(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2016 m. birželio 10 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,

sekretoriaujant Linai Žiupsnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

              K. T. 2016 m. kovo 23 d., apie 15.00 val., Žirmūnų g. 68A, Vilniuje, vairuodamas automobilį Ford Mondeo, v. n. (duomenys neskelbtini) važiavo atbulas, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį BMW 118, v. n. (duomenys neskelbtini) abu automobilius apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė.

Šiais veiksmais K. T. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu K. T. parodė, kad pripažįsta, jog kliudė automobilį, tačiau tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo. Įvykio dieną vairavo ne savo automobilį, skubėjo transporto priemonę grąžinti kolegai. Automobiliu atvyko pas klientus į aikštelę,  norėjo automobilį pasistatyti šalia klientų įėjimo, tačiau pravažiavimas buvo užstatytas. Tuomet jis važiavo atbuline eiga ir kliudė automobilį BMW. Kontaktą tarp automobilių jautė. K. T. nurodė, jog jis išlipo apžiūrėti automobilių, tačiau jokios žalos nematė, todėl automobilį pastatė toliau ir nuėjo pas klientus. Grįžęs iš klientų dar kartą apžiūrėjo automobilius, žalos nematė ir išvažiavo iš įvykio vietos. Įvykio vietoje apžiūrėjo BMW automobilio vairuotojo pusės bamperį. Tiek jo, tiek BMW automobiliai buvo purvini.

Tyrimo metu K. T. parodė, kad 2016 m. kovo 23 d., apie 15.00 val., atvažiavo į stovėjimo aikštelę, esančią Žirmūnų g. 70, ir norėjo pasistatyti automobilį. Priekyje kelią buvo užblokavęs automobilis, todėl reikėjo išvažiuoti atbulomis. Važiuodamas atbulomis pajuto lyg į kažką atsirėmė. Atitraukęs automobilį, pažiūrėjo, kas įvyko. Pamatė, jog kliudė kitą automobilį, išsigando. Pažiūrėjęs į automobilį apgadinimų nematė, todėl išskubėjo toliau dirbti. Automobiliai įvykio metu nebuvo švarūs. (b. l. 15)

Teismo posėdžio metu liudytoja L. J. parodė, kad jos automobilis 2016 m. kovo 27 d. stovėjo prie darbo aikštelėje, esančioje Žirmūnų g. 68A, Vilniuje. Popietę atėjusi prie savo automobilio pamatė, kad jo šonas iš vairuotojo pusės yra nubrozdintas. Tuomet prie jos priėjo moteris, dirbanti tame pačiame pastate, kuri nurodė automobilį, kuris kliudė jos automobilį, ir to automobilio valstybinį numerį. Moteris perdavė lapelį, kur buvo nurodyta analogiška informacija. Buvo iškviesta policija. Įvykio dieną automobilis nebuvo purvinas, tiek ji, tiek jos kolegos gerai matė nubrozdinimus ant automobilio.

Iš L. J. paaiškinimo, duoto tyrimo metu, matyti, kad 2016 m. kovo 23 d. 08.30 val. kieme, esančiame Žirmūnų g. 68A, ji pastatė automobilį BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) Apie 16.30 val. grįžo prie automobilio ir pastebėjo nubraižymą. Skambinant 112 numeriu, priėjo moteris, kuri nurodė, kad matė eismo įvykį. Moteris L. J. padavė raštelį. Raštelyje buvo nurodytas kaltininko automobilio valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini) (b. l. 9)

Teismo posėdžio metu liudytoja L. K. parodė, kad ji stovėjo prie lango trečiame aukšte. Bekalbėdama telefonu pamatė, kaip automobilis Ford manevruoja šalia kito automobilio. Automobilis judėjo atbuline eiga norėdamas apsisukti. Ji nulipo apačion, matė, kad stovėjusiam automobiliui BMW buvo nubraukti bamperio dažai. Kaltininkas su savo automobiliu pavažiavo į priekį, išlipo iš automobilio, apžiūrėjo savo automobilį, paskui sėdo atgal ir pavažiavo nuo automobilio BMW 100 metrų atstumu. L. K. užsirašė kaltininko automobilio valstybinius numerius ir norėjo už BMW automobilio valytuvo palikti raštelį. Liudytoja pamatė, kad prie BMW automobilio priėjo mergina, kuriai raštelį ir perdavė.  BMW automobilio vairuotoja patvirtino, kad jos automobilis yra apgadintas.

Iš liudytojos L. K. paaiškinimo, duoto tyrimo metu, matyti, kad 2016 m. kovo 23 d., apie 15.00 val., kalbėdama telefonu pro langą iš trečio aukšto, esančio Žirmūnų g. 70, pamatė, kaip šviesios spalvos automobilis, važiuodamas atbuline eiga, kliudė tamsios spalvos automobilio priekį. Šviesus automobilis iš įvykio vietos nuvažiavo į kitą vietą toje pačioje aikštelėje. Išlipęs jaunuolis nuėjo į pastatą, esantį Žirmūnų g. 70. Tuo metu L. K. nusileido žemyn ir užsirašė abiejų automobilių valstybinius numerius ir markes. Nukentėjęs automobilis buvo BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) įvykį padaręs automobilį buvo Ford, v. n. (duomenys neskelbtini) BMW markės automobiliui buvo nubrozdintas priekinis vairuotojo pusės bamperis. Ford automobilis kliudė BMW automobilį galiniu keleivio pusės bamperiu. L. K. tiksliai nepamena, kada Ford vairuotojas apžiūrėjo savo automobilį, ar įvykio vietoje ar pavažiavęs į kitą vietą. Paskui prie automobilio BMW pamatė vairuotoją, kuriai paliko raštelį, kurį buvo surašiusi pamačiusi įvykį. (b. l. 11)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. kovo 23 d. 16.24 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog stovėjimo aikštelėje automobilį BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilis FORD, v.n. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. (b. l. 4)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. kovo 23 d., apie 16.30 val., buvo gautas pranešimas, jog Žirmūnų g. 68, Vilniuje, automobilis Ford, v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Atvykus į nurodytą vietą į policijos pareigūnus kreipėsi pranešėja L. J., kuri paaiškino, kad 2016 m. kovo 23 d., apie 08.30 val., kieme, esančiame Žirmūnų g. 68A, paliko stovėti savo automobilį BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) Apie 16.30 val. grįžusi prie automobilio rado apibrozdintą automobilio priekinį bamperį ir sparną. Įvykį mačiusi liudytoja pranešėjai paaiškino, kad jos automobilį kliudė automobilis Ford, v. n. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Automobilio BMW apgadinimo aukštis 0,45-0,66 m. (b. l. 3)

Eismo įvykio schemoje yra užfiksuotos esminės eismo įvykio aplinkybės bei įvykio metu automobiliam Ford, v. n. (duomenys neskelbtini) ir BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) padaryti sugadinimai. (b. l. 5-7)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo matyti, kad buvo sugretinti ir apžiūrėti automobiliai Ford Mondeo, v. n. (duomenys neskelbtini) ir BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad automobiliui Ford nubrozdintas galinis bamperis dešinėje pusėje 0,48-0,65 m aukštyje. Automobilio BMW nubrozdintas priekinis bamperis, priekinis sparnas kairėje pusėje 0,48-0,65 m aukštyje. Apgadinimų pobūdis ir mechanizmas tarp automobilių sutampa. (b. l. 16-17)

Byloje esančiame raštelyje nurodyta, jog bamperį nubrozdino (duomenys neskelbtini) šviesus Ford. (b. l. 8)

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. T. prisipažino, kad kliudė kitą automobilį, nurodydamas, jog automobiliu Ford Mondeo, v. n. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į aikštelę darbo reikalais. Važiuodamas atbuline eiga jautė, kad kliudė BMW markės automobilį. Analogiškas aplinkybes K. T. nurodė ir tyrimo metu. Faktą, kad K. T. apgadino svetimą automobilį ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, patvirtina liudytojų L. K. ir L. J. parodymai. L. J. tiek tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad aikštelėje paliko stovėti savo automobilį BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) Grįžusi prie savo automobilio pamatė, kad automobilio šonas iš vairuotojo pusės yra nubrozdintas. Liudytoja L. K. jai davė raštelį su kaltininko automobilio valstybiniu numeriu. Liudytoja L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad  stovėdama prie lango matė, kaip Ford markės automobilis juda atbuline eiga ir pavojingai manevruoja prie kito automobilio. Išėjusi į lauką pamatė, kad stovinčiam automobiliui BMW buvo nubraukti bamperio dažai. Vėliau L. K. parašė ant lapelio kaltininko duomenis ir norėjo raštelį palikti BMW automobilio savininkui, bet prie automobilio sutiko merginą, kuri patvirtino, kad jos automobilis BMW buvo apgadintas. Faktą, jog automobilis Ford Mondeo, v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilį BMW 118, v. n. (duomenys neskelbtini) ir šį automobilį apgadino patvirtina transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog ant automobilių nustatytų apgadinimų pobūdis ir aukštis sutampa, automobilio Ford Mondeo nubrozdintas galinis bamperis dešinėje pusėje 0,48-0,65 m aukštyje, o automobiliui BMW nubrozdintas priekinis bamperis, priekinis sparnas kairėje pusėje 0,48-0,65 m aukštyje. Taigi teismas konstatuoja, jog pasitvirtino tai, kad K. T. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, vairuodamas automobilį Ford Mondeo, v. n. (duomenys neskelbtini) važiavo atbulas, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį BMW 118, v. n. (duomenys neskelbtini) ir šį automobilį apgadino.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-11-2012). Baudžiant asmenį pagal minėtą normą, būtina nustatyti, kad šis asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį ir paties asmens elgesį po eismo įvykio (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. T. neneigė, kad jautė kontaktą tarp automobilių, suprato kliudęs kitą automobilį. Apžiūrėjęs automobilius nepamatė ant jų apgadinimų, todėl iš įvykio vietos išvažiavo. K. T. pažymėjo, kad abu automobiliai buvo nešvarūs. Vis tik teismas konstatuoja, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad K. T. turėjo suvokti ir suvokė, kad apgadino kitą automobilį ir sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio. Čia teismas pažymi, jog pasišalinimo iš eismo įvykio motyvai nėra Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementas, todėl jie nėra reikšmingi nustatinėjant, ar buvo padarytas pažeidimas.

Liudytoja L. K. patvirtino, kad K. T. apžiūrėjo savo automobilį. Iš priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo matyti, kad apgadinimai ant automobilių nėra dideli, tačiau pakankamai ryškūs ir akivaizdūs, todėl K. T. minėtus pažeidimus turėjo matyti, tuo labiau, kad pats K. T. nurodė, jog automobilius apžiūrėjo net porą kartą. Aplinkybė, kad apgadinimai ant automobilio buvo pakankamai žymūs patvirtina ir liudytojų L. K. ir L. J. parodymai. Tiek L. K., tiek L. J. parodė, kad apgadinimai ant L. J. automobilio BMW buvo iš karto matomi. Be to, L. J. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad jos automobilis nebuvo purvinas, priešingai nei teigė K. T.. Taigi akivaizdu, jog K. T. suvokė padaręs eismo įvykį, turėjo matyti jo padarinius, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo atlikti jokie veiksmai numatyti Kelių eismo taisyklių 220 punkte, kuriuos atlikus būtų buvę galima išvykti iš eismo įvykio vietos. Taigi teismas konstatuoja, kad K. T. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai privalo nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

K. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnyje, nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Skirdamas nuobaudas už padarytus pažeidimus, teismas atsižvelgia į tai, kad K. T. padarė pakankamai šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. vairuodamas transporto priemonę, apgadino svetimą turtą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo pačiu pabrėžtina, jog įvykį tiriantiems pareigūnams K. T. netrukdė ištirti eismo įvykio aplinkybių, eismo įvykis buvo padarytas vietoje, kur eismas nėra intensyvus, nukentėjusiosios automobilis apgadintas pakankamai nežymiai, anksčiau už šiukščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus K. T. nėra baustas, jis dirba, studijuoja, charakterizuojamas teigiamai.

Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, K. T. už padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra skirtina nuobauda šio straipsnio sankcijoje nustatytose ribose. Tuo pačiu anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose paskirta net ir minimali administracinė nuobauda būtų neproporcinga ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, o tuo pačiu nei teisinga, nei protinga. Taigi už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina mažesnė bauda nei šios normos sankcijoje numatyta minimali be specialios teisės atėmimo. Teismo įsitikinimu, Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus būtent tokias administracines nuobaudas.

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai asmuo yra padaręs kelis administracinius teisės pažeidimus, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Nagrinėjamu atveju K. T. nėra pateikęs nei rašytinio prašymo paskirtą baudą išdėstyti, nei duomenų, kurie leistų įvertinti jo turtinę padėtį. Vis tik atkreiptinas pažeidėjo dėmesys į tai, jog po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai gali būti sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 301, 33 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286, 287 straipsniais,

n u t a r ė:

K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

1. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą;
2. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.

Paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 420 Eur (keturių šimtų dvidešimties eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 16056645571.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus  miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                   Ugnius Trumpulis