Pareigūnai pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Jis sutiko, tačiau tinkamai įpūsti į alkotesterį nesugebėjo, nes serga bronchine astma. Kadangi dėl savo ligos nesugebėjo į alkotesterį tinkamai įpūsti, policijos pareigūnai jį nuvežė prie kito policijos ekipažo, kuris turėjo kitą alkotesterį, tačiau ir į kitą alkotesterį jam įpūsti irgi nepavyko. Tada jis pasiūlė važiuoti paimti kraujo mėginį. Po šio įvykio automobiliu Toyota Land Cruiser jis asmeniškai nesinaudoja, kadangi automobilis yra šeimos turtas ir juo naudojasi jo žmona. Automobilio būklė po įvykio nėra pasikeitusi, priešingai - buvo atliktas einamasis techninis remontas (b.l. 24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 5798/2019(01) konstatuota, kad S. S. kraujo mėginyje, paimtame 2019 m. rugpjūčio 12 d. 18.05 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,03 promilės etilo alkoholio (b.l. 15).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d., apie 17.00 val., Vilniaus m., patruliavo kartu su policijos vyr.patruliu A. J., kai važiuodami L.Giros g. pastebėjo automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio jų automobilio. Toks vairuotojo elgesys jiems sukėlė įtarimą, todėl nusprendė minėtą automobilį patikrinti. Važiuodami iš paskos matė, kad minėtas automobilis pasuko į Visorių g., o vėliau - į (duomenys neskelbtini) g., kur ir buvo sustabdytas. Priėjus prie sustabdyto automobilio, vairuotojas atidarė langą. Pajuto, kad nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Nustatė, kad automobilį vairavo S. S.. Paklaustas, ar tą dieną vartojo alkoholį, vairuotojas atsakyti nesugebėjo. Vairuotojo kalba buvo nerišli, akys paraudusios, judesiai nekoordinuoti (iš rankų iškrito dokumentai, išlipdamas iš automobilio užkliuvo už transporto priemonės vairuotojo durų). S. S. pasakė, kad atvažiavo pasiimti svečiuose esančio savo vaiko. Kilo įtarimas, kad S. S. gali būti neblaivus, todėl pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Einant prie tarnybinio automobilio nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, šis nesiorientavo aplinkoje. S. S. buvo aiškiai ir suprantamai lietuvių kalba paaiškinta, kaip reikia pūsti į alkoholio kiekio matuoklį. Vairuotojas sakė, kad suprato. S. S. bandė pūsti 12-15 kartų, tačiau alkotesteris nerodė, kad yra pučiama (nebuvo signalo). Vairuotojas aiškino, kad nesugeba įpūsti į alkotesterį. Buvo nuspręsta nuvažiuoti iki Nemenčinės pl., kur patruliavo kitas policijos ekipažas VI865, kuris turėjo kitą alkotesterį, į kurį reikia pūsti mažiau laiko. Nuvažiavus prie policijos ekipažo VI865 ir vairuotojui pateikus kitą alkotesterį, S. S. vėl vengė blaivumo patikrinimo apžiodamas alkotesterio vamzdelį, tačiau į jį nepūsdamas. Tokiu būdu S. S. į alkotesterį bandė pūsti 3-5 kartus. Kadangi vengė tikrintis blaivumą nepūsdamas į alkotesterį, S. S. buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą, kur buvo paimtas kraujo mėginys. Po to vairuotojas buvo pristatytas į VPK OVS, kur 18.26 val. buvo nustatytas 1,59 promilių girtumas. Jų akivaizdoje S. S. alkoholio nevartojo (b.l. 53).

2019 m. rugpjūčio 12 d., 17.20 val. surašytame Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad S. S. vengė neblaivumo patikrinimo, jog nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati eisena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b.l. 11).

VĮ „Regitra“ duomenyse nurodyta, kad transporto priemonės Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra S. S. (b.l. 16). VšĮ Emprekis duomenimis, vidutinė automobilio Toyota Land Cruiser, 2006 metų gamybos kaina Lietuvoje be PVM – 6505 eurų, su PVM – 7870 eurų (b.l. 18).

Apžiūrėjus S. S. sustabdžiusio policijos pareigūno A. J. pateiktus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotos tam tikros bandymo patikrinti kaltinamojo blaivumą alkotesteriu aplinkybės, 2019 m. rugsėjo 9 d. surašytas Kitų objektų apžiūros protokolas (b. l. 54).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Nagrinėjamu atveju byloje teisėtai gauti ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, bei jais patvirtinamos aplinkybės sudaro nuoseklią visumą, dėl ko jie pripažintini įrodymais ir teismas jais remiasi, darydamas atitinkamas išvadas. Šie įrodymai patvirtina, kad S. S. 2019 m. rugpjūčio 12 d., apie 17.20 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas, kai vairavo automobilį Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei, nepavykus vietoje patikrinti jo blaivumo alkotesteriu (pagal byloje esančius duomenis, policijos pareigūnai nurodė, kad jis vengė neblaivumo patikrinimo, o pagal asmens paaiškinimą – jis nesugebėjo pakankamai ilgai pūsti į alkotesterį dėl savo sveikatos būklės – bronchinės astmos), jam tą dieną 18.05 val. Priklausomybės ligų centre buvo paimtas kraujas, kurį ištyrus nustatyta, kad mažiausia etilo alkoholio koncentracija kraujyje buvo 2,03 promilės. Šias aplinkybes patvirtina tiek kaltinamojo parodymai (duoti teisiamojo posėdžio metu, taip pat ikiteisminio tyrimo metu), kai jis pripažino, jog transporto priemonę vairavo, nors prieš tai buvo išgėręs degtinės, tiek ir kiti byloje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirti įrodymai: liudytojo policijos pareigūno A. M. parodymai dėl konkrečių S. S. sustabdymo aplinkybių bei dėl požymių, sukėlusių įtarimą dėl jo galimo neblaivumo, dėl jo bandymų tikrintis alkotesteriu bei kad nepavykus – jis buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą, kur buvo paimtas kraujas, šio policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta informacija, bei specialisto išvada, surašyta ištyrus kaltinamojo kraują.

Taigi įvertinęs nurodytų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais S. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviam, ir, konstatavus, kad jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (šiuo konkrečiu atveju, kaip minėta – 2,03 promilių girtumas), pripažintina, kad jo kaltė padarius Baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Spręsdamas klausimą dėl S. S. baudžiamosios atsakomybės, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – neteistas (b. l. 60), administracine tvarka už 5 m. laikotarpį baustas 2 kartus už nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, nuobaudos negaliojančios (b. l. 59), dirba, taip pat pateikti duomenys apie jo bei jo sutuoktinės sveikatos būklę, darbingumą (b. l. 26-41). Su prašymu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pateikti taip pat papildomi jį charakterizuojantys duomenys – santuokos, gimimo liudijimų kopijos, medicininiai dokumentai, sutarčių kopijos.

Bylą nagrinėjant teisme, pateikti S. S. ir S. P. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį S. P. atsakomybei. Nurodoma, kad yra visos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytos sąlygos taikyti atleidimą nuo atsakomybės pagal laidavimą, kad S. P. yra kaltinamojo sesuo, kurios reputacija yra nepriekaištinga, su broliu ją sieja itin artimi ir glaudūs santykiai, dėl ko ji galėtų daryti teigiamą įtaką S. S.. Prašoma laidavimą nustatyti be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Taip pat nurodoma, kad jam būtina teisė vairuoti transporto priemones, be kita ko, todėl kad augina mažametį sūnų, kuriam dvylika metų, kuris po mokyklos lanko būrelius, todėl jį būtina vežioti tiek į mokyklą, tiek po pamokų į būrelius ir parvežti jį. Taip pat prašoma netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio ar jo vertės konfiskavimo arba skirti mažesnę – t. y. ½ transporto priemonės vertės sumos konfiskavimą. Su S. P. prašymu pateikti duomenys, kad ji neteista, nebausta administracine tvarka.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina keturias privalomas sąlygas nurodyto instituto taikymui, o būtent: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4 )yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Vertinant galimybę atleisti S. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pažymėtina, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, taigi sąlygos, numatytos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, bei dėl sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, tenkinamos. Sąlyga, numatyta nurodyto straipsnio 2 dalies 3 punkte, šiuo atveju nėra aktuali.

Dėl kitų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų, būtina įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės konkrečiu atveju būtų pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.), be to, būtina įvertinti ir asmens, kuris siekia būti laiduotoju, asmenybę bei jo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi iš esmės šios aplinkybės vertintinos kompleksiškai. Be to, pažymėtina, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų buvimą, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti atleidimo pagal laidavimą institutą, atsižvelgdamas į tam tikras reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principą.

Taigi atsižvelgtina į S. S. charakterizuojančių duomenų visumą – jau minėta aplinkybė, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, per paskutiniuosius penkerius metus nors kelis kartus baustas administracine tvarka, bet nusižengimai nėra šiurkštūs, be to, administracinės nuobaudos nebegalioja, dirba, pateikti duomenys apie jo bei jo sutuoktinės sveikatos būklę, šeiminę padėtį, be to, ypač akcentuojant kaltinamojo paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, iš kurių darytina išvada, jog jis neabejotinai itin neigiamai vertina savo veiksmus, gailisi dėl to. Šios aplinkybės leidžia vertinti, kad nagrinėjamu atveju nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, o būtent – yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Savo ruožtu įvertinus byloje esančius duomenis apie S. P. (neteista, nebausta administracine tvarka, dirba ir pan.), jos paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, iš kurių matyti, jog ir ji neigiamai vertina savo brolio elgesį, teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo (BK 40 str. 3 d.) ir gali dėl artimų giminystės ryšių su S. S., bendravimo su juo ir pan. aplinkybių daryti jam teigiamą įtaką.

Todėl teismas, įvertinęs nurodytų duomenų ir argumentų visumą, sprendžia, kad nustatyta Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visuma. Atsižvelgdamas į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju atitiktų baudžiamosios atsakomybės tikslus, taip pat atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo bei jo laiduotoja skirtinos S. P. asmenybę, paaiškinimus apie turtinę padėtį ir pan., teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams bus proporcinga ir teisinga poveikio priemonė. Taigi S. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

S. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Baudžiamojo kodekso 68 straipsnis numato vieną iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimą naudotis specialia teise (tarp jų – teise vairuoti transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas net 2,03 promilių neblaivumas, t. y. kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutini neblaivumo laipsnis, minimalią neblaivumo ribą, nuo kurios (vairuojant transporto priemones) įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė (1.51 promilių), viršijus pakankamai reikšmingai. Taigi padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimas yra itin šiurkštus. Ši aplinkybė yra itin reikšminga sprendžiant klausimą dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad švelnesnę atsakomybę už mažesnio pavojingumo veiką, t. y. vairavimą neblaiviam, kai nustatyta daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės alkoholio nustatančiame Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad už tokio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių (ANK 422 str. 5 ir 6 dalys), o atitinkami Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kriminalizavus vairavimą neblaiviam, kai nustatyta daugiau 1,51 promilių neblaivumas, aiškiai rodo įstatymų leidėjo valią griežčiau – t. y. net baudžiamąja tvarka vertinti tokio pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

 Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės, atsižvelgtina ir į jau minėtas teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes – tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, bei kitas aplinkybes, kurios buvo pagrindu daryti išvadą, jog S. S. galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Taigi nurodytų aplinkybių bei argumentų visumą įvertinęs, teismas sprendžia, jog S. S. skirtina nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždraustina naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų ir 6 mėnesių terminui, t. y. terminui, artimesniam minimaliai nurodyto termino ribai. Visai neskirti nurodytos priemonės ar skirti minimaliam terminui, nepaisant kaltinamojo prašyme bei gynybos nurodytų argumentų,  teismas nagrinėjamoje situacijoje galimybės nemato, akcentuojant jau nurodytą aplinkybę dėl konkretaus neblaivumo laipsnio, kai asmeniui jau nebeturėjo kilti abejonių, jog būdamas tokios būsenos, jis negali vairuoti ir atitinkamai – kad tokios būsenos vairuojant, jis kelia realią grėsmę eismo saugumui bei kitiems asmenims. Teismo vertinimu, siekiant atitinkamų baudžiamosios atsakomybės tikslų, be kita ko – siekiant nesudaryti nebaudžiamumo įspūdžio, tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas būtinas šiuo atveju. Bylą nagrinėjant teisme taip pat pateikti duomenys, kad kaltinamasis augina mažametį sūnų, kurį, be kita ko, būtina kasdien vežti į mokyklą, taip pat – į būrelius, visgi šiuo aspektu dėl jau anksčiau nurodytų aplinkybių apie padaryto Kelių eismo taisyklių šiurkštumą, teismas sprendžia, kad minėtiems nepatogumams šiuo atveju negali būti skiriama lemiama reikšmė, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų, pastebint, be kita ko, jog iš sutarčių dėl neformaliojo švietimo paslaugų teikimo kaltinamojo sūnui matyti, kad šios sutartys buvo sudarytos 2019 m. rugsėjo 2 d. ir rugsėjo 10 d., t. y. jau po šioje byloje nagrinėjamo įvykio ir kaltinamajam paskyrus kardomąsias priemones, tarp jų – teisės vairuoti sustabdymą.

S. S. buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų – vairuotojo pažymėjimo paėmimas nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. (b. l. 42-43). Todėl įvertinus tai, jog paskyrus jam šias kardomąsias priemones nuo 2019 m. rugsėjo 12 d., bei nesant duomenų, jog jis būtų pažeidęs jų sąlygas (t. y. ir toliau, nepaisant kardomosios priemonės, vairavęs), teismas sprendžia, kad uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. rugsėjo 12 d., t. y. nuo tada, kai jis realiai neteko galimybės naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui buvo nustatytas didesnis negu 1,51 promilės alkoholio kiekis; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). 

Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

S. S. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas. Taigi teismas sprendžia, kad net ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų. Kita vertus, įvertinus tiek paaiškinimus apie jo bei jo sutuoktinės sveikatos būklę, turtinę padėtį, be to, vairuotos transporto priemonės (bendrosios jungtinės nuosavybės ir šeimos turto) vertę, teismas sprendžia, kad pačio automobilio konfiskavimas nagrinėjamoje situacijoje neatitiktų teisingumo bei proporcingumo kriterijų, tai yra būtų per griežta priemonė, juolab įvertinus, jog, kaip minėta, šiuo nuosprendžiu įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, priimtas sprendimas jį atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą, pagrįstai manant, jog S. S. daugiau nenusikals ir laikysis įstatymų. Šiuo aspektu akcentuotina, jog vienas iš turto (be kita ko – nusikalstamos veikos priemonių) konfiskavimo tikslų – užtikrinti, kad asmuo nebegalėtų pasinaudoti tokia priemone darant nusikalstamas veikas. Taigi teismui manant, jog asmuo laikysis įstatymų reikalavimų, turto – nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimas natūra nelaikytinas būtinu konkrečioje situacijoje. Todėl įvertinus nurodytų argumentų visumą, spręstina, kad teisingumo ir proporcingumo kriterijus atitiktų dalies minėto turto – vairuotos kelių transporto priemonės – vertės konfiskavimas iš kaltinamojo, dėl ko iš S. S. konfiskuotina viena antroji jo vairuoto automobilio Toyota Land Cruiser vertės (be PVM) dalis, t. y. 3252,50 eurų.

Dėl kitų klausimų

S. S. 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės - dokumentų paėmimas (paimtas S. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b.l. 42, 43). Kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Sigito Jankausko 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. S. priklausančiam turtui - transporto priemonei (automobiliui) Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas – (duomenys neskelbtini)), terminą nustatant nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2030 m. kovo 12 d. (b. l. 45-48). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki teismo nuosprendžio dalyje dėl automobilio dalies vertės konfiskavimo valstybės naudai įvykdymo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti  - kompaktinė laikmena su vaizdo įrašu, paliktina saugoti byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

S. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą paskiriant be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą S. S. atžvilgiu nutraukti.

Paskirti S. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 12 d.

Paskirti S. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti dalį automobilio Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės, o būtent – konfiskuoti 3252,50 eurus (tris tūkstančius du šimtus penkiasdešimt du eurus 50 centų) valstybės naudai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Sigito Jankausko 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiam turtui - transporto priemonei (automobiliui) Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas – (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, palikti iki teismo nuosprendžio dalyje dėl automobilio dalies vertės konfiskavimo valstybės naudai įvykdymo.

S. S. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, S. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti valstybės įmonei Regitra.

Išaiškinti S. S., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 8 d.).

Išaiškinti S. P., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja        Ingrida Mikužytė