Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-280-530/2018
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00131-2018-3
Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) viršininko R. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. balandžio 20 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Institucijos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistės O. P. 2018 m. vasario 22 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo bylos teisena P. I. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį nutraukta.
Teismas
n u s t a t ė :
- P. I. Institucijos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistės O. P. 2018 m. vasario 22 d. nutarimu, pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 200 Eur. bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams, už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 22 d., 13.20 val., kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 46,40 km, vairavo automobilį ir lenkė kitą transporto priemonę kelio ženklo Nr. 325 „lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, tokiais veiksmais pažeidė Kelių Eismo taisyklių 8 punktą.
2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. balandžio 20 d. nutarimu panaikintas Institucijos 2018 m. vasario 22 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Motyvuojant tuo, kad nubaustas asmuo pravažiavo kairėje kelio pusėje esantį išvažiavimą į pagrindinį kelią, prieš kurį iš kairės pusės buvo pastatytas kelio ženklas Nr. 203, t. y. „Duoti kelią“, kuris yra pirmumo ženklas. Todėl asmuo, kuris daug metų yra vairuotojas, buvo įsitikinęs, jog ženklo lenkti draudžiama automobiliams galiojimas yra pasibaigęs. Konstatavo, kad kelio ženklo Nr. 325 „Automobiliams lenkti draudžiama“ draudimas galioja iki sankryžos, ir buvo pasibaigęs, nes prieš išvažiavimą į pagrindinį kelią iš kairės buvo pastatytas kelio ženklas „Duoti kelią“, todėl P. I. lenkė įsitikinęs, kad negalioja draudimas lenkti transporto priemones.
3. Institucijos viršininkas R. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. balandžio 20 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos nutarimą.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad P. I. kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo įrodyta administracinio nusižengimo protokolu ir kita byloje surinkta medžiaga, o teismas nepilnai įsigilino į minėtą bylą ir todėl priėmė nepagrįstą nutarimą. Kelių eismo taisyklių 1 priedo 4 punkte yra paaiškinta, kad kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Minėto priedo 5 punkte nurodyta, kad galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 319, 325, 327, 329, 331-335 draudimai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos už draudžiamojo kelio ženklo, o gyvenvietėse, kai nėra sankryžos, - iki gyvenvietės pabaigos. Draudžiamųjų kelio ženklų galiojimas nesibaigia ties lauko, miško ir kitais šalutiniais keliais, taip pat ties išvažiavimu iš šalia kelio esančios teritorijos, kuriame nėra pirmumo kelio ženklų. Kaip matyti yra išskirti du alternatyvūs atvejai kada draudžiamųjų kelio ženklų galiojimas nesibaigia. Pirmu atveju draudžiamųjų kelio ženklų galiojimas nesibaigia ties lauko, miško ir kitais šalutiniais keliais, antru atveju draudžiamųjų kelio ženklų galiojimas nesibaigia ties išvažiavimu iš šalia kelio esančios teritorijos, kuriame nėra pirmumo kelio ženklų. Kelių eismo taisyklių 3.14 punkte nurodyta, kad pagrindinis kelias, tai kelias, pažymėtas kelio ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“, kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią“, „Stop“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su kietąja danga (betono, asfalto danga, grindinys) kelio su biriąja danga (skaldos, žvyro danga) ar kelio be dangos (miško, lauko ir panašaus kelio) atžvilgiu, o kelias su biriąja danga - kelio be dangos atžvilgiu. Minėtame punkte taip pat nurodyta, kad šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su kietąja ar biriąja danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose. P. I. važiavo pagrindiniu keliu, nes jam iš kairės buvo šalutinis kelias, pažymėtas kelio ženklu Nr. 203 „Duoti kelią“. O Kelių eismo taisyklių 1 priedo 5 punkte nurodyta, kad draudžiamųjų kelio ženklų galiojimas nesibaigia ties lauko, miško ir kitais šalutiniais kėliau Todėl teigti, kad P. I. atžvilgiu negaliojo draudžiamasis kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ nėra jokio pagrindo. Be to Kelių eismo taisyklių 99 punkte nurodyta, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, todėl vairuotojas privalo sekti kelio ženklus esančius dešinėje kelio pusėje. P. I., kad ir turėdamas didelę vairavimo patirtį negalėjo nuspėti ar tikrai kairėje kelio pusėje stovi kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“, nes ženklas stovėjo priešinga puse nei yra ženklo atvaizdas į pagrindinį kelią. Be to tai, kad jis nematė minėto kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ patvirtina ir jo paaiškinimas esantis administracinio nusižengimo protokole, kuriame nieko neužsimenama apie aplinkybes, dėl kurių, jo atžvilgiu negaliojo kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ draudimai.
3.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad vairavimo patirtį turintis asmuo gali nuspėti koki kelio ženklai stovi kitoje kelio nematydamas šių ženklų priekinės dalies, yra visiškai nelogiška, nes gali pasitaikyti, kad įspėjamasis kelio ženklas bus apverstas ir jis jau atrodys kaip pirmumo kelio ženklas.
3.3. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nutarime išdėstyta aplinkybe, kad ANK 420 numatytas nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Minėtas nusižengimas gali būti padaromas ir dėl neatsargumo.
4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. I. atstovas advokatas J. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo skundą atmesti, teismo priimtą nutarimą palikti nepakeistą.
5. Institucijos viršininko R. G. apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su priimtu teismo nutarimu, ginčija byloje esančių įrodymų vertinimą, kurio pagrindu teismas padarė išvadą, jog P. I. lenkė įsitikinęs, kad draudimas lenkti negalioja. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina ir tai, kad teisingo teismo sprendimo priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje pateikta medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, jog apylinkės teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktą medžiagą, nepagrįstai administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalyje nutraukė nustatęs, jog asmuo suklaidintas kelio ženklo buvo įsitikinęs, jog pravažiavo sankryžą todėl draudžiančio lenkti kelio ženklo galiojimas pasibaigė, lenkė kitą automobilį.
8. Šioje administracinio nusižengimo byloje P. I. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis vairavo automobilį ir lenkė kitą transporto priemonę kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje. Kelių eismo taisyklių 1 priedo 4 punkte yra nurodoma, kad kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu. 5 punkte nurodyta, kad galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 319, 325, 327, 329, 331-335 draudimai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos už draudžiamojo kelio ženklo, o gyvenvietėse, kai nėra sankryžos, - iki gyvenvietės pabaigos. Draudžiamųjų kelio ženklų galiojimas nesibaigia ties lauko, miško ir kitais šalutiniais keliais, taip pat ties išvažiavimu iš šalia kelio esančios teritorijos, kuriame nėra pirmumo kelio ženklų. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ kelio ženklas galioja iki artimiausios sankryžos arba gyvenvietės pabaigos – gyvenvietėje. Nagrinėjamojoje situacijoje byloje surinktus duomenis, iš tiesų matyti, kad pravažiavus kelio ženklą Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, iš kairės pusės yra kelias, prie kurio išvažiavimo į pagrindinį kelią matyti kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“ – t. y. pirmumo ženklas, kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog P. I. suprato, jog ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimas pasibaigė.
9. Kelių eismo taisyklių 99 punkte nurodyta, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. Todėl aukštesnės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog vairuotojai privalo sekti kelio ženklus esančius dešinėje. Aptariamu atveju P. I. pravažiavęs dešinėje kelio pusėje esantį kelio ženklą Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, lenkė kitą transporto priemonę jo galiojimo zonoje. Pažymima, jog kelio tarpe nuo kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ iki vietos, kur buvo atliktas lenkimo manevras, dešinėje kelio pusėje kitų kelio ženklų (žyminčių sankryžą, gyvenvietės pabaigą), kurie panaikintų draudžiančiojo lenkti kelio ženklo galiojimą nebuvo. Tą patvirtina ir pirminiai P. I. paaiškinimai. Administracinio nusižengimo protokole P. I. nurodė, jog važiavo automobiliu ir lenkė kitą transporto priemonę kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, dėl nusižengimo nuoširdžiai gailisi. Aptartų duomenų visumoje konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi P. I. vėliau iškelta versija, jog jis vertino kelią iš kairės, kuriame yra pirmumo ženklas, kaip vietą, nuo kurios kelio ženklas NR. 325 „Lenkti draudžiama“ negalioja. Šią išvadą aukštesnės instancijos teismas daro įvertinęs tai, kad pirminiame paaiškinime P. I. tokių aplinkybių nenurodė, ir tai, kad asmenys pagal Kelių eismo Taisyklių reikalavimus privalo vadovautis ženklais esančiais dešinėje kelio pusėje.
10. Remiantis išdėstytu, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, aiškindamas nusižengimo aplinkybes, nepagrįstai vadovavosi vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vėliau iškelta gynybine versija, o ją pagrindžiant neteisingai rėmėsi vairuotojui kairėje kelio pusėje esančio šalutinio kelio ženklinimu, kuris yra nukreiptas į priešingą pusę, todėl nepagrįstai administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.
11. Institucija priėmė teisingą nutarimą dėl P. I. veiksmų kvalifikavimo ir kaltės pagrįstumo, tinkamai įvertino visas aplinkybes, todėl apylinkės teismo nutarimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – Institucijos nutarimas paliekamas galioti be pakeitimų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu
n u t a r i a:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko R. G. apeliacinį skundą tenkinti.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. balandžio 20 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – P. I. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistės O. P. 2018 m. vasario 22 d. nutarimą be pakeitimų.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.
Teisėja Danutė Giačaitė