Civilinė byla Nr. 2-1289-264/2010

Proceso Nr. 2-56-3-02032-2009-4

Procesinio sprendimo kategorija 35.6.1.; 99.5.;

116.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovei E. K., ieškovės atstovei advokatei Vilmai Normantienei, atsakovės R. V. atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, atsakovei V. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovėms R. V. ir V. L. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, priverstinės hipotekos nustatymo,

n u s t a t ė:

Ieškovė E. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (t.1, b.l. 135-139), kuriuo prašo: 1. pripažinti negaliojančia 2008 02 12 paskolos sutartį, sudarytą tarp R. V. ir V. L. dalyje dėl 203857,09 Lt sumos; 2. šalių atžvilgiu taikyti restituciją; 3. nustatyti priverstinį įkeitimą (hipoteką) atsakovei V. L. nuosavybės teise priklausančioms piniginėms lėšoms - 203 857, 09 Lt, esančioms Kauno apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje Nr. LT267300010002227969, hipoteka užtikrinama suma 203 857, 09 Lt; 4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.   

Ieškovė ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Ieškinyje nurodo bei teismo posėdyje paaiškino, kad Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-55-436/2007 ieškovei iš atsakovės V. L. yra priteista 203 857,09 Lt skola, sprendimas įsiteisėjęs. Atsakovei V. L. 2008-02-12 su atsakove R. V. sudarant paskolos sutartį dėl 400 000 Lt paskolos, atsakovė V. L. buvo skolinga ieškovei pagal tarp ieškovės sūnaus S. K. ir V. L. sudarytas 1999-12-14 ir 2000-01-13 paskolos sutartis. Po sūnaus S. K. mirties ieškovė tapo sūnaus teisių perėmėja. Atsakovėms sudarant 2008-02-12 paskolos sutartį, civilinė byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka, paskolos sutartys buvo galiojančios, paskolos nebuvo grąžintos. Atsakovės V. L. prašymu civilinėje byloje Nr. 2-55-436/2007 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi buvo pakeistos byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir būsimo sprendimo įvykdymo užtikrinimui į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą (vietoj buvusio nekilnojamojo turto arešto) buvo įneštos piniginės lėšos - 206 925,22 Lt. Todėl žinodama, kad turi neįvykdytų prievolių ieškovei, atsakovė V. L. neturėjo sudaryti 2008-02-12 paskolos sandorio tokiai didelei sumai - 400 000 Lt, numatydama gana trumpą šios paskolos grąžinimo terminą - iki 2008-10-24. 2009 metų vasario mėnesio pradžioje kita kreditorė R. V. pateikė antstolio R. B. kontorai vykdymui Kauno m. apylinkės teismo įsakymą, kuriuo iš V. L. minėtos kreditorės naudai yra priteista 415 363 Lt. Tiek skolą ieškovei E. K., tiek skolą atsakovei R. V. buvo galima išieškoti tik iš į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą įneštų 206 925,22 Lt, nes kitokio laisvo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą atsakovė V. L. neturi. Iš VĮ Registrų centras duomenų ieškovė sužinojo, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantiems 0,1000 ha žemės sklypui, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypui, 1,1292 ha, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) yra įregistruota sutartinė hipoteka, užtikrinant skolininkų A. B. ir R. B. savalaikį prievolių įvykdymą kreditoriui AB bankas "Snoras“, o V. L. turėtas nekilnojamasis turtas - butas su rūsiu, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bei butas su rūsiu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) 2008-12-16 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 10343 buvo parduoti E. J.. Kitokio nekilnojamojo turto atsakovė neturi, jos vardu dar yra įregistruotas automobilis BMV 520, 1985 metų gamybos, todėl tai menkavertis turtas. Atsakovei pardavus visą laisvą nekilnojamąjį turtą, iš depozitinėje sąskaitoje esančių 203 857,09 Lt pilnai atgauti savo skolos ieškovė neturi galimybės, nes sutinkamai su CPK 756 str. nuostatomis, esamos 203 857,09 Lt sumos neužtenka abiejų išieškotojų reikalavimams patenkinti, todėl laikantis proporcingumo principo ši suma bus padalinta abiems išieškotojams - ieškovei ir atsakovei R. V.. Kadangi ieškovės skola yra mažesnė, jai teks mažesnė lėšų dalis, kuri nepadengs priteistos skolos ir jos reikalavimas liks nepilnai patenkintas.

Atsakovė V. L., sudarydama 2008-02-12 paskolos sutartį, nuosavybės teise nevaldė kito laisvo nekilnojamojo turto, tačiau prisiėmė papildomas prievoles kreditorei R. V. dėl 400 000 Lt paskolos ir palūkanų grąžinimo, todėl objektyviai suprato, kad ieškovė savo skolos išsieškoti neturės galimybės. Toks sandoris pažeidžia ieškovės, kaip atsakovės V. L. kreditorės, teises ir todėl turi būti pripažintas negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu.                                                                                    Atsakovė R. V. šiame sandoryje yra nesąžininga šalis, nes tokią ženklią pinigų sumą V. L. skolino nereikalaudama jokio paskolos grąžinimo užtikrinimo, pinigai buvo skolinami labai trumpam laikotarpiui, be to kyla pagrįstų abejonių ar ši kreditorė realiai tokią pinigų sumą turėjo ir galėjo atsakovei V. L. paskolinti. Be to, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-55-436/2007 apeliacine tvarka, atsakovė V. L. teigė, kad aplamai nėra niekam skolinga, jokių skolų neturi. Tokie V. L. paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu leidžia daryti išvadą, kad 2008-02-12 paskolos sutartis buvo sudaryta vėliau, nei nurodyta data pačioje paskolos sutartyje, t.y. Lietuvos Apeliaciniam teismui išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-55-436/2007 ir priteisus ieškovei iš atsakovės V. L. skolą, siekiant, kad ieškovė iš depozitinėje teismo sąskaitoje esančių lėšų neišsiieškotų savo skolos, o didžioji jos dalis grįžtų pačiai atsakovei V. L., kreditore padarius jos draugę R. V..

Atsakovės R. V. atstovė nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti. Atsakovė savo atsiliepimuose nurodė (1 t. b. l. 54-57, 159-160) bei atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad prašydama pripažinti negaliojančiu dalyje dėl 203 857,09 Lt paskolos sandorį, ieškovė siekia R. V. teisių ir interesų pažeidimo, nes ieškinio patenkinimo atveju ji neturėtų teisinio pagrindo išieškoti paskolintos ir jai teismo priteistos sumos. R. V. ir E. K. yra abi kreditorės, kurių teises yra lygios. E, K. teisių ir interesų sureikšminimui nėra jokio faktinio, teisinio pagrindo. Ieškinyje nėra nei motyvų, nei įrodymų dėl nustatytų viseto sąlygų Actio Pauliana ieškiniui pareikšti. Ieškovė nepateikė jokio įrodymo, jog atsakovės neprivalėjo sudaryti ginčijamos sutarties bei apie atsakovės R. V. nesąžiningumą. Atsakovė R. V. turėjo lėšų, o atsakovei V. L. jų skubiai reikėjo, dėl to buvo sudaryta paskolos sutartis. Sutarties pasirašymo metu atsakovė V. L. buvo moki, nemokia ji tapo vėliau, todėl atsakovė R. V. ir kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. 2008-02-12 ginčijamos sutarties sudarymo metu abi šalys veikė sąžiningai, atsakovė R. V. sąžiningai tikėjo, jog atsakovė V. L. turi verslą ir turto, iš kurio laiku atsiskaitys pagal sutartį. Patikslinto ieškinio dalis apie butų perleidimų faktus tik patvirtina, kad sandorio su R. V. sudarymo metu, t.y. 2008-02-12, V. L. turėjo dar ir labai vertingo nekilnojamojo turto Kauno miesto senamiestyje - du butus. E. K. ginčija dalį sandorio, todėl negali būti dalyje R. V. nesąžininga, o kitoje dalyje - sąžininga. Nesąžiningumas grindžiamas aplinkybe, kad didelė pinigų suma paskolinta nereikalaujant paskolos grąžinimo užtikrinimo, kad paskola suteikta trumpam terminui. Tai, kad nebuvo oficialaus paskolos užtikrinimo, neduoda pagrindo pripažinti R. V. nesąžininga šalimi. Actio Pauliana institutui taikytina būtina sąlyga – kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti, todėl restitucija iš tarp atsakovių sudarytos paskolos sutarties yra negalima. Ieškinyje nekonkrečiai išdėstomas pagrindas, kad R. V. realiai skolinamos pinigų sumos neturėjo, tačiau šioms aplinkybėms įrodyti nepateikiamas joks įrodymas, o remiamasi tik spėliojimu, prielaida. Ginčijama tik sandorio dalis - ne dėl visos paskolos - todėl akivaizdu, kad ieškovė, nors ir nurodo aplinkybę apie pinigų neturėjimą, tačiau ieškiniu pripažįsta paskolos teisinius santykius ir dalies pinigų paskolinimą. Be to, pateikiamas reikalavimas taikyti restituciją, kuris patvirtina E. K. pripažinimą, kad visgi visa pinigų suma buvo paskolinta. Patikslintame ieškinyje nurodoma aplinkybė, kad paskolos sandoris buvo sudarytas ne 2008-02-12, o po civilinės bylos tarp E. K. ir V. L. dėl paskolos priteisimo išnagrinėjimo apeliaciniame teisme, tačiau minėtoje byloje R. V. nebuvo nei bylos šalimi, nei liudytoju ir šios aplinkybės jai nežinomos. Sandoris sudarytas dėl paskolos jos suteikimo metu, ieškinyje dėstomi E. K. pamastymai, spėliojimai nepagrįsti jokiais faktiniais, teisiniais argumentais, nepateikta jokie įrodymai. Reikalavimas dėl priverstinės hipotekos atmestinas, nes yra ydingas, nepagrįstas nei faktiniu, nei teisiniu pagrindu. Hipotekos institutas skirtas skolinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui. Atkreiptinas dėmesys, kad tai susiję su piniginėmis prievolėmis. Dėl šios priežasties įkeitimo objektu gali būti tik turtas, kuris gali būti pateiktas parduoti viešose varžytinėse.

Atsakovė V. L. su ieškiniu nesutinka, prašo patikslintame ieškinyje suformuluotus reikalavimus, dėl sandorio iš dalies panaikinimo ir restitucijos taikymo, atmesti; reikalavimo nagrinėjimą dėl priverstinio įkeitimo (hipotekos) nutraukti, remiantis CPK 293 str.3 p., nes toks reikalavimas yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10033-451 /2009. Atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį (1t.b.l. 58-59; 161-163) nurodo, kad ieškovė ir atsakovė R. V. abi yra išieškotojos toje pačioje vykdomojoje byloje, dėl lėšų, esančių Kauno Apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje. Šios lėšos yra ne V. L. žinioje ir ji nuo pervedimo dienos jomis negali disponuoti. Tiek ieškovės, tiek atsakovės R. V. reikalavimai, dėl pagrindinių prievolių, yra atskirais teismo procesiniais dokumentais patenkinti ir jų įvykdymas užtikrintas šių lėšų areštu. T.y. šiuo metu vyksta įsigaliojusių teismo sprendimų vykdymo procesas, kuriame turi būti taikomos Civilinio proceso kodekso specialiosios, imperatyvios, normos (CPK 756 str.), kurių taikymo ieškovė, pasiremdama LR CK 6.66 str., 6.145 str. normomis negali apriboti, siekdama sau geresnių sąlygų vykdymo procese. Ieškovės pagrindinis motyvas, kad V. L. neprivalėjo 2008-02-12 sudaryti ginčijamą sandorį yra visiškai nepagrįstas ir deklaratyvus. Šios sutarties sudarymą lėmė tai, jog V. L. dėl prasidėjusios ekonominės krizės, labai skubiai reikėjo lėšų, o jų turėdama atsakovė R. V. paskolino. Paskolos sutarties pasirašymo metu atsakovė R. V. žinojo, kad atsakovė V. L. turi turto, tad, nebijojo skolinti. Tik įsisiūbavus ekonominei krizei V. L. tapo nebemoki ir nebepajėgė grąžinti skolos atsakovei R. V., o ši prisiteisė skolą ir vykdo priverstinai. Ginčo sandoris buvo sudarytas paskolos sandorio šalių valia, sąžiningai ir visiškai negalvojant apie pakenkimą nei ieškovei, nei R. V.. 2008-02-12 ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovė V. L. tikėjo, kad Lietuvos Apeliacinis teismas jos apeliacinį skundą patenkins ir iš jos nebus priteista skola ieškovei. Lietuvos Apeliacinio teismo sprendimas įsigaliojo tik 2008 m. gruodžio 2 d. Tuo pačiu metu vyko Kauno miesto Centro policijos komisariate ikiteisminis tyrimas, dėl parašų klastojimo ir ieškovės nepagrįsto ieškinio (asmenų besiskundžiančių dėl galimo ieškovės nesąžiningumo buvo ir daugiau. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų Actio Pauliana pagrindais ieškiniui pagrįsti, kadangi atsakovės sudarė teisėtą atlygintinę paskolos sutartį, dar ieškovei neturint neginčytinos teisės į depozitinės sąskaitos lėšas, nes ją ieškovė įgijo tik 2008 m. gruodžio 2 d. Taip pat nėra jokio teisinio pagrindo taikyti restituciją ir taikyti priverstinį įkeitimą (hipoteką). Be to, šis reikalavimas tarp tų pačių šalių yra išnagrinėtas Kauno miesto apylinkės teisme civilinė byla Nr. 2-10033-451/2009. Ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytos nutartys, kaip precedentai, negali būti taikomos šioje byloje, nes nutartyse yra visiškai kitokios faktinės aplinkybės. Kai tik praeis ekonominė krizė, įkeitimas nuo žemės sklypo bus nuimtas, ir atsakovė V. L. atsiskaitys su R. V. ir su ieškove.

Ieškinys dėl  paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo atmestinas.

Byla dalyje  dėl   priverstinio  įkeitimo (hipotekos) nustatymo nutrauktina (CPK 293 str. 3 p.).

Nustatyta, kad pagal 2008 02 12 paskolos sutartį atsakovė R. V. paskolino 400 000 Lt su 4 procentų dydžio metinėmis palūkanomis atsakovei V. L., paskolos grąžinimo terminas 2008-10-24  (1 t. b. l. 25-26).

Kauno apygardos teismo 2007-02-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-55-436/2007 ieškovei iš atsakovės V. L. yra priteista 203 857,09 Lt skola, sprendimas įsiteisėjo, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka 2008-12-02 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis  ( 1 t. b. l. 11-15). Ieškovei išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-55-436/2008 dėl 203 857, 09 lt  skolos išieškojimo iš atsakovės (skolininkės) V. L., kuris vykdomas antstolio R. B. kontoros ( 1 t. b. l. 20). Iš prijungtos civ. bylos Nr.L22083-485/2008 matyti, kad antstolio R. B. priimtas vykdymui 2008-02-29 Kauno apygardos  teismo įsakymas Nr.L2-2083-485/2008 dėl 415 363 Lt išieškojimo iš skolininkės V. L. kreditorei R. V., o 2009-03-26 patvarkymu areštuotos atsakovės V. L. įneštos į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą 206 925, 22 Lt piniginės lėšos vykdant išieškojimą pagal abiejų kreditorių E. K. ir R. V. reikalavimus (1 t. b. l. 21, prijungtos c. bylos b. l. 19).

Mokėjimo nurodymu 2008-02-15 Nr. 729332 ( 1 t. b. l. 85) atsakovė  V. L. pervedė 206 925, 22 Lt  užstatą į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą civ. byloje Nr. 2-55-436/2007, jos prašymu Lietuvos apeliacinis teismas 2008-03-12 nutartimi panaikino 2005-04-11 antstolio S. U. turto arešto aktu uždėtą areštą atsakovės V. L. nekilnojamajam turtui: negyvenamosioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei 3 kamb. butui, esančiam  (duomenys neskelbtini).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, žemės sklypų dovanojimo sutarčių, hipotekos lakšto kopijų ( 1 t. b. l. 28-31, 90-95, 129-132) matyti, kad atsakovė V. L. 2008-12-16 pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį turtą:  butą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei butą su rūsiu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriam nuo 2008-03-13 panaikintas  areštas; 2008-07-09 dovanojimo sutartimi  įgijo nuosavybėn  1, 1292 ha žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,1000 ha žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurie nuo 2008-07-21 apsunkinti hipoteka.

Ieškovės reikalavimas dėl  paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ginčijamas CK 6.66 str. pagrindu.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi minėta teisės norma suteikia kreditoriui galimybę apginti savo pažeistas teises nuo nesąžiningo skolininko, kuris, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtą kitiems asmenims. Ieškinys paminėtu pagrindu galimas esant kelioms sąlygoms: skolininkas sudaro sandorį, kurio neprivalėjo sudaryti; skolininko sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus, nes dėl šio sandorio skolininkas tampa nemokus arba sumažėjus jo turtui prarandama ar sumažėja galimybė kreditoriui gauti savo reikalavimo patenkinimą.

Paskolos sutartis-dvišalis, atlygintinis sandoris, pagal kurį atsiranda paskolos gavėjo prievolė grąžinti paskolą paskolos davėjui  sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.870, 6.873 str.).

Ieškovė neginčija fakto, kad R. V. paskolino 400 000 Lt atsakovei  V. L.. Iš šalių paaiškinimų byloje bei reikalavimų perleidimo sutarties, paveldėjimo teisės liudijimo, nutarties kopijos ( 1 t. b. l. 114-116, 141-142, 143-143, 145-146) matyti, kad ieškovė 2005-01-07 paveldėjimo pagal testamentą liudijimo pagrindu priėmė palikimą po sūnaus S. K., mirusio 2004-02-17 mirties, bei 2006-01-27 nutartimi patvirtintos taikos sutarties pagrindu įgijo kitas palikėjo teises kaip kreditorė,  palikėjas iki mirties bei atsakovės vertėsi paskolų teikimu, prekyba nekilnojamuoju turtu.

Teismo posėdyje V. L. paaiškino, kad jai reikėjo pinigų, nes 200 000 Lt reikėjo įnešti į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą, prašė teismo panaikinti areštą jos butams, kuriuos vėliau pardavė žymiai mažesnėmis kainomis dėl ekonomikos nuosmūkio, 200 000 Lt davė savo dukrai, kuri išvyko gyventi į JAV. Todėl ieškovės ir jos atstovės argumentai, kad atsakovė V. L., sudarydama 2008-02-12 paskolos sutartį, nuosavybės teise nevaldė jokio neapsunkinto nekilnojamojo turto, tačiau prisiėmė papildomas prievoles kreditorei R. V. dėl 400 000 Lt paskolos ir palūkanų grąžinimo, todėl objektyviai suprato, kad ieškovė savo skolos išieškoti neturės galimybės atmestini kaip nepagrįsti, nes iš bylos aplinkybių bei rašytinių įrodymų: mokėjimo nurodymo 2008-02-15 dėl pinigų pervedimo, 2008-03-12 nutarties dėl arešto jos nekilnojamajam turtui, uždėtam 2005-04-11 antstolio S. U. ( 1 t. b. l. 85) matyti, kad po  paskolos gavimo  ieškovės (kreditorės) E. K. reikalavimų įvykdymas buvo užtikrintas 206 925, 22 Lt  užstatu, o išlaisvinus atsakovės V. L. nekilnojamąjį turtą nuo suvaržymų V. L. buvo galimybė jį realizuoti ir atsiskaityti su kita kreditore R. V., tačiau neatsiskaitė kritus nekilnojamojo turto kainai.

Ieškovė pripažįsta bei 2010-02-22 antstolio pažymoje nurodyta (1 t. b. l. 86), kad  išieškotojai E. K. pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-55-436/2008 iš skolininkės V. L. yra išieškota 64 572, 81 Lt skola, liko išieškoti 139 284, 28 Lt .

Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė R. V. skolino tokią didelę pinigų sumą V. L. nereikalaudama jokio paskolos grąžinimo užtikrinimo, labai trumpam laikotarpiui, ar turėjo tiek pinigų nėra pakankami įrodymai, kurie patvirtintų atsakovės R. V. nesąžiningumą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad abi atsakovės buvo geros pažįstamos, turėjo nekilnojamojo turto, vertėsi paskolų teikimu, pasitikėjo viena kita. Ieškovė nurodo aplinkybę, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-55-436/2007 apeliacine tvarka, atsakovė V. L. teigė, kad aplamai nėra niekam skolinga. Teisme apklausti liudytojai E. J., M. G. paaiškino, kad Lietuvos apeliaciniame teisme sprendžiant klausimą dėl arešto panaikinimo atsakovės V. L. butams, ji teigė, kad ieškovė yra vienintelė jos kreditorė. Ši liudytojų nurodyta aplinkybė patvirtina, kad skolininkė V. L. galėjo būti nesąžininga sprendžiant arešto jos butams panaikinimo klausimą, nes nenurodė kitos kreditorės R. V., tačiau tai neturi įtakos nagrinėjamu klausimu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijamas paskolos sandoris neturėjo įtakos atsakovės (skolininkės) V. L. mokumui, nes jo sudarymo metu atsakovė turėjo nekilnojamojo turto, kurį vėliau, panaikinus areštą - 2008-12-16 pardavė, ieškovės  reikalavimai civ. byloje Nr. 2-55-436/2007 buvo užtikrinti nekilnojamojo turto areštu, kuris 2008-03-12  Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi panaikintas, atsakovei V. L. įnešus  206 925, 22 Lt pinigine įmoką į teismo depozitinę sąskaitą, todėl ieškovės ginčijamas sandoris  nepažeidė jos kaip kreditorės interesų. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė  R. V., paskolindama pinigus atsakovei V. L. buvo nesąžininga.

Kreditorius, reikšdamas Actio Pauliana, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu  pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Nagrinėjamu atveju paskolos sutartimi atsakovė (skolininkė) V. L. pasiskolino 400 000 Lt.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad nėra viseto sąlygų, reikalingų actio Pauliana instituto taikymui (CK 6. 66 str.1, 3 d.. 6. 67 str.).

Ieškovė ir atsakovė R. V. yra išieškotojos pagal atskirus vykdomuosius dokumentus skolininkės V. L. atžvilgiu, todėl išieškojimas vykdomas vykdymo procesą reglamentuojančių CPK VI dalies nuostatų tvarka, todėl ieškovė, ginčydama paskolos sutartį  LR CK 6.66 str. pagrindu, siekia sau geresnių sąlygų vykdymo procese, o nesiekia sugrąžinti šalių į pradinę  padėtį,  todėl  CK 6.66 str. nuostatos paskolos santykiams negali būti taikomos. Ieškinio reikalavimas dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 str.). Atmetus pirmąjį reikalavimą, kaip išvestinis iš pirmojo – dėl restitucijos taikymo - taip pat atmestinas (CPK 178 str.).

Dėl  reikalavimo nustatyti priverstinę hipoteką

Ieškinio 3 reikalavimu ieškovė prašo nustatyti priverstinį įkeitimą (hipoteką) atsakovei V. L. nuosavybės teise priklausančioms piniginėms lėšoms - 203 857, 09 Lt, esančioms Kauno apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje Nr. LT267300010002227969, hipoteka užtikrinama suma 203 857, 09 Lt;

Iš byloje pateikto 2009-12-23 Kauno apygardos teismo sprendimo  civ. byloje Nr. 2A-2015-109/2009 ( 1 t. b. l. 48-51) bei Liteko sistemos duomenų matyti, kad  2009-10-08 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr.2-10033-451/2009 buvo patenkintas ieškovės ieškinys,  nustatyta priverstinis įkeitimas (hipoteka) atsakovei V. L. nuosavybės teise priklausančioms piniginėms lėšoms - 203 857, 09 Lt, esančioms Kauno apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka  panaikino  2009-10-08 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl šioje dalyje byla nutrauktina CPK 293 str. 3 p. pagrindu.

             Atmetus ieškinį, iš ieškovės priteistinos atsakovei R. V. jos turėtos išlaidas už advokato pagalbą byloje – 1200 Lt (už atsiliepimo surašymą bei atstovavimą), pagal kvitą byloje (1 t. b. l. 108) ir  teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).

Ieškovė, kreipdamasi į teismą, sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį už paduotą ieškinį ( 1 t. b. l. 10). Jos prašymu 2009-12-18 nutartimi likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas iki sprendimo priėmimo byloje (1 t. b. l. 37-38). Ieškovė pareiškė neturtinio pobūdžio reikalavimus- dėl actio Pauliana ir priverstinės hipotekos, kurie apmokestinami  CPK 80 str. 1 d. 2 p. nustatytu dydžiu, o ne kaip turtiniai, todėl atmetus ieškinį, nėra pagrindo priteisti iš ieškovės 2009-12-18 nutartimi per klaidą nustatytos likusios žyminio mokesčio dalies, o dėl daugiau nei numato įstatymai sumokėto žyminio mokesčio dalies grąžinimo ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu CPK 87 straipsnio tvarka.

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 270 str., 293 str. 3 p.,

nusprendžia:

ieškinį dėl  paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo atmesti.

Bylą dalyje dėl   priverstinio  įkeitimo (hipotekos) nustatymo nutraukti.

Iš  E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1200 Lt advokato pagalbos išlaidas R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 41, 15 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų išsiuntimu, valstybei į surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank“, banko kodas 7300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                             Aušra Baubienė