Civilinė byla Nr. e2-21203-490/2020
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01337-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.1.5; 3.2.6.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 1 d.
Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui E. B. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gelvora“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo E. B. 289,62 Eur negrąžintą paskolą, 1 276,75 Eur palūkanas, 2,57 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 75 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (289,62 Eur) nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui ieškinys, jo priedai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. rugsėjo 16 d. viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų tyrimą byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „4finance“ ir atsakovas E. B. (buvęs – D.) 2012 m. gruodžio 10 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 815520001, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 289,62 Eur (kas atitinka 1 000 Lt) dydžio kreditą. Kreditą atsakovas turėjo grąžinti iki 2013 m. sausio 9 d. bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas sumas UAB „4finance“ (sutarties bendrųjų sąlygų 3.1, 4.1 punktai). Atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, laiku nemokėjo įmokų pagal sutartimi nustatytą mokėjimo grafiką, todėl pradinė kreditorė 2013 m. kovo 31 d. vartojimo kredito sutartį nutraukė.
2017 m. gegužės 4 d. sudaryta paskolų portfelio pardavimo sutartimi Nr. 17-50-03 pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą ieškovei UAB „Gelvora“. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas.
Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatytais terminais, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė, nustatytu laiku ir tvarka įmokų nemokėjo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs vartojimo kreditą, todėl iš atsakovo ieškovei, perėmusiai iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę į atsakovą, priteisiama 289,62 Eur negrąžintas kreditas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1 276,75 Eur palūkanas ir 75 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal ieškovės pateiktus duomenis nustatyta, kad 1 276,75 Eur palūkanų sumą sudaro: 578,69 Eur palūkanos, kurias paskaičiavo pradinė kreditorė skolos perleidimo momentu, ir 698,06 Eur palūkanos, paskaičiuotų nuo reikalavimo teisės perėmimo dienos 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. liepos 20 d., taikant 75 procentų vartojimo kredito palūkanų normą.
Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020).
Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad pradinė kreditorė paskolos sutartį nutraukė 2013 m. kovo 31 d., o ieškovė mokėjimo (pelno) palūkanų prašo priteisti už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. liepos 20 d. Ieškovės reikalavimas priteisti 698,06 Eur mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas, paskaičiuotas nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. liepos 20 d. atmestinas, kadangi sutartis buvo nutraukta dar 2013 m. kovo 31 d. Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodytoje praktikoje, be kita ko, nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą (kaip kad nagrinėjamu atveju), kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.
Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, tarp jų – reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020). Ieškovės prašomos taikyti 75 procentų dydžio metinės palūkanos neviršija Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatyme numatytos maksimalios vartojimo kredito palūkanų normos. Tad tenkinamas reikalavimas – iš atsakovo ieškovei priteisiamos 75 procentų dydžio metinės palūkanos nuo pagrindinės skolos sumos (289,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Esant šių palūkanų priteisimo sąlygoms: iškeltai civilinei bylai ir ieškovės reikalavimui jas priteisti, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2,57 Eur skolos išieškojimo išlaidas, teigia, jog tai yra jos patirtos pranešimų siuntimo išlaidos. Prie ieškinio esančiuose prieduose yra pridėtos Lietuvos pašto sąskaitos – faktūros. Nustatyta, kad iškovė patyrė 2,57 Eur išlaidas bei kad šios išlaidos yra susijusios su šia byla, todėl šis ieškovės reikalavimas yra tenkinamas, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo ieškovei.
Ieškovė byloje turėjo 35 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 98 straipsnis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Bendras ieškovės reikalavimo dydis byloje – 1 568,94 Eur. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 870,88 Eur, t. y. 55,51 procentų prašomos priteisti sumos. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 19,43 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, 289,62 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 62 centų) negrąžintą paskolą, 578,69 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 69 centų) palūkanas, 2,57 Eur (dviejų eurų 57 centų) skolos išieškojimo išlaidas, 75 (septyniasdešimt penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (289,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (870,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19,43 Eur (devyniolikos eurų 43 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.
Teisėja Jolanta Damulienė