Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-508-544/2011;
Teisėjas Virginijus Skaraitis Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.1; 104.10; 124.2.7; 124.3;
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugpjūčio 30 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Valiulienės, Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. K. ir B. K. atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-349-783/2011 dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-699-100/2006 dėl S. K. ir R. K. santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
N U S T A T Ė:
Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-699-100/2006, kurioje 2006-12-14 Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta S. K. ir R. K. santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tame tarpe - ir dėl santuokoje įgyto gyvenamojo namo, unikalus Nr. 5799-1002-9015, padalijimo priteisiant po ½ dalį kiekvienam iš sutuoktinių. Pareiškėjai teigė, jog apie tai, kad namas padalintas sužinojo 2011-02-28, kada jų sūnus S. K. parodė VĮ Registrų centro išrašą apie nekilnojamąjį turtą. Kadangi dėl šio namo įsigijimo sūnui paskolino 30 000 Lt, yra jo kreditoriai, todėl apie bylą turėjo būti informuoti. Nors sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių 11 p. nurodoma, jog sutuoktiniai prievolių kitų asmenų atžvilgiu neturi, tačiau abu sutuoktiniai tikrai žinojo, kad namas su priklausiniais, kurį jie dalinosi, įgytas už jų paskolintus pinigus. Pareiškėjai mano, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir neįtraukdamas jų į civilinę bylą, pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.), todėl procesas minėtoje byloje turėtų būti atnaujintas. Penkerių metų naikinamasis terminas nuo sprendimo priėmimo nėra praleistas, taip pat nėra praleistas ir trijų mėnesių terminas nuo tos dienos, kada sužinojo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (b. l. 44-45).
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2011-06-03 nutartimi pagal pareiškėjų prašymą atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-699-100/2006. Teismas nurodė, kad tam, jog būtų atnaujintas procesas, reikia nustatyti, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 str. 1 d., taip pat ar prašymas pagrįstas 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai yra praleidę CPK 368 str. 1 d. numatytą trijų mėnesių terminą pateikti prašymui dėl proceso atnaujinimo, nes, būdami pareiškėjo S. K. tėvai, gyvendami tame pačiame rajone netolimu atstumu, dar 2006 metais žinojo ar turėjo žinoti apie vykstantį teismo procesą dėl santuokos nutraukimo, į kurį turėjo teisę įstoti kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, bylos nagrinėjimo proceso metu aktyviai jame dalyvauti, o ne daugiau nei ketverius metus nereikšti jokių reikalavimų dėl jų neįtraukimo į procesą. Teismas nustatė, kad pareiškėjų prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo 2011-02-28, kada jie teigia sužinoję apie padalintą turtą, bet nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie nepasibaigusį santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo bylos procesą. Todėl teismas nesutiko su pareiškėjų pozicija, kad trijų mėnesių terminas prašymui paduoti nepraleistas. Teismas padarė išvadą, kad duomenų, jog pareiškėjai nežinojo apie santuokos nutraukimo bylos procesą, nepateikta. Iš R. K., liudytojos E. V. paaiškinimų teismas sprendė, jog apie santuokos nutraukimo procesą G. K. ir B. K. žinojo nuo 2006 m. spalio mėnesio. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, jog nėra CPK 366 str. 1 d. 7 p. nurodyto pagrindo (teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų) procesui byloje atnaujinti. Pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą nurodytu pagrindu motyvavo tuo, kad jie savo sūnui S. K., prieš jam ir jo tuometinei sutuoktinei R. K. įsigyjant gyvenamąjį namą su pastatais Antašavos mstl., Kupiškio r., paskolino 30000 Lt, tačiau tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė, nes VĮ Registrų centro išrašai apie nekilnojamojo turto priklausomybę, pirkimo-pardavimo sutartis, pardavėjo pareiškimas nepatvirtina paskolos tarp jų ir jų sūnaus S. K. fakto buvimo. Pagal tuo metu galiojusio 1964 metų Civilinio kodekso 43 str., 58 str., fizinių asmenų tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma jo sudarymo metu yra didesnė kaip 500 litų, išskyrus sandorius, kurie įvykdomi tuo pačiu metu, kai jie sudaromi, turi būti rašytinės formos, o formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais. Todėl teismas padarė išvadą, jog neįrodyta, kad B. K. ir G. K. turėjo būti informuoti kaip kreditoriai apie civilinę bylą dėl S. K. ir R. K. santuokos nutraukimo bei kad 2006-12-14 Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendime buvo pasisakyta dėl jų teisių bei pareigų (b. l. 81-84).
Apeliantai (pareiškėjai) G. K. ir B. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-06-03 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad skundžiamoji nutartis neteisėta, nepagrįsta ir prieštarauja procesinės teisės normoms. 2011-05-26 teismui pateikė prašymą atidėti bylos, paskirtos nagrinėti 2011-05-30, nagrinėjimą, nes jų atstovė serga ir negali dalyvauti teismo posėdyje. Tačiau teismas, pripažinęs, kad jie teismo posėdyje nedalyvavo be svarbių priežasčių, esant R. K. atstovo advokato K. P. prašymui, prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjo iš esmės, tuo neužtikrino jų teisės į tinkamą procesą principo, pažeidė rungimosi, procesinio šalių lygiateisiškumo principus, atėmė teisę vesti bylą per atstovą. Iki teismo posėdžio jiems nebuvo įteiktas R. K. atsiliepimas į jų prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl nebuvo suteikta galimybė pasiruošti ir pasisakyti dėl pateiktų įrodymų ir argumentų. Pagal LR CPK 246 str. 1 d., ieškovo ar jo atstovo prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu jie iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais, teismas atsakovo prašymu ir kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Ši įstatymo nuostata taikytina ir nagrinėjant bylas dėl proceso atnaujinimo. Dokumentų, pateisinančių neatvykimą į teismą, nepateikė dėl objektyvių priežasčių, nes atstovė dėl ligos atliko reabilitaciją sanatorijoje ir negalėjo pasirašyti atstovavimo sutarties, tačiau teismui išreiškė pageidavimą turėti advokatą. Abu yra pensininkai, nebaigę teisės mokslų, todėl atvykę į posėdį vieni nebūtų sugebėję apginti savo teisių, tuo teismas pažeidė būti išklausytam per atstovą principą (b. l. 87-88).
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja R. K. prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas pagrįstai apeliantų neatvykimo į teismo posėdį priežastis pripažino nesvarbiomis ir tenkino jos atstovo prašymą nagrinėti bylą iš esmės. Su prašymu dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir iki šiol nėra pateikta teisinių paslaugų ar atstovavimo sutartis su advokato padėjėju ar advokatu. Todėl argumentai dėl pažeidimo teisės vesti bylą per atstovą nepagrįsti ir atmestini. Teismo posėdžio metu nebuvo jokių duomenų apie konkretų B. Ir G. K. atstovą ir to konkretaus atstovo atliekamą reabilitaciją sanatorijoje, dėl ko nebuvo galimybės pasirašyti sutartį (b. l. 93-94).
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas S. K. prašo skundą tenkinti. Nurodo, kad tėvai jam namo pirkimui paskolino 30 000 Lt. Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį R. K. nedalyvavo, o nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą buvo įregistruota jo vardu. Iki šių metų vasario mėnesio tėvams apie namo pasidalijimą nebuvo pranešęs. Kadangi tėvai G. ir B. K. buvo pateikę prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, jis taip pat nevyko į teismo posėdį, nes dirbo kitame rajone pas ūkininką. Nežinojo apie tai, kad R. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo bei kad tam terminas buvo nustatytas iki teismo posėdžio dienos. Mano, jog teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą ir dėl to, kad šalims nebuvo įteiktas R. K. atsiliepimas. Teismas pažeidė CPK 12, 17 str. reikalavimus ir asmens teisę į tinkamą procesą (b. l. 97-98).
Atskirasis skundas netenkintinas. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė nagrinėjamo klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamoji pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjai CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-699-100/2006, kurioje 2006-12-14 Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimu bendru šalių sutarimu buvo nutraukta S. K. ir R. K. santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes šiuo teismo sprendimu teismas nusprendė dėl jų – kreditorių, kurie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, teisių ir pareigų. Pareiškėjai teigia, kad sūnui S. K. ir jo žmonai R. K. namo ir sklypo pirkimui buvo paskolinę 30 000 Lt, kurie iki šiol negrąžinti (b. l. 44-45). CK 3.126 str. 1 d. įtvirtinta kreditorių teisė įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, o CK 3.126 str. 2 d. nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Sutuoktiniams neįvykdžius šios pareigos, kreditoriai turi teisę prašyti atnaujinti bylos dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo procesą. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 3.126 str. 2 d. nustatytas reikalavimas taikomas ir tais atvejais, kai sutuoktiniai prašo nutraukti santuoką jų tarpusavio susitarimu ir patvirtinti santuokos nutraukimo padarinių sutartį (CK 3.56 str. 3 d.).
Pagal CPK 370 str. 3 d., teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis (leistinais ir susijusiais su įrodinėjamu faktu įrodymais). Pareiškėjai G. K. ir B. K. nepateikė į bylą jokio įrodymo apie tai, kad yra R. K. ir S. K. kreditoriai, nors tokią pareigą jiems nustatė CPK 369 str. 2 d. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos, pareiškėjų nurodomo sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 metų LR CK 43 str., 58 str. nustatė, kad fizinių asmenų sandoriai, kurių suma didesnė kaip 500 Lt, išskyrus kurie įvykdomi tuo pačiu metu, turi būti rašytinės formos. Kadangi pareiškėjai tokių įrodymų nepateikė, teismas pripažino, kad nėra CPK str. 366 str. 1 d. 7 p. numatyto pagrindo atnaujinti procesą, ir su tuo nesutikti nėra jokio faktinio pagrindo. R. K. ir S. K. pareiškime nutraukti santuoką bendru sutarimu nurodyta, kad turtinių prievolių kitų asmenų atžvilgiu nėra, o teismo sprendime konstatuota, kad įsiskolinimų kreditoriams nėra (b. l. 3-4, 34-36). Tai, kad S. K. atsiliepime į atskirąjį skundą pripažino, kad tėvai tikrai buvo paskolinę jų šeimai 30 000 Lt, atsižvelgiant į virš nurodytas aplinkybes bei į tai, kad apeliantai yra jo tėvai, o santuoka nutrūkusi, nesudaro pagrindo padaryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas.
Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str. 1 d.). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad CPK 368 str. 1 d. nustatytas terminas turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai apeliantai sužinojo apie vykstantį santuokos nutraukimo procesą, o ne nuo tada, kai jiems buvo parodytas viešojo registro išrašas apie tarp sutuoktinių pasidalintą gyvenamą namą su priklausiniais ir žemės sklypu (nuo 2011-02-28). Teismas nustatė, o apeliantai atskirajame skunde iš esmės neginčija šios teismo išvados, kad, būdami S. K. tėvai ir gyvendami nuo jų 7 km atstumu, jau nuo 2006 m. žinojo apie santuokos nutraukimo teisminį procesą. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad, jei buvo sutuoktinių kreditoriai, pareiškėjai turėjo teisę įstoti į santuokos nutraukimo bylą, o ne laukti beveik penkerius metus po santuokos nutraukimo ir tik tada paduoti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo minėtoje byloje. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog teisėta ir pagrįsta išvada, jog pareiškėjai praleido prašymui paduoti CPK 368 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, jei ir laikyti, kad įstatymo numatytas pagrindas atnaujinti procesą egzistuoja.
Atskirojo skundo argumentai, susiję su netinkamu CPK 246 str., 370 str. ir kitų procesinės teisės normų aiškinimu ir taikymu, vertinti nepagrįstais dėl šių motyvų. Pagal CPK 246 str. 1 ir 2 d., šalies ar jos atstovo prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Įstatymo nustatyta, jog neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis. Nagrinėjamu atveju buvo būtina ne tik nurodyti neatvykimo priežastį, bet ir įrodyti, kad ji tikrai egzistuoja ir kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sąžiningas, apdairus proceso dalyvis, neatvykimo į teismo posėdį priežasčių neapvyksta pašalinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad byla nebus vedama per advokatą (b. l. 44-45). Apie 2011-05-30 vyksiančio teismo posėdžio laiką ir vietą pareiškėjams pranešta tinkamai 2011-04-30 (b. l. 67, 69). Pareiškėjai prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo pateikė tik 2010-05-26 ir, nors nurodė, kad jų atstovė advokato padėjėja D. A. serga ir 2011-05-30 įvyksiančiame teismo posėdyje dalyvauti negalės (b. l. 70), tačiau kartu su prašymu nebuvo pridėti nei įrodymai apie tai, kad minėta advokato padėjėja serga, nei apie tai, kad tarp jos ir pareiškėjų yra sudaryta teisinių paslaugų ar atstovavimo sutartis. Tokia sutartis byloje nepateikta iki šiol. Įrodymų apie tai, kodėl į teismo posėdį neatvyko patys pareiškėjai, iš viso nepateikta. Taigi, nesant įrodymų, pateisinančių neatvykimą į teismą, nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjai ir jų atstovė neatvyko į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių ir atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 246 str. 1 d.). Pareiškėjai civiliniame procese turėjo ne tik teises, bet ir pareigą aktyviai dalyvauti byloje, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui prašymus ir argumentus, motyvuotai pranešti teismui apie pagrįstas aplinkybes, dėl kurių negali dalyvauti teismo posėdyje, sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti proceso įstatymo suteiktomis teisėmis, o teismas turėjo imtis priemonių, kad bylos procesas atitiktų koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principus. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjai turėjo pareigą domėtis 2011-05-30 vykusio teismo posėdžio eiga, be to, prašydami atidėti teismo posėdį, privalėjo iki teismo posėdžio pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo neatvykimo į teismo posėdį priežastis. Atsakovas šių pareigų nesilaikė, todėl darytina išvada, kad jų veiksmai neatitiko rūpestingos šalies elgesio civiliniame procese principų.
LR CPK 370 str. 2 d. numatyta, kad iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Teismas R. K. ir S. K. apie teisę pateikti atsiliepimus į prašymą dėl proceso atnaujinimo iki 2011-05-30 dienos buvo išdėstęs 2011-04-22 nutartyje (b. l. 60-61) bei 2011-04-22 pranešimuose (b. l. 62, 63). Teisę pateikti atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo iki teismo posėdžio, kuriame jis bus nagrinėjamas, nustato ne teismas, o įstatymas - CPK 370 str. 2 d.. Pareiškėjai (apeliantai) G. ir B. K. 2011-05-26 į bylą pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, todėl turėjo visas galimybes žinoti ir susipažinti su 2011-04-22 teismo nutarties nurodymu apie terminą pateikti atsiliepimą (b. l. 64). Įstatymas teismui nenumatė pareigos pareiškėjams suteikti laiko atsiliepti į kitų dalyvaujančių asmenų atsiliepimus į prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjai turėjo teisę atvykti į teismo posėdį ir susipažinti su atsiliepimo turiniu. Todėl apeliantų argumentas, kad jiems nebuvo suteiktas laikas pasiruošti ir pasisakyti dėl atsiliepime išdėstytų argumentų ir taip pažeistos įvairios jų teisės, atmestinas.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamas laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytos tvarkos. LR CPK 370 str. numato, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų stadijų: 1) prašymo atnaujinti procesą priėmimas (CPK 370 str. 2 d.), 2) prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas teismo posėdyje (CPK 370 str. 3 d.) ir 3) bylos nagrinėjimas pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 d.). Taigi tik atnaujinus bylos nagrinėjimą teismas bylą nagrinėja iš esmės pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Šiuo atveju skundžiamoji nutartis yra priimta prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje, todėl nebuvo teisinio pagrindo taikyti bendrąsias CPK normas ir spręsti dėl sprendimo už akių priėmimo ar pareiškimo palikimo nenagrinėtu CPK 246 str. 1 d. pagrindu. Specialios CPK XVIII skyriaus normos nedraudžia minėtoje stadijoje išnagrinėti klausimą ir nedalyvaujant proceso dalyviams bei priimti nutartį atnaujinti procesą arba atsisakyti jį atnaujinti. Todėl teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantų teiginius ir sprendžia, kad teismas šiuo aspektu nepažeidė proceso teisės normų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 str. 1 p.,
NUTARIA:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 4 (keturis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ((išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, AB “Svedbank”, AB, įmokos kodas 5660).
Teisėjų kolegija: Ramunė Čeknienė
Birutė Valiulienė
Zina Mickevičiūtė