Pranešėjas: Algimantas
Smolskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-319-114-2013;
Teisėja: Judita Sungailaitė
Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00265-2012-0;
Procesinio sprendimo
kategorijos: 1.1.8.; 1.2.14.1.;2.4.6.;
2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.4.; 2.4.6.4.2.
(S)

KAUNO
APYGARDOS TEISMAS
N
U O S P R E N D I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 24
d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko teisėjo Algimanto Smolsko, teisėjų Reginos Cemnolonskienės
ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui
Audriui Ažukui, gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nuteistajam A. M.,
viešame teismo
posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro
apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d.
nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir
nuteistas pagal LR BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis
LR BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šakių
rajono apylinkės teismo 2012-10-01 nutartimi subendrinta 2 metų 3 mėnesių
laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo
bausmės iš dalies pridedant švelnesnę 1 metų laisvės atėmimo bausmę, ir
galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems
mėnesiams.
Į bausmės
laiką įskaitytas Šakių rajono apylinkės teismo 2012-10-01 nutartimi įskaitytas
laikas, bei laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-06-04 iki 2012-06-05.
A. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1
d., padarymo, išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Iš A. M. priteistas 800 Lt A. I. turtinės
žalos atlyginimui.
Automobilį
Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta nuosprendžiui
įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui G. K..
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
A. M. nuteistas už tai, kad 2012 m. gegužės 28 d.
ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku bendraudamas telefonu ir
betarpiškai susitikęs su A. I. prie (duomenys
neskelbtini), apgaule, tai yra, teigdamas, kad (duomenys neskelbtini), J. M. priklausančioje atviroje daržinėje esančios savadarbės
priekabos, priklausančios G. A., vertė 3000 Lt, ir J. M., 2000
Lt vertės, priklauso jam, išmainė jas į A. I. priklausantį
automobilį „Audi 80“, v. n. (duomenys neskelbtini), 800
Lt vertės, ir tokiu būdu įgijo minėtą automobilį, nukentėjusiajam A. I. padarydamas 800 Lt turtinę žalą, A.
G. padarydamas 3000 Lt vertės, ir J. M. padarydamas
2000 Lt vertės turtinę žalą.
A. M. pagal LR BK 178 str. 1 d. išteisintas iš kaltinimo
tuo, jog 2012 m. gegužės 28 d. ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys
neskelbtini), iš J. M. priklausančios atviros daržinės
pagrobė A. G. priklausančią savadarbę priekabą 3000 Lt
vertės, ir J. M. priklausančią savadarbę priekabą – 2000
Lt vertės, tuo nukentėjusiesiems A. G. padarė 3000 Lt
vertės, ir J. M. padarė 2000 Lt vertės turtinę žalą.
Šakių rajono
apylinkės teismas 2012-12-18 nuosprendžiu A. M. išteisino
nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Teismas konstatavo, jog
kaltinamojo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d. numatytų
požymių. Vagystėje turto paėmimas – tai tiesioginis prisilietimas prie daikto,
jo paėmimas rankomis, įrankiais, mechanizmais ir netgi jo vietos pakeitimas,
tai yra neteisėtas daikto paėmimas iš apibrėžtos vietos, tačiau dar neturint
galimybės naudotis daiktu pagal savo valia, o A. M. neatliko
veiksmų, būdingų vagystės objektyviajai pusei.
Kauno
apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras
apeliaciniame skunde prašo: panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo
2012-12-18 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A.
M. pripažinti kaltu ir nuteisti: pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu
2 metams; pagal LR BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams. LR BK 63 str. 5
d. 1 p. pagrindu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti- laisvės atėmimą 2
metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1,3 d. pagrindu, iš dalies sudedant bausmę
subendrinti su Šakių rajono apylinkės teismo 2012-10-01 nutartimi subendrinta 2
metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę bausmę - 3 metų
laisvės atėmimą. Bausmę atlikti pataisos namuose.
Nukentėjusiojo
A. I. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo
A. M. priteisti 500 Lt turtinės žalos atlyginimą, bei A. I., kaip teisėtam savininkui, grąžinti automobilį Audi 80,
v.n. (duomenys neskelbtini).
Skunde
nurodo, kad teismas neteisingai kaltinamojo A. M. veiksmus
kvalifikavo tik pagal LR BK 182 str. 1 d., o ne pagal dviejų nusikaltimų- BK
178 str. 1 d. ir 182 str. 1 d, sutaptį. Apelianto nuomone, teismas teisingai
kvalifikavo kaltinamojo A. M. veiksmus nukentėjusiojo A. I. atžvilgiu, tačiau paliko akivaizdžią spragą vertinant
jo veiksmus nukentėjusiųjų A. G. ir J. M.
atžvilgiu. A. M. veiksmų kvalifikavimas neatitinka
objektyvių aplinkybių, kadangi vadovaujantis teismo logika, nusikaltimas buvo
įvykdytas tik nukentėjusiojo A. I. atžvilgiu, o
nukentėjusiųjų A. G. ir J. M.-
teisėtų savadarbių priekabų savininkų, atžvilgiu nebuvo įvykdytas joks
nusikaltimas.
Tiek
ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, nustatyta, kad
2012-05-29 A. G. ir J. M. pastebėjo,
kad iš atviros daržinės, priklausančios J. M., (duomenys
neskelbtini) dingo A. G. priklausanti savadarbė priekaba,
3000 Lt vertės ir J. M. priklausanti savadarbė priekaba,
2000 Lt vertės. Šie asmenys su atitinkamais pareiškimais kreipėsi į
Marijampolės apskrities VPK Šakių RPK ir pranešė apie turto vagystę.
Atitinkamai ikiteisminio tyrimo institucija 2012-05-29 pradėjo ikiteisminį
tyrimą Nr. 91-1-00265-12 pagal LR BK 178 str. 1 d. Vėliau, tyrimo eigoje, A. I. atvykus į Šakių RPK ir paaiškinus aplinkybes, buvo
nustatyta, kad minėtas priekabas paėmė A. I., nes buvo
suklaidintas A. M. ir jam priklausantį automobilį Audi 80
išmainė į minėtas priekabas.
Šios
aplinkybės rodo, kad A. G. ir J. M. savo
turto (savadarbių priekabų) neteko prieš savo valią, dėl jiems nežinomų kitų
asmenų veiksmų. Teismo išdėstytas A. M. veiksmų
kvalifikavimas tik pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. yra akivaizdžiai
nepakankamas, kadangi kaltinamasis A. M. prieš A. G. ir J. M. jokios apgaulės,
siekiant užvaldyti priekabas, nenaudojo, apskritai, jis netgi nežinojo, kas yra
priekabų savininkai ir su jais nekontaktavo, o naudojo apgaulę, kaip ir pats
teismas pripažino, tik nukentėjusiojo A. I. atžvilgiu,
tikslu užvaldyti jo automobilį Audi 80. Prokuroro teigimu, apylinkės teismas
nepagrįstai akcentavo, kad BK 178 str. 1 d. numatytas nusikaltimas asmeniui
inkriminuojamas tik tuomet, kai jis tiesiogiai prisiliečia prie daikto, paima
rankomis, įrankiais, mechanizmais, pakeičia jo buvimo vietą. Kadangi
baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad minėtus veiksmus atliktų betarpiškai
pats kaltinamasis. BK 24 str. 3 d. nurodo, kad nusikaltimo vykdytojas yra
asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis
arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba
kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis
A. M. turtui pagrobti pasitelkė apgaule suklaidintą A. I., kuriam tuo pačiu momentu ir realizavo pagrobtą turtą -
išmainė į šiam priklausantį automobilį. Nukentėjusysis A. I. už
minėtų priekabų paėmimą baudžiamojon atsakomybėn netraukiamas, kadangi jo
veikoje nėra subjektyvinės pusės požymio kaltės - jis veikė įtakotas apgaulės,
būdamas įsitikinęs, kad turtą paima teisėtai, vykdydamas teisėtą mainų sandorį.
Kaltinamojo A. M. veiksmai apima ir minėtų priekabų
užvaldymą, kadangi jis prieš svetimu turtu disponuodamas (atlikdamas mainus)
pirma turėjo jį užvaldyti ir pasisavinti. Iš kaltinamojo A. M.
parodymų bei kitų objektyvių bylos aplinkybių atskleidžiama jo veiksmų
subjektyvinė pusė: jis, suprasdamas, kad svetimas turtas-atviroje daržinėje
laikomos priekabos jam nepriklauso, siekė jas pasisavinti ir parduoti ar
išmainyti į automobilį ir tuo tikslu tyčia, apgaudamas A. I.,
nurodė šiam paimti minėtas priekabas, kaip jam teisėtai priklausančias. A. M. suprato, kad dėl jo veiksmų teisėti priekabų
savininkai praras galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti savo turtu ir to
savanaudiškais tikslais siekė.
Taip pat
skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nenagrinėjo nukentėjusiojo A. I. civilinio ieškinio, patikslinto bylos nagrinėjimo
teisme metu. Nukentėjusysis A. I. ikiteisminio tyrimo metu
pareiškė civilinį ieškinį dėl 800 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos
atlyginimo. Apklausiamas teisme jis savo ieškinį patikslino - reikalavo jam
grąžinti automobilį Audi 80, kuris tuo metu buvo saugomas individualioje
įmonėje „(duomenys neskelbtini)", bei priteisti 500 Lt turtinės žalos
atlyginimą, kadangi automobilis buvo apgadintas. BPK 112 str. nenumato
apribojimo civiliniam ieškovui keisti civilinio ieškinio pagrindą ir dalyką jau
pradėjus įrodymų tyrimą teisme. Toks ydingas įstatymo aiškinimas neatitinka
tesimų suformuotos praktikos ir nepagrįstai riboja civilinio ieškovo teises
baudžiamajame procese - ieškovui atimama galimybė mažinti ieškinio dydį, kai
kaltinamasis savanoriškai atlygina dalį žalos, atimama galimybė atsisakyti
ieškinio ir pan. Atsižvelgiant į tai, teismas privalėjo nagrinėti
nukentėjusiojo A. I. patikslintą civilinį ieškinį.
Apeliantas
nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai automobilį Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu grąžino G.
K., laikydamas jį teisėtu savininku. Tokį sprendimą teismas priėmė
nenuosekliai ir prieštaringai vertindamas byloje nustatytas aplinkybes,
neįsigilindamas į sandorių esmę, bet apsiribodamas tik formaliais sutarties
požymiais. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. I. automobilį
Audi 80 įsigijo iš J. G. ir kaltinamojo A.
M. apgaulės įtakotas jį išmainė į dvi kaltinamojo pasisavintas savadarbes
priekabas. Kadangi tuo metu dar A. I. nebuvo įforminęs
automobilio pirkimo-pardavimo sutarties tarp jo ir J. G.,
jis buvusios savininkės J. G. paprašė pirkimo-pardavimo
sutartį surašyti su A. M.. Tai A. I. darė
įtakotas kaltinamojo apgaulės. Vėliau, policijos pareigūnams sulaikius A. M., automobilis patalpintas į individualios įmonės „(duomenys
neskelbtini)" saugomą aikštelę, kaltinamasis automobilį pardavė minėtos
įmonės praktikantui G. K., atitinkamai surašydamas
pirkimo-pardavimo sutartį tarp jų. Akivaizdu, kad vienintelis teisėtas ir
atitinkantis sandorio šalių tikrąją valią buvo pirkimo-pardavimo sandoris tarp J. G. ir A. I.. Antrasis sandoris tarp A. I. ir A. M., teismo, sprendžiant
baudžiamosios atsakomybės klausimą, pagrįstai ir teisingai buvo įvertintas kaip
nusikaltimas, numatytas BK 182 str. 1 d. ir konstatuota, kad automobilis
priklausė A. I., dėl kurio praradimo šis patyrė 800 Lt
turtinę žalą. Šio niekinio sandorio metu A. M. netapo
teisėtu savininku, todėl ir negalėjo teisėtai disponuoti automobiliu, todėl jo
sudaryta sutartis su G. K. taip pat yra niekinė ir
nesukelianti teisinių pasekmių- G. K. netapo teisėtu
savininku. CK 4.96 straipsnis numato, kad jeigu kilnojamasis daiktas
atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn,
ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai
savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai
daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti,
pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo
būti jų valdomas.
Apeliacinės
instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti jame
išdėstytais motyvais, o nuteistasis A. M. ir jo gynėja
advokatė R. Atkočaitienė prašė atmesti prokuroro apeliacinį skundą.
Kauno
apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro
apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo
nuosprendžio dalis dėl A. M. išteisinimo pagal LR BK 178
str. 1 d. naikinama ir priimamas naujas nuosprendis LR BPK 329 str. 2 p.
numatytais pagrindais.
Pirmosios
instancijos teismas nuosprendyje padarė išvadą, jog A. M. nepadarė
veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 1 d. požymių, nes jo
veiksmuose nėra šio nusikaltimo požymių, kadangi jis svetimo turto - savadarbių
priekabų nebuvo paėmęs, tačiau tokios teismo išvados yra nepagrįstos.
Apeliacinės
instancijos teismo kolegija nustatė, jog A. M. 2012 m.
gegužės 28 d. ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys
neskelbtini), iš J. M. priklausančios atviros daržinės
pagrobė A. G. priklausančią savadarbę priekabą 3000 Lt
vertės, ir J. M. priklausančią savadarbę priekabą – 2000
Lt vertės, tuo nukentėjusiesiems A. G. padarė 3000 Lt
vertės, ir J. M. padarė 2000 Lt vertės turtinę žalą.
Pagal LR BK
178 str. 1 d. atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos
objektyviosios pusės požymiams būdinga tai, kad ji apima du momentus: neteisėtą
slaptą arba atvirą svetimo turto paėmimą ir neatlygintiną turto pasisavinimą. Pagrįsti
prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo
išvada, kad nusikaltimas, numatytas LR BK 178 str. 1 d. asmeniui
inkriminuojamas tik tuomet, kai jis tiesiogiai prisiliečia prie daikto, paima
rankomis, įrankiais, mechanizmais, pakeičia jo buvimo vietą, yra neteisinga.
Kadangi baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad minėtus veiksmus atliktų
betarpiškai pats kaltinamasis, nes LR BK 24 str. 3 d. nurodo, kad nusikaltimo
vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs
nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto
amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti.
Pirmosios
instancijos teismo posėdžio metu kaltinamasis A. M. parodė,
kad važiuodamas pro atvirą daržinę, esančią (duomenys neskelbtini) pamatė
priekabas ir sugalvojo, kad reikėtų jas parduoti, ar išmainyti į automobilį.
Įdėjo į „Valstiečių laikraštis“ skelbimą, kad parduoda priekabas arba keičia į
automobilį. Jam paskambino žmogus ir pasiūlė keisti automobilį Audi 80. Jis
Priekabas iškeitė į minėtą automobilį, o vėliau jį sustabdė policiją ir
automobilį išvežė į „(duomenys neskelbtini)s“ aikštelę. Po to automobilį
pardavė aikštelėje savininkams. Tas priekabas jis matė ne vieną kartą,
nežinojo, kam priekabos priklauso. Priekabų dokumentų neturėjo.
Taip pat
nukentėjusiųjų A. G., J. M. bei A. I. parodymais nustatyta, kad 2012-05-29 A.
G. ir J. M. pastebėjo, kad iš atviros daržinės,
priklausančios J. M., (duomenys neskelbtini) dingo A. G. priklausanti savadarbė priekaba, 3000 Lt vertės ir J. M. priklausanti savadarbė priekaba, 2000 Lt vertės. Šie
asmenys su atitinkamais pareiškimais kreipėsi į Marijampolės apskrities VPK
Šakių RPK ir pranešė apie turto vagystę. 2012-05-29 buvo pradėtas ikiteisminis
tyrimas pagal BK 178 str. 1 d. Tyrimo eigoje, A. I. atvykus
į policiją ir paaiškinus aplinkybes, buvo nustatyta, kad minėtas priekabas
paėmė A. I., nes buvo suklaidintas A. M. ir
jam priklausantį automobilį Audi 80 išmainė į minėtas priekabas.
Iš to seka,
kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. M. turtui pagrobti
pasitelkė apgaule suklaidintą A. I., kuriam tuo pačiu
momentu ir realizavo pagrobtą turtą - išmainė į šiam priklausantį automobilį
Audi 80. Kaltinamojo A. M. veiksmai apima ir priekabų
užvaldymą, kadangi jis prieš svetimu turtu disponuodamas (atlikdamas mainus)
pirma turėjo jį užvaldyti ir pasisavinti. Taip pat kaltinamojo A.
M. parodymai bei nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai ir byloje esantys
rašytinai duomenys neabejotinai patvirtina, kad A. M.,
suprasdamas, kad svetimas turtas, atviroje daržinėje laikomos priekabos jam nepriklauso,
siekė jas pasisavinti ir parduoti ar išmainyti į automobilį ir tuo tikslu
tyčia, apgaudamas A. I., nurodė šiam paimti minėtas
priekabas, kaip jam teisėtai priklausančias. Kaltinamasis suprato, kad dėl jo
veiksmų teisėti priekabų savininkai praras galimybę naudotis, valdyti ir
disponuoti savo turtu ir to savanaudiškais tikslais siekė. Taigi, iš to daroma
išvada, kad A. M. veiksmai dėl A. G. ir
J. M. priekabų atitinka nusikalstamos veikos, numatytos
LR BK 178 str. 1 d. požymius.
Iš prokuroro
apeliacinio skundo matyti, jog jis nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo
nuosprendžiu A. M. paskirta laisvės atėmimo bausmės
trukme už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d. Nors prokuroras dėl
šio skundo reikalavimo neišdėstė išsamių argumentų, tačiau teisėjų kolegijos nuomone,
apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. M. turi
būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, tačiau neįsigilino į visas reikšmingas
bausmės skyrimui aplinkybės ir paskyrė nepakankamą laisvės atėmimo bausmė dydį,
todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas LR BPK 328 str. 2 p.
numatytu pagrindu.
LR BK 61 str.
1 d., 2 d. yra nustatyta, jog skirdamas bausmę, teismas motyvuotai parenka
bausmės rūšį bei jos dydį, atsižvelgdamas į tai, ar yra nustatyta tik kaltininko
atsakomybę lengvinančių, ar tik ją sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę
lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Priklausomai nuo to, teismas
įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.
Atsižvelgęs dar ir į kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, bausmę
teismas skiria skaičiuodamas ją nuo sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus apžvalgoje dėl „Teismų
praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai)“ pažymima, kad LR BK 61 str.
1 d., 2 d. nuostatose išvardinti kriterijai, į kuriuos teismas privalo
atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį. LR BK 61 str. 2
d. dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies
straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį. Tik
reikalaujama motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodoma, kad bausmės dydis
turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.
Bausmė visais
atvejais yra individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už
konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė yra teisinga tik tada, kai ji atitinka
bausmės paskirtį, numatytą LR BK 41 str. 2 d., kur išdėstyti bausmės skyrimo
tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą
veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti
naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi
įstatymų ir vėl nusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, skirdamas bausmę konkrečioje byloje, turi atsižvelgti ne tik į visus
įstatyme išvardytus reikalavimus, bet ir atsižvelgti į nusikaltusio asmens
asmenines savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos
veikos darymo metu ir po jos.
Nors A. M. padarė du nesunkius nusikaltimus, tačiau iki šių
nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas net tris kartus. Nusikalstamas veikas
jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Anksčiau jis teistas už tyčinius
nusikaltimus, teistumai neišnykę, todėl A. M. laikomas
recidyvistu. Jis ne kartą yra baustas ir administracinėmis nuobaudomis. Negalima
neatsižvelgti ir į tai, kad Šakių rajono savivaldybės administracijos
Gelgaudiškio seniūnijos seniūnas A. M. charakterizuoja
neigiamai. Nors A. M. atžvilgiu yra nustatyta jo
atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau jis sistemingai daro teisės pažeidimus
ir iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, apibūdina jį kaip pavojingą visuomenei
asmenį, nenorintį gyventi pagal visuomenėje pripažintas ir nusistovėjusias
normas. Esant tokioms aplinkybėms bei įvertinus neigiamą nuteistojo asmenybę,
kitas svarbias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. M. turi būti paskirtos apeliaciniame skunde prašomos
laisvės atėmimo bausmės, nes tik tokia bausmė gali užtikrinti LR BK 41 str.
numatytus tikslus nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, apriboti jam galimybę
daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau
nebedarytų nusikalstamų veikų.
Taip pat
pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir LR BPK 328 str. 4 p.
numatytu pagrindu.
Iš
baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu
nukentėjusysis A. I. buvo pareiškęs 800 Lt civilinį
ieškinį, nes jam nėra grąžintas automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teisiamojo posėdžio vykusios
apklausos metu nukentėjusysis patikslino savo civilinį ieškinį ir prašė jam
grąžinti automobilį Audi 80 ir dar priteisti 500 Lt už automobilio sugadinimą.
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusysis reikalavimą
dėl automobilio grąžinimo pateikė jau įrodymų tyrimo metu, nusprendė šio
reikalavimo nenagrinėti, o automobilį, vadovaudamasis LR BPK 94 str.
nuostatomis grąžino G. K. kaip teisėtam savininkui. Prokuroras
apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje
padarytomis išvadomis dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio ir automobilio
grąžinimu G. K.. Apeliacinės instancijos teismas įvertinę
bylos duomenis sprendžia, kad prokuroro skundo argumentai yra tik iš dalies teisingi.
Iš byloje
esančių duomenų matyti, jog automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintas daiktu, turinčiu
reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, todėl jo grąžinimo klausimas
turi būti sprendžiamas LR BPK 94 str. numatyta tvarka. Pirmosios instancijos
teismas, spręsdamas automobilio grąžinimo klausimą, nurodė, jog A.
I. nepateikė jokių dokumentų, kad jis yra automobilio savininkas, todėl
teismas neturi pagrindo pripažinti jį automobilio savininku ir grąžinti jam
automobilį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentai
nesutinka. LR BPK 94 str. 1 d. 5 p. numato, kad priimant
nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai
veikai tirti ir nagrinėti klausimas, kiti daiktai grąžinami teisėtiems
savininkams, o jei šie nenustatyti – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių
daiktų priklausomybės kilęs ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.
LR CPK 4.69
str. 1 d. numato, kad jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens,
kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir
neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti
šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens,
kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų
pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas. Šiuos
reikalavimus savininkas gali pareikšti per trejus metus nuo daikto praradimo
momento. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti
išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį
daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Be to, šio straipsnio 3 d.
numatyta, kad jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo
teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą
visais atvejais. Ši taisyklė taikoma ir kilnojamiesiems, ir nekilnojamiesiems
daiktams.
Taigi, nors A. I. nepateikė automobilio nuosavybės dokumentų, tačiau
byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis buvo teisėtas
automobilio Audi 80 valdytojas ir savininkas (nors ir prikimo – pardavimo
sutarties nebuvo įregistravęs VĮ „(duomenys neskelbtini)“), nes jis transporto
priemonę įgijo iš J. G.. Šią aplinkybę patvirtino ir pastaroji
teisme apklausta liudytoja. A. I. automobilį Audi 80
prarado dėl kaltinamojo A. M. panaudotos apgaulės jo
atžvilgiu, todėl jam ir turi būti grąžintas automobilis Audi 80. Išsprendus
automobilio grąžinimo klausimą ir įvertinus, tai, kad automobilis grąžintas A. I., pastarojo ikiteisminio tyrimo metu pareikštas
civilinis ieškinys dėl 800 Lt turtinės žalos atmetamas.
Teisėjų
kolegija nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad apylinkės
teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti A. I. patikslintą
civilinį ieškinį dėl automobilio grąžinimo ir 500 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nukentėjusysis A. I. nesilaikė LR BPK 112 str. reikalavimų civilinį ieškinį
pareikšti iki įrodymo tyrimo pradžios. Be to, A. I. tik
nukentėjusiojo apklausos metu išsakė savo nuomonę apie civilinio ieškinio
keitimą, tačiau toks jo nuomonės išsakymas neatitinka civiliniam ieškiniui
keliamų reikalavimų. Taip pat jis nepateikė ir civilinį ieškinį dėl 500 Lt
turtinės žalos pagrindžiančių įrodymų. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios
instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo tokio patikslinto civilinio ieškinio.
Teismas,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p.,4 d., 329
str. 2 p., 328 str. 2 p., 4 p.
n u s p r e n d ė:
Kauno
apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį
skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti
Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria A. M. pagal LR BK 178 str. 1 d. išteisintas ir priimti naują
nuosprendį: A. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 178 str. 1
d. ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Pakeisti
Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria A. M. už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d.
paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir A. M. už
nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems)
metams.
Panaikinti
Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį dėl A. M. paskirtų bausmių subendrinimo.
Šiuo
nuosprendžiu paskirtas bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., subendrinti
apėmimo būdu ir subendrintą bausmę A. M. paskirti laisvės
atėmimą dvejiems metams.
Šią bausmę,
vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šakių
rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartimi subendrinta dvejų metų trijų
mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės dvejų metų trijų mėnesių
laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir
galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Į bausmės
laiką įskaityti Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartimi
įskaitytą laiką, bei laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-06-04 iki
2012-06-05.
Panaikinti
2012 m. gruodžio 18 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis,
kuriomis nukentėjusiojo A. I. civilinis ieškinys dėl 800
Lt tenkintas ir priteistas iš A. M. bei automobilis Audi
80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas G. K..
Vadovaujantis
LR BPK 94 str. 1 d. 5 p. automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys
neskelbtini), grąžinti nukentėjusiajam A. I..
Nukentėjusiojo
A. I. civilinį ieškinį dėl 800 Lt turtinės žalos
atlyginimo atmesti.
Kitą
nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Algimantas
Smolskas
Teisėjai Regina
Cemnolonskienė
Viktoras
Preikšas