Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-244-185/201

                                                Proceso Nr. 4-32-3-00781-2014-5

                                                Procesinio sprendimo kategorija 79.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Š. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarimo Š. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,

nustatė:

Pasvalio rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu Š. P. pripažino kaltu padarius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 str., ir jam paskyrė 86 Eur baudą už tai, kad jis 2014 m. lapkričio 26 d. apie 21.32 val. paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu 112 ir pranešė apie įvykį, kurio nebuvo, t. y. kad jis yra sumuštas.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-03-19 nutarimą ir įpareigoti pažeidėją Š. P. per vieną mėnesį nuo nutarimo priėmimo dienos atlyginti Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarytą 10,20 Eur žalą. Nurodo, kad su apylinkės teismo nutarimu nesutinka, nes teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, nevykdė ATPK 286 str. 3 d. numatytos pareigos kartu išspręsti ir klausimą dėl pažeidėjo padaryto turtinio nuostolio atlyginimo, nutarime nurodant ieškotino nuostolio dydį, jo atlyginimo terminą ir tvarką. Teigia, kad apylinkės teismas, atsisakydamas priteisti padarytą turtinį nuostolį, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 str., kadangi turtinio nuostolio atlyginimo klausimas yra reglamentuotas ATPK 37 str. 1 d. Taip pat mano, kad apylinkės teismas pažeidė CK 1.1 str. 2 d. nuostatą, kurioje numatyta, jog turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytų asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šios normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. Nurodo, kad valstybės biudžeto lėšos policijai yra skiriamos reaguoti į tikrus, realius, o ne pramanytus bei nesamus pranešimus apie nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus. Nagrinėjamu atveju Š. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už žinomai melagingą pranešimą, taigi teismas pripažino, kad jis, iš anksto žinodamas, jog įvykio, į kurį turėtų reaguoti policijos pareigūnai, nėra, iškvietė policijos pareigūnus. Pažeidėjas, sąmoningai pranešdamas apie nesamą įvykį, žinojo, kad policijos pagalba nereikalinga, kad policijos pareigūnai į įvykį reaguoja be tikslo, būdami pažeidėjo apgauti, todėl mano, kad Š. P. privalo Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atlyginti patirtą turtinį nuostolį, reaguojant, į kaip buvo pripažinta apylinkės teismo, žinomai melagingą pranešimą.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Tenkinama apeliacinio skundo dalis.

Ginčo dėl Š. P. nubaudimo pagal ATPK 186 str. nėra ir ši nutarimo dalis neskundžiama. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl turtinio nuostolio atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje yra pateikti apskaičiavimai, kad dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 10,21 Eur (35,22 Lt) turtinį nuostolį, kurį, komisariato nuomone, turi atlyginti pažeidimą padaręs asmuo – Š. P..

  Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 str. Minėto straipsnio 1 d. numatyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka. 

              Pažymėtina, kad ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama CK, kurio 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

              Nagrinėjamu atveju iš pateiktų apskaičiavimų matyti, kad turtine žala yra laikomi nuostoliai, atsiradę dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras bei sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. Tačiau aukštesnysis teismas nagrinėjamos bylos kontekste su tokia turtinių nuostolių argumentacija sutinka tik iš dalies. 

              Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 str. 1 d.). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 str. 1 d.), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tarp jų ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt. atlikti lėšas skiria valstybė.

              Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas. Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į Š. P. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei jis būtų išmokėtas, jeigu šio pranešimo nebūtų buvę ir policijos pareigūnai į jį nebūtų reagavę, todėl Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl Š. P. padaryto administracinio teisės pažeidimo šiuo atveju jokių nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš Š. P. pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas.

              Tačiau neginčytina, kad Š. P. melagingai pranešus apie tariamą jo sumušimą ir policijos pareigūnams į jį reaguojant, buvo vykta į pranešėjo nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų, jeigu Š. P. melagingai nebūtų paskambinęs pagalbos telefonu ir pranešęs apie nesamą įvykį, t. y. jei jis nebūtų padaręs pažeidimo, už kurį yra nubaustas skundžiamu nutarimu. Dėl to darytina išvada, kad dėl žinomai melagingo Š. P. pranešimo Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, kurie buvo sunaudoti tarnybiniu automobiliu reaguojant bei vykstant į melagingą pranešimą, šių išlaidų suma pagal pateiktą pažymą yra 12,15 Lt (3,52 Eur) ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo – Š. P..

              Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ATPK 37 str. normas, ši nutarimo dalis keičiama.

              Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 6 p.,

nutaria:

              Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-03-19 nutarimą pakeisti:

              Įpareigoti Š. P. atlyginti Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarytą 3,52 Eur (12,15 Lt) turtinį nuostolį, šią pinigų sumą pervedant į SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

              Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

              Ši nutartis neskundžiama.

              Teisėjas                                                                                                                 Pranas Šimkus