Baudžiamoji byla Nr. e1-152-404/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50559-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 2.12.1.4.

(S)

PLUN­GĖS AP­Y­LIN­KĖS TEI­SMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 11 d.

Plungė

Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smo Plungės rūmų tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis, iš­nag­ri­nė­jo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės pro­ku­ra­tū­ros (Plungė) pro­ku­ro­rės Vitalijos Gabartienės pa­reiš­ki­mą dėl proceso už­bai­gi­mo tei­smo bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu ir iki­teis­mi­nio ty­ri­mo metu surinktą me­džia­gą, ku­rio­je J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti (registruota Užimtumo tarnyboje), gyvenamosios vietos nedeklaravusi, faktiškai (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

     2019 m. lapkričio 23 d. apie 20.00 val., daugiabučio gyvenamojo namo trečiojo aukšto bendro naudojimo koridoriuje, esančio (duomenys neskelbtini), kaltinamoji J. M. tyčia sugriebusi rankomis J. V. už plaukų, tąsė ją į šonus, braižė rankų nagais kaklą. Po to, nukentėjusiajai J. V. viena koja įžengus į kaltinamosios kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), ji tyčia abiem rankomis jėga pastūmė šio kambario duris, dėl ko kambario durys trenkėsi į nukentėjusiosios J. V. kūną, dėl ko ši nugriuvo bendro naudojimo koridoriuje ant grindų, o nukentėjusiai gulint ant grindų, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą koja spyrė jai į kairės pusės smilkinį/viršutinį žandikaulį. Tokiais veiksmais nukentėjusiajai J. V. padarė veido, kaklo, dešinės alkūnės odos nubrozdinimus, dešinio šlaunikaulio didžiojo gūbrio lūžimą – nesunkų sveikatos sutrikdymą. 

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio 4 punktas, 421 straipsnio 1 punktas).

Kaltinamoji J. M. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Parodė, kad 2019 m. lapkričio 23 d., nuo 18.00 val., jos ir jos draugo D. B. namuose, esančiuose  (duomenys neskelbtini), vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo ji, D. B. ir kaimynė J., kurios pavardės nepamena. J. gyvena tame pačiame bendrabutyje, trečiame aukšte. Išgertuvių metu, galėjo būti apie 20.00 val., jie trise, t. y. ji, D. B. ir J. buvo išėję iš jos namų į trečio aukšto balkoną parūkyti. Parūkę visi trys išėjo iš balkono į trečio aukšto bendro naudojimo koridorių. Einant koridoriumi, ji susiginčijo su J. ir įvykusio ginčo metu, jei neklysta, ji pati pirmoji sugriebė savo abiem rankomis J. už plaukų ir tąsė ją į šonus bei savo abiejų rankų nagais braižė J. kaklą. Ją nuo J. į šalį atitraukė draugas D. B. Šio įvykio metu trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje kitų asmenų nebuvo, niekas šio įvykio nematė, o ši situacija susiklostė dėl asmeniškumų. Po to, kai D. B. atskyrė ją šalin nuo J., jiedu su D. B. nuėjo į savo namus. Kiek matė J. įėjo į savo namus. Po to, kai dviese su D. B. grįžo į namus, praėjus gal iki 10 minučių, jai būnant netoli durų, pamatė, kaip atsidaro buvusios neužrakintos namų durys, kurios darosi į kambario vidų, ir į kambario vidų viena koja įžengė J. Kadangi ji dar nebuvo nusiraminusi po to koridoriuje įvykusio įvykio, pamačiusi į jos kambarį žengiančią J., dar labiau įsiuto ir iškarto puolė prie kambario durų bei abiem rankomis jėga stūmė duris, kad uždaryti duris ir į namus neįsileisti J. Ji nematė, kad jos stumiamos kambario durys būtų kliudžiusios J. kūną, nors kaip ji supranta, taip turėjo būti, nes kitaip būti negalėjo. Po to, kai užtrenkė kambario duris, jas iškarto atidarė ir, pažvelgusi į koridorių, pamatė, kad J. yra nugriuvusi ant koridoriaus grindų. Kokia buvo nugriuvusios ant grindų J. kūno padėtis įvardinti negali, nes tikrai nepamena. Pamena tik tai, kad J. šaukė tokius žodžius: „skauda, labai skauda“. Atidariusi buto duris, ji vėl norėjo pulti prie J., tačiau ją sulaikė D. B., kuris savo abiem rankomis ją apglėbė ir neleido jai judėti, tačiau ji muistėsi ir išsilaisvino iš D. B. rankų. Tada iškart pro buvusias atidarytas savo buto duris išbėgo į koridorių prie J., buvusios koridoriuje ant grindų, ir vieną kartą spyrė koja J. į veidą. Po to prie jos priėjo D. B., kuris sugriebė ją ir atitraukė nuo J.. Daugiau ji jokių smūgių J. nesudavė. Šio įvykio metu D. B. J. jokių smūgių nesudavė. Tuo metu, kai ji spyrė koja J. į veidą, jokių pašalinių asmenų koridoriuje nebuvo. Šio įvykio metu tiek ji, tiek D. B., tiek J. buvo neblaivūs. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi, pasižada ateityje, kad toks jos poelgis nepasikartos (b. l. 80-81, 82, 83).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. P. 2019 m. lapkričio 28 d. tarnybinio pranešimo „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ matyti, kad 2019 m. lapkričio 24 d. 4.20 val. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariate iš Plungės rajono savivaldybės ligoninės priėmimo skyriaus gautas pranešimas apie 2019 m. lapkričio 23 d. 21.13 val. į Plungės r. savivaldybės ligoninės priėmimo skyrių greitosios medicinos pagalbos iš (duomenys neskelbtini), pristatytą J. V. J. V. po medikų apžiūros diagnozuotas dešinės kojos šlaunikaulio gumburo lūžimas ir ji paguldyta į Plungės r. savivaldybės ligoninės traumatologijos skyrių tolimesniam gydymui. Tikslinant įvykio aplinkybes, nustatyta, kad J. V. 2019 m. lapkričio 23 d. apie 14.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus pas naujai įsikūrusius kaimynus, kurių vardų ir pavardžių nežino. Išgertuvių metu, vyrui su moterimi susipykus, J. V. bandė juos išskirti, todėl vyriškis, paėmęs į glėbį J. V., metė į koridorių ant grindų, dėl ko J. V. pajuto aštrų skausmą kojoje ir nebegalėjo pajudėti. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos J. V. nugabenta į Plungės ligoninės priėmimo skyrių, kur jai buvo nustatytas dešinio šlaunikaulio didžiojo gumburo lūžis be žymios dislokacijos, veido, kaklo, dešinės alkūnės sumušimai, odos nubrozdinimai. J. V. padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 7, 8, 9, 10).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) J. V. konstatuoti sužalojimai: veido, kaklo, dešinės alkūnės odos nubrozdinimai, dešinio šlaunikaulio didžiojo gūbrio lūžimas. Veido, kaklo odos nubrozdinimus ji galėjo pairti paveikus šias kūno sritis kietais bukabriauniais daiktais, galimai nagais, o odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje bei dešinio šlaunikaulio didžiojo gūbrio lūžimas galėjo gautis virstant ir kontaktuojant su kietu paviršiumi. Nustatytus sužalojimus J. V. patyrė 2019 m. lapkričio 23 d. iki 20.41 val. (GMP iškvietimo data ir laikas). Dėl šlaunikaulio gūbrio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgalaikiai, ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, J. V. sužalojimas – nesunkaus  sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Kiti sužalojimai – nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 32-33).  

Liudytojas D. B. parodė, kad 2019 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, vakare, jau tikrai buvo po 18.00 val., jo ir jo sugyventinės J. M. nuomojamame bute, es. (duomenys neskelbtini), vyko išgertuvės. Išgertuvėse dalyvavo jis, J. M. ir kaimynė J., pavardės nepamena. J. gyvena tame pačiame bendrabučio aukšte. Vykusių išgertuvių metu jie trise – jis, J. ir J. buvo išėję į trečio aukšto balkoną parūkyti. Parūkę iš balkono, grįžo koridoriumi į judviejų su J. M. kambarį. Einant link kambario trečio aukšto koridoriumi, J. M. ir J. tarpusavyje žodžiu sukonfliktavo, tačiau dėl ko jos sukonfliktavo, jis nurodyti negali. Išgirdęs žodinį konfliktą, jis atsisuko, nes J. M. ir J. ėjo jam iš paskos, ir pamatė, kad J. M. ir J. yra kibusios viena kitai rankomis į plaukus ir tąso viena kitą bei braižo nagais. Jis, tai pamatęs, abi moteris atskyrė vieną nuo kitos. To įvykusio moterų susikibimo metu trečio aukšto koridoriuje nieko nebuvo, ir niekas šio įvykio nematė. Jam atskyrus moteris, jis su J. M. įėjo į savo kambarį, o J. ėjo link savo kambario durų. Jam ir J. grįžus į kambarį, jis ėmė ją raminti, kadangi ši buvo įsiaudrinusi. Jam ir J. M. grįžus į kambarį ir praėjus gal iki 5 minučių laikotarpiui, į jų kambario duris išgirdo beldimą, po beldimo iš karto atsidarė kambario durys, kurios darosi į kambario vidų, ir į kambario vidų viena koja įžengė ta pati J. J. M., tai pamačiusi, akimirksniu puolė prie kambario durų ir abiem rankomis stūmė duris šalin nuo savęs, tikslu jas uždaryti. Matė, kad J. M. stumtos durys trenkėsi į J. kūną. Po to J. M. atidarė kambario duris, ir jis pamatė, kad J. yra nugriuvusi ant koridoriaus grindų. Kokia buvo nugriuvusios ant grindų J. kūno padėtis, įvardinti negali, nes tikrai nepamena. Po to, kai J. M. atidarė duris, ji vėl puolė prie ant grindų gulinčios ar tai sėdinčios J., tačiau jis sugriebė J. M., bet ši išsilaisvino iš jo rankų ir vėl, pribėgusi prie J., ne mažiau kaip vieną kartą spyrė koja J. į veidą. Po to jis vėl sugriebė J. M. ir ją nuvedė į kambarį, o jau tada laikė tol, kol ji apsiramino. Tuo metu, kai J. M. spyrė koja J. į veidą, jokių pašalinių asmenų koridoriuje nebuvo. Šio įvykusio įvykio metu tiek ji, tiek J. M., tiek J. buvo neblaivūs. Jis J. atžvilgiu nesmurtavo (b. l. 67-68, 69, 70).

Nukentėjusioji J. V. parodė, kad 2019 m. lapkričio 23 d. apie 20.00 val. vykusių išgertuvių metu tarp nuomininkų, kaip dabar žino, kad tai K. M. ir D. B., gyvenančių (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas. Kad minėti nuomininkai būtų tarpusavyje susikibę/susistumdę, to fakto nepamena. Po to žodinis konfliktas tarp jų kaip ir baigėsi. Tada D. B. ėmė žodžiu kabinėtis prie jos, sakydamas jai, kad pastatys ją į vietą bei padarys visame bendrabutyje tvarką ir panašiai, tai tarp jos ir D. B. įvyko žodinis konfliktas. Vykusio žodinio konflikto metu ji nepamena, ar tuo metu stovėjo ar sėdėjo, taip pat nepamena, tačiau prie jos priėjo D. B., kuris savo abiem rankomis paėmė ją į savo glėbį, nunešė iki kambario Nr. (duomenys neskelbtini) įėjimo/išėjimo durų ir, atidaręs kambario duris, jėga stūmė ją šalin iš savo glėbio, numesdamas ją koridoriuje ant grindų. Ant koridoriaus grindų nukrito ant savo dešinės kojos į gulimą padėtį. Pagrindinis smūgis nukritus ant grindų buvo ant dešinės kojos šlaunies viršutinės dalies. Koridoriaus grindys yra uždengtos guminėmis plytelėmis. Po to, kai ji buvo D. B. jėga numesta ant grindų, ji iškart pajuto labai stiprų smūgį dešinės šlaunies viršutinėje dalyje, tas skausmas buvo tiesiog veriantis, neiškenčiamas. Nuo jai sukelto skausmo ji net negalėjo pajudėti, ėmė lietis ašaros, ir ji ėmė pusbalsiu šaukti: „iškvieskit man greitąja pagalbą“. Pamena, kad, jai šaukiantis pagalbos, prie jos pribėgo K. M. ir ėmė abiejų rankų nagais jėga braižyti jai kaklą. Tada ji taip pat juto ne tik skausmą dešinėje kojoje, tačiau ir skausmą dėl jai tyčia braižomo kaklo. Kiek tiksliai kartų K. M. braižė jai per kaklą, ji įvardinti tikrai negali, nes tikrai nepamena. Po to, jei neklysta kažkas iš asmenų, tačiau kas, įvardinti negali, nuo jos atitraukė K. M. Tačiau praėjus kelioms sekundėms, jai toliau gulint koridoriuje ant grindų ir šaukiantis pagalbos, prie jos vėl pribėgo K. M., ir ji pamena, kaip ši ne mažiau vieną kartą koja, ant kurios nieko neavėjo, spyrė jai į veidą, tiksliau į kairės pusės smilkinį ir kairį viršutinį žandikaulį. Kas vyko toliau, ji nepamena, matyt buvo praradusi sąmonę. Kaip per miglą pamena, kad prie jos buvo priėjusi kaimynė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) bute, kurios duomenų nežino. Ką toji kaimynė darė priėjusi prie jos, ji nepamena. Po to pamena tik tai, kad ji jau gulėjo Plungės ligoninės priėmimo skyriuje. Jai medikai nustatė šlaunikaulio didžiojo gumburo lūžį. Šio įvykusio įvykio metu kambaryje, es.  (duomenys neskelbtini), taip pat buvo dar vienas vyriškis, kurio ji jokių duomenų nežino, nes jis yra D. B. draugas, tai jis, jos supratimu, matė šį įvykį. Taip pat namuose buvo K. M. vaikai, tačiau jie tuo metu tikrai miegojo ir turbūt įvykio nematė. Dėl šio įvykio jai padaryta turtinė ir neturtinė žala. Po šio įvykio jos nei D. B., nei K. M. neatsiprašė.

Pageidauja, kad būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas ir dėl jai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, ir nežymaus sveikatos sutrikdymo. Jai išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį, tačiau ji, bent jau šiai dienai, civilinio ieškinio teikti nenori (b. l. 15-16, 17-18, 19, 20). Papildomai parodė, kad 2019 m. lapkričio 23 d. apie 20.00 val. dėl įvykusio įvykio, kurio metu ji buvo sužalota, gali nurodyti tai, kad galimai dėl to, kad buvo neblaivi, nelabai tinkamai pamena to vakaro įvykusias aplinkybes. Ji neneigia to fakto, kad įvykio metu ją galėjo sužaloti vien tik J. M., o D. B. apskritai galėjo jos atžvilgiu neatlikti jokių aktyvių veiksmų (b. l. 21, 22, 23).

Visų šių duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, visiškai įrodo kaltinamosios J. M. kaltę, kad ji nukentėjusiajai J. V. nesunkiai sutrikdė sveikatą, tokia jos veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Civiliniai ieškiniai.

Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa kaltinamajai J. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamosios 774,20 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiosios J. V. gydymo paslaugas (b. l. 40-41). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius kaltinamajai J. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 44,42 Eur Valstybinio socialinio draudimo biudžetui padarytai žalai atlyginti (b. l. 54-55).

Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, socialinio draudimo įstaigos, kaip socialinį draudimą – privalomąjį  sveikatos draudimą – vykdančios institucijos (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 straipsniai, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 29-34 straipsniai) pagal savo kompetenciją.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusįjį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymas nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 straipsnio 3 dalis).

Nukentėjusiosios J. V. gydymo išlaidas padengė Šiaulių teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą padariusią J. M. tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, jog nukentėjusiosios J. V. gydymo išlaidos sudaro 774,20 Eur, po patirtų sužalojimų gydymas nukentėjusiajai buvo būtinas, todėl ši suma Šiaulių teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamosios J. M.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinis ieškinys taip pat pagrįstas, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius laikotarpiu nuo  2019 m. lapkričio 24 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d. apskaičiavo ir išmokėjo nukentėjusiajai                          J. V. 44,42 Eur ligos išmoką, ką patvirtina ieškinio duomenys dėl išmokų paskaičiavimo ir nedarbingumo pažymėjimo kopija (b. l. 54-55, 57), po patirtų sužalojimų J. V. buvo nedarbinga, todėl ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinys tenkinamas (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.290 straipsnio 3 dalis).

Kitų proceso išlaidų byloje nėra.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio.

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę, nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. J. M., nesunkiai sutrikdydama kito asmens sveikatą, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, anksčiau neteista (b. l. 89), vienerių metų laikotarpiu vieną kartą bausta administracine nuobauda (b. l. 88), nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bei teisingumo principas gali būti pasiekti kaltinamajai už BK 138 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, sumažintina vienu trečdaliu.

   Pradėjus vykdyti bausmę, kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84-86), panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

J. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, ir jai paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, sumažinti ? ir nustatyti sumažintą laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimą visą bausmės laiką nevartoti alkoholinių gėrimų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Priteisti iš J. M. 774,20 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 20 ct) Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai.

Priteisti iš J. M. 44,42 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 42 ct) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus naudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti J. M., kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Tei­sė­jas                                      (parašas)                                       Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis