Civilinė byla Nr. B2-653-459/2020

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00713-2018-9

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                      3.4.3.7.1.; 3.2.7.1.; 3.2.7.2

(S)

   KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

      N U T A R T I S

           2020 m. vasario 18 d.

             Klaipėda

     Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,

     sekretoriaujant N. M.,

     dalyvaujant akcinės bendrovės SEB bankas atstovei advokato padėjėjai S. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės Pajūrio mėsinė kreditorės uždarosios akcinės bendrovės Hidrona atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtinto bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės Pajūrio mėsinė kreditoriaus akcinės bendrovės SEB bankas reikalavimo ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės Pajūrio mėsinė administratorės prašymo patvirtinti kreditoriaus akcinės bendrovės SEB bankas 8 933 661,11 Eur kreditinį reikalavimą.

              Teismas

           n u s t a t ė:

1.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB Pajūrio mėsinė kreditorių sąrašą ir jų reikalavimus tarp jų ir kreditoriaus akcinės bendrovės SEB bankas 8 933 661,11 Eur kreditinį reikalavimą pagal bankrutuojančios UAB Pajūrio mėsinė bankroto administratorės UAB Paltaja prokuristės R. V. prašymus ir jais pateiktus duomenis. 

2.       2019-12-03 gavus kreditoriaus UAB Hidrona atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria buvo patvirtinti bankrutuojančios UAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių reikalavimai, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas akcinės bendrovės SEB bankas (toliau - Bankas, arba AB SEB bankas) 8 933 661,11 Eur kreditinis reikalavimas ir dėl šio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo nusprendė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

3.       Kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ direktorius D. D. teismui pateiktame atskirajame skunde nurodo, kad bankrutuojančios UAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto administratorius teismui pateikęs prašymą patvirtinti akcinės bendrovės SEB bankas 8 933 661,11 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą nepateikė dokumentų, kurių pagrindu ši reikalaujama suma buvo paskaičiuota, o teismas iš esmės neišnagrinėjo SEB bankas kreditorinio reikalavimo ir nesant įrodymų dėl kreditorinių reikalavimų pagrįstumo nepagrįstai patvirtino AB SEB bankas 8 933 661,11 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą. Pažymėjo, kad dėl analogiškų AB SEB bankas ir AB Šiaulių bankas reikalavimų, už kuriuos kryžmiškai viena kitai yra suteikusios laidavimus bankrutuojančios UAB „Kretingalės mėsa“ ir BUAB „Pajūrio mėsinė“ nepagrįstumo, civilinėje byloje Nr. e2-l485-798/2019 2019-10-22 buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria apeliacinės instancijos teismas nutarė tenkinti atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019-08-08 nutarties dalies panaikinimo, kuria nepagrįstai buvo patvirtinti AB Šiaulių bankas ir AB SEB bankas finansiniai reikalavimai. Nutartyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas formaliai patvirtino ginčijamus finansinius reikalavimus, nes pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys prievolės dydį, o iš byloje esančių duomenų nebuvo galimybės nustatyti, kokia reikalavimo dalis buvo galimai pagrįsta/nepagrįsta. Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorinių reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo, juos dar kartą tikrina teismas. Nutartyje taip pat konstatuota, kad pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo išnagrinėtos ir nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, lemiančios ginčytų finansinių reikalavimų pagrįstumą ir dydį, todėl liko neatskleista bylos esmė. 

4.       Pažymėjo, kad ginčytinus reikalavimus pareiškusių kreditorių pateikti duomenys t. y. kreditavimo ir laidavimo sutartys, vienašališkos ataskaitos ar pažymos apie kredito likutį bei apie neįvykdytus įsipareigojimus, sumokėtas/nurašytas sumas ir pan., kurios pasirašytos vien tiktai ginčytinus reikalavimus pateikusius kreditorius atstovaujančių asmenų, nelaikytini detaliais ar išsamiais duomenimis, nes iš šių pareiškėjų pateiktų duomenų negalima nustatyti įsipareigojimų pagrindo ir dydžio. Taip pat nėra galimybės įvertinti, kokia bankrutuojančiai bendrovei suteiktų kreditų dalis buvo grąžinta ginčytinus reikalavimus bankrutuojančiai bendrovei pareiškusiems kreditoriams ir už kokį vėlavimo vykdyti įsipareigojimus laikotarpį yra skaičiuojami delspinigiai ar kitos netesybos (nėra aiškus vėlavimo įvykdyti kredito grafiką dienų skaičius ir pan.). Aplinkybė, kad bankrutuojanti bendrovė su kredito institucijomis buvo pasirašiusi atitinkamas laidavimo ar kreditavimo sutartis pati savaime dar nėra pakankamas pagrindas pareiškėjų finansinių reikalavimų pagrįstumui tvirtinti.

5.       Kreditorės uždarosios akcinės bendrovės Hidrona atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, duomenų apie neatvykimo priežastis iki teismo posėdžio negauta, todėl jos nepripažintinos svarbiomis. Nuomonės dėl kreditoriaus akcinės bendrovės SEB bankas atsiliepimo argumentų bei pateiktų įrodymų ar dėl skolos dydžio apskaičiavimo nepareiškė.

6.       Akcinės bendrovės SEB bankas atstovė advokato padėjėja S. S. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl tos uždarosios akcinės bendrovės Hidrona skundo dalies, kuria ginčijamas AB SEB banko kreditorinis reikalavimas. Atsiliepime nurodė, kad su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka ir prašo Banko pareikštą kreditorinį reikalavimą patvirtinti pilna apimtimi kaip jis pareikštas. Nurodė, kad Faktinis kreditorinio reikalavimo pagrindas yra 2010-06-11 UAB Pajūrio mėsinė ir Banko pasirašyta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-Laidavimo sutartis), kuria buvo užtikrinti UAB „Agrovet“, į. k. (duomenys neskelbtini), įsipareigojimų pagal 2001-09-13 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Kreditavimo sutartis) vykdymas. Skolininkas įsipareigojo atsakyti Bankui visa suma solidariai, t. y. grąžinti Bankui negrąžintą kredito dalį, sumokėti nesumokėtas palūkanas bei netesybas ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo Banko pranešimo įvykdyti visas Kliento prievoles pagal Kreditavimo sutartį gavimo dienos (Laidavimo sutarties 3.1. punktas). Tačiau Klientas įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį nuo 2014-12-15 nevykdo, todėl Bankas pareikalavo skolininko, kaip solidaraus bendraskolio, įvykdyti Kliento prievoles, bet reikalavimas nebuvo įvykdytas.

7.       Klaipėdos apygardos teismas 2019-02-13 nutartimi (bylos Nr. B2-823-459/2019) Pajūrio mėsinė iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2019-05-16, kreditorinių reikalavimų pateikimo data nustatyta iki 2019-06-15. Pagal Kreditavimo sutartį teismo nutarties dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo įsiteisėjimo dieną (2019-05-16) kliento UAB „Agrovet“ skola bankui buvo 8.933.661,11 Eur, iš jų: paskola 7.267.791,71 Eur, palūkanos 1.665.869,40 Eur.

8.       Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą reikalavimo dalyką bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Kartu solidarumas, esant skolininkų daugetui, reiškia skolos nedalomumą tarp skolininkų. Solidariosios prievolės nustatomos tam, kad kreditorius turėtų užtikrinimą, jog vieno skolininko prievolės neįvykdymas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes galima reikalauti, kad ją įvykdytų kitas bendraskolis. Atkreipė dėmesį, kad prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės prieš kreditorių mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 straipsnio 2 dalis). 

9.       Atsakydama apeliantui dėl argumentų, susijusių su AB SEB bankas reikalavimu vienu metu į visus laiduotojus, pažymi, kad įstatymas, esant solidariai skolininkų pareigai, suteikia kreditoriui teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Tai yra kreditoriaus teisė ir jos negalima riboti. Kai laiduotojas įvykdo prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę.

10.       Teismo posėdžio metu akcinės bendrovės SEB bankas atstovė, advokato padėjėja S. S. su UAB Hidrona atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir patvirtinti AB SEB banko 8 933 661,11 Eur kreditorinį reikalavimą. AB SEB bankas atstovė pabrėžė, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų pagrindžiančių AB SEB banko pareikšto kreditorinio reikalavimo pagrįstumą. Nurodė, kad UAB Hidrona samprotavimai, išdėstyti atskirojo skundo 33 punkte, kad patvirtinta suma didesnė negu buvo pagrindinio skolininko UAB Agrovet buvusi skola bankroto bylos iškėlimo jai metu subjektyvūs ir visiškai nepagrįsti. Dėl galimo sumų neatitikimo pažymėjo, kad skolos dydis fiksuojamas 2019-05-16, t. y. nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB Pajūrio mėsinei įsiteisėjimo dienai, nes nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB Agrovet įsiteisėjo dar vėliau, t. y. 2019-07-24 ir skola ten yra didesnė. Atkreipė dėmesį, kad banko su UAB Agrovet Kreditavimo sutarties pakeitimų buvo net 38, o banko ir laiduotojos UAB Pajūrio mėsinė laidavimo sutarties pakeitimų buvo 9. Dėl kito UAB Hidrona nesutikimo motyvų, išreiškiamo tuo, kad jų vertinimu AB SEB bankas neturi teisės reikšti reikalavimo į UAB Pajūrio mėsinę, kadangi pareiškė reikalavimą į kitus solidariai atsakingus asmenis, pažymėjo, kad visa teisinė argumentacija dėl šitų apelianto motyvų iš esmės yra išdėstyta atsiliepime į atskirąjį skundą. Akcentavo, jog visi teisės aktai reglamentuojantys solidariąją atsakomybę aiškiai apibrėžia kreditoriaus teisę pasirinkti ar jis ieško iš vieno, ar iš visų skolininkų. Teismų praktika sako, kad nieko bendro banko reiškiamo reikalavimo apimtis neturi su hipotekiniu turtu, t. y. banko reikalavimas į UAB Agrovet skolinius įsipareigojimus yra užtikrintas ne viena užtikrinimo priemone, šiuo atveju reikalavimas yra užtikrintas UAB Kretingalės mėsinė laidavimu, UAB Pajūrio mėsinė laidavimu ir fizinio asmens laidavimu. Į juos visus yra pareikšti lygiagretūs reikalavimai pagal laidavimo sutartį. Laidavimo sutartyje nebuvo numatyta, kad bankas atsisako reikalavimo pagal pareikštą užtikrinimo priemonę, todėl bankas turi teisinį pagrindą reikšti reikalavimą į visus lygiagrečius skolininkus. Tuo tarpu UAB Hidrona teiginys, kad yra pažeidžiamas viešas interesas visiškai nepagrįstas, kadangi CK normos reglamentuoja, kad laiduotojui patenkinus reikalavimą už pagrindinį skolininką, laiduotojas įgyja regreso teisę į pagrindinį skolininką. Šio atveju bankui patenkinus reikalavimą UAB Pajūrio mėsinės bankroto byloje už UAB Agrovet, UAB Pajūrio mėsinė, kaip debitorius, stoja į UAB Agrovet bankroto bylą kreditoriumi ir ten siekia savo kreditinio reikalavimo patenkinimo tai sumai, kokia buvo atsiskaityta iš jos turto. Kas liečia priimamų sprendimų užtikrinimą, tai niekas nedraudė ir UAB Hidrona numatyti priemonių, kad jomis užtikrinti savo reikalavimą UAB Pajūrio mėsinė, arba UAB Agrovet laidavimu. Tuo tarpu banko reikalavimas didelis, todėl bankas privalo pagal jam keliamus didelius reikalavimus valdyti rizikas ir imtis užtikrinimo priemonių. Bankas suteikdamas tokio dydžio kreditą privalo užtikrinti jo grąžinimą visomis galimomis užtikrinimo priemonėmis. AB Šiaulių bankas yra UAB Pajūrio mėsinės hipotekos kreditorius, bet lygiai taip pat ir UAB Agrovet kreditorius pagal laidavimo sutartį, taip šiuo atveju SEB bankas yra UAB Agrovet kreditorius pagal kredito sutartį kitų susijusių įmonių pagal laidavimą. SEB bankas užtikrinimo priemonės didelės, bet ir skola yra labai didelė ir jos grąžinimą reikia užtikrinti. Atkreipia dėmesį, kad reikšdama prieštaravimus visose trijose bankroto bylose UAB Hidrona tuo sustabdė bankroto procesą. Tuo tarpu UAB Pajūrio mėsinė bankroto byloje yra duomenys, kad bankroto administratorius reiškia prašymą dėl greitai gendančio ir nelikvidaus turto pardavimo. Taigi pagrįstai kyla klausimas ar UAB Hidrona iš tiesų gina savo interesus, ar piktnaudžiauja jai suteikta teise, kadangi tokios didelės sąnaudos yra patiriamos dėl vieno iš mažiausią reikalavimą turinčio kreditoriaus pareikštų prieštaravimų. Kas liečia skolos dydžio klausimą, tai iš pateiktų dokumentų ir pažymos, pateiktos administratoriui matyti, kad bankroto bylos UAB Pajūrio mėsinė iškėlimo įsiteisėjimo dienai, t. y. 2019-05-16, UAB Agrovet skola AB SEB bankui yra nepakitusi ir sudaro 7 267 791,71 Eur. Kinta tik palūkanos ir jos sudaro 1 665 869,40 Eur. Iš viso UAB Agrovet skola AB SEB bankui sudaro 8 933 661,11 Eur, kurią ir prašo patvirtinti laiduotojos UAB Pajūrio mėsinė bankroto byloje pagal administratorės pareikštą prašymą, bei priteisti AB SEB bankas naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad pagrindo mažinti reikalavimą nėra, nes pagrindinio skolininko UAB Agrovet byloje UAB Hidrona taip pat ginčija AB SEB banko kreditinį reikalavimą.

11.       Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės Pajūrio mėsinė administratorės uždarosios akcinės bendrovės Pataja prokuristė R. V. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsiliepime dėl uždarosios akcinės bendrovės Hidrona skundo dalies, kuria ginčijamas AB SEB banko kreditorinis reikalavimas nurodė, kad su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka. Nurodė, kad pateiktoje pažymoje dėl skolos dydžio aiškiai išdėstyta, kokio dydžio ir nuo kada susidarė bankrutuojančios įmonės skola bankui, taip pat išdėstyta skolos detalizacija, t. y. kokią skolos dalį sudaro negražintas kreditas, palūkanos ir delspinigiai. Administratorė, susipažinusi bei įvertinusi šiuos duomenis, mano, kad skolos dydis yra visiškai pagrįstas.

12.       Į atskirajame skunde apelianto nurodytą argumentą, kad nėra pagrindo tvirtinti banko finansinio reikalavimo, nes toks pat finansinis reikalavimas pateiktas ir pagrindinio skolininko bei kito laiduotojo bylose (tuo tarpu šioje byloje skola susidarė laidavimo santykių pagrindu), administratorė paaiškino, kad esant solidariai laiduotojų ir pagrindinio skolininko prievolei, jie atsako solidariai. Solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis). Priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Tad banko veiksmai (kreditorinių reikalavimų pateikimas į visų solidarių skolininkų bankroto bylas) esamu atveju laikomi pagrįstais.

13.       Pažymėjo, kad kol nėra patenkintas ar iš dalies patenkintas banko reikalavimas kitose bylose (pagrindinio skolininko ir kito laiduotojo bankroto bylose), tol reikalavimas šioje byloje neturi būti mažinamas. Nurodė, kad taip pat nepagrįsti bei atmestini apelianto argumentai, jog banko finansinis reikalavimas turi būti mažinamas jam už prievolę įkeisto turto verte. Tol kol nėra parduotas įkeistas turtas ir patenkintas (iš dalies patenkintas) banko reikalavimas pagrindinio skolininko bankroto byloje, tol reikalavimas šioje byloje neturi būti mažinamas. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra kilęs ginčas dėl sutarčių sudarymo fakto (taip pat dėl didelės šių dokumentų apimties), todėl teismui neteikia kredito ir laidavimo sutarčių. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus administratorė prašo patvirtinti UAB Pajūrio mėsinė bankroto byloje AB SEB banko 8 933 661,11 Eur dydžio finansinį reikalavimą.

14.       Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Pataja“ prokuristė R. V. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai. Gautas prašymas nagrinėti civilinę bylą administratorei nedalyvaujant.

       Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės Pajūrio mėsinė kreditorės uždarosios akcinės bendrovės Hidrona atskirasis skundas netenkintinas.

          Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės Pajūrio mėsinė bankroto administratorės prašymas dėl kreditoriaus akcinės bendrovės SEB bankas įtraukimo į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės Pajūrio mėsinė kreditorių sąrašą bei 8 933 661,11 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo tenkintinas.

15.       Pagal bankroto bylos iškėlimo ir kreditorių reikalavimo patvirtinimo metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 10 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius, vadovaudamasis kreditorių pareikštais reikalavimais, patikslintais pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus, sudaro visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti. Turint omenyje Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 155 straipsnio nuostatas, administratorės prašymas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymu.

16.       Bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartimi UAB Pajūrio mėsinė iškelta bankroto byla, kreditoriams nustatytas terminas per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pareikšti savo reikalavimus bankrutuojančiai įmonei. Atsakovės bankroto administratoriumi paskirta UAB Paltaja. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 16 d. Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus skundą ir priėmus nutartį.

17.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi pagal bankrutuojančios UAB Pajūrio mėsinė bankroto administratorės UAB Paltaja prokuristės R. V. prašymus ir su jais pateiktus duomenis buvo patvirtinti bankrutuojančios UAB Pajūrio mėsinė kreditorių reikalavimai, tarp jų ir kreditoriaus akcinės bendrovės SEB bankas 8 933 661,11 Eur kreditinis reikalavimas.

18.       Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties dalis, kuria patvirtintas akcinės bendrovės SEB bankas 8 933 661,11 Eur kreditinis reikalavimas, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi panaikinta 2019-12-03 gavus kreditoriaus UAB Hidrona atskirąjį skundą. Paskirtas teismo posėdis žodinio proceso tvarka. 

Dėl akcinės bendrovės SEB bankas kreditinio reikalavimo dydžio

19.       Iš naujo sprendžiant dėl bankrutuojančios UAB Pajūrio mėsinė kreditoriaus akcinės bendrovės SEB banko reikalavimo pagrįstumo, turėtina omenyje, kad skundą pateikęs kitas bankrutuojančios UAB Pajūrio mėsinė kreditorius UAB Hidrona atskirajame skunde nurodo, jog bankrutuojančios UAB Pajūrio mėsinė bankroto administratorius teismui pateikęs prašymą patvirtinti akcinės bendrovės SEB bankas 8 933 661,11 Eur dydžio kreditinį reikalavimą bei su juo sutikdamas, nepateikė dokumentų, kurių pagrindu ši reikalaujama suma buvo paskaičiuota. 

20.       Pažymėtina, jog remiantis LR Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 straipsniu, teismo procesas yra grindžiamas rungimosi principu. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi, šiame straipsnyje įtvirtinta teisės norma yra rungimosi principo išraiška, kuri civiliniame procese vadinama įrodinėjimo pareiga.

21.       Turėtina omenyje, kad kreditorius akcinė bendrovė SEB bankas atsiliepdamas į atskirajame skunde apelianto išdėstytus argumentus pateikė reiškiamą reikalavimą patvirtinančius dokumentus. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad 2010-06-11 UAB Pajūrio mėsinė ir AB SEB bankas pasirašė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-Laidavimo sutartis), kuria buvo užtikrintas UAB „Agrovet“, į. k. (duomenys neskelbtini), įsipareigojimų pagal 2001-09-13 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Kreditavimo sutartis) vykdymas. Skolininkas įsipareigojo atsakyti AB SEB bankui visa suma solidariai, t. y. grąžinti bankui negrąžintą kredito dalį, sumokėti nesumokėtas palūkanas bei netesybas ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo banko pranešimo įvykdyti visas kliento UAB „Agrovet“ prievoles pagal Kreditavimo sutartį gavimo dienos (Laidavimo sutarties 3.1. punktas). Iš pateiktų dokumentų (kredito sutartys, kreditavimo sutarčių pakeitimai, kredito grąžinimo grafikai, kreditavimo sutarčių sąlygų vykdymo patvirtinimai, suvestiniai duomenys ir juos pagrindžiantys atsiskaitomųjų sąskaitų išrašai), akivaizdu, jog SEB bankas suteikė kreditą UAB „Agrovet“ už kurią laidavo UAB Pajūrio mėsinė. Taip pat akivaizdu, kad 2001-09-13 kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeista net 38 kartus, o UAB Pajūrio mėsinė ir AB SEB bankas pasirašyta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeista 9 kartus. Tačiau klientas UAB „Agrovet“, įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį nuo 2014-12-15 nebevykdo, todėl AB SEB bankas pagrįstai pareikalavo skolininko, kaip solidaraus bendraskolio, įvykdyti kliento UAB „Agrovet“ prievoles. Deja, reikalavimas nebuvo įvykdytas.

22.       Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Pagal šią teisės normą prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Taip pat šie subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą. Bet kuriuo būdu užtikrinant sutartinės prievolės įvykdymą, jis (užtikrinimas) taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir trečiojo asmens santykius. Šių prievolinių santykių specifika yra ta, kad jie priklausomi nuo pagrindinės prievolės. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, išskyrus garantiją pagal pirmą pareikalavimą, palyginti su pagrindine prievole, yra papildomos, šalutinės (aksesorinės) prievolės. Pritaikius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų daugetą, iškyla jų realizavimo eiliškumo problema, kuri spręstina pagal sutartyse ir (arba) kiekvieną iš jų reglamentuojančiose materialinės teisės normose nustatytą teisinį reguliavimą.

23.       Hipoteka ir laidavimas yra tiesiogiai CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai. Hipoteka – daiktinės teisės institutas. Hipoteka yra daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). 

24.       Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas gali atsirasti sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Kreditorius suinteresuotas, kad už skolininką laiduotų patikimas, mokus asmuo. Tais atvejais, kai laiduotojui tenka atsakyti už skolininko prievoles solidariai su skolininku arba subsidiariai, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo prievolę, vykdymo procese laiduotojo prievolė įgyja daiktinės prievolės pobūdį, nes laiduotojas atsako savo turtu pagal prisiimtą asmeninę prievolę. Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Taigi, hipoteka ir laidavimas, kaip sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, taikomi pagal įstatymų normose ir civilinių teisinių santykių subjektų sutartyse nustatytas jų taikymo sąlygas. CK normos šiuos prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus reglamentuoja netapačiai, tačiau jų vienas kitam nepriešpastato, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).

25.        Taigi, solidarumas, esant skolininkų daugetui, reiškia skolos nedalomumą tarp skolininkų. Solidariosios prievolės nustatomos tam, kad kreditorius turėtų užtikrinimą jog vieno skolininko prievolės neįvykdymas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes galima reikalauti, kad ją įvykdytų kitas bendraskolis. Solidariosios prievolės institutas leidžia apsaugoti kreditoriaus interesus ir tada, kai yra tik vienas pagrindinės prievolės skolininkas, susitariant dėl papildomos (šalutinės) prievolės, kurios skolininkas atsakys solidariai su pagrindinės prievolės skolininku. Esant laidavimui, yra pagrindinė prievolė, siejanti skolininką ir kreditorių, bei šios pagrindinės prievolės papildoma (šalutinė) prievolė, siejanti laiduotoją ir kreditorių (CK 6.76 straipsnio 2 dalis).

26.       Nagrinėjamu atveju, iš UAB Pajūrio mėsinė ir AB SEB bankas 2010-06-11 pasirašytos  laidavimo sutarties Nr. 04/10031  akivaizdu, jog laiduotoja UAB Pajūrio mėsinė laidavo už kredito gavėją UAB Agrovet ir įsipareigojo solidariai visu savo turtu atsakyti bankui ta pačia suma kaip ir kredito gavėja visu kreditavimo sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. užtikrinti tinkamą kredito ar bet kurios jo dalies grąžinimą, palūkanų ir netesybų mokėjimą, nuostolių atlyginimą ir kitų kreditavimo sutartyje numatytų įmokų sumokėjimą, jeigu kredito gavėjas, už kurį laiduojama, neįvykdys bankui, kaip kreditoriui, turinčiam piniginį reikalavimą, visų savo mokėjimo prievolių ar jų dalies pagal kreditavimo sutartį (1.1 p., b. l. 31).

27.       Iš UAB Pajūrio mėsinė ir AB SEB bankas 2010-06-11 pasirašytos laidavimo sutarties 3.2 p. turinio teismui taip pat akivaizdu, kad joje susitarta, jog laiduotojas atsisako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.80 straipsnyje nustatytos teisės reikalauti (teisės reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, išskyrus atvejus, kai laiduotojas šios teisės yra aiškiai atsisakęs), kad bankas pirmiausiai pradėtų išieškojimą iš konkretaus kredito gavėjo turto (b. l. 30-32). Taigi, akivaizdu, kad skolininkas, kaip laiduotojas, laidavimo sutartyse aiškiai atsisakė anksčiau aptartos teisės reikalauti, kad AB SEB bankas pirmiausiai išieškojimą nukreiptų į konkretų skolininko turtą ir prisiėmė solidarią atsakomybę įsiskolinimo sumai.

28.       Kai skolininkui iškeliama bankroto byla, kreditoriai per teismo nustatytą terminą turi teisę bankrutuojančiai įmonei pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ir ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Šio reglamentavimo tikslas - bankroto byloje išsiaiškinti kreditorių skaičių ir jų pareikštų reikalavimų apimtį. Kreditoriaus reikalavimo apimtis nustatoma pareikštą reikalavimą patvirtinus teismui nutartimi (ĮBĮ 26 straipsnis). Pagal ĮBĮ 16 straipsnį visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iškėlimo dienos. Taigi, susidariusi įmonės skolų sudėtis ir apimtis yra fiksuojama bankroto bylos iškėlimo dieną. 

29.       Iš bylos dokumentų akivaizdu, kad AB SEB bankas teismui pateikė ne tik anksčiau minėtas 2001-09-13 kreditavimo ir 2010-06-11 laidavimo sutartis, bet ir banko 2019-07-24 pažymą apie Kliento skolą, bei teismo nutartį, kuria buvo patvirtintas kreditinis reikalavimas AB SEB bankas kliento UAB „Agrovet“ bankroto byloje (b. l. 149-156). Tačiau pažymėjo, kad minėta nutartis yra apskųsta. Kadangi ginčo kreditinis reikalavimas į skolininką UAB „Agrovet“ pastarosios bankroto byloje yra pareikštas ankščiau nei kreditinis reikalavimas į laiduotoją UAB Pajūrio mėsinė bankroto byloje, akivaizdu, kad reikalavimo suma skolininko UAB „Agrovet“ bankroto byloje jo atžvilgiu yra mažesnė. Atsižvelgiant į aptartą, turint omenyje solidarių prievolių reglamentavimą, spręstina, kad skolos suma pagrindinio skolininko atžvilgiu negali būti didesnė nei laiduotojo, tačiau nedraudžiama, kad ji būtų mažesnė dėl objektyvių priežasčių, nes ginčo situacijoje bankroto byla iškelta anksčiau.

30.       Įmonių bankroto įstatymas tiesiogiai nereglamentuoja situacijos, kai kreditoriaus reikalavimo į bankrutuojantį skolininką patenkinimas yra užtikrintas trečiojo asmens laidavimu ir neaptaria kreditoriaus bei laiduotojo teisių ir pareigų apimties, jų dalyvavimo bankroto byloje ir kitų su tuo susijusių klausimų. Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės ir tai yra jo, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis. Akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės. Akcesorinė laiduotojo prievolė pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Šie laidavimo požymiai apibūdina laiduotojo teisių apsaugą. Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės prieš kreditorių mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 straipsnio 2 dalis).

31.       Atsižvelgiant į tai kas aptarta anksčiau, turint omenyje, kad bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, darytina išvada, kad AB SEB bankas kaip hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, kuri yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K. ir kt., civilinėje byloje Nr. ??-7-364/2010). Pažymėtina, kad nei Kreditavimo sutartys, nei Laidavimo sutartyje šalys neapribojo AB SEB bankas teisės pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti. Tuo tarpu kai laiduotojas įvykdo prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 str. 1 d.). Bendraskolis, kuriam pareikštas ieškinys, neturi teisės reikalauti, kad prievolė butų padalyta ar, kad kreditorius pirma pareikštų ieškinį kitam bendraskoliui.

32.       Taip pat turėtina omenyje, kad laiduotojo prievolė negali būti susieta su įkeisto turto pardavimo varžytynėse momentu, nes tokiu atveju būtų iškreipiama solidariosios prievolės samprata bei sumenkinamas laidavimo institutas. Kasacinės instancijos teismas anksčiau minėtoje nutartyje taip pat nurodė, jog tai, kad teismas neturi duomenų, koks skolos likutis bus pardavus įkeistą turtą, neturi prejudicinės reikšmės, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis išdėstyta kasacinio teismo praktika, atmestini prieštaravimai dėl AB SEB bankas teisės reikšti reikalavimą visų solidarių skolininkų atžvilgiu vienu metu ribojimo, nes priešingu atveju būtų apribota kreditoriaus teisė gauti reikalavimo patenkinimą. Tuo tarpu kai laiduotojas įvykdo prievolę, kreditorius privalo perduoti jam reikalavimą skolininkui patvirtinančius dokumentus, taip pat šį reikalavimą užtikrinančias teises (CK 6.83 str. 4 d.).

33.       Turint omenyje į bylą pateiktus įrodymus bei AB SEB bankas išdėstytus argumentus į kreditoriaus UAB Hidrona atskirąjį skundą dėl banko reikalavimo dydžio, pažymėtina, jog iš pateiktų dokumentų, t. y. kreditavimo bei laidavimo sutarčių su pakeitimais turinio, administratorei (b. l. 164) ir teismui pateiktų AB SEB banko pažymų (b. l. 147, 148) turinio matyti, kad klientas UAB „Agrovet“, įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį nebevykdo nuo 2014-12-15, todėl bankroto bylos UAB Pajūrio mėsinė iškėlimo įsiteisėjimo dienai, t. y. 2019-05-16, UAB Agrovet skola AB SEB bankui pagal atitinkamus kredito aprašus yra 7 267 791,71 Eur. Kintanti priskaičiuotų procesinių palūkanų suma pagal kredito aprašus sudaro 1 665 869,40 Eur (683 819,39 + 783 106,17 + 198 943,84). Taigi iš viso UAB Agrovet skola AB SEB bankui kartu su procesinėmis palūkanomis sudaro 8 933 661,11 Eur, kurią AB SEB bankas ir administratorė ir prašo patvirtinti už UAB „Agrovet“ laidavusios UAB Pajūrio mėsinė bankroto byloje. Pagrindo mažinti reikalavimą nenustatyta.

34.       Apeliantės UAB Hidrona teiginiai, kad kreditavimo ir laidavimo sutartys, vienašališkos ataskaitos ar pažymos apie kredito likutį bei apie neįvykdytus įsipareigojimus, sumokėtas/nurašytas sumas ir pan., kurios pasirašytos vien tiktai ginčytinus reikalavimus pateikusius kreditorius atstovaujančių asmenų, pačios savaime nelaikytini detaliais ar išsamiais duomenimis, nes iš jų negalima nustatyti įsipareigojimų pagrindo ir dydžio, atmestini, kadangi jiems paneigti UAB Hidrona jokių įrodymų nepateikė, kur padarytos prašomos patvirtinti reikalavimo sumos skaičiavimo klaidos nenurodė. 

35.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad kreditoriaus akcinės bendrovės SEB bankas administratoriui pateiktas pareiškimas patvirtinti jo 8 933 661,11 Eur finansinį reikalavimą bankrutuojančios UAB Pajūrio mėsinė bankroto byloje pripažintinas pagrįstu, nes finansinio reikalavimo suma detalizuota, prie prašymo pateikti finansinį reikalavimą pagrindžiantys dokumentai. Taigi, reikalavimas pripažintinas pagrįstu, todėl tvirtintinas (Įmonių bankroto įstatymo 26 str. 1 d., Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

36.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors pastaroji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

37.       Kreditorė AB SEB bankas, kurios reikalavimą ginčija kreditorė UAB Hidrona, nurodė, kad už advokato padėjėjo pagalbą byloje patyrė 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias ir prašo priteisti iš UAB Hidrona. Prašymui pagrįsti pateikė PVM sąskaitą faktūrą ir sąskaitos išrašą (b. l. 168, 169), kurie patvirtina, kad išlaidos realiai buvo patirtos. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). 

38.       Teismas, taikydamas CPK 94 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, nusprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Vertinant patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais. 

39.       Atsižvelgiant į tai, kad kreditorės akcinės bendrovės SEB bankas pareikštas reikalavimas tenkintinas, todėl jos dėl kitos kreditorės UAB Hidrona atskirojo skundo nagrinėjimo patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos.

40.       Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų nuostatomis, kadangi prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijomis nustatytų maksimalių priteistinų dydžių už atsiliepimo į atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą ir atstovavimą teismo posėdyje, todėl AB SEB bankui iš apeliantės UAB Hidrona priteistina 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas bei dalyvavusio nagrinėjant bylą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės Pajūrio mėsinės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės Hidrona, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės Pajūrio mėsinės kreditoriaus akcinės bendrovės Šiaulių bankas reikalavimas, atmesti.

Patenkinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės Pajūrio mėsinės bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Paltaja prokuristės R. V. prašymą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės Pajūrio mėsinės kreditoriaus akcinės bendrovės SEB bankas kreditinio reikalavimo patvirtinimo.

Įtraukti kreditorių akcinę bendrovę SEB bankas, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės Pajūrio mėsinė kreditorių sąrašą bei patvirtinti jo 8 933 661,11 Eur (aštuoni milijonai devyni šimtai trisdešimt trys tūkstančiai šeši šimtai šešiasdešimt vienas euras 11 centų) finansinį reikalavimą.

Priteisti kreditorei akcinei bendrovei SEB bankas, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės Hidrona, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą.

Nutarties kopiją išsiųsti administratoriui. Administratorių įpareigoti supažindinti kreditorius su teismo patvirtintais jų finansiniais reikalavimais.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                         Raimonda Andrulienė