Civilinė byla Nr. e2YT-5812-1175/2023
Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00809-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.2.6.5
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 20 d.
Rokiškis
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Giedrius Nemeikšis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: E. M., T. M., M. M., J. M. ir J. M..
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja prašo teismo palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. M. priėmė sutuoktinio S. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdama faktiškai valdyti paliktą turtą. Nurodo, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su S. M., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Sutuoktiniai santuokoje įgijo keturių kambarių butą su rūsiu, esantį adresu - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), kuriame visą laiką ir gyveno. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės išrašą butas lygiomis dalimis po 1/2 dalį priklauso pareiškėjai ir jos mirusiam sutuoktiniui S. M.. Po sutuoktinio mirties pareiškėja toliau kartu su vaikais liko gyventi Bute ir visą S. M. priklausiusį turtą: 1/2 dalį Buto su visais jame esančiais baldais, namų apyvokos daiktais priėmė ir valdė, bei iki šiol valdo, kaip savo. Pareiškėja nuo 1983 m. birželio 28 d. iki 2012 m. gruodžio 13 d. savo gyvenamą vietą buvo deklaravusi Bute. Vaikams užaugus pareiškėja išvyko į užsienį, tačiau ir toliau nepertraukiamai rūpinasi ir prižiūri savo Butą: moka mokesčius (už komunalines paslaugas, už vandenį ir pan.), atlieka einamojo remonto darbus, o grįžusi į Lietuvą, čia gyvena. Nors pareiškėja po savo sutuoktinio S. M. mirties faktiškai priėmėjo palikimą ir jį iki šiol valdo kaip savo, tačiau per įstatyme nustatytą laiką, dėl nežinojimo, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Kitų asmenų, kurie būtų suinteresuoti paveldėtu turtu, nėra. Pareiškėjos ir S. M. vaikai iki pilnametystės gyveno kartu su motina, o vėliau visi iš buto išsikraustė ir jame nebegyvena. S. M. testamento nepaliko, o pareiškėja iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes toliau naudojosi nekilnojamuoju turtu, savo lėšomis juo rūpinosi, mokėjo privalomus mokėti mokesčius, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per 6 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. S. M. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus, remiantis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 587 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą bei negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turinčio fakto. Juridinę reikšmę turintis faktas prašomas nustatyti paveldėjimo tikslu.
Suinteresuoti asmenys E. M., T. M., M. M., J. M. ir J. M. savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad po jų tėvo S. M. mirties motina R. M. toliau gyveno Bute, kurį prižiūrėjo, juo rūpinosi, mokėjo visus reikiamus mokesčius ir pan., ir tai daro iki šiol. Jokių pretenzijų į tėvui priklausiusį turtą neturėjo ir neturi, dėl palikimo priėmimo niekada niekur nei vienas nesikreipė. Patvirtino ir sutiko, kad jų tėvui S. M. priklausiusį turtą po jo mirties faktiškai priėmė jų motina R. M. pradėdama jį faktiškai valdyti ir neprieštarauja, kad toks juridinis faktas būtų nustatytas.
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos vyras S. M. mirė (duomenys neskelbtini). Jam nuosavybės teise priklausė 1/2 Buto, kuriame pareiškėja savo gyvenamąją vietą deklaravusi nuo 1983 m. birželio 28 d. iki 2012 m. gruodžio 13 d., t. y. iki išvykimo į Jungtinę Karalystę. Išrašas iš VĮ „Registrų centras“ Testamentų registro patvirtinta, kad po S. M. mirties jo palikimo niekas nepriėmė, testamentų palikėjas sudaręs bei įregistravęs nebuvo.
Nagrinėjamu atveju palikėjas S. M. mirė (duomenys neskelbtini), todėl šiuo atveju palikimas po jo mirties atsirado iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), todėl šiems paveldėjimo santykiams taikytinos 1964 m. CK normos (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).
Pareiškėja nurodė bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus, kad po savo vyro mirties ji su vaikais liko gyveno Bute, kurį lygiomis dalimis valdė su palikėju, po sutuoktinio mirties taip pat perėmė ir visą kilnojamąjį santuokoje su sutuoktiniu įgytą turtą: baldus, namų apyvokos daiktus, o išvykusi gyventi į užsienį, Butą toliau prižiūri, grįžusi į Lietuvą jame apsistoja, mokėjo bei iki šiol moka komunalinius mokesčius, ką patvirtina į bylą pateikti mokėjimo kvitai, tai yra, tokiu būdu per įstatymo nustatytą terminą priėmė mirusiojo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Pareiškėjos vaikai, kurie byloje įtraukti kaip suinteresuoti asmenys, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, nurodė, kad jokių pretenzijų į tėvui priklausiusį turtą neturėjo ir neturi, bei neprieštaravo, kad būtų nustatytas juridinis faktas, jog jų mama R. M. po tėvo S. M., mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paliktą turtą.
Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja R. M. po savo sutuoktinio S. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą per šešių mėnesių laikotarpį, faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes pareiškėja negali neteisminiu keliu gauti palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų. Šis faktas nustatytinas, siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą (1964 m. CK 445 straipsnis).
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 270 ir 448 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjos R. M. prašymą tenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo vyro S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytu terminu priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti palikėjui priklausiusį turtą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.
Teisėjas Giedrius Nemeikšis