Civilinė byla Nr. e2A-388-967/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12457-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos
3.1.7.6; 3.2.6.12.2; 3.3.1.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Placenta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. papildomos nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Placenta“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl uždraudimo naudotis pastatu.
Teismas
nustatė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Placenta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama uždrausti atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ naudotis ieškovei priklausančiu pastatu – siurbline, esančia (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iškelti jai priklausančius šilumos tinklus iš nurodyto pastato.
2. Atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
3. Teismas 2023 m. spalio 23 d. nutartimi nutarė, kad pasirengimas nagrinėti bylą vyks paruošiamųjų dokumentų būdu ir nustatė ieškovei 14 dienų terminą nuo atsiliepimo gavimo dienos dublikui pateikti.
4. Ieškovei per teismo nustatytą terminą nepateikus dubliko, teismas 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 22 d.
5. 2023 m. teisme buvo gautas atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašymas priimti byloje papildomą nutartį ir priteisti atsakovei iš ieškovės 4 089,36 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 29 d. papildoma nutartimi atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė atsakovei iš ieškovės 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Teismas sprendė, kad atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas lėmė ieškovės inicijuotas teismo procesas, kuris baigėsi ieškovei nepateikus dubliko, t. y. iš esmės dėl netinkamo ieškovės procesinių teisių įgyvendinimo, o ne dėl to, kad atsakovė būtų pripažinusi ieškinį ar patenkinusi ieškinio reikalavimus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovė įgijo teisę į šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vertindamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas pažymėjo, kad prašomos priteisti 4 089,36 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija dydžių, nustatytų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Vis dėlto, atsižvelgdamas į tai, kad atsiliepime į ieškinį nenagrinėta jokių naujų, sudėtingų teisės klausimų, įvertinęs atsiliepimo į ieškinį turinį, galimas advokatės laiko ir darbo sąnaudas šiam procesiniam dokumentui parengti, teismas sprendė, kad pagrįsta ir atsakovei atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 000 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė UAB „Placenta“ (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo papildomą nutartį panaikinti ir prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas 2023 m. spalio 23 d. nutartimi nustatė, kad pasirengimas nagrinėti bylą vyks paruošiamųjų dokumentų būdu bei nustatė ieškovei 14 dienų terminą nuo atsiliepimo gavimo dublikui pateikti, tačiau ieškovės atstovas teismo pranešimo ir nutarties nepastebėjo ir per teismo nustatytą terminą nepateikė dubliko, o teismas 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą. Ieškovės atstovas minėtos nutarties neskundė, nes ketino teikti naują ieškinį, tačiau atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2023 m. lapkričio 23 d., t. y. jau po 2023 m. lapkričio 10 d. nutarties įsiteisėjimo, pateikė teismui prašymą priimti byloje papildomą nutartį ir priteisti atsakovei iš ieškovės 4 089,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurį teismas skundžiama nutartimi tenkino iš dalies ir priteisė atsakovei 3 000 Eur.
8.2. Nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Šis sprendimo negaliojimo pagrindas civilinio proceso teorijoje vadinamas santykinai absoliučiu, nes jis taikomas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kurio teisės pažeistos, šiuo pagrindu remiasi apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliantės teisės buvo pažeistos, nes jai nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio, kurio metu buvo priimtas papildomas sprendimas, laiką ir vietą. CPK 277 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad papildomą sprendimą teismas priima išnagrinėjęs klausimą teismo posėdyje. Šalims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad gavęs atsakovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo teismas šio prašymo ieškovei neišsiuntė ir taip pat neinformavo apie šio prašymo nagrinėjimą teismo posėdyje.
8.3. Ieškovė, nežinodama apie teismo posėdžio laiką ir vietą, negalėjo įgyvendinti savo procesinės teisės pateikti atsiliepimą į pateiktą prašymą, t. y. būti išklausytai ir pareikšti savo nuomonę dėl nagrinėjamo klausimo esmės. Tokiu būdu buvo pažeista ieškovės teisė į tinkamą procesą pirmojoje instancijoje. Kadangi apeliacinės instancijos teismas negalės pasisakyti dėl ieškovės argumentų, liečiančių ginčo esmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-303/2009), ieškovė tuos argumentus pateikia ne apeliaciniame skunde, bet atsiliepime į atsakovės prašymą, kurio pateikimo galimybės ji neturėjo dėl pirmosios instancijos teismo padaryto procesinio pažeidimo.
9. Atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškovė byloje elgėsi pasyviai, nesirūpino savo procesinėmis teisėmis, nesiėmė visų būtinų aktyvių veiksmų tinkamai ir laiku dalyvauti civilinės bylos nagrinėjimo procese. Civilinė byla pradėta pagal ieškovės 2023 m. rugpjūčio 24 d. pateiktą ieškinį atsakovei dėl uždraudimo naudotis pastatu. Atsakovė, vykdydama teismo įpareigojimą, 2023 m. spalio 18 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį. Atsižvelgdamas į tai, teismas 2023 m. spalio 23 d. nutartimi nusprendė, kad pasirengimas nagrinėti bylą vyks paruošiamųjų dokumentų būdu ir ieškovei nustatė 14 dienų terminą nuo atsiliepimo gavimo dublikui pateikti. Iš Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) matyti, kad ieškovė ir jos atstovas turi prieigą prie elektroninės bylos kortelės ir kad pranešimą dėl dubliko pateikimo gavo 2023 m. spalio 24 d. Terminas pateikti dubliką baigėsi 2023 m. lapkričio 7 d., tačiau ieškovė nei dubliko, nei prašymo dėl termino dublikui pateikti pratęsimo, nei jokio kito procesinio prašymo nepateikė. Vadovaudamasis tuo, teismas 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą, ieškovės procesinį pasyvumą prilygindamas ieškinio reikalavimų nepalaikymui. Atsakovės įsitikinimu, vien ši aplinkybė leidžia teigti, kad ieškovė ir jos atstovas elgėsi nerūpestingai, kadangi inicijavę bylą vėliau patys pateiktų ieškinio reikalavimų nebepalaikė, nesidomėjo bylos eiga.
9.2. Nors ieškovės atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad atstovas teismo pranešimo ir nutarties nepastebėjo, todėl ir nepateikė dubliko, visgi ši aplinkybė nėra svarbi priežastis, dėl kurios terminas galėjo būti praleistas. Ši aplinkybė kaip tik įrodo ieškovės ir jos atstovo aplaidumą, kuris lėmė tai, kad ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Toks procesinis elgesys negali būti niekaip pateisinamas, kadangi dėl tokio elgesio kita šalis (atsakovė) buvo priversta dalyvauti byloje ir patirti bylinėjimosi išlaidas.
9.3. Tiek ieškovė, tiek ir jos atstovas prieigą prie elektroninės bylos kortelės turėjo ir turi. Be to, ieškovė yra atstovaujamas profesionalaus teisininko – kvalifikuoto advokato, kuris galėjo sekti byloje vykstančius procesus. CPK 277 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas skundžiamą nutartį priėmė 2023 m. lapkričio 10 d. Taigi iškelti papildomo sprendimo priėmimo klausimą buvo galima iki 2023 m. lapkričio 30 d. Atsižvelgiant į tai, atsakovė, praėjus 13 dienų nuo nutarties priėmimo (2023 m. lapkričio 23 d.), t. y. nepraleidusi CPK nustatyto termino, pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, siekdama, kad būtų išspręstas jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, kuris buvo suformuluotas dar atsiliepime. Teismas papildomą nutartį priėmė 2023 m. lapkričio 29 d., t. y. praėjus 6 dienoms nuo prašymo pateikimo. Taigi ieškovė turėjo laiko sureaguoti į atsakovės pateiktą prašymą.
9.4. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodė, kad buvo pažeistos jos teisės, nes nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio, kurio metu buvo priimta papildoma nutartis, laiką ir vietą. CPK 277 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad papildomą sprendimą teismas priima rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tokiu atveju dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Taigi įstatyme yra aiškiai numatyta, kad tokį sprendimą teismas priima rašytinio proceso tvarka ir tik esant bent vienos šalies prašymui ar teismui nusprendus, toks prašymas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka ir tik tokiu atveju yra pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Toks prašymas byloje nebuvo pateiktas, ieškovė neprašė nagrinėti atsakovės prašymo žodinio proceso tvarka, vadinasi, teismas nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų, jose nustatytų procedūrų, taip pat nepažeidė jokių ieškovės teisių.
9.5. Ieškovė elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kadangi proceso baigtis yra nulemta būtent ieškovės aplaidumo, pasyvumo. Atsakovės manymu, ieškovė ir toliau elgiasi nesąžiningai, nepagrįstai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir tokiu apeliaciniu skundu bei savo procesiniu elgesiu tik toliau didina bylinėjimosi išlaidas.
9.6. Teismas pagrįstai priteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis yra protingas ir pagrįstas. Įvertinęs bylos sudėtingumą, atsiliepimo į ieškinį turinį, galimas atsakovės atstovės darbo ir laiko sąnaudas šiam procesiniam dokumentui parengti, teismas sumažino atsakovei atlygintiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 3 000 Eur, nors atsakovės prašoma suma ir neviršijo rekomenduojamo dydžio ir net nebuvo Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Vien ši aplinkybė paneigia ieškovės teiginius, kad teismas nevertino bylos aplinkybių, nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
Teismas
konstatuoja :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. papildomos nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
13. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl uždraudimo naudotis pastatu. Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį. Teismas 2023 m. spalio 23 d. nutartimi nustatė, kad pasirengimas nagrinėti bylą vyks paruošiamųjų dokumentų būdu ir nustatė ieškovei 14 dienų terminą nuo atsiliepimo gavimo dienos dublikui pateikti. Ieškovė per teismo nustatytą terminą dubliko ar kito dokumento nepateikė, todėl teismas 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, ieškovės procesinį pasyvumą prilygindamas ieškinio reikalavimų nepalaikymui, nutartis įsiteisėjo. 2023 m. lapkričio 23 d. atsakovė pateikė prašymą teismui priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuris skundžiama 2023 m. lapkričio 29 d. pirmosios instancijos teismo papildoma nutartimi, priimta išnagrinėjus prašymą rašytinio proceso tvarka, buvo patenkintas iš dalies. Nesutikdama su papildoma nutartimi, ieškovė pateikė apeliacinį skundą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
14. Ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės laikosi pozicijos, kad ji nežinojo apie teismo posėdžio laiką ir vietą, todėl negalėjo įgyvendinti savo procesinės teisės pateikti atsiliepimą į pateiktą prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo.
15. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Pagal to paties CPK straipsnio 2 dalį iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Papildomą sprendimą teismas priima rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tokiu atveju dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti papildomo sprendimo priėmimo klausimą (CPK 277 straipsnio 3 dalis).
16. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirmosios instancijos teismas nutartį, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, priėmė 2023 m. lapkričio 10 d., o prašymas dėl papildomos nutarties priėmimo buvo pateiktas 2023 m. lapkričio 23 d. ir išspręstas 2023 m. lapkričio 29 d. priėmus papildomą nutartį. Taigi papildomos nutarties priėmimo klausimas šioje byloje buvo iškeltas ir išspręstas nepraleidus CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatyto dvidešimties dienų termino. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nei ieškovė, nei atsakovė, turėjusios prieigą prie elektroninės bylos kortelės, nepateikė prašymo 2023 m. lapkričio 23 d. teisme gautą prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nepateikė jokių argumentų, kodėl teismas papildomos nutarties priėmimo klausimą šiuo atveju turėjo išspręsti žodinio proceso tvarka. Taigi apeliacinio skundo argumentai, kad teismas turėjo ieškovę papildomai informuoti apie teismo posėdžio laiką ir vietą, laikytini nepagrįstais.
17. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad teismo procesiniai dokumentai šioje byloje ieškovei buvo tinkamai įteikti, todėl ji turėjo galimybę domėtis proceso eiga ir pagrįstai tikėtis, kad byloje bus sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškinys šioje byloje buvo pateiktas per EPP, ieškinyje taip pat buvo nurodyta, kad procesinius dokumentus ieškovė pageidauja gauti elektroninio ryšio priemonėmis, dokumentus jai siunčiant per atstovą ieškinyje nurodytu elektroninio pašto adresu arba pateikiant EPP sistemoje. Taigi ieškovė šioje byloje naudojosi EPP paslaugomis ir turėjo prieigą prie elektroninės bylos kortelės, dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Kaip matyti iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį, kuris ieškovei buvo tinkamai įteiktas per EPP, atsakovė atsiliepime suformulavo prašymą atlyginti jai bylinėjimosi išlaidas, nurodydama, kad šias išlaidas patvirtinantys dokumentai bus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi teismui priėmus nutartį, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, galėjo ir turėjo numatyti, kad atsakovė, dėl ieškovės ieškinio pareiškimo patyrusi teisinių paslaugų išlaidų, gali teikti prašymą dėl nurodytų išlaidų priteisimo, ir kad toks prašymas gali būti pateiktas per CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad procesiniai terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023). Aplinkybės, kad, kaip pati ieškovė nurodo, ieškovė nepastebėjo teismo nutarties ir per teismo nustatytą terminą nepateikė dubliko ar kito dokumento (prašymo pratęsti terminą dublikui pateikti ir pan.), taip pat aplinkybė, kad į 2023 m. lapkričio 23 d. teisme gautą atsakovės prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo ieškovė nesureagavo, šiuo atveju patvirtina ne pirmosios instancijos teismo padarytą proceso normų pažeidimą, o pačios ieškovės pasyvumą ir nesidomėjimą procesu.
18. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-303/2009, kuria ieškovė remiasi apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju nėra aktuali, kadangi skiriasi šios bylos ir ieškovės nurodytos bylos faktinės aplinkybės. Ieškovės nurodytoje byloje buvo nustatyta, kad atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio, kurio metu pirmosios instancijos teismas priėmė papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovui priteisimo, laiką ir vietą, t. y. atsakovui siųsti procesiniai dokumentai sugrįžo neįteikti, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad buvo pažeista atsakovo teisė į tinkamą procesą, ir pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą panaikino. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, procesiniai dokumentai ieškovei buvo tinkamai įteikti, o apie prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo ieškovė turėjo galimybę sužinoti domėdamasi elektroninės bylos eiga (juolab, kad teismo procesą šioje byloje pati ieškovė ir inicijavo), tačiau nurodytu procesu nesidomėjo.
19. Taigi įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2023 m. lapkričio 29 d. papildomą nutartį, CPK 277 straipsnio nuostatų nepažeidė.
Dėl apeliantės pateikto atsiliepimo
20. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė atsiliepimą į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurio, kaip ji pati nurodo, negalėjo pateikti dėl pirmosios instancijos teismo padaryto teisės pažeidimo.
21. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus šias išimtis: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
22. Nenustačius aplinkybės, kad ieškovė neturėjo galimybės savo pozicijos išdėstyti pirmosios instancijos teisme, taip pat įvertinus tai, kad jos pateikiamas dokumentas neturi įtakos apeliacinio skundo nagrinėjimui, apeliantės pateiktas dokumentas nepriimamas ir dėl jo nepasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą papildomą nutartį, kurios panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, spręstinas atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Teisme gautas atsakovės prašymas priteisti 453,75 Eur išlaidas už teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) ir šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių ir yra pagrįstos, jos priteistinos iš apeliantės atsakovės naudai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria :
ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Placenta“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Placenta“, juridinio asmens kodas 302757820, atsakovei akcinei bendrovei ,,Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, 453,75 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė